Pranešimas žiniasklaidai
2014 – 06 – 27, Vilnius
Antisemitinės lietuvių pažiūros rodo bendrą kultūros nuosmukį ir visuomenės ligotumą. Greičiau spręsti problemą padėtų kokybiškesnis švietimas, didesnis dėmesys kultūrai, tačiau sutelkto ministerijų darbo, aiškių veiklos gairių šia linkme trūksta.
Prie tokių pagrindinių išvadų prieita ketvirtadienį (birželio 26 d.) Lietuvos žydų bendruomenėje įvykusioje apskritojo stalo diskusijoje tema „Antisemitizmas Lietuvoje: situacija ir sprendimai“.
Lietuvoje 36 proc. suaugusių žmonių vadovaujasi antisemitinėmis pažiūromis, rodo pasaulinis antisemitizmo indeksas. Tyrimo duomenimis, Lietuvai būdingi keturi stereotipai apie žydus iš vienuolikos.
1) 74 proc. apklaustųjų sutiko, kad žydai labiau lojalūs Izraeliui nei Lietuvai;
2) 65 proc. respondentų Lietuvoje nurodė, kad žydai pernelyg daug ir plačiai kalba apie tai, kas jiems nutiko per Holokaustą;
3) 48 proc. apklausos Lietuvoje dalyvių pritarė stereotipui, kad žydams rūpi tik jų pačių gerovė;
4) 45 proc. pareiškė sutinką su teiginiu, jog žydai pernelyg įtakingi tarptautinėms finansų rinkoms.
Kaip praneša Lietuvos žydų bendruomenė, pagal antisemitizmo paplitimą Lietuva tarp 102 valstybių atsidūrė 40-oje vietoje.
Iš pirmo žvilgsnio panašūs tarpukario Lietuvos žydų ir lietuvių namų interjerai iš tiesų slepia žymius dviejų tautybių gyvensenos skirtumus. Bene labiausiai žydo ir lietuvio butai skiriasi baldų naudosena, valgio ruošimu ir žydų apeiginiais daiktais. Žydų tradicijų nežinančius žmones stebina visokių indų, rakandų gausa žydų virtuvėje. Labai svarbus jo reikalavimas – nemaišyti mėsos ir pieno nei verdant, nei valgant, todėl reikalingi skirtingi virtuvės rakandų komplektai.
Kambaryje padengtas stalas Šabatui. Tai pagrindinė, ypatinga, kiekvieną šeštadienį pažymima žydų šventė. Šeštadienis buvo skirtas Dievo pasaulio kūrimui atminti, tad religingiems žydams tai buvo nedarbo diena. Šabatas prasideda penktadienio vakarą moteriai uždegant žvakes. Žvakių uždegimas simbolizuodavo dėkingumą Dievui – dangiškos šviesos kūrėjui, atskyrusiam tamsą nuo šviesos ir šventą Šabato dieną nuo kitų savaitės dienų.
Liepos 5-6 dienomis, šeštadienį ir sekmadienį mes praleisime tradicinėje vietoje prie ežero Pailgis.
Mūsų laukia intelekto žaidimai miške (Su Irina Slucker). Bendravimas, sportas, laužas, grilis ir t.t.
Dalyvavimo mokestis 50 litų suaugusiems ir 30 litų vaikams iki 13 metų (Gešer klubo nariams),
70 litų (suaugusiems) ir 40 litų (vaikams) visiems kitiems norintiems dalyvauti.
Prašome užsiregistruoti iš anksto, iki birželio 30 d.,
telefonu 868687580 (Irina Frišman)
Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė birželio 17d. susitiko su Lietuvos žydų bendruomenės pirmininke Faina Kukliansky, kuri padėkojo Seimui už priimtus palankius žydams ir jų gelbėtojams įstatymus. Tą pačią dieną parlamentas priėmė pataisas, kurios žydų gelbėtojams įtvirtino galimybę gauti valstybinę pensiją.
