paveldas

Knygų mugėje – penkiolikmečio Vilniaus geto kalinio palikimas

Knygų mugėje – penkiolikmečio Vilniaus geto kalinio palikimas

Įspūdingu literatūriniu talentu apdovanotas penkiolikmetis Vilniaus geto kalinys Icchokas Rudaševskis Holokausto atmintį – kasdienybės Vilniaus gete realybę, bejėgiškumo skausmą, gyvenimo kovą ir viltį savo gimtąja jidiš įamžino paprastame mokykliniame sąsiuvinyje.

Lietuvos žydų bendruomenė  kviečia susipažinti su šiuo  laikui nepavaldžiu Holokausto liudijimu –  lietuviškuoju “Vilniaus geto dienoraščio” leidimu.

Knygos pristatymas vyks  2018 m. vasario 25 d. 11 val. Vilniaus knygų mugėje, Konferencijų salėje 1.2.

Dalyvauja: Faina Kukliansky,  Dr. Mindaugas Kvietkauskas, Sigutė Chlebinskaitė, Fania Brancovskaja,  Akvilė Grigoravičiūtė.

Renginio metu maestro A. Šenderovo kūrinį Cantus in memoriam Jascha Heifetz svečiams ir visiems prarastiems jauniesiems žydų talentams dedikuos 16-iolikmetė smuiko meistrė, tarptautinių konkursų laureatė Ugnė Liepa Žuklytė

Žiežmarių sinagoga – ne vien vertingas architektūros paminklas, bet ir Holokausto vieta.

Žiežmarių sinagoga – ne vien vertingas architektūros paminklas, bet ir Holokausto vieta.

Kaišiadorių miesto taryba ir meras Vytenis Tomkus drauge su Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) pirmininke Faina Kukliansky bei bendruomenės atstovu paveldosaugai Martynu Užpelkiu liepos 30d. renkasi pasitarimui, kaip išsaugoti ir panaudoti Žiežmarių sinagogą.

LŽB, bendradarbaudama su Kultūros paveldo departamentu, jau eilę metų rūpinasi Žiežmarių sinagogos,vienos iš nedaugelio Europoje išlikusių medinių sinagogų, išsaugojimu. Šiemet bus atlikti pastato išsamūs tyrimai (inžineriniai geologiniai, archeologiniai, istoriniai, konstrukcijų, medienos, cheminiai-technologiniai, polichrominiai) bei parengtas tvarkybos darbų projektas. Tačiau tolimesni tvarkybos darbai, o juo labiau – teigiamas socialinis ir ekonominis sinagogos restauravimo poveikis, galimi tik kompleksiškai sprendžiant viso miestelio paveldo išsaugojimo ir panaudojimo klausimus.

Daugiau informacijos >>apie Žiežmarių sinagogą

Paveldosaugininkas M. Užpelkis: ,Dėl Holokausto daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių nesant išlikusių žydų bendruomenių, vienas didžiausių iššūkių yra pasiekti, kad dabartiniai tų vietovių (ne žydų tautybės) gyventojai priimtų juos supantį žydų nekilnojamąjį paveldą kaip vertingą savo gyvenamosios aplinkos dalį, pažintų jį, įžvelgtų jo kultūrinį, socialinį ir ekonominį potencialą bei tikslingai siektų pasinaudoti jo teikiamomis galimybėmis.   Žiežmariai yra vienas Lietuvos miestų, pasižyminčių turtingu tačiau iki šiol vietos gyventojų „neatrastu“ žydų nekilnojamuoju paveldu. Dėl savo lokacijos (šalia pagrindinės Lietuvos automagistralės tarp Vilniaus ir Kauno) ir dėl urbanistinio bei architektūrinio paveldo miestelis jau dabar yra lankomas Lietuvos žydų istorija ir kultūra besidominčių entuziastų. Tuo tarpu tik retas vietos gyventojas domisi ikikarine miesto praeitimi, o savivaldybės valdžios institucijos ir verslas akivaizdžiai stokoja idėjų kaip šį paveldą kūrybingai integruoti į vietos ir regiono kultūros, švietimo bei turizmo strategijas. Sinagogoje naciai buvo įsteigę darbo stovyklą, iš kur vėliau žydus varė sušaudyti. Taigi, Žiežmarių sinagoga ne vien architektūros paminklas, bet ir Holokausto vieta.”

 LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky nuomone, restauravus unikalią senąją medinę sinagogą ir pritaikius ją kultūriniams poreikiams, turistų srautai gerokai padidėtų.Vienas iš Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės veiklos tikslų – visokeriopai skatinti tautinės kultūros tęstinumą ir įvairiapusį jos plėtojimą bei žydų kultūros paveldo išsaugojimą ir puoselėjimą. Lietuvoje jau yra gerų pavyzdžių kaip restauruotos sinagogos tarnauja Kėdainių, Joniškio miestų kultūrinėms reikmėms, dabar rengiamas Kalvarijų sinagogų komplekso prikėlimo naujam gyvenimui projektas.

Šiemet rugsėjo 6 d. Žiežmariuose vyks EUROPOS ŽYDŲ KULTŪROS DIENOS renginiai ,,ŽIEŽMARIŲ ŽYDŲ PAVELDAS – TILTAS IŠ PRAEITIES Į ATEITĮ”

Projekto tikslas – aktualizuoti Žiežmarių miesto žydų nekilnojamąjį paveldą, atskleidžiant jo vertę ir potencialą, tokiu būdu skatinti kompleksinį požiūrį į Lietuvos žydų nekilnojamąjį paveldą ir jo išsaugojimo problemas.

Daugiau informcijos apie renginį: >>PROGRAMA

Pradedama tvarkyti sinagoga sostinės Gėlių gatvėje

Pradedama tvarkyti sinagoga sostinės Gėlių gatvėje

Vilniaus Senamiestyje esančioje mūrinėje sinagogoje Gėlių g. 6 šiuo metu pradedami tvarkymo – restauravimo, remonto ir avarijos pašalinimo – darbai. Pagal Vilniaus sinagogos tvarkybos darbų projektą numatoma restauruoti sinagogos fasadus, cokolį, įėjimo laiptus, nuogrindą, langus ir duris, stogą ir kupolą, vidaus apdailos elementus, lietaus vandens nuleidimo sistemą, sustiprinti ar pakeisti susidėvėjusias konstrukcijas ir fasadų elementus, įrengti žaibosaugą, apsauginę bei gaisrinę signalizacijas. 2014 m., likviduojant avarinę sinagogos būklę, jau buvo sutvirtintos sienos bei kupolinė perdanga virš maldos salės.

Skaitykite daugiau 
© Lietuvos žinios