Kaune atidengta atminimo lenta žydų gelbėtojams Binkiams

DIENA.lt

Ketvirtadienį Kaune, Vydūno al. 45, atidengta atminimo lenta poetui, dramaturgui, žymiam visuomenės veikėjui ir humanistui Kaziui Binkiui. „Šiame name hitlerinės okupacijos metais gyveno poetas, dramaturgas, žurnalistas Kazys Binkis ir jo žmona Sofija Binkienė, gelbėję žydus ir už tai pripažinti Pasaulio Tautų Teisuoliais. S. Binkienė 1999 m. Lietuvos valstybės apdovanota Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi“, – tokie žodžiai įrašyti atminimo lentoje.

Atminimo lentos atidengimo ceremonijoje dalyvavo miesto politikai, Binkių dukra Lilijana Binkytė Mozūriūnienė, anūkė Sofija Ligija Makutėnienė, kiti giminės.

„Kai šiandien įėjome į tą kambarį, kuriame buvo slepiami mūsų tautiečiai, tai net šiurpuliai per kūną praėjo. Izraelio Jad Vašem muziejuje, Teisuolių alėjoje, pasodintas medis, skirtas Sofijos ir Kazio Binkių garbei. Mes ir toliau ieškome žmonių, kurie slėpė, gelbėjo žydus tais kraupiais metais“, – ceremonijos metu sakė Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas.

Išvyką į „Bendorių“ žirgyną Riešės rajone

 2013 m. lapkričio 10 d. sekmadienį, Klubai „Dubi” ir „Dubi Mišpoha“ organizuoja vaikučiams ir jų tėveliams išvyką į „Bendorių“ žirgyną, Riešės rajone.

Jūsų laukia smagus jodinėjimas žirgais uždarame jojimo manieže su žirgyno treneriais, pažintinė ekskursija po žirgyną vaikams ir suaugusiems, iškyla žirgyno teritorijoje, bei smagi kompanija!

Transportas: 10.30 val. – autobusas išvyks nuo „Forum palace“.

Kaina: Išvykos kaina 20 Lt. vaikui.

Registracija vyksta iki lapkričio 6 d. išankstinė registracija būtina, vietų kiekis ribotas!

Registracija ir papildoma informacija telefonu –  tel. 861800577 Margarita.

Renginiai 2013-10-31

Lapkričio 22-24 dienomis vyko  „Mini Limmud 2013“

Druskininkuose.  >>O čia renginio akimirkos.

Lietuvos žydų bendruomenės ir  Europos žydų fondo (The European Jewish Fund) organizuojamas seminaras

buvo puiki galimybė pailsėti ir papramogauti su savo šeimomis bei pasimatyti su draugais iš visos Lietuvos!

Lietuvos Žydų bendruomenėje susitikimas su Lietuvos ir Izraelio kompozitoriumi, džiazo muzikantu, pedagogu Viačeslavu Ganelinu iš renginių ciklo ,,Likimai”

Džiazo Tėvynėje Amerikoje  apie V.Ganeliną rašė, kad jis džiazui  reiškia tą patį, ką Froidas psichologijai. Kitais metais garsusis kompozitorius, džiazo virtuozas improvizatorius  švęs  70-metį. Jis sukūrė muziką 65-iems filmams.

   Lietuva yra V.Ganelino kūrybos Tėvynė, kurioje jis kūrė iki 1987 metų. Likimas buvo palankus jo talentui. Miuziklas ‚,Velnio nuotaka“ tapo lietuviško muzikinio filmo simboliu ir nepralenkiamu išlieka iki šios dienos. Pačioje šlovės viršūnėje V. Ganelinas su šeima nusprendžia išvykti  gyventi į Izraelį,  šiuo metu jis yra Jeruzalės Muzikos ir šokio akademijos profesorius.

Grįžus trumpam į Lietuvą, spalio mėnesį  Lietuvos Žydų bendruomenėje jam buvo skirtas  „Likimų“ vakaras, kurį vedė “Likimų” ciklo sumanytoja ir organizatorė Maša Grodnikienė, moderavo koncertų prodiuseris ir organizatorius Eugenijus.Šaltis. Pasakodamas apie savo draugą Slavą Ganeliną, jį vadino Lietuvos ir Izraelio džiazmenu.

,,V. Ganelinas gyvenime atrodo ramus žmogus, o prie instrumento – verda kunkuliuoja. Muziką jis kuria čia ir dabar. Jis improvizuoja po  keliolikos sekundžių, išgirdęs, tarkim, melodiją iš disko. Po dviejų taktų V. Ganelinas improvizuoja negirdėtą muziką,“- pasakoja E.Šaltis.  Džiazo klausytojai žino, kad geri džiazmenai improvizuoja kitų muziką, o  V. Ganelinas tai daro, kai jiems dedikuoja savo grojimą, nes dažniausiai jis groja tik savo muziką, kurią klausytojas dažnai nori įsirašyti, nes kitą kart ji bus grojama kitaip.

