Ban Ki-moonas reikalauja nedelsiant paleisti pagrobtą Izraelio karį

 

JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas (Ban Kimunas) penktadienį pareikalavo, kad Gazoje pagrobtas Izraelio karys būtų kuo greičiau paleistas, ir „griežčiausiais žodžiais“ pasmerkė „Hamas“ pažeidusį paliaubas.

JT vadovas paragino Izraelį ir islamistų judėjimą „Hamas“ laikytis santūriai ir grįžti prie 72 valandų paliaubų, kuri žlugo, nes buvo nukauti du kariai, o trečias, kaip kalbama, buvo pagrobtas netoli pietinio Rafos miesto.

„Generalinis sekretorius reikalauja neatidėliojamo ir besąlygiško pagrobto kario paleidimo“, – sakoma jo atstovo pranešime.

Ban Ki-moonas yra „sukrėstas ir labai nusivylęs“ dėl smurto atsinaujinimo; jis perspėjo – jeigu pranešimai apie išpuolį prieš Izraelio karius pasitvirtins „tai reikš ir grėsmingą paliaubų pažeidimą“, sakoma pranešime.

„Tokie veiksmai verčia abejoti „Hamas“ patikinimų Jungtinėms Tautoms patikimumu“, – priduriama pranešime.

Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu (Benjamino Netanjahu) biuras kaltina „Hamas“ ir kitus Gazos kovotojus „skandalingu paliaubų pažeidimu“.


Skaitykite kaunodiena.lt

SVEIKINIMAS

SVEIKINIMAS

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė sveikina Malką Levin 90-ojo gimtadienio proga ir linki stiprios sveikatos!

Gyvenimo ratai vis sukas ir sukas,
Tik širdis vis tokia kaip kadaise,
Dosni ir be galo gera.
Tešildo Jus vaikų šiluma.

  Mazel Tov!

Visa bendruomenė gerai pažįsta gerbiamos jubiliatės Malkos sūnų – Simą Leviną, Socialinio centro ir religinės bendruomenės bei Geros Valios fondo vadovą . Šventės proga sūnus pasakoja apie savo mylimą mamą.

,, Mamytė Malka Levin gimė 1924.07.28, Šiauliuose. Iš gausios jos  šeimos, po karo gyvi liko ji ir brolis Beno, kurį išgelbėjo vokiečių šeima.

Pasaulio Žydų Kongreso Prezidento Ronaldo S. Lauderio pareiškimas žydų bendruomenėms

Pasaulio Žydų Kongreso Prezidento Ronaldo S. Lauderio pareiškimas žydų bendruomenėms

ronald-lauderŠiandien išgyvename Izraelio ir žydų tautos krizę.

Aš, Pasaulio žydų kongreso prezidentas, raginu jus ir jūsų bendruomenių narius, prašau jungtis su manimi  maldoje už kareivį  Lt Goldin (Hadaras Ben Chedva Leah) iš Kfar Sabos, kurį pagrobė Hamas, kai buvo paskelbtas humanitarinis ugnies nutraukimas.

Akivaizdu, kad pagrobimas yra neįtikėtinas pažeidimas,ypač  jei susitariama dėl ugnies nutraukimo. Tai nusikaltimas, kurį  griežtai smerkia perzidento B. Obamos administracija ir kitų vyriausybių vadovai visame pasaulyje. Kaip pranešama iš Baltųjų rūmų, šis aktas yra barbariškas, todėl  tarptautinė bendruomenė turi panaudoti savo įtaką, kad  Hamas nedelsiant grąžintų kareivį.

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry pareiškė: “JAV  griežčiausiai smerkia pagrobimo ataką, kai buvo nužudyti du Izraelio kariai ir vienas akivaizdžiai pagrobtas. Tai – didžiulis ugnies nutraukimo pažeidimas, dėl kurio buvo deramasi pastarąsias kelias dienas. Hamas privalo nedelsiant ir besąlygiškai išlaisvinti pagrobtą  Izraelio kareivį,  raginu turinčių įtaką Hamas-ui reikalauti išlaisvinimo. “

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pažadėjo, kad Hamas ir kitos teroristinės organizacijos Gazoje turės atsakyti už savo veiksmus.

Šiuo kritišku metu kviečiu jus imtis veiksmų ir aktyvinti politikus, veikti  diplomatiniais kanalais, raginti savo vyriausybes, tarptautines institucijas, kad padėtų,  nedelsiant išlaisvinti karį.

Prašome platinti šį pranešimą savo draugams, kaimynams ir vietos bendruomenei.

