Dar kartą norime padėkoti visiems dalyvavusiems kelionėje už puikią atmosferą, ir dalinamės nuotraukomis –
>>Nuoroda-

Artimiausiu metu informuosime dėl Gesher klubo vasaros sezono atidarymo Pailgyje, planuojamos datos liepos 5-6.
Dėl informacijos skambinkite telefonu 865211723.

Šventė vyksta vasarą ir yra vadinama Šavuot (hebr. savaitė: ji švenčiama praėjus septynioms savaitėms po Pesach, 6-ąją sivano mėnesio dieną). Šavuot šventės metu prisimenamas Sinajaus apreiškimas, kuris vadinamasToros įteikimo švente. Šią dieną sinagogoje ypatingu būdu giedami Dešimt Dievo įsakymų, kurių visi klauso stovėdami. Tokiu būdu, tarsi iš naujo atkuriama situacija, kai visa tauta, stovėdama Sinajaus kalno papėdėje, klausė paties Dievo lūpomis tariamų žodžių: „Aš tavo Viešpats Dievas, kuris išvedžiau tave iš Egipto žemės, iš vergijos namų. Ir neturėsi tu kitų dievų, išskyrus Mane…“. Žydų išminčiai mokė, jog tuo metu, kai Sinajaus kalne buvo teikiamas Įstatymas, dalyvavo ne tik tie, kurie vadovaujami Mozės išėjo iš Egipto, bet ir visų žydų sielos – jau mirusių, ir dar negimusių.

Lietuvos dailininkų sąjunga šią vasarą  jau septynioliktą kartą rengia tarptautinį dailininkų plenerą „Soutine dienos 2014” (iniciatorius – tapytojas Aleksandras Vozbinas). Kūrybinis tapybos  simpoziumas, skirtas pasaulinio garso tapytojo litvako Chaimo Soutine atminimui,  vyksta birželio 1 – 8 dienomis Druskininkuose.

Projektas „Soutine dienos” pradėtas rengti, siekiant pagerbti didį litvakų kilmės tapytoją Chaimą Soutine. XX amžiaus pradžioje Chaimas Soutine trejus metus studijavo tapybą Vilniuje, čia vyko vėliau Prancūzijoje išgarsėjusio menininko galutinis apsisprendimas tapti dailininku. Soutine pavardė sutinkama kiekvienoje meno enciklopedijoje šalia P. Picasso, M. Shagallo, A. Modigliani…

Chaimas Soutine – europietiško universalumo įsikūnijimas,  tapęs kultūrinio bendrumo simboliu. Po Soutine vėliava vykstantis pleneras ne tik padeda įsigilinti į šio dailininko kūrybą, bet ir atveria plačią kultūrinio bendradarbiavimo perspektyvą.

Šiais metais plenere „Soutine dienos“ dalyvauja dailininkai iš Lietuvos, Baltarusijos, Lenkijos ir Rusijos: Silvija Drebickaitė, Aldona Dobrovolskienė, Lena Chvičija, Aleksandras Vozbinas, Aleksandr Griškevič, Piotr Dondajewski ir Konstantin Poliakov. Plenere dalyvauja ir tapytojų kūrybos akimirkas fiksuoja žurnalistė, fotomenininkė Lilija Valatkienė.

Pasak plenero kuratoriaus tapytojo Aleksandro Vozbino, kviestiniai dailininkai priklauso įvairioms meno mokykloms,  skiriasi jų tapybinis braižas, tačiau meno kalba – universali. Galimybė bendrauti, keistis idėjomis, kurti drauge suteikia dailininkams naujų kūrybinių postūmių, dar kartą paliudija, kad kultūra yra nedaloma.

Plenero dalyvių meninis mąstymas yra vienaip ar kitaip paveiktas ekspresionistinių nuotaikų, būdingų Chaimui Soutine.

Pleneras vyksta Druskininkuose, sanatorijoje „Draugystė“. Plenero tema – „Druskininkų impresijos“. Druskininkuose įkvėpimo ieškojo ne vienas garsus dailininkas.

Popleneriniai dailininkų darbai bus eksponuojami sanatorijos „Draugystė“ parodinėje erdvėje nuo birželio 7 d. (parodos atidarymas 16 val.) , vėliau – kitose Lietuvos dailės galerijose.

Kontaktinis asmuo – plenero organizatorius Aleksandras Vozbinas, mob. 8687 79790

Šventė vyksta vasarą ir yra vadinama Šavuot (hebr. savaitė: ji švenčiama praėjus septynioms savaitėms po Pesach, 6-ąją sivano mėnesio dieną). Šavuot šventės metu prisimenamas Sinajaus apreiškimas, kuris vadinamasToros įteikimo švente. Šią dieną sinagogoje ypatingu būdu giedami Dešimt Dievo įsakymų, kurių visi klauso stovėdami.