    Pasakodamas apie  gyvenimą Izraelyje nuo 1987m., V.Ganelinas sako, labai greitai pritapęs, nes jam padėjo sugebėjimas džiaugtis saule ir gyvenimu. Izraelį kompozitorius myli ir vadina tikru Babilonu, į kurį suvažiavę žydai iš viso pasaulio, atsivežė ir įvairių šalių kultūras. Įdomiausia, kad jie šias kultūras gina ir jas atstovauja visą likusį gyvenimą. V. Ganelinas pastebi, kad Lietuvoje dažnas žmogus kalba apie emigraciją, ,,zirzia ant savo Lietuvos“ . Iš Izraelio žmonės taip pat išvažiuoja, nes nenori gyventi  kariaujančioj valstybėj. Kompozitoriui keista, kad yra šalių, kurios drįsta kalbėti, kad Izraelis neturi egzistuoti.  Pasakodamas apie savo gyvenimą žydų valstybėje, jis sako:,, niekur nelindęs, alkūnėmis nesibrovęs, nors ten įprasta įrodinėti, šypsotis ir prašyti. Izraelyje požiūris į žmogų kitoks: visą laiką jauti, kad tave valstybė saugo.“

   V.Ganelinas pasakoja, kad  atsiradus kompiuteriams, jis ėmė tolti nuo džiazo. Pabandė groti ir suprato, kad nėra, ko taisyti. Tuomet nusprendė, kad kūrinys stipriausiu tampa grojant, nes tai prilygsta hipnozei . ,,Reikia hipnotizuoti publiką, o pradėjus taisyti, koreguoti, dažniausiai tik sugadini, -pasakoja apie ,,kūrybinę virtuvę“  kompozitorius. Aš pats save provokuoju. Negaliu kartotis. Reikia eiti pirmyn.“

Kursas „Kouč-aplinka“ su Milana Koc

 Mielieji,

Sekmadienį, spalio 27 d. 11 val. Kursas „Kouč-aplinka“ su Milana Koc.

Kas tai?

Tai erdvė Jums, kur galėsite būti savimi, kur galima ateiti su visais klausimais ar nuotaikomis, svarbiausia žinoti Kodėl?

Apie ką tai?

Klausimai, abejonės, nusivylimas, norisi kalbėtis, dalintis, o svarbiausiai – dirbti ir pasiekti rezultatą, kad judėti toliau ir jausti, kad tikrai gyveni.

Kaip tai vyksta?

Koučingo specialistas ne šiaip sau užduoda klausimus. Jis klausia, duoda grįžtąmąjį ryšį ir padeda žmogui rasti atsakymus į tokius klausimus, kurių dar nebuvo uždavęs, ar nenorėjo užduoti. O grupės resursas? Tai didžiulė jėga ir palaikymas. Koučingas remiasi tuo, kad žmogus iš tiesų žino atsakymą, o koučingo specialistas ir grupė padės jį surasti.

Kaip dažnai?

Kartą į savaitę sekmandieniais, 11.00-13.00, nuo spalio iki gegužės, LŽB II aukšto salėje, Pylimo 4.

Išankstinė registracija būtina, vetų kiekis ribotas.

Registracija telefonu – 868480545 Milana

Kviečiame dalyvauti dramos projekte

 Šį sekmadienį, spalio 27 d. 14 val. pradėsime Dramos projektą

(vadovė Junona Berznitski), 
tai galimybė kiekvienam įsijungti į kūrybinį procesą, išmėginti save
skirtingose rolėse.
 
Užsiėmimai vyks sekmadieniais 14 – 16 val. LŽB III aukšto salėje.
Dėl informacijos skambinkite telefonu – 865211723

Jaunųjų šeimų dėmesiui!

Mielieji tėveliai ir vaikai, kviečiame jus dalyvauti Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės vaikų klubų veikloje!

Maloniai kviečiame į užsiėmimus:

2013 m. spalio 20 ir 27 dienomis (sekmadieniais)

Klube  „DUBI“  vyks užsiėmimai 3.5 – 7 metų vaikams

11.00 – Šokių būrelis (vadovė Liza Volynskaja, ansamblio „Fajerlech“ jaunesniosios šokių grupės vadovė)

12.00 – Meninių kompetencijų ugdymo pamokėlės (vadovė Eleonora Lopanova)

13.00 – Jogos užsiėmimai vaikams (vadovas profesionalus sportininkas,  kvalifikuotas treneris Marius Dovydėnas)

13.40 – Pastabumą, logiką, reakciją lavinantys užsiėmimai kompiuteriu vaikams.