Bendruomenės pirmininkė susitikime papasakojo apie Lietuvos žydų bendruomenės kasdienybę ir planus. Seimo pirmininkė L.Graužinienė pažadėjo apsilankyti bendruomenėje ir daugiau domėtis jos reikalais.
Baltijos jūros regionas tapo vienu sėkmingiausių bendradarbiavimo pavyzdžių visoje Europoje, teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šiaurės šalių Vidurvasario šventėje dalyvavusi prezidentė pabrėžė Baltijos ir Šiaurės šalių panašumą ir linkėjo dar artimesnių santykių.
„Šiaurės ir Baltijos šalių regiono valstybes vienija ne tik bendri politiniai ar energetiniai tikslai, bet ir panašūs papročiai bei tradicijos. Ne veltui šis regionas tapo vienas sėkmingiausių ir stipriausių šalių bendradarbiavimo pavyzdžiu visoje Europoje. Linkiu, kad Baltijos jūros regioną sietų ne tik politiniai ar ekonominiai ryšiai, bet ir kasdieniai draugiški mūsų žmonių santykiai“, – sakė šalies vadovė.
Joninės arba Vidurvasario šventė drauge su Baltijos ir Skandinavijos šalimis Lietuvoje švenčiama antrus metus iš eilės.
Istorija: Klubas „Gešer“ (iš hebrajų kalbos – tiltas) skirtas vidutinio amžiaus žmonėms. Savo veiklą jis pradėjo 2002 m., vėliau Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose buvo įkurti „Gešer“ klubo filialai, nuolat bendradarbiaujama su užsienio partneriais.
Klubo veikla: Pagrindinis klubo tikslas – puoselėti žydišką identitetą. Klubas siūlo įvairias programas, kuriomis siekiama, kad žmonės prisimintų ištakas, save pripažintų žydų tautos ir kultūros dalimi. Klubas organizuoja judaizmo kursus su rabinu Ch. Burštein. „Gešer“ rūpinasi kultūros, švietimo, sporto ir religijos puoselėjimu, rengia šventinius vakarus, paskaitas ir seminarus apie žydų kultūrą, tradicijas ir istoriją, organizuoja anglų kalbos, hebrajų, kompiuterinio raštingumo kursus, dramos užsiėmimus, mokosi šokti populiarius Izraelio ir žydų tautinius šokius, vykdo sportinę veiklą (baseinas, futbolas, krepšinis, joga). Kiekvieną penktadienį klubo nariai kartu sutinka Šabą, kartą per mėnesį rengiamos judaizmo, psichologijos, sociologijos ar kitokios paskaitos. Organizuojami susitikimai su visuomenės ir politikos veikėjais, mokslo ir meno atstovais, lankomi teatrai, muziejai, rengiamos ekskursijos.
Kontaktai: Klubo „Gešer“ koordinatorė Junona Bertznitski, el. p. junonab@yahoo.com tel. 8 (5) 2613003
Vilnius, birželio 17 d. (BNS). Įteisindama galimybę žydų gelbėtojams gauti valstybinę pensiją, Lietuva pagaliau parodė teigiamą požiūrį į savo piliečius, sako Lietuvos žydų bendruomenė (LŽB).
Antradienį viešu pranešimu ji padėkojo už Seimo priimtas įstatymo pataisas, kuriomis žydų gelbėtojai Holokausto metu prilyginti laisvės kovų dalyviams.
„Pagaliau Lietuvos valdžia išreiškė savo pozityvų požiūrį į bendrapiliečius žydus ir atsižvelgė į jų, daugelį metų kartotą, prašymą parodyti didesnį dėmėsį ir paremti žydus gelbėjusius žmones Holokausto metu, nes jie atliko žygdarbį. Tai buvo humaniškas, labai pavojingas ir didvyriškas poelgis, žvelgiant mirčiai į akis, kuriam nedaugelis ryždavosi. Mes lenkiame galvas pries šiuos žmones, daugelio jų šviesų atminimą“, – rašoma bendruomenės pranešime.