Tokiu būdu, tarsi iš naujo atkuriama situacija, kai visa tauta, stovėdama Sinajaus kalno papėdėje, klausė paties Dievo lūpomis tariamų žodžių: „Aš tavo Viešpats Dievas, kuris išvedžiau tave iš Egipto žemės, iš vergijos namų. Ir neturėsi tu kitų dievų, išskyrus Mane…“.

Žydų išminčiai mokė, jog tuo metu, kai Sinajaus kalne buvo teikiamas Įstatymas, dalyvavo ne tik tie, kurie vadovaujami Mozės išėjo iš Egipto, bet ir visų žydų sielos – jau mirusių, ir dar negimusių.

Šavuot šventes sieja dar viena svarbi ypatybė: Jeruzalės Šventyklos laikotarpiu tai buvo piligriminės šventės, kurių metu ištisos šeimos ir bendruomenės Jeruzalę troško pasiekti pėsčiomis. Nuo to laiko išliko bendras jų pavadinimas – šaloš regalim (trys piligriminės kelionės).

Raudų siena, Jeruzalė 2013 Šavuot

 Iškilaus vaikų gydytojo, Vilniaus universiteto docento PETRO BAUBLIO 100-ioms metinėms paminėti Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje buvo surengta konferencija „PETRAS BAUBLYS – GYDYTOJAS, PEDIATRAS, PEDAGOGAS, HUMANISTAS“. Prof. Vytautas Usonis apžvelgė doc. P. Baublio profesinį kelią pranešime, parengtame kartu su prof. emeritu Algimantu Raugale. Doc. Alis Baublys pasakojo prisiminimus apie Tėvą. Prie namo Šilo g. 42, kur gyveno docentas, atidengta paminklinė lenta.

… Šeštadienį, gruodžio 15-ąją, bemaž visi Vilniaus universiteto Vaikų ligų katedros gydytojai, pasibaigus konferencijai Panevėžyje, J. Miltinio teatre žiūrėjo spektaklį “Mirties šokis“. “Po spektaklio mes dar pasilikome Panevėžyje, o jie trise – doc. Petras Baublys, katedros vedėja Liudmila Steponaitienė ir doc. Raimondas Lučinskas, kurie turėjo skristi į pediatrų konferenciją Charkove, išvažiavo į Vilnių, – pasakojo prof. Algimantas Raugalė, buvęs P. Baublio mokinys. – O pirmadienį rytą sužinojome, kad lėktuvas nukrito. Iš pradžių šios kalbos ėjo tik iš lūpų į lūpas, matyt, dar viliantis nuslėpti, kaip ir bet kokias kitas “stichines nelaimes” Sovietų Sąjungoje. Bet žuvo labai garsūs žmonės, tad nutylėti to buvo neįmanoma”.

Petras BAUBLYS gimė 1914 m. gegužės 23 d. 1931 m. baigė Kauno I gimnaziją, 1936 m. – VDU Medicinos fakultetą. Po universiteto baigimo P. Baublys dirbo Raudonojo kryžiaus Tuberkuliozės sanatorijoje, o nuo 1937 m. VDU Medicinos fakulteto vaikų katedroje asistentu, 1942–1944 m. – Kauno kūdikių namų direktoriumi. 1944 m. P. Baublys persikėlė į Vilnių. Nuo 1944 m. – Vilniaus universiteto dėstytojas, 1944–1954 m. Infekcinių ir vaikų ligų katedros vedėjas. Nuo 1958 m. iki pat tragiškos baigties lėktuvo katastrofoje 1973 m., dirbo Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, kurios Vaikų ligų klinika tuo metu buvo ir pagrindinė pediatrų ruošimo bazė. 1962 m. kartu su bendraminčiais parengė ir išleido pirmąjį lietuvišką vaikų ligų vadovėlį. Nuo 1965 m. vadovavo respublikinei Pediatrų mokslinei draugijai, daug metų buvo žurnalų „Sveikatos apsauga“ ir „Pediatrija“ redkolegijos narys. Nuo 1954 m. docentas. 1950–1958 m. dar ir Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausiasis pediatras. 1954 m. jam suteiktas docento vardas, 1969 m. apgynė kandidatinę disertaciją. Įvertinant doc. P. Baublio nuopelnus medicinai, jam buvo suteiktas Lietuvos nusipelnusio gydytojo vardas.

Nacių okupacijos metais gydytojas Petras Baublys, rizikuodamas bendradarbių, šeimos ir savo gyvybėmis iš Vilijampolės geto išgelbėjo keliasdešimt žydų ir kitų tautybių vaikų. 1977 m. Petrui, Sergejui ir Jadvygai Baubliams po jų mirties, Izraelyje, Yad Vashem muziejuje, buvo iškilmingai įteikti Pasaulio Tautų Teisuolio medaliai ir diplomai nacizmo aukoms atminti, Teisuolių alėjoje auga medis, pasodintas Petro Baublio garbei; jo vardu Izraelyje pavadinta gatvė.
1993 m. (po mirties) apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.