 Klube „Dubi Mišpoha“ 1,5 – 3,5  metų vaikams ir jų tėveliams

Vyks lavinantys užsiėmimai nuo 11.00 iki 12.30 val.

(vadovė Margarita Koževatova, Vilniaus žydų lopšelio – darželio „Salvija“ direktorė).

Užsiėmimai vyksta Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje, Pylimo g. 4, Vilniuje.

Telefonas pasiteiravimui: 861800577 Margarita Koževatova

Sezono atidarymas Gesher

Mielieji,

Džiaugiuosi, kad Gesher klubas pradeda savo veiklą naujame sezone, 

kviečiame Jus į mūsų tradicinius ir naujus užsiėmimus, kartu praleisti sekmadienį.

 Kviečiama visus prisijungti.

PROGRAMA

11.00- 12.30  Kouč-aplinka ( programos pristatymas)  – Milana Kocas (salė II aukštas)

Koučas klausia, suteikia grįžtamąjį ryšį ir padeda žmongui rasti atsakymus į klausimus, kurių jis neklausė ar nenorėjo užduoti sau.

Koučingas remiasi tuo, kad žmogus iš tikrųjų žino atsakymą.

 13.00 – 14.30 Judaizmo paskaita – Chaim Burštein (salė II aukštas)

Tęsiame kursą Toros paslaptys.

 13. 00 – 14.00 Lotynų Amerikos šokiai – Vika Baliasnaja (salė III aukštas)

Būtina išankstinė registracija telefonu 868770085,

arba E-mailu  viktorija.baliasnaja@gmail.com

 15.00 – 16.00 Apie ką tyli žvaigždės arba Astrologija bendram išsilavinimui – Kristina Gandžumian (salė II aukštas)

 13.00 – 15.00 Piešimas ant šilko – Laurina Todesaitė (studentų klasė III aukštas)

16.00 – Projekto “Sisipažinkime” antra paroda – tapyba Michail Selezniov.

Užkandžiai, muzika, vynas (Baltoji salė)

Pristatome mūsų pažįstamų parodų seriją. Projekto sumanytoja – Elen Janovskaja

17.00 – Mugė III aukšto foje (parduodame ir perkame)

Kiekvienas gali pristatyti savo kūrinius ar gaminius, parduoti ir pirkti prašome registruotis iš anksto.

 17.30 – Dramos projekto pristatymas (teatras, video, drama, aktorinis menas) – Junona Berznitski  (salė II aukštas)

Kviečiame visus norinčius dalyvauti dramos projekte atvykti į pirmą susitikimą.

Informacija tel: 865211723

Mini Limmud 2013 2013-10-07

 Šiais metais – atjaunėjęs „Mini Limmud 2013“

Data: Lapkričio 22-24

Vieta: Druskininkai, „Vilnius SPA“

 Lietuvos žydų bendruomenės ir  Europos žydų fondo (The European Jewish Fund) organizuojamas seminaras 

– tai puiki galimybė pailsėti ir papramogauti su savo šeimomis bei pasimatyti su draugais iš visos Lietuvos!

 Kas jūsų laukia:

Žaidimai, sportas, poilsis, diskusijos ir judaizmo užsiėmimai.

Proto mūšiai, virtuvės paslaptys ir psichologijos žinios.

Vaikams bus paruošta speciali programa!

 

Nusiteikite, kad bus daug bendravimo, muzikos ir geros nuotaikos.

 O visi kartu penktadienio vakarą sutiksime šabatą!

 Vietų skaičius yra labai ribotas!

Registracija vyks TIK spalio 13 dieną, 14.00-17.00 LŽB, Pylimo 4.

Kainos – Suaugusiam – 200 litų.  Vaikui (amžius 3-14) – 80 litų.

Informacija telefonu – 865211723

Lietuvos žydų bendruomenės klubų 2013-2014m. sezono atidarymas!

Registracija į Mini LIMMUD 2013, lapkričio 22-24 d. Druskinikuose.

Nuo 14.00 iki 17.00 Baltosios salės foje.

Informacijos teiraukitės – Junona Berznitski 865211723

 Sekmadienį, Spalio 13 d.

ILAN, KNAFAIM, DUBI, GESHER 

DUBI Mišpoha klubo atidarymas 11.00 val.

Laukiame 1-3 metų vaikų kartu su jų tėveliais nuotaikingai programai.

 DUBI klubo atidarymas 12.00 val.

Speciali programa 3-6 metų vaikams. Nepraleiskite progos sudalyvauti atidarymo renginyje ir sužinosite visas sezono naujienas.

 Didysis ILAN atidarymas. 13.00 val.

