Švenčionių žydų bendruomenė įregistravo savo veiklą 2013 m. pabaigoje.
LŽB tinklapiui bendruomenę pristato jos pirmininkas Moisiejus Šapiro
Švenčionių bendruomenė dabar vienija žydus, gyvenančius ne tik Švenčionyse, bet ir Nemenčinėje, Pabradėje ir Arnionyse. Nors Švenčionėliuose neliko nė vieno žydo, kasmet visa bendruomenė suvažiuoja į Švenčionėlius paminėti netekties – 8 tūkstančių per Holokaustą ten sušaudytų žydų. ,,Čia mūsų ašaros, mūsų protėviai sušaudyti, ir mano močiutė ir mano diedukas. Kasmet pirmąjį spalio sekmadienį renkamės iš visų miestų: Vilniaus, Kauno, Panevėžio, o iš Izraelio valstybės atskrenda iš šių vietų kilusieji, kad aplankytų mums brangią gedulingą vietą“,-pasakoja žydų bendruomenės pirmininkas Moisiejus Šapiro.
Švenčionyse gimęs Moisiejus, visų darugų vadinamas Miša, dabar gyvena Pabradėje. Jis – pensininkas, bet tebedirba socialiniu darbuotoju ir kirpėju su neįgaliais vaikais Pabradės Vaikų globos namuose. Ten jis jau 38-erius metus, didžiausią darbo stažą turintis Vaikų globos namų darbuotojas.
Moisiejus Šapiro:
Mano tėvas buvo kirpėjas ir aš tapau plataus profilio kirpėju, juo dirbau Vilniaus ir Pabradės kirpyklose. Dabar vadovauju mūsų mažai žydų bendruomenei, kurioje yra 28 nariai. Aš ir mokytoja Galina Kozlova esame vyriausi nariai. Švenčionyse gyvena mūsų gerbiamas Moisiejus Preisas – Dachau ir Osvencimo koncentracijos stovyklų buvęs kalinys, kurį mes vadiname paskutiniu mohikanu. Mums padeda Lietuvos žydų bendruomenė ne tik dėmėsiu, bet maisto kortelėm senjorams ir jaunoms šeimoms. Vaikai dalyvauja kultūrinėse programose. Per didžiąsias žydų šventes atvažiuojam į Vilnių, į bendruomenės renginius. Aš pats žadu susitvarkyti šiemet savo namus taip, kad Švenčionių bendruomenės nariai galėtų pas mane rinktis bent jau per šventes.
Mūsų laukia svarbus darbas- senųjų Švenčionių žydų kapinių restauravimas. Rėmėjai jau padėjo restauruoti Švenčionėlių žydų kapines. Pastaruoju metu kasmet sulaukiame daug svečių, kurie iš viso pasaulio suvažiuoja aplankyti protėvių kapų. Pernai amerikiečiai studentai ir jų profesorius atvyko tvarkyti kapinių savo jėgom.
Anksčiau Švenčionių rajono žmonės bijodavo pasakyti, kur buvo šaudomi žydai, kur jų palaikai guli. Tik dabar žmonės išdrįsta papasakoti, ką jie žino, kas ir kur slėpė žydus, kas išdavė ir sušaudė. Dabar mes renkame istorijas drauge su muziejumi ir ketiname pažymėti visas žydų žudynių vietas. Visai neseniai ir aš gavau ilgą laišką, kuriame aprašyta, pas ką slėpėsi žydai, kas jiems padėdavo, juos gelbėjo. Renkame tokias istorijas, kurias pasakoja gelbėtojų vaikai, tikriname faktus, siekiame fiksuoti kuo daugiau Holokausto atsiminimų. Pernai lankiausi Izraelyje Jad Vašemo muziejuje, pats mačiau įamžintą gelbėtojų atminimą.
Švenčionių getas buvo ten, kur dabar yra įrengtas miesto parkas. Prieš trejus metus žymus Švenčionių drožėjas Juozapas Jakštas išdrožė naują menorą iš ąžuolo, kuri pastatyta ir pašventinta miesto parke, nes senoji, kurią drožė ir padovanojo miestui beveik prieš 30 metų pradėjo irti. Menora saugo 8 tūkstančių per Holokaustą nužudytų nekaltų žydų atminimą. Juos į žudynių vietą Švenčionėliuose varė iš 22 mažų aplinkinių miestelių (štetlų) . Man svarbu, kad mums šventos sušaudymo vietos būtų ramios.
Apie svarbiausius naujosios Švenčionių žydų bendruomenės darbus ir rūpesčius pasakojo bendruomenės pirmininkas Moisiejus Šapiro.