1994 m. Vilijampolėje prie kūdikių namų atidengta memorialinė lenta: „Čia buvusiuose kūdikių namuose „Lopšelis“ 1942–1944 m. žymus vaikų gydytojas Petras Baublys su bendradarbiais gelbėjo Kauno žydų geto vaikus“ (tekstas lietuvių ir hebrajų kalbomis).

1996 m. (po mirties) jam suteiktas Lietuvos žydų bendruomenės garbės nario vardas.

1973 m. gruodžio 16 d., skrendant į sąjunginę pediatrų konferenciją Charkove, doc. P. Baublys žuvo lėktuvo TU-124 katastrofoje prie Karačiarovo kaimo (Volokolamsko rajonas, Maskvos sritis), kartu su garsiausiais Lietuvos pediatrais – Vilniaus universiteto Vaikų ligų katedros vedėja prof. Liudmila Steponaitiene, doc. Raimondu Lučinsku ir ministerijos vyriausioji pediatre Ona Surpliene.

Doc. Petras Baublys palaidotas Antakalnio kapinėse.

Gerbiamieji,

Sveikiname Jus su artėjančia Šavuot švente! Tai viena svarbiausių žydų švenčių, kuri turi išskirtinę prasmę, nes  ji simbolizuoja sandorą tarp D-vo ir žydų tautos. Šios šventės metu Aukščiausiasis Mozei, o kartu ir visai žydų tautai, ant Sinajaus kalno dovanojo Torą.

Linkėdami prasmingai praleisti šventę bei tuo pačiu nepamiršti tradicijų, informuojame, jog birželio 4, 5 dienomis bendruomenė nedirbs.

Taip pat pranešame, jog nuo birželio 1 dienos keičiasi bendruomenės apsaugos darbuotojų darbo laikas. Birželio mėnesiui jis bus toks:

Pirmadieniais, penktadieniais – 8:30 – 18:30.

Antradieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais – 8:30 – 19:30.

Šeštadieniais ir sekmadieniais – nedirbsime.

Esant specialiems renginiams arba papildomoms priemonėms bendruomenės laikas bus prailginamas pagal poreikį. Prašau tiesiog informuokite iš anksto ir mes viską suderinsime su pastato apsauga.

 Pagarbiai,

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės vadovybė

Gerbiamieji,

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė š.m. rugsėjo 18-23 dienomis  rengia eilę renginių, skirtų Kauno ir Šiaulių getų likvidavimo 70-mečiui  atminti.

Maloniai kviečiame Jus susipažinti su preliminaria renginių programa ir pasižymėti šią datą savo kalendoriuose.

Būtume dėkingi jeigu pasidalintumėte šia informacija su visais, kam ji galėtų būti aktuali, taip pat kviečiame patiems teikti pasiūlymus dėl šių mums svarbių istorinių datų įamžinimo.

>> Preliminari programa

Pagarbiai,

LŽB Administracija

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė

Pylimo g. 4

LT-01117 Vilnius

Tel. +370 5 261 3003

Fax. +370 5 212 7915

www.lzb.lt

Savaitgalį Panevėžio žydų bendruomenė turėjo garbės priimti ypatingą svečią iš Izraelio – advokatą, ekonomistą Shafir Shilansky su sūnumi. Shafir tėvas Dov Shilansky buvo garsus Izraelio politikas, 1988-1992 m. Kneseto (parlamento) pirmininkas. Jis gimė Šiauliuose 1924 m, su šeima 1948 m. persikėlė į Izraelį, kur baigė teisės studijas ir dirbo tarptautinėse organizacijose. 1993 m. kandidatavo rinkimuose į prezidentus, bet rinkimus pralaimėjo.

Sūnus Shafir  Shilansky kaip ir tėvas baigė teisės studijas, yra patyręs verslininkas ekonomikos, nekilnojamojo turto srityse. Šiuo metu atstovauja didžiausias Izraelio institucijas: Bank Leumi Ltd, pirmąjį tarptautinį Izraelio banką, Mercantile Discount Bank, draudimo kompaniją ir kt.

Svečias atvykęs į Panevėžį labai norėjo sužinoti miesto žydų istoriją. Jis su didžiuliu susidomėjimu klausėsi PŽB pirmininko Gennady Kofman pasakojimo apie Panevėžio žydų gyvenimo istoriją, bendruomenės veiklą. Shafir Shilansky džiaugėsi galimybe pamatyti 1932 m. sukurtą filmą apie žydus bei apžiūrėti bendruomenės turimą archyvą, senas nuotraukas, dokumentus.