LŽB bendruomenės nuomone, Seimo sprendimas yra „dar vienas svarbus žingsnis į istorinės tiesos pripažinimą dėl Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje vykusio Holokausto“.
Seimas antradienį papildė Pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymą, žydų gelbėtojams suteikdamas laisvės kovų dalyvio statusą bei tuo pačiu – teisę į valstybinę pensiją.
Numatoma, kad pataisa įsigalioja nuo liepos.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, holokausto aukų gelbėtojų valstybinėms pensijoms mokėti kasmet papildomai reikės apie 860 tūkst. litų.
Ministrų kabinetas iš pradžių buvo pasiūlęs Seimui stabdyti įstatymo svarstymą dėl lėšų trūkumo, bet tokia Vyriausybės pozicija sulaukė pasmerkimo viešojoje erdvėje.
Kritikai atkreipė dėmesį, kad valdžia rado lėšų pakelti politikų ir valstybės tarnautojų algoms, bet nesutinka paremti žmonių, kurie gynė lietuvių tautos garbę karo metais. Tuomet Vyriausybė projektą persvarstė ir jam pritarė.
Per Antrąjį pasaulinį karą naciai, neretai talkinami vietos kolaborantų, išžudė apie 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žydų. Karo metais buvo išgelbėti apie 8 tūkst. Lietuvos žydų, dar maždaug tiek pat liko gyvi, nes spėjo pasitraukti į Sovietų Sąjungos gilumą.
Izraelyje įsikūręs Holokausto studijų centras “Yad Vashem” už žydų gelbėjimą pasaulio teisuoliais yra pripažinęs 865 lietuvius, sąrašas nuolat pildomas.
VAIKŲ PROGRAMA “JAD LE-JAD”
Programos aprašymas. Programos JAD LE-JAD tikslas yra padėti Lietuvoje gyvenantiems žydų vaikams (iki 18 metų amžiaus), kurie patiria įvairių socialinių sunkumų.
Socialinis centras (atsižvelgdamas į biudžeto galimybes) gali teikti šią pagalbą:
Pagal JAD LE-JAD programą keturis kartus per metus vaikai švenčia tradicines žydiškas šventes, taip pat yra galimybė lankytis pas logopedą.
Teikimo kriterijai.
Gauti šios programos numatytą pagalbą, atsižvelgiant į socialinius ir materialinius rodiklius, gali globotiniai, atitinkantys šias kategorijas:
Vaikai ir jų tėvai privalo dalyvauti LŽB ir SC renginiuose, kurie skatina žydiškumą ir integruoja juos į socialinę aplinką.
Pirmenybė teikiama:
Maitinimo programos:
Kitos programos koordinuojamos pagal esamų dalyvių poreikį ir socialinio centro galimybes. Programos koordinatorė Sofija Sirvydienė, tel. (85) 2612114 el. paštassofijas@sc.lzb.lt
PROGRAMA „PRIEŽIŪRA NAMUOSE (PATRONAŽAS)“
Programos aprašymas. Programos „Priežiūra namuose“ tikslas – rūpintis asmenis, kuriems būtina padėti atlikti kasdienius buities darbus. Tarnyba teikia fizinę, socialinę ir moralinę paramą, leidžia globotiniams savarankiškai gyventi savo namuose ir palaikyti ryšį su bendruomene.
Patronažo paslaugas teikia priežiūros darbuotojai, kurie privalo:
Globotiniams ši programa teikiama atsižvelgiant į fizinę ir psichinę sveikatos būklę.
Programos koordinatorė. Sulamit Lev, tel. (85) 2121655
PROGRAMA „SKALBYKLA“
Programos aprašymas. Programa „Skalbykla“ skirta globotiniams, kurie dėl sunkios materialinės padėties neturi šiuolaikinių skalbimo mašinų ir negali naudotis komercinių skalbyklų paslaugomis. Skalbinius į Socialinį centrą atneša ir švarius atsiima patys globotiniai arba jų priežiūrą (patronažą) vykdantys darbuotojai. Paslaugas teikia profesionali miesto įmonė, su kuria Socialinis centras yra sudaręs sutartį.