Mes pristatysime viską, ką darysime šiais metais, susitiksime su senais draugais ir susipažinsite su naujais vaikučiais.

Neliksite alkani, pavaišinsime visus HOT – DOG’ais . Lauksime visų!!!

Informacijos teiraukitės – Valentin Solomiak  869931317

Didysis GESHER atidarymas. Nuo 11 val.

Judaizmas, Koučingas, Lotynų amerikos šokiai, astrologija, piešimas ant šilko.

Projektas “Susipažinkime” – Michailo Selezniovo tapybos paroda

Mugė – jūsų darbelių ir gaminių mugė, saldumynai, menai ir kiti geri dalykai – parduodame ir džiaugamės.

Socialinio centro klubo naujienos

Rugsėjo 24 dieną Socialinio centro klubo senjorai minėjo gražią ir prasmingą šeštą Sukkot šventės dieną ir šešioliktąjį klubo ,,Abi men zet zich” sezono atidarymą.

Renginio metu dainavo ,,Fortuna” duetas Galina ir Sergej Libenštein iš Izraelio.
Charizmatiški atlikėjai užvedė visą salę, senjorai negailėjo jiems plojimų ir drauge dainavo senas mėgstamas žydų dainas. Renginio vedančioji ir klubo koordinatorė Žana Skudovičienė pasveikino visus rugsėjo mėnesio sukaktuvininkus.
Po koncerto visi buvo pakviesti į baltąją salę prie šventiškai ir jaukiai papuošto vaišių stalo,kurį paruošė klubo savanorės. Už tai jiems padėkojo Socialinio centro direktorius Simas Levin ir programų koodinatorė Žana Skudovičienė.
Rugsėjo 25 d. buvo pasveikintos Dienos klubo senjorės – Roza Šapson(81 metai) ir Sofija Kališenko (89metai), sulaukusios garbaus amžiaus!Linkime stiprios sveikatos,geros nuotaikos!
Mazl Tov!
 
 

Vilniaus žydų bendruomenės Dienos centras – tai senjorų laimė būti kartu

Senjorus į centrą atveža automobiliu kiekvieną pirmadienį  11val. Juos pasitinka ir su kiekvienu pasisveikina  Dienos centro koordinatorė Žana Skudovič . Ji pasakoja, kokie jos globotiniai įdomūs žmonės, visi Antrojo Pasaulinio karo veteranai.  Kiekvieno gyvenimas vertas romano. ,, Lenkiuosi prieš juos, jų gyvenimo patirtį“. Žana primena, kad šiandien senjorų klubui ketveri metai. Tokį gimtadienį  Viktoras Levinas vadina pačiu gražiausiu, nes ketverių metų vaikai visada nuoširdūs ir sako, ką galvoja. Pats Viktoras   jau šešis dešimtmečius gyvena Vilniuje, į kurį iš Odesos jį atviliojo didžioji meilė. Pažintis su moterimi, vėliau tikros žydiškos vestuvės ir visas gyvenimas Vilniuje.  Lietuvos Žydų bendruomenės Dienos centrą finansiškai remia tarptautinės organizacijos, kurios padeda žmonėms, nukentėjusiems nuo nacių okupacijos.

Litvakų etnokultūrinės erdvės atsiradimas

Litvakas Chaim Soutine

Litvakas Chaim Soutine

Pastaruoju metu pradėjome jautriau žvelgti į sudėtingos multikultūrinės ir polikonfesinės LDK istoriją. Imame suvokti, jog šioje didžiulėje šalyje, plytinčioje tarp Rytų ir Vakarų pasaulių, gyvavo ir savo kultūrines tradicijas puoselėjo ne tik lietuviai, bet ir litvakai, gudai, Lietuvos totoriai, karaimai, lenkai, rusai. Pajutome būtinumą suvokti šių tautų kultūrinį paveldą ir įtraukti jį į Lietuvos kultūros istoriją. Šiuo aspektu žvelgiant itin įdomi litvakų kultūros tapsmo ir sklaidos istorija.

Kryžiaus žygių laikais, sustiprėjus antisemitinėms represijoms krikščioniškojoje Vakarų Europoje, LDK valdovas Vytautas, suteikęs žydams privilegijas, kvietė juos palaikyti milžiniškos šalies prekybinius santykius. Nuo XIV a. LDK ekonominiame ir kultūriniame gyvenime ryškiai išaugo migravusių iš Vakarų dėl antisemitizmo recidyvų ir persekiojamų žydų gyventojų vaidmuo (iš Anglijos juos ištrėmė 1290, iš Prancūzijos – 1394, iš Ispanijos – 1492 metais). Suteikus privilegijas iš pradžių žydų įtaka daugiau buvo pastebima Brastoje ir Voluinės ekonominiuose centruose Vladimire ir Lucke. Jie veikė mokesčių, muitų rinkimo ir prekybos srityse. Pamažu susiklostė didžiulės jų bendruomenės Brastoje, kur XVI a. pabaigoje gyveno per 5000 žydų tautybės gyventojų. Vėliau gausios žydų bendruomenės pradėjo kurtis ir etninės Lietuvos miestuose bei miesteliuose, kuriuose jų dalis vis didėjo. Kaip tik LDK teritorija, kurioje žydų tautybės gyventojams buvo suteiktos nemažos privilegijos, tapo vienu pagrindinių kompaktiškai šios tautybės gyventojų apgyvendintu ruožu visame pasaulyje, kur šimtmečiais buvo saugojamos ir toliau puoselėjamos senos šios tautos kultūros tradicijos.

