Žydų prakeiksmai ir palinkėjimai

Paruošė Dovilė Rūkaitė

Jidiš kalboje gausu gerų palinkėjimų  ir prakeikimų. Jie apima juokingus kalambūrus,  Biblijos istorijas ir Toros tautosaką, mini kasdienes detales iš Rytų Europos žydų gyvenimo. Daugelis šių posakių išliko literatūriniuose tekstuose, kitus rinko leksikografai ir jidiš mėgėjai. Pavyzdžiui, garsiausiame Yosef Guri žodyne[1] „Palaiminimai ir prakeiksmai jidiš kalba“ yra surinkta net 666 pavyzdžiai. Žodynas išleistas Jeruzalėje, yra pirmasis bandymas surinkti ir apibūdinti gerus ir blogus palinkėjimus  kaip tautosakos žanrą, kuris paplitęs jidiš kalboje. Čia rašoma jog palyginti su Toros prakeikimais, kurie grąsina sunkumais tiems, kurie nėra ištikimi Dievui, pikti norai jidiš kalba daugiausia yra trumpalaikio pykčio išraiška. Kitose tautose emocinis stresas palengvinamas vulgarių, nešvankių posakių pagalba. Priešingai, Rytų Europos žydai sielą apvalydavo ne keiksmais, o piktais palinkėjimais, labai vaizdingais ir dažnai juokingais. Geri linkėjimai byloja apie Rytų Europos žydų žmoniškumą ir šilumą, tačiau blogi palinkėjimai visiškai neatspindi šių žmonių beširdiškumo ir pašaipos, o liudija jų karčią patirtį.

„Geriau jau kiti tave keikia tave, nei tu pats juos“

Taip sakoma Toroje. Tačiau kaži ar rastume didesnius prakeiksmų meistrus nei žydai. Šio žanro virtuozai neabejotinai būtų jidiš kalbos ir kultūros atstovai – Rytų Europos žydai. Prieš šimtą metų gimtąja jidiš kalba kalbėjo 11 milijonų žmonių!