Po prisistatymo PŽB pirmininkas G. Kofman garbingajam svečiui su sūnumi surengė trumpą ekskursiją po miestą, aprodė senus žydų statytus pastatus, kuriuose buvo ješyvą, mokyklos. Sh. Shilansky patiko, kaip sutvarkytos buvusios žydų kapinės, kur dabar pastatytas paminklas „Liūdinti žydų motina“, kurį juosia akmeninė tvorelė, iš likusių žydų paminklų.

Susitikimui artėjant į pabaigą G. Kofman svečiui įteikė simbolinių dovanų, primenančių vizitą Panevėžyje: ženkliukų „Dovydo žvaigždė“ visai šeimai ir knygą apie Panevėžio žydų gyvenimą.

Iš Sh. Shilansky neslėpė, kad apsilankymas jam ir sūnui labai patiko, o panevėžiečiai džiaugėsi, galėję susipažinti ir pabendrauti su išsilavinusiu, inteligentišku ir nuoširdžiu žmogumi.

Mieli Gešer klubo nariai, dėkojame Jums už labai linksmą iš šiltą Purim šventę.

Lauksime Jūsų ateinančiuose mūsų klubo renginiuose.

>>Akimirkos 

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje įvyko susitikimas su Apaštališkuoju nuncijumi Lietuvoje arkivyskupu Pedro Lopez Quintana. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė F. Kukliansky papasakojo svečiui apie LŽB veiklą, žydų istoriją Lietuvoje ir iki šiol nepamirštą katalikų bažnyčios elgesį su žydais Holokausto metu. Su pagarba bendruomenė prisimena bažnyčios lyderius ir kunigus, gelbėjusius žydus. Šiuo metu bendruomenė – tai lojalūs Lietuvos piliečiai žydai, skiriantys daug dėmesio judaizmo ir žydiškos tapatybės palaikymui. Lietuvos valstybė išlaiko žydų vaikų darželį ir gimnaziją. Garbaus svečio apsilankymą bendruomenėje F. Kukliansky įvertino kaip labai svarbų įvykį.

   61-erių metų ispanas Pedro Lopez Quintana Apaštališkuoju nuncijumi Lietuvoje paskirtas nuo 2014 m. kovo mėn. Prieš tai nuncijaus pareigose jis dirbo Indijoje, Nepale, Kanadoje. Pedro Lopez Quintana teologiją studijavo Ispanijoje, Compostelano seminarijoje. 1980 m. popiežius Jonas Paulius II jį įšventino į kunigus. Svečias laisvai kalba penkiomis kalbomis: anglų, ispanų, italų, portugalų ir prancūzų.

   Pasak Apaštališkojo nuncijaus, jis mielai priėmė pakvietimą apsilankyti LŽB ir džiaugiasi užmezgęs su ja ryšius. Šventojo sosto pasiuntinys priminė pasikeitusį bažnyčios požiūrį į žydus ir judaizmą. ,,Tai dalis krikščioniškos tapatybės, tai šaknys, į kurias remiamės. Daug skaičiau apie judaizmą ir Holokaustą. Prisimenu, kokias kančias patyrė Lietuvos žydai per Holokaustą, ir kokia stipri tai buvo bendruomenė, koks didelis jos indėlis į Lietuvos valstybės vystymąsi bei svarbi kultūrinė įtaka Rytų Europos žydams. Popiežius Jonas Paulius II atsiprašė už katalikų bažnyčios klaidas pasaulio žydų bendruomenės atžvilgiu. Jis kartojo, kad žydai yra mūsų vyresnieji broliai, jie mūsų šaknys. Popiežius Pranciškus rodo draugiškumą žydams dar nuo  Buenos Airių arkivyskupo laikų ir šiuo metu, rengdamasis kelionei į Izraelį, skatina atvirumą.“

   Nuncijus nuoširdžiai domėjosi Lietuvos sinagogų likimu, jis pabrėžė, kad religinio paveldo išsaugojimas yra svarbus dalykas, kuriam katalikiškoji Ispanija skiria daug dėmesio. Ispanijos pasiūlymas suteikti pilietybę prieš daugiau kaip 500 metų, inkvizicijos laikais, iš šalies išvarytų žydų sefardų palikuoniams, sukėlė didelį susidomėjimą visame pasaulyje. Ispanai dabar ieško savo genealoginiame medyje žydiškų šaknų, nes saugodami gyvybę, buvo priversti priimti krikščionybę arba emigruoti. Dabar gyvenantys svetur, jie suinteresuoti turėti ispanišką pasą, kad galėtų pasakyti savo vaikams, jog jų protėviai buvo išvaryti iš Ispanijos, o šiandien jie turi galimybę grįžti. Pasak Apaštališkojo nuncijaus, jis ir pats mėgsta padainuoti žydiškas dainas, jo gimtinėje daug žydiškų kultūrinių dalykų, nekalbant apie patiekalus, saldumynus, jau seniai tapusiais ispanų tradicijų dalimi. Dabar Ispanijoje garbė būti žydu, nors ne vieną šimtmetį žydiškumas buvo slepiamas dėl persekiojimo ir pogromų.