Lyginant su kitais Vakarų Europos kraštais, LDK multikultūrinėje erdvėje šimtmečiais viešpatavo daug tolerantiškesnė įvairių tautų ir religijų sugyvenimo atmosfera, kuri buvo įteisinta analogų Europoje neturinčių Lietuvos Statutų teisinėmis normomis ir įvairiomis valdovų privilegijomis. Lietuvoje gyvavusi tolerancija kitataučių tikybai buvo išskirtinė, – tokios nebuvo jokioje kitoje Europos valstybėje. Todėl žydai greit suleido šaknis LDK kultūrinėje erdvėje ir laikė Lietuvą savo antrąja tėvyne, kurioje galėjo šimtmečiais plėtoti savo kultūros ir religijos tradicijas. Pasitelkdami Analles mokyklos metodologines nuostatas galime pasakyti, kad LDK, pavienių jos miestų, pavyzdžiui, Vilniaus, Kauno, Trakų, Gardino, Vitebsko, Naugarduko, Nesvyžiaus ar kito svarbaus Lietuvos kultūros istorijos segmento, istorija susideda iš daugybės smulkesnių lokalinių istorijų. Akademinė lokalinių darinių analizė padeda geriau ir pilniau pažinti konkretų objektą ar reiškinį. Galime teigti, kad mus labiausiai dominanti litvakų kultūros tradicija yra ne tik didžiųjų žydų tautos kultūros tradicijų, bet ir lokalinės multikultūrinės ir polikonfesinės LDK kultūrinės erdvės kultūros tradicijų bei mentaliteto paveldėtoja. Pažymėtina, kad 1897 m. gyventojų surašymo duomenimis, LDK teritorijoje, padalintoje į 8 dabartinės Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos ir Ukrainos sritis, aprėpiančias Vilniaus, Kauno, Gardino, Kuršo, Minsko, Vitebsko, Mogiliovo ir Černigovo gubernijas, gyveno apie 2 milijonus žydų, laikiusių save atskira žydų etnokultūrine grupe – litvakais. Tai buvo bene sąmoningiausia ir labiausiai tautiškai angažuota Rytų ir Centrinės Europos žydų gyventojų dalis, kuri atkakliausiai laikėsi savo kultūros tradicijų ir religinių nuostatų. Čia ir slypi atsakymas, kodėl net trečiosios kartos žydų palikuonys savo kultūriniam identitetui apibrėžti pasitelkia sąvokas Lita, litvak, juive d’origin lituaniene. Tačiau ši tapatumo ir saviidentifikacijos problema XIX a. pabaigoje lietė ne tik daugelį už etninės Lietuvos ribų gyvenančių žydų, bet ir lietuviškas šaknis ar LDK piliečio savimonės pėdsakus turinčių daugybę lenkų, rusų, gudų, totorių, karaimų ir kitomis kalbomis kalbančių žmonių, kurie save pirmiausia siejo su LDK kultūros tradicija. Taigi litvakų kultūros, meno istorija, jos įnašas į lietuviškąją ir pasaulinę kultūrą yra viena istorija tarp daugybės kitų iš praeities gelmių iškylančių mūsų istorijos naratyvų. Pastaraisiais metais Lietuvoje pasirodo vis daugiau tyrinėjimų, kurių autoriai, atsisakydami romantinės istorijos vizijos, siekia plačiau, be etnocentrinių stereotipų, pažvelgti į Lietuvos kultūros istoriją, kurioje šalia etninių lietuvių dailės tradicijų gyvuoja ir kitų tautų kultūrinis įnašas. Pavėluotas šių problemų svarbos suvokimas itin nuostolingas mokslininkams, pasiryžusiems dirbti kultūros ir meno istorijos srityje. Didžioji dauguma žmonių, kurie galėjo suteikti reikšmingos informacijos, išėjo Anapilin, o didelė dalis vertingos archyvinės medžiagos dingo suiručių, karų, okupacijų, valstybinių sienų kaitos laikais.