Teikimo kriterijai. Numatytą šios programos pagalbą gali gauti šios kategorijos:
Programos koordinatorė. Žana Skudovičienė (85) 2127061
PROGRAMA „SOS – SKUBI PAGALBA“
Programos aprašymas. Programa skirta Katastrofos aukų statusą turintiems globotiniams, kuriems reikalinga skubi pagalba. Pagalbą sudaro prekės ir paslaugos, bet ne materialinė parama.
Remiantis skubios pagalbos programa gali būti skiriamos šios prekės ir teikiamos medicinos ir kitos svarbios paslaugos:
MEDICINOS PASLAUGOS:
KITOS PASLAUGOS:
BUITINĖ TECHNIKA
Teikimo kriterijai. Programa skirta Katastrofos aukų statusą turintiems globotiniams. Programos koordinatorė. Ema Jakobienė, tel. (85) 2611251, el. paštas emaj@sc.lzb.lt
PROGRAMA „BUITINIS REMONTAS“
Programos aprašymas. Programa skirta siekiant lanksčiai spręsti klausimus, susijusius su globotiniams reikalingu vienkartiniu, pirmos būtinybės, smulkiu buities remontu.
Teikimo kriterijai.
Programos koordinatorė. Ema Jakobienė, tel. (85) 2611251 el. paštasemaj@sc.lzb.lt
PROGRAMA „ŽIEMOS PAGALBA“
Programos aprašymas. Šios programos tikslas yra padėti žmonėms įveikti žiemos sunkumus.
Socialinis centras iš dalies apmoka sąskaitas už šildymo paslaugas visiems, turintiems teisę gauti tokią pagalbą. Pinigai pervedami tiesiogiai į atitinkamų įstaigų sąskaitas, jei dėl šių išmokų Socialiniam centrui neteks susidurti su kokiomis nors juridinio arba mokestinio pobūdžio problemomis.
Teikimo kriterijai. Gauti numatytą pagalbą atsižvelgiant į socialinius ir materialinius rodiklius gali šių kategorijų globotinių:
Programos koordinatorė. Ema Jakobienė, tel. (85) 2611251 el. paštasemaj@sc.lzb.lt
PROGRAMA „ŠILTI NAMAI“
Programos aprašymas. Programa „Šilti namai“ skirta sudominti Socialinio centro globotinius ir suteikti jiems galimybę dalyvauti bendruomenės gyvenime. Į programą įtraukiami pensinio amžiaus žmonės, gyvenantys tolimuose miesto mikrorajonuose ir negalintys dalyvauti bendruomenės arba Socialinio centro organizuojamuose renginiuose ir susitikimuose. Susitikimų metu švenčiamos Šabo ir kitos žydiškos šventės, organizuojami bendrų interesų turinčių žmonių susitikimai, kurių metu siūlomos vaišės. Ruošiant vaišes laikomasi žydiškų tradicijų (košerinių principų).
Teikimo kriterijai.
Programos koordinatorė. Žana Skudovičienė (85) 2127061
Jaunuoliams vedami užsiėmimai įvairiomis temomis – tobulinami bendravimo įgūdžiai, suteikiama žinių apie vaikų ir paauglių mąstysena ir elgseną, lavinamas kūrybiškumas, gilinamasi į žydų kultūrą, tradicijas ir istoriją.
Mokoma anglų kalbos, kompiuterinio raštingumo, vaikai piešia, lipdo, vyksta ritminės plastikos, kulinarijos, gimnastikos ir judriųjų žaidimų užsiėmimai. Itin didelis dėmesys skiriamas žydų tautos istorijai ir kultūrai, mažieji supažindinami su judėjiškomis tradicijomis, organizuojamos bendros Šabo ir Havdala ceremonijos, švenčiamos visos žydiškos šventės, stengiamasi, kad vaikai geriau pažintų žydų tradicijas.