     LŽB pirmininkė F. Kukliansky susitikime sakė, kad Ispanija – pavyzdys, kaip reikia šiandien išlaikyti istorinį žydų paveldą. Lietuvoje po Holokausto žydų gyventuose miesteliuose liko tik sinagogos, o didžioji dauguma  žydų buvo nužudyti. Ispanijoje valstybė rūpinasi sinagogų paveldu. ,,Noriu šį pavyzdį įgyvendinti Lietuvoje“,- kalbėjo F. Kukliansky.

    Susitikime su nuncijumi dalyvavo ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės pavaduotoja Maša Grodnik, vykdantysis direktorius Simonas Gurevičius, Socialinio centro direktorius Simonas Levinas,  LŽB tarybos narys Daumantas Todesas, Lietuvos vyriausias rabinas Chaimas Buršteinas, Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman, žurnalistai.

Maša Grodnik padėkojo nuncijui Pedro Lopez Quitana už vizitą ir pasakė, kad visi nepriklausomoje Lietuvoje buvę Vatikano nuncijai palaikė šiltus draugiškus ryšius su žydų bendruomene, per susitikimus drauge dainuodavo žydų dainas. M.Grodnik prisiminė apie Lietuvos žydų bendruomenėje minėtas 95-ąsias Vilniaus vyskupo, didžiojo žydų gelbėtojo, palaimintojo Jurgio Matulaičio ingreso metines.. Jo ingreso (1918-12-08) pamokslas – ganytojo veiklos programa – labai artima dabartinio popiežiaus Pranciškaus programai. Vyskupas Jurgis „gynė kiekvieną nuskriaustąjį, bet labiausiai žydus“. Tą patvirtina „Di jidiše štime“ po Matulaičio mirties paskelbtas nekrologas.

   PŽB pirmininkas G. Kofman dėkojo, kad nuncijus rodo gerą pavyzdį visiems katalikams, kaip tolerantiškai bendrauti su žydais. Panevėžyje Holokausto minėjimo dienos renginiuose dalyvauja ir katalikų bažnyčios atstovai. Pirmininkas svečiui atminimui nuo visų regioninių žydų bendruomenių padovanojo knygelę „Panevėžio žydų istorijos fragmentai. Praeitis ir dabartis“.

    D. Todesas padovanojo knygų ir diskų apie žydų paveldą.

Gegužės 8-ąją Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė virto pilietinės diskusijos vieta: čia vyko Žmogaus teisių koalicijos ir „Beigelių krautuvėlės“ inicijuoti debatai žmogaus teisių tema. Į debatus, kuriuose dalyvavo aštuoni kandidatai į Europos Parlamentą, susirinko gausus nevyriausybinių organizacijų ir pilietinės visuomenės atstovų būrys.

Susirinkusiuosius sveikino Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. Kalbėdama apie žmogaus teisių svarbą ji iškėlė retorinį klausimą – ar ekonominė gerovė, kuriai šiandien teikiame tiek reikšmės, būtų prioritetas ir žmogui be teisių. Pirmininkė pabrėžė, kad žydų bendruomenei, esančiai Žmogaus teisių koalicijos nare, yra itin svarbu, kas Lietuvai atstovaus Europos parlamente.

 Lygių galimybių plėtros centro ekspertė ir projektų vadovė Margarita Jankauskaitė savo ruožtu išreiškė susirūpinimą, kad žmogaus teisių padėtis Lietuvoje sistemingai blogėja. Pasak jos, iki 2004 metų siekis įstoti į Europos Sąjungą skatino tobulėti žmogaus teisių srityje, o kai šį tikslą pasiekus žmogaus teisių klausimai buvo palikti savieigai. Įžanginį žodį tarė ir Neįgaliųjų Forumo prezidentė Dovilė Juodkaitė, atkreipusi dėmesį į neįgaliųjų problemas įgyvendinant teisę balsuoti.

Debatus moderavo Nepriklausomybės akto signataras, žurnalistas ir publicistas Rimvydas Valatka. Debatuose apžvelgtas platus žmogaus teisių klausimų, įskaitant ir pačius jautriausius, spektras: šeimos samprata ir lyčių vaidmenys, teisė į abortą, LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualių ir transseksualių asmenų) teisės, neįgaliųjų problemos, rasizmas, anstisemitizmas ir ksenofobija).

Savo principines pozicijas debatuose pristatė Liberalų sąjūdžio sąrašo atstovai Aušrinė Armonaitė, Tomas Baranovas ir Linas Kvedaravičius, socialdemokratai Marija Aušrinė Pavilionienė, Giedrė Purvaneckienė ir Remigijus Motuzas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Tomas Tomilinas ir “Tvarkos ir teisingumo” atstovas Juozas Imbrasas.