Iš Anatano Andrijausko knygos „Litvakų dailė l’école de Paris aplinkoje“

Vilnius: „Šiaurės Jeruzalė“ – Litvakų kultūros, religijos ir meno metropolija

Litvakas Arbit Blatas

Litvakas Arbit Blatas

Nuo XVIII a. Vilnius, kaip ir Varšuva bei vėliau iškilusi Odesa ir Niujorkas, buvo pripažintas ne tik litvakų, bet ir apskritai pasauliniu žydų kultūros, judaistinės religijos ir intelektualinių bei meninių ieškojimų centru. XIX–XX a. sandūroje Vilniuje, gavusiame Šiaurės Jeruzalės vardą, buvo per 100 sinagogų, 10 ješivų, t. y. aukštųjų žydų religinių mokyklų, rengusių aukštο lygio rabinus. Daugelio žydų akyse Vilnius buvo nekvestionuojama Rytų ir Centrinės Europos bei jidiš kalbos įtakos apibrėžta žydų politinė, kultūrinė ir religinė metropolija. 1791 m. sėslumo zonos teritorijoje gyveno apie 1,5, o prieš revoliuciją – apie 7 milijonus žydų, kurių apie 95–97 proc. kalbėjo jidiš kalba. Ši teritorija neretai yra vadinama Jidišlandu (Yiddishland). „Yra šalis, – rašė Gérardas Silvainas ir Henris Minczelesas, – kurios nesurasite jokiame pasaulio žemėlapyje, šalis nepripažinta ir keista, beribė ir beveik nereali su nuolatos besikeičiančiomis sienomis kertanti visus žemynus ir visas jūras – jidiš šalis. … Jidišlandas, yra jis ar ne, mitinė šalis. Žinoma, labai sunku pasakyti, kokia Jidišlando sostinė. Jis neturi nei vyriausybės, nei ministerijų, nei kanceliarijos, nei administracijos, nei biurokratijos. Jidišlandas yra kultūrinis konceptas, susiklostęs veikiant vienai žydų kalbai – jidiš“. Jidiš kalbos išplitimo erdvėje išsiskleidė savita žydų kultūra, kurios pagrindinis religinis, kultūrinis centras buvo Litos teritorija ir jos dvasinis branduolys – Vilnius. Jidišlando kultūros erdvėje gyvavo sparnuotas posakis – „Važiuok uždarbio į Lodzę, Varšuvą, Odesą, o išminties – į Vilnių“. Kalbant apie išskirtinį Vilniaus vaidmenį modernioje žydų kultūros istorijoje ir litvakų kultūros išplitimo arealą nederėtų pamiršti, kad po Chmelnickio sukilimą (1648–1654) lydėjusių pogromų daugelis Ukrainos teritorijoje funkcionavusių ješivų buvo sunaikintos, o išsilavinę rabinai išvaikyti arba išžudyti. Todėl dіdžioji dalis šių regionų žydų pasitraukė į vakarinę LDK teritorijos dalį. Vilnius, priglaudęs nuo pogromų nukentėjusius pabėgėlius, dar labiau sustiprino savo pozicijas Rytų ir Centrinės Europos rabinizmo ir žydų kultūros istorijoje. Tai ypač išryškėjo Vilniaus Gaono (1720–1797) iškilimo laikais. Senoji Lietuvos sostinė tuomet jau buvo vienas pagrindinių žydų ekonominių, kultūrinių ir meno centrų, kuriame, lyginant su kitais buvusiais Rytų ir Vidurio Europos centrais, vyko kur kas aktyvesnis intelektualinis ir kultūrinis gyvenimas. Jo energetika išliko ir po 1831 m. sukilimo, uždarius vieną pagrindinių Centrinėje ir Rytų Europoje – Vilniaus universitetą. Neatsitiktinai būtent iš senosios Lietuvos sostinės sklido daugybė įtakų dіdžiojoje žydų sėslumo zonoje.