Klubai skatina visapusišką vaikų vystymąsi ir intensyviai vykdo organizacinę, visuomeninę ir labdaringą veiklą – padeda pagyvenusiems ir neįgaliems žmonėms. Jaunimas aktyviai dalyvauja rengiant vaikų stovyklas, organizuoja ir mini žydų kalendorines ir religines šventes, lanko teatrus, parodas, ekskursijas, kasmet rengia Kultūros ir sporto dienas, kurių pagrindinis tikslas – sudominti jaunus žmones įvairiapuse judėjiška veikla.
XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje Lietuvos tautinio atgimimo sąjūdžio pradėta išsivadavimo iš sovietinės santvarkos kova sudarė sąlygas ir žydų tautiniam atgimimui. Imta ieškoti organizacijos formų. Daugelyje įstaigų, miestų kūrėsi žydų kultūros rėmimo grupės. 1988 m. rugpjūčio 25 d. oficialiai nutarta įkurti Lietuvos žydų kultūros draugiją, o 1989 m. kovo 5 d. įvyko draugijos steigiamasis susirinkimas. 1991 m. lapkričio 17 d. Vilniuje įvyko Lietuvos žydų bendruomenės steigiamoji konferencija, kurioje buvo priimtas nutarimas, kad atkuriama Lietuvos žydų bendruomenė (LŽB), kuri išreikštų ne tik kultūrinius žydų poreikius, bet visapusiškai rūpintųsi visais žydų reikalais. Pagal LŽB įstatus bendruomenė atstovauja Lietuvos žydus, išreiškia jų valią, gina pilietinius, kultūrinius, religinius, turtinius jų interesus, gina žydus nuo bet kokių antisemitinių apraiškų ir bet kokios diskriminacijos.
LŽB, remdamasi tarptautiniu supratimu, grindžia gerus santykius su Lietuvoje gyvenančiais lietuviais ir kitų tautybių piliečiais. LŽB visokeriopai skatina žydų tautinės kultūros perimamumą ir tolesnę jos plėtotę, rūpinasi Lietuvos žydų tautinės savimonės ugdymu, jidiš ir hebrajų kalbos vartojimo atgaivinimu, žydų kultūrinio palikimo ir jo paminklų išsaugojimu. LŽB remia tolesnę žydų įstaigų plėtrą, skatina jų veiklą, siekia atkurti ir puoselėti nacionalines tradicijas, organizuoja žydų švenčių ir atmintinų datų minėjimą.
Ypatingą dėmesį LŽB teikia žydų kapinių išsaugojimui, žydų kančių, žuvimo ir kovos vietoms įamžinti. LŽB skatina žydų jaunimo mokymąsi pasaulio žydų kultūros ir mokslo centruose, organizuoja susitikimus su žymiais Lietuvos ir užsienio šalių mokslo, meno, kultūros veikėjais, rengia seminarus žydų tautos istorijos tema. Nuo 1991m. LŽKD buvo pertvarkyta į LŽB. LŽB Pirmininku liko Grigorijus Kanovičius, kuris juo buvo iki 1993 m. rudens, kai išvyko į Izraelį. Nuo 1993 m. iki 2013 m. LŽB pirmininko pareigas ėjo dr. Simonas Alperavičius. Nuo 2013 m. balandžio mėn. LŽB pirmininkė yra Faina Kukliansky, o dr. Simonas Alperavičius tapo garbės pirmininku.