Debatai baigėsi pozityvia nata. Paskutinioji iš politikų kalbėjusi Marija Aušrinė Pavilionienė pabrėžė, kad pokyčiams reikalingi drąsūs lyderiai, nebijantys kvestionuoti esamos visuomenės nuomonės. Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky savo ruožtu padėkojo visiems dalyvavusiems ir palinkėjo, kad Lietuvoje įvyktų visi pozityvūs pokyčiai, apie kuriuos debatų metu buvo kalbėta.

Projekto „Beigelių krautuvėlė“ tikslas – skatinti toleranciją ir gebėti užkirsti kelią antisemitizmui bei neapykantos kurstymui. Projekto partneriai iš Norvegijos – Oslo žydų bendruomenė (angl.: Jewish Community of Oslo). Tai Europos Ekonominės Erdvės finansinio mechanizmo 2009-2014 m. periodo NVO Programos Lietuvoje remiamas projektas (EEE finansinė paramą). Projekto trukmė – iki 2015 m. birželio mėn.

Savanorystė – svarbi nevyriausybinių organizacijų veiklos dalis. Tinkamai organizuojama savanoriška veikla gali sustiprinti pačią organizaciją, padėti efektyviau siekti užsibrėžtų tikslų. Dėl to neatsitiktinai pirmuosiuose Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) vykdomo tarptautinio projekto „Beigelių krautuvėlė“: tolerancijos kampanija prieš antisemitizmo ir neapykantos apraiškas viešojoje erdvėje mokymuose daugiausia dėmesio skirta būtent savanorystei.

Pagrindiniame mokymų pranešime apie savanorių vadybą nevyriausybinėse organizacijose kalbėjo Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ projektų vadovas Modestas Bastys. Jis pasidalino savo patirtimi apie tai, ką reiškia būti savanoriu ir kaip šį laiką išnaudoti tinkamai. Daug dėmesio skirdamas savanorių atrankai ir asmeninei motyvacijai lektorius akcentavo bendravimo ir bendradarbiavimo svarbą.

Mokymuose taip pat susipažinta su trumpa Lietuvos žydų bendruomenės istorija. „Be jos neįmanoma suvokti, kodėl LŽB šiuo metu yra tokia, kokia ji yra“, – kalbėjo LŽB vykdomasis direktorius Simonas Gurevičius. Jis projekto savanorius supažindino su pagrindinėmis LŽB veiklos sritimis ir tikslais, įkvėpė entuziazmo.

Pirmojoje mokymų dalyje savanoriams buvo pristatytas ir naujasis „Beigelių krautuvėlės“ logotipas – šeši spalvoti stilizuoti beigeliai su projekto pavadinimu hebrajų ir lietuvių kalbomis. Šiltai priimtas projekto vizualusis veidas bus pastebimas ne tik projekto renginiuose, bet ir specialioje LŽB interneto tinklalapio rubrikoje, atskirame socialinio tinklo Facebook puslapyje, projekto atributikoje.

Mokymams pasirinktas ypatingas laikas. Šiemet balandžio 28 – oji viso pasaulio žydų minėta kaip Yom HaShoah – Holokausto aukų atminimo diena. Ta proga projekto savanoriai dalyvavo jau šeštus metus iš eilės Vilniuje, Aukštuosiuose Paneriuose, vykstančiame „Gyvųjų marše“. Renginys skirtas pagerbti Lietuvoje per Holokaustą nužudytus Lietuvos žydus. Gyvųjų maršas – tai eisena nuo Panerių geležinkelio stoties iki Panerių memorialo – kelio dalis, kuria ėjo Vilniaus geto kaliniai prieš žudynes Panerių miške.

Plačiau apie šią tradiciją pasakojo LŽB pirmininkė Faina Kukliansky, pakvietusi visus solidarizuotis užkertant kelią ksenofibijai ir įvairioms netolerancijos apraiškoms. „Holokaustas neatsiejamas nuo neapykantos žmonių įvairumui, unikalumui. Dar ir šiandien sutinkame tokių, kurie jaučia panašią neapykantą vien dėl to, kad kiti nėra panašūs į juos, kad turi kokių nors ypatybių, yra išskirtiniai. Gal kažkas ir norėtų gyventi identiškų būtybių pasaulyje, – tegul susikuria tokį. Mes gyvename kitokiame pasaulyje, kuriame yra apstu įvairovių ir aš asmeniškai tuo džiaugiuosi“, – mokymų dalyviams teigė LŽB pirmininkė.

Po pertraukos į savanorystę pažvelgti per komandinio darbo ir bendrų tikslų įgyvendinimo prizmę dalyvius mokė Povilas Petrauskas, Baltijos koučingo centro specialistas, ACC (Associate Certified Coach). Užkrėtęs visus pozityviu nusiteikimu Povilas palinkėjo teigiamų pokyčių savanoriaujant drauge.