Ronaldas S.Lauderis,

Pasaulio Žydų kongreso Prezidentas

Izraelio gynybai JAV skyrė 225 mln. dolerių

JAV Atstovų rūmai patvirtino įstatymą, kuriuo Izraelio priešraketinės gynybos sistemai skiriama 225 mln. dolerių, praneša Reuters.

Už tai balsavo 395 kongresmenai, 8 buvo prieš.

Artimiausiu metu įstatymą turi pasirašyti prezidentas B. Obama.

Ši priešraketinė sistema bus naudojama perimant palestiniečių leidžiamas raketas prieš Izraelį.

Bernardinai.lt

Užuojauta

shtein

Lietuvos žydų (litvakų)  bendruomenė su liūdesiu praneša apie Boriso Šteino, Šiaulių regioninės žydų bendruomenės pirmininko mirtį.

Eidamas 82-uosius metus, B.Šteinas mirė ligoninėje rugpjūčio 1d. po sunkios ligos. Jis nesulaukė šiemet rugsėjį rengiamo Šiaulių geto sunaikinimo 70-ųjų paminėjimo, kuriam intensyviai ruošėsi. Šiaulių žydų bendruomenės pirmininkas Borisas Šteinas visą gyvenimą praleido Šiauliuose, jis gimė Dvaro gatvėje , toje pat gatvėje lankė žydų pradinę mokyklą, o pradėjęs savo darbinę veiklą, keturiasdešimt metų išdirbo Dvaro gatvėje.

Velionis buvo tikras šiaulietis, jis dažnai kartodavo, kad labai myli savo gimtąjį miestą ir negaili jėgų, dirbdamas jo gerovei. Miesto vadovai B.Šteinui ne kartą dėkojo už supratingumą ir geranoriškumą, sprendžiant žydų bendruomenės problemas.Šiauliai nuo 18 amž. pabaigos buvo žydų miestas, iš trijų tūkstančių Šiaulių miesto gyventojų 88 procentai buvo žydai, prieš Antrąjį Pasaulinį karą iš 30 tūkstančių miestiečių – 27 procentai žydai, kūrę miesto ekonomiką: turtingi fabrikantai, pirkliai, namų savininkai, amatininkai, gydytojai, mokytojai, ir kampininkai, samdiniai. B.Šteinas labai brangino Šiaulių žydišką  istoriją, nes Holokausto metu buvo nužudyti beveik visi žydai, jų atminimo paminėjimui B.Šteinas skyrė daug jėgų ir labai gaila, kad jo nesulaukė.

    Nuoširdžią užuojautą reiškiame Boriso Šteino  visiems artimiesiems.

Užuojautos:

Lietuvos Respublikos Prezidentė įteikė skiriamuosius raštus Lietuvos ambasadoriui Izraelyje

Lietuvos Respublikos Prezidentė įteikė skiriamuosius raštus Lietuvos ambasadoriui Izraelyje

Trečiadienis, liepos 23 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikė skiriamuosius raštus Lietuvos ambasadoriui Izraelyje Edminui Bagdonui.

Susitikimo metu Prezidentė pabrėžė svarbą ieškoti naujų Lietuvos ir Izraelio bendradarbiavimo krypčių ir išlaikyti jau turimus intensyvius ryšius su litvakų bendruomene.

Pasak šalies vadovės, pastaruoju metu jaučiamas kur kas didesnis susidomėjimas eksporto plėtra į Izraelį. Aptardama galimybes Lietuvos verslui, Prezidentė pažymėjo investicijų pritraukimo bei turizmo iš Izraelio į Lietuvą skatinimą. „Stiprinant ekonominį bendradarbiavimą taip pat būtina skatinti abipuses investicijas ir bendradarbiavimą mokslinių tyrimų, inovacijų ir aukštųjų technologijų srityse”, – susitikime su ambasadoriumi kalbėjo Prezidentė.

E. Bagdonas yra ėjęs Prezidento patarėjo pareigas, buvo Lietuvos ambasadorius Italijoje ir Baltarusijoje. Diplomato karjerą pradėjęs 1994 m., E. Bagdonas turėjo įvairius postus Užsienio reikalų ministerijoje. Nuo 2012-ųjų diplomatas ėjo Rytų kaimynystės politikos departamento direktoriaus pareigas.