XIX a. intensyvų demografinį sprogimą išgyvenantys etninės Lietuvos ir vakarinės Gudijos litvakai sparčios kapitalizmo plėtotės pietvakarinėje Rusijos imperijos dalyje sąlygomis, augant pramonės centrams ir uostams Ukrainos teritorijoje, gausiai migravo į naujus pietvakarinės Rusijos imperijos ekonominius centrus ir jau XIX a. pabaigoje sudarė nemažą jų gyventojų dalį. Kita vertus, daugelyje Ukrainos religinių organizacijų vyravo įvairių Vilniaus religinių mokyklų auklėtiniai ir elitinių rabiniškųjų šeimų palikuonys, kurie sparčiai plėtė savo ekonominę, kultūrinę, religinę įtaką visos Ukrainos teritorijoje. Jų įtaka stipri buvo ir Lenkijos pasienio Balstogės bei Lvovo teritorijose. Neatsitiktinai intelektualiai aktyviausią ir tautiškiausiai angažuotą Ukrainos teritorijos žydų gyventojų dalį neretai sudarė iš etninės Lietuvos arba vakarinės Baltarusijos kilę litvakų palikuonys. Dіdžiulėje multikultūrinėje ir polikonfesinėje LDK erdvėje žydai atkakliai siekė išsaugoti аmžiais puoselėtas judaizmo ir jau susiformavusias litvakų kultūros tradicijas. Vilniuje buvo sukaupti unikalūs žydų knyginės kultūros lobiai, manuskriptai hebrajų ir jidiš kalbomis. Mieste buvo turtingų žydų knygų rinkinių, privačių bibliotekų, tarp jų viena garsiausių žydų kultūros pasaulyje Mato Strašūnο (Mattityahu Strashun) biblioteka. Jau nuo XVIII a. pabaigos veikė leidyklos, iš kurių reikėtų išskirti 1799 m. įkurtą Barucho ben Juozapo Rommo leidyklą, kuri jidiš kalba leido viso pasaulio literatūros klasiką, o šios leidyklos išleisti vadovėliai buvo visų pasaulio jidiš mokyklų mokymosi pagrindas. Vilniuje taipogi garsėjo žydų literatūros Bero (Boriso) A. Kletzkino leidykla, kuri net Pirmojo pasaulinio karo metais išleido pirmą M. Chagallo iliustruotą I. L. Peretzo knygą „Magas“ (1917). Buvo leidžiama reikšmingų religinio, pasaulietinio ir mokomojo pobūdžio leidinių.

Literatūrinė jidiš kalba, kuria kalba ir kuria didelė dalis Vakarų Europos, JAV ir kitų šalių intelektualų žydų, susiformavo taip pat Lietuvos sostinės kultūrinės įtakos erdvėje. Neatsitiktinai būtent Vilniuje 1925 m. buvo įkurtas Žydų mokslo institutas (Das Jiddische Wissenschaftliche Institut), kuris buvo dіdžiausia ir svarbiausia pasaulyje žydų mokslo įstaiga. Vilniuje ir kitose Litos litvakų bendruomenėse gyvenantys žydų vaikai anksti pradėdavo studijuoti Torą, vėliau – Talmudą. Kartu buvo suteikiama žinių ne tik iš žydų tautos istorijos, bet ir civilizacijos istorijos apskritai. Studijose dėmesys buvo kreipiamas į etiką, bendravimo su žmonėmis ugdymą. Uždarose litvakų bendruomenėse skiepijama pagarba savo kultūros, religijos, meno tradicijoms ilgainiui tapo neatskiriama jų kultūrinio tapatumo dalimi. Švietimas, kultūra ir menas kaip tik buvo ta litvakų gyvenimo sritis, kurioje jie pasiekė ryškių laimėjimų.

XIX a. pab.–XX a. pr. Lietuvos sostinėje, kur gyveno gana daug išsilavinusių įvairių idėjinių krypčių žydų, susiformavo du įtakingiausi Rytų ir Centrinėje Europoje žydų sąjūdžiai – sionizmas ir Bundas (Visuotinė Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos žydų darbininkų sąjunga, įkurta Vilniuje 1897 m.). Vilniaus kultūriniame gyvenime žydai vaidino labai svarbų vaidmenį. 1897 m. gyventojų surašymo duomenimis, tarp Vilniaus miesto gyventojų žydai sudarė 38,8 proc. Po 1905 m. revoliucijos, silpnėjant carinių institucijų kontrolei, Vilniuje smarkiai pagyvėjo įvairių pasaulietinių žydų organizacijų gyvenimas, kūrėsi meno sąjūdžiai.