Prieš komandos stiprinimo užsiėmimą mokymuose svečiavosi didžiausio Lietuvoje DELFI portalo korespondentas Mindaugas Jackevičius. Remdamasis savo patirtimi jis dalyviams pristatė kai kuriuos požiūrio į mažumas žiniasklaidoje vaizdavimo aspektus. Daugiausiai susirinkusiųjų dėmesio sulaukė interneto komentarų fenomenas, juose reiškiama neapykanta Lietuvoje. Pokalbyje pripažinta, kad viešo kalbėjimo apie žydus ir žydiškumą Lietuvoje stinga, o esamas – fragmentuotas ir stereotipizuotas.

Malonus visų mokymų akcentas – beigeliai. Šie didriestainiai Lietuvoje kepami vos keliose žydiškąsias tradicijas dar menančiose kepyklėlėse. Beigeliais prie kavos ar arbatos mielai vaišinosi mokymų dalyviai ir svečiai.

Balandžio 28 d. vykusių mokymų akimirkas kviečiame atrasti socialiniame tinkle Facebook. Čia jau veikia speciali projekto paskyra (adresas:https://www.facebook.com/beigeliukrautuvele), kuria galima dalintis, komentuoti, sekti naujienas. Per pirmąją savaitę paskyrą pažymėjusių skaičius jau priartėjo prie 100.

Projektas finansuojamas pagal Europos Ekonominės Erdvės finansinio mechanizmo 2009-2014 m. periodo NVO programą (EEE finansinė paramą).

Projekto vadovas komunikacijai

Dainius Dikšaitis

El.p.: dainius.diksaitis@lzb.lt

GSM.: + 370 610 05566

Lietuvos žydų bendruomenės vykdoma kovos su antisemitizmu ir tolerancijos skatinimo kampanija „Beigelių krautuvėlė“ turi savo vizualųjį veidą. Jo pagrindas – logotipas, sudarytas iš šešių stilizuotų įvairiaspalvių beigelių, originalaus projekto pavadinimo hebrajų kalba ir jo atitikmens lietuvių kalba.

Kampanijos vizualusis veidas buvo pristatytas pirmųjų mokymų savanoriams metu, š.m. balandžio. 28 d.

Pagrindinis dėmesys logotipe koncentruojamas į Beigelius (didriestainius). Juos dar mena vyresnioji karta, kuri turėjo galimybę lankytis iki karo Vilniuje ir kituose miestuose veikusiose žydų konditerijos parduotuvėlėse. Kiekvienas net ir mažesnis Lietuvos miestelis turėjo beigelių parduotuvę, kurioje buvo galima ne tik paskanauti, bet ir sužinoti visas miestelio naujienas. Logotipe šie didriestainiai stilizuojami ir pateikiami šių dienų žmogui patrauklia forma.

Beigeliai itin populiarūs užsienyje. Jie puikiai atpažįstami kaip žydų kulinarijos paveldas ar žydų patiekalas. Šiais didriestainiais ir šiais laikais prekiaujama kavinėse krautuvėse. Kavinėse jie patiekiami su kava ar kitais gėrimais. Tokios kavinės yra paplitusios visame pasaulyje.

Tradicinis riestainis – žodis „beigelis“ yra kilęs iš jidiš kalbos žodžio „riestainis“ – „beigl“. Šis įprastas žydiškas žodis perimtas lietuvių kalbos folkloro.

Taigi, Beigelių pasirinkimas logotipe – neatsitiktinis. Šie stilizuoti didriestainiai yra tarsi jungtis tarp skirtingų kartų bei valstybių, modernybės ir tradicijos. Šių dedamųjų dermę pastiprina kalbinių ženklų naudojimas – hebrajų kalbos rašmenys kartu su lietuviškuoju kampanijos pavadinimu. Visa tai drauge komunikuoja „Beigelių krautuvėlės“ atsiradimo idėją – atverti žydų bendruomenės duris tolerancijos sklaidai.

Kad kampanijos vizualusis veidas būtų paveikesnis ir atkreiptų norinčiųjų prisijungti dėmesį, sukurtas šūkis: „ATRASTI. PAŽINTI. PRIIMTI“.  Jis atspindi kampanijos dvasią kviesti dialogui, kurti erdvę, kurioje skirtingi žmonės vieni kitus randa, geriau pažįsta ir užuot konfliktavę, skleidę neapykantą, priima.

 Projekto „Beigelių krautuvėlė“ tikslas – skatinti toleranciją ir gebėti užkirsti kelią antisemitizmui bei neapykantos kurstymui. Projekto partneriai iš Norvegijos – Oslo žydų bendruomenė (angl.: Jewish Community of Oslo). Tai Europos Ekonominės Erdvės finansinio mechanizmo 2009-2014 m. periodo NVO Programos Lietuvoje remiamas projektas (EEE finansinė paramą). Projekto trukmė – iki 2015 m. birželio mėn.