Nuotr. – R. Dačkus

2014-07-23, Prezidentės spaudos tarnyba

Kaimyninės Latvijos žydų kančia per II-ąjį pasaulinį karą

Kaimyninės Latvijos žydų kančia per II-ąjį pasaulinį karą

Saulėtą 2014 m. liepos 17 dieną grupė Panevėžio žydų bendruomenės narių su vaikais nuvyko į kaimyninės šalies sostinę – Rygą. Pagrindinė kelionės tema ir tikslas – susipažinti ir pamatyti Latvijos vietas, susijusias su Holokaustu. Lietuvoje, Latvijoje ir kitose šalyse, kurios buvo okupuotos nacių, yra vietų, susijusių su Holokaustu, jo aukomis ir žudikais. Pakeliui į Rygą PŽB nariai diskutavo, kad Lietuvos ir Latvijos žydų šeimas sieja ekonominis, kultūrinis, dvasinis ryšys ir bendra istorija. Pavyzdys – Boriso Marijampolskio šeima, kuris taip pat dalyvavo išvykoje į kaimyninę šalį. Jo šeima buvo labai didelė, jie gyveno ir Panevėžyje, ir Pasvalyje, ir Bauskėje, ir Rygoje; kur tik nebuvo šios šeimos atstovų. Bet tai buvo iki karo…

   Visuose miestuose, kuriuos pravažiavome, ar tai būtų Bauskė, kuri yra prie pat Lietuvos sienos, ar Etsava, ar Kekava, prieš karą didelę jų gyventojų dalį sudarė žydai, kurie buvo ekonomiškai aktyvūs gyventojai. Pavyzdžiui, 1881 m. Bauskėje žydai visų gyventojų sudarė 59,5 proc. Ten tarnavo net du rabinai: Josef Mordechai Iljasberg ir Abraom Isaok Chakoen Kuk.

IN MEMORIAM

JAKOVAS BUNKA

1923-2014

         Liepos 30-ąją, tik prieš porą savaičių atšventęs savo 91-ąjį gimtadienį, mirė Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys, Lietuvos tautodailės kūrėjų asociacijos narys, „Oginskių dvaro bičiulių“  klubo narys, Plungės garbės pilietis Jakovas Bunka.

         Jakovas Bunka gimė 1923 metų liepos 13 dieną Plungėje, kur prabėgo jo nerūpestinga vaikystė. Čia kartu su kaimynų vaikais leisdavosi  rogutėmis nuo snieguotų Babrungo šlaitų, čiužinėdavo medinėmis pačiūžomis, spardydavo pačių iš skudurų suraišiotą kamuolį, klausydavosi suaugusiųjų pasakų, padavimų, legendų, dainų, o per didžiąsias šventes eidavo į sinagogą klausyti maldų.  Sulaukęs šešiolikos, jaunasis Jakovas staliaus amato mokėsi pas plungiškius meistrus Luotę,  Šoblinską, Černiauską… Bet prasidėjo karas, atnešęs pasauliui ir kiekvienam žmogui didelę sumaištį, sielvartą ir  skausmą. 1941 metų vasarą Bunkų šeima atsidūrė Sibire, o 1942 metais Jakovas buvo priimtas į 16-ąją sovietinę lietuviškąją diviziją. Į karą Jakovas Bunka išėjo su tėvu ir broliu, tik, deja, šie nebegrįžo. O pačiam Jakovui, pakėlusiam visas karo audras, likimas lėmė sugrįžti į gimtąją Plungę ir tapti savo tautos atminimo saugotoju. Didžiąją  gyvenimo dalį  jis paskyrė  kūrybai ir tragiškai Plungės žydų istorijai įamžinti.  1986 – 1989 metais Jakovas Bunka kartu su savo bičiuliais medžio meistrais įkūrė Kaušėnų memorialą, taip įamžindamas vietą,  kur buvo nužudyti 1800 Plungės rajone gyvenusių žydų. Šiandien Kaušėnai yra specializuotų turistinių maršrutų viena iš lankytinų vietų. Kasmet čia atvažiuoja lankytojai iš JAV, Kanados, Didžiosios Britanijos, Austrijos, Izraelio, Zimbabvės, Korėjos, Pietų Afrikos Respublikos, kitų valstybių. Memorialas žinomas visame pasaulyje. Kad užmarštin nenueitų atmintis apie kelis šimtmečius gyvavusią bendruomenę, J. Bunka parašė Plungės žydų istoriją, kuri išversta į hebrajų kalbą, prieinama internete. Istorijoje aprašomi įvykiai Plungėje nuo 1348 iki 1994 metų.

Užuojauta

Lietuvos žydų  (litvakų) bendruomenė gedi skaudžios iškilaus litvako, tautodailės meistro Jakovo Bunkos netekties. Šiesus atminimas liks gyvas jo kūriniuose ir mūsų visų širdyse.