Netrukus prasidėjo žydų muziejaus kūrimo Vilniuje kampanija, kuri paskui savo įgaliojimus perdavė 1912 m. susikūrusiai „Vilniaus žydų senovės mylėtojų draugijai“. Vėliau čia įkurtas „Kultur-lygos“ draugijos filialas, įsisteigė Jung Vilne („Jaunasis Vilnius“) jaunųjų literatų ir dailininkų draugija, kurioje išsiskleidė jidiš literatūros klasikai Chaïmas Grade ir Abraomas Suckeveris. Vilnius taip pat buvo pagrindinis žymiausių pasaulio sinagogų kantorių rengimo centras, išugdęs tokias legendines asmenybes, kaip Geršonas Sirota ir broliai Kusevickiai. Būtent dėl šių priežаѕčių Vilnius, kaip visuotinai pripažintas Rytų ir Centrinės Europos bei Vakarinės Rusijos imperijos žydų kultūros centras, traukė daugybę žydų kilmės menininkų iš buvusių LDK teritorijų – Baltarusijos, Ukrainos ir kitų kraštų. Rusijos imperijoje antijudaizmui įgavus platų mastą ir stiprėjant represijoms į Vakarus iš Litos teritorijos plūstelėjo didelis srautas išsilavinusių ir paprastų žydų tautybės žmonių, kurie ieškojo demokratiškesnėse šalyse išsigelbėjimo nuo patiriamo teroro, diskriminacijos, palankesnės aplinkos savo kūrybai ir darbui. Šіѕ daug metų trukęs emigracijos procesas įgavo įvairias formas – nuo legalios laisvanoriškos iki prievartinės. Vieni sąmoningai vyko, nutraukdami ryšius su savo tėvyne visiems laikams, kiti ilgai blaškėsi tarp naujos ir senos tėvynės, dar kiti, kamuojami nostalgijos, vėliau grįždavo į tėvynę. Žydų padėtį Rusijos imperijoje vėliau dar labiau apsunkino ir žmonių likimus sulaužė Pirmasis pasaulinis karas, Rusijos spalio revoliucija, naujų valstybių ir sienų atsiradimas. Iš viso emigravo apie du milijonus žydų. Tai buvo neregėtο masto, tiesiog biblinis, apokaliptinis dіdžiulės žydų tautos dalies „išėjimas“ iš Rusijos imperijos „sėslumo zonos“ į Vakarus ir savo „šventąją žemę“. Didelę šio emigrantų srauto dalį sudarė labiausiai išsilavinę ir socialiai bei kultūriškai organizuoti litvakai, kurių ilgai užslėpta kūrybinė energija pirmiausia išsiskleidė vaizduojamosios dailės srityje. Žydų modernus menas negalėjo laisvai skleistis toje LDK erdvėje, kurioje buvo labai stipri ortodoksinių judaizmo tradicijų įtaka, todėl pagrindinis litvakų srautas plūstelėjo į liberaliausią kosmopolitinio meno centrą – Paryžių, kur jie suvaidino išskirtinės svarbos vaidmenį iškylant antrajai l’école de Paris bangai. Neatsitiktinai būtent iš šio regiono Vakaruose iškilo daugybė žymių žydų, kultūros ir meno atstovų, garsinusių savo tautos vardą visame pasaulyje. Kaip minėjome, daugelis elitinių litvakų ir rabinų giminių palikuonių buvo pasklidę sparčiai besiplėtojančiuose Ukrainos pramonės ir ekonomikos centruose. Tad žydų emigrantai iš šio regiono palaikė itin glaudžius ryšius su litvakais, jie šliejosi Paryžiuje prie akivaizdžiai dominavusio litvakų dailininkų sambūrio. Taigi represijų genami intelektualiai aktyvesnių ir meninių sugebėjimų turinčių litvakų keliai pasiekė ne tik Rusijos imperijos kultūros centrus Sankt Peterburgą, Maskvą, bet po 1905 m. revoliucijos dіdžiuliai jų srautai nusidriekė ir į pagrindinius Vakarų Europos kultūros centrus – Paryžių, Berlyną, Vieną, Miuncheną. Čia emigrantai aktyviai įsiliejo į naujus tο meto kultūros ir meno sąjūdžius. Pirmasis pasaulinis karas ir revoliucijos sukrėtimai paskatino litvakų menininkus užsienyje integruotis į tą aplinką, kurioje jie gyveno, stiprino jų socialinį angažuotumą, pilietines nuostatas, atvedusias juos į avangardinio meno pozicijas. Šіѕ procesas išryškėjo ir po Rusijos 1917 m. spalio revoliucijos, kurioje aktyviai dalyvavo žydų tautybės gyventojai. Jie užėmė vyraujančias pozicijas valstybės meno politikoje ir radikaliausiuose avangardinio meno sąjūdžiuose.

Iš Anatano Andrijausko knygos „Litvakų dailė l’école de Paris aplinkoje“

Dienos klubo senjorų gimtadieniai

Dienos klubo senjorai, koordinatorė Žana Skudovičienė ir LŽB vykdomasis direktorius sveikino Verą Zamosčik, pažymėjusią garbų 90 jubiliejų

Dienos klubo senjorai, koordinatorė Žana Skudovičienė ir LŽB vykdomasis direktorius sveikino Verą Zamosčik, pažymėjusią garbų 90 jubiliejų

Sausio pradžioje Socialinio centro Dieno klubo senjorai sveikino garbias savo klubo nares – Fenią Zibuc, šventusią 92 gimtadienį ir Verą Zamosčik, pažymėjusią garbų 90 jubiliejų. 
Sveikiname ir linkime joms sveikatos, dvasios stiprybės ir sulaukti 120 metų.