Lietuvoje stinga viešosios diskusijos žmogaus teisių klausimais. Pastarieji dažnai suprantami tik kaip vienos kurios žmonių grupės reikalai, o kandidatų į Europos Parlamentą rinkiminėse programose apsiribojama abstrakcijomis. Tokia padėtis stebina Žmogaus teisių koaliciją, kuri visus neabejingus savo teisėms kviečia į specialų susitikimą – debatus.

Renginys vyks šių metų gegužės 8 d. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės būstinėje Vilniuje (Pylimo g. 4, Jašos Heifetzo salėje, III aukšte). Pradžia: 15 val. Debatus moderuos Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, naujienų portalo 15min.lt vyriausiasis redaktorius Rimvydas Valatka. Organizatoriai: Žmogaus teisių koalicija ir „Beigelių krautuvėlė“ – Lietuvos žydų bendruomenės vykdoma tolerancijos kampanija prieš antisemitizmo ir neapykantos apraiškas viešojoje erdvėje.

Debatuose dalyvauti ir savo poziciją žmogaus teisių klausimais pristatyti kviečiama po penkis kandidatų į Europos Parlamentą sąrašo atstovus iš šešių parlamentinių partijų. Iki gegužės 5 d. 12 val. savo dalyvavimą patvirtino trys Liberalų sąjūdžio sąrašo atstovai – Aušrinė Armonaitė, Tomas Baranovas ir Linas Kvedaravičius, socialdemokratė Marija Aušrinė Pavilionienė bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Tomas Tomilinas.

„Gyvename šalyje, kurioje apie 4000 vaikų ir apie 6000 suaugusiųjų su negalia gyvena segreguojančiose ir žmogaus teises pažeidžiančiose globos institucijose, tačiau apie vaikų teisę į šeimą, žmonių su negalia teisę į savaraniškumą, autonomiją, tik dabar pradedame kalbėti, nes tų dešimties tūkstančių žmonių tiesiog nematome kasdien, negirdime jų balso.”, – tvirtina VšĮ “Psichikos sveikatos perspektyvos” direktorė Karilė Levickaitė.

„Lietuvos politinis elitas pabrėžtinai vengia viešai išsakyti savo poziciją žmogaus teisių klausimais. Ypač atsargiai kalbama apie darbo ir šeimos derinimą, lytinį švietimą, neapykantą dėl rasės, tautybės, religijos, seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės. Akivaizdžias visuomenines problemas liudijantys faktai, pavyzdžiui, Kirtimų romų namelių griovimas, paplitusios patyčios ir didelis savižudybių skaičius domina tik vienetus. Tikimės, šie debatai praskleis paslapties šydą ir padės susidaryti objektyvų įspūdį apie kandidatų į Europos Parlamentą tikruosius ketinimus“, – teigia Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Birutė Sabatauskaitė.

„Sudarę politinę sąjungą – valstybę, žmonės, anot žydų mąstytojo Benedikto Spinozos, sukuria ypatingą jėgos ir teisės derinį, kuris daugelį kartų pranoksta atskiro žmogaus teises ir galias. Būtent todėl šis politinis darinys ir yra pajėgus užtikrinti kiekvieno atskiro žmogaus teisių apsaugą, o šiandien tai reiškia, kad  valstybė turi ne tik deklaruoti,  bet ir užtikrinti savo  kiekvieno piliečio teises“, –  teigia Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Stebėti debatus, užduoti klausimus bei gyvai pabendrauti su kandidatais raginami ir spaudos atstovai bei visi besidomintys žmogaus teisėmis. Primename, kad rinkimai į Europos Parlamentą Lietuvoje vyks gegužės 25 d. Balsuojama bus reitinguojant pasirinktos politinės partijos sąraše nurodytus kandidatus. Jų šiais metais – per 200.

Žmogaus teisių koalicija – tai neformalus Lietuvoje žmogaus teisių srityje dirbančių nevyriausybinių organizacijų susivienijimas. Koaliciją sudaro organizacija „Psichikos sveikatos perspektyvos“, Lietuvos gėjų lyga, Lietuvos žydų bendruomenė, Lietuvos žmogaus teisių centras, Lygių galimybių plėtros centras, Lygių teisių ir socialinės plėtros centras, Romų visuomenės centras ir Tolerantiško jaunimo asociacija.

Kontaktinis asmuo – Dainius Dikšaitis, tolerancijos kampanijos „Beigelių krautuvėlė“  komunikacijos vadovas, el. paštas dainius.diksaitis@lzb.lt, tel. + 370 610 05566

Prisijunk: https://www.facebook.com/beigeliukrautuvele