Nuoširdžiai užjaučiame Jakovo Bunkos artimuosius ir draugus, visus, kuriuos žavėjo šis žmogus, sukūręs skulptūrą Platelių Mozė, todėl ir pats buvo vadinamas Žemaičių Moze.

 

bunka

 

Užuojautos

 

Mielas Eugenijau, mieli  bičiuliai ,

Toli nuo Tėvynės mane pasiekė žinia apie   šią skaudžią netektį . Jakovas Bunka buvo tikras Lietuvos šviesuolis, didis mūsų liaudies meistras, kurio kūryba  mums ir  būsimosioms kartoms liks  „medinis stebuklas“ – Jakovo Bunkos kūriniai, atskleidžiantys nesumeluotą  ir įtaigią  jo gimtinės žmonių – Lietuvos žydų ir žemaičių gyvenimo  istoriją. Šviesus Jakovo Bunkos atminimas visada liks mūsų širdyse.

Nuoširdžiai užjaučiu  Jakovo Bunkos šeimą, artimuosius,   Lietuvos žydų bendruomenės narius ir visus, kam brangus šis paprastas ir kartu didis žmogus.

Violeta GAIŽAUSKAITĖ

 

 

Nuoširdžiai užjaučiu Jakovo artimuosius. 

Tikrai sunku rasti žodžius, kurie palengvintų artimųjų skausmą.
Lietuvos žydai prarado dar vieną savo šviesuolį.
Simas Levin

Mano gili užuojauta dėl Jakovo Bunkos mirties šeimai, Žydų bendruomenei ir visiems Lietuvos žmonėms.

Tai vienas paskutiniųjų mohikanų… Liūdna…

Pagarbiai,

Irena Veisaitė

Izraelio karininkas: „Tikroji lietuvių sostinė yra Kaunas“

Nerijus Povilaitis

Kaune su šeima gyvenantis Izraelio armijos rezervo karininkas Andrejus Zolotinas prisipažįsta: šis miestas jam jaukesnis ir mielesnis už Vilnių. Kauniečiai išsilavinę, pakantūs žmonės, o kasdieniai sunkumai nesunkiai įveikiami, jei tik yra noro.

Penkiomis kalbomis kalbantis Izraelio armijos rezervo karininkas A.Zolotinas Kaune gyvena kiek daugiau nei penkerius metus. Iš šio miesto kilusi jo žmona, šeimoje auga du mažamečiai vaikai – 8 metų sūnus ir trejų su puse dukra.

Dešimtmetį Izraelio kariuomenei skyręs buvęs elitinių pajėgų kuopos vadas Kaune atsidūrė pasirinkęs gyvenimą su šeima. Jo žmona neištvėrė karo su Libanu baisumų, su kūdikiu ant rankų grįžusi į Kauną vyrui pasiūlė rinktis – gyvenimas šeimoje ar kovinės operacijos.

Civilį gyvenimą pasirinkęs karininkas trykšta optimizmu. Jis puikiai kalba lietuviškai, įkūręs klubą moko kovinės savigynos „Krav Maga“ paslapčių ir nė kiek nesiskundžia.

Skaitykite delfi.lt

Michaelas Walzeris. Izraelio iššūkis: nugalėti „Hamas“, tačiau vengti civilių aukų

Kai kalbame apie konfliktą Gazos ruože, kritinis klausimas „Cui Bono?“ – „Kieno naudai?“ – perša išvadą, kad tai „Hamas“ karas. Tai organizacijos, kuri buvo susidūrusi su dideliais nemalonumais, lošimas ir šis lošimas (kol kas) apsimoka. Apsimoka siaubinga eilinių Gazos žmonių kaina, nors būtent ši siaubinga kaina ir yra esminė šiam lošimui.

Žvelgiant iš toli ir, kaip įtariu, taip pat ir iš arti, nors pats niekada nesilankiau Gazoje, „Hamas“ yra siaubinga organizacija ir nusipelno visų savo sunkumų. Ji yra religiškai pasišventusi sunaikinti Izraelį, tačiau ji neturi jokio pasišventimo – religinio ar sekuliaraus – savo žmonių, kuriuos valdo Gazoje, gerovei. Ji sunkiai ir stebėtinai efektyviai darbavosi kaupdama savo ginklų arsenalą ir kasdama išpuoliams naudojamus tunelius bei požemines tvirtoves, tačiau nepastatė nė vienos slėptuvės nuo bombų eiliniams Gazos žmonėms, iš kurių tarpo ji šaudo savo raketas ir kurių namuose, mokyklose ir mečetėse jas slepia. Izraelis teigia, kad „Hamas“ Gazos žmones naudoja kaip „gyvuosius skydus“. Iš tiesų, „Hamas“ ne tiek slepiasi už jų, kiek specialiai pastato tuos žmones į tokią padėtį, kurioje jiems būtų padaryta kuo didesnė žala. Tai yra vienas iš būdų „laimėti“ šį asimetrinį karą.

Skaitykite bernardinai.lt

Darbėnų žydų kapinių tvarkymo tarptautinis projektas 2014

Darbėnų žydų kapinių tvarkymo tarptautinis projektas 2014

Liepos mėnesį  Darbėnuose, Kretingos rajone 10 dienų  buvo tvarkomos žydų kapinės. Vyko tarptautinis projektas „Darbėnų žydų kapinių sutvarkymas – 2014“. Projektą rėmė Vokietijos krikščionys – Lipės krašto evangelikų -reformatų bažnyčia; Kun. Miroslavas Danys, Įgaliotinis Rytų Europos klausimams.

Tvarkyti žydų kapinių į Darbėnus  atvyko 44 asmenys. Darbams buvo rimtai pasiruošta, tuo įsitikini, susipažinus su dalyvių atstovaujamom draugijom ar bendruomenėm: Lipės žemės Krikščionių ir žydų bendradarbiavimo draugija, Marianos-Weber-Gimnazija atsiunė mokytoją ir 9 mokinius,Bergkircheno evangelikų liuteronų parapiją atstovavo 9 jaunuoliai ir kunigė, Detmoldo ev. reformatų parapija atsiuntė 4 žmones.

Alanas Johnsonas. Laikas sugriauti mitą, kad Izraelio blokada atvedė prie „Hamas“ raketų

Tai yra labai plačiai paplitęs klaidingas įsitikinimas: Izraelio vykdoma Gazos ruožo blokada atvedė prie to, kad „Hamas“ iš Gazos apšaudo Izraelį raketomis. Ir yra labai mažai žinoma tiesa: „Hamas“ iš Gazos ruožo leidžiamos raketos atvedė prie Izraelio vykdomos Gazos ruožo blokados.

Šis klaidingas įsitikinimas iškraipo mūsų supratimą apie tai, kodėl konfliktas vis iš naujo eskaluojamas ir kaip galima pasiekti tvarią taiką. Šis klaidingas įsitikinimas atvaizduoja Izraelio vykdomą Gazos ruožo blokadą kaip geriausiu atveju neturinčią jokių motyvų ir žiaurią, o, blogiausiu atveju kaip demonišką. Tuo tarpu „Hamas“ vykdomi raketų apšaudymai atvaizduojami kaip pilietinio pasipriešinimo veiksmai. Šis klaidingas įsitikinimas verčia mus tikėti, kad, jei tik Izraelis panaikintų blokadą, iš karto įsivyrautų taika.

Šis klaidingas įsitikinimas plinta dėl žmonių neišmanymo.

Skaitykite bernardinai.lt

Našlaitė iš Lietuvos laimę rado žydų šeimoje

Iš pirmųjų savo gyvenimo metų, kuriuos praleido vaikų globos namuose Lietuvoje, Nikki Gutman prisimena tik vieną dalyką.

„Prisimenu tik vaikišką lovelę, kurioje gulėdavau. Ji buvo mėlynos ir rožinės spalvų“, – sako Nikki ir nutyla.

Kai ji pakankamai užaugo, kad galėtų suvokti savo kilmės istoriją, jos įtėviai – Los Andžele gyvenantys Bobbi Gutman ir Danas Steifmanas – papasakojo, kaip vos gimusi ji atsidūrė globos namuose, kur praleido pirmuosius dvejus savo gyvenimo metus.

Tai buvo nelengva pradžia. Juk kone šimtą mažylių prižiūrėjo vos šešios auklėtojos, rašo savaitraštis „Jewish Journal“.

Skaitykite lrytas.lt

Kvietimas

Kvietimas_LT

ATIDAROMA PARODA „PRANCŪZIJOS SPALVOS IR FORMOS“

 2014 m. rugpjūčio 5 d. 17.30 val. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/2) bus atidaryta litvakų tapybos ir skulptūros paroda „Prancūzijos spalvos ir formos“.

Parodoje bus pristatyti garsių litvakų, XX a. pradžioje susibūrusių l‘Ecole de Paris aplinkoje, kūriniai iš Lewben Art Foundation, Lietuvos išeivijos dailės fondo ir Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus rinkinių.