Lietuvoje šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 5000 žydų. Siekiant kokybiškai plėtoti LŽB veiklą itin didelis dėmesys skiriamas ne tik materialinės ir socialinės aplinkos kūrimui, bet ir tautinių jausmų skatinimui, žydiškumo puoselėjimui. Kadaise, kai žydų Lietuvoje buvo daug, žydų kultūra, tautinė savimonė plėtojosi savaime, veikiama visos aplinkos. Dabar, kai jų teliko nedaug, norint išsaugoti žydiškumą, tautinį identitetą, kultūrą, reikia tai visokeriopai remti, būtina sudaryti galimybes žydams bendrauti ne tik su lietuvių ir kitomis kultūromis, bet ir su žydiškąja, supažindinti juos su žydų kultūros, pirmiausia Lietuvos žydų kultūros lobiais, kurie daugelį dešimtmečių buvo slopinami. Tai ypač svarbu dar ir dėl to, kad toji kultūra buvo suniokota – tad privalu atkurti visa, kas įmanoma. Tai mūsų pareiga ne tik Lietuvos žydijai, bet ir mūsų pareiga pasaulio žydijai, nes prarasti Lietuvos, Vilniaus žydų kultūrą jai būtų didžiulė netektis. Pagaliau išsaugoti žydiškumą, žydų kultūrą Lietuvoje mus skatina pareiga žuvusiesiems, kurie tą kultūrą kūrė; kita vertus, tai mūsų atsakas tiems, kurie norėjo ištrinti žydų ir žydų kultūros pėdsakus Lietuvoje. Tad kultūros ugdymas, rūpinimasis didžiuoju mūsų kultūros paveldu – vienas pagrindinių LŽB prioritetų.
Suburti Lietuvoje ir po visą pasaulį pasklidusią Lietuvos žydų bendruomenę, puoselėti žydiškumą, saugoti tikrąsias litvakų kultūros tradicijas, vienyti visų amžiaus grupių žydus, kad čia skambėtų jidiš kalba, būtų švenčiamos žydiškos šventės, puoselėjamas tautos identitetas, visada būtų gyva istorinė Holokausto atmintis.
Bendruomenė – tai namai, kuriuose kiekvienas Lietuvos žydas gali puoselėti savo žydiškumą, sulaukti paramos ir ištiesti pagalbos ranką artimui.
Bendruomenė – tai namai, kuriuose kiekvienas pasaulio žydas gali pažinti savo šaknis, litvakų istoriją, jų svarų indėlį į pasaulio mokslą ir kultūrą.
Bendruomenė – tai namai kiekvienam, norinčiam pažinti žydų kultūros išskirtinumą.
Bendruomenė – tai jaukūs namai, kuriuose kiekvienas yra laukiamas.
Istorija: Lektoriumas buvo įkurtas 1990 m. Vilniaus Šolomo Aleichemo žydų mokyklos pirmojo direktoriaus Simo Levino iniciatyva – jau 14 metų kiekvieną sekmadienį lektoriumas tęsia savo veiklą.
Klubo veikla: Lektoriume paskaitos ir susitikimai vyksta hebrajų, lietuvių ir rusų kalbomis. Svarbiausias tikslas – kultūrinė, švietėjiška veikla: paskaitos apie žydų kultūrą, tradicijas ir istoriją, ypač apie Vilniaus (Lietuvos Jeruzalės) paveldą, koncertai ir susitikimai su įdomiais žmonėmis. Paskaitas skaito kultūros, mokslo ir meno veikėjai. Lektoriume nagrinėjami Lietuvos žydų kultūros ir istorijos klausimai, pasakojama apie talentingus Lietuvos ir viso pasaulio žydus, didelis dėmesys skiriamas tautos istorijai, ypač Holokausto temai. Rengiamos paskaitos, skirtos visų antisemitizmo krypčių problemoms, lietuvių ir žydų tarpusavio santykiams nūdienos Lietuvoje.
Kontaktai: Lektoriumo koordinatorius Lionid Markovič,
el. p.community@litjews.org
tel. 8 (5) 2613003
Lietuvos žydų bendruomenė sveikina pirmąjį savo bendruomenės pirmininką rašytoją Grigorijų Kanovičių 85-erių metų jubiliejaus proga.
Mielas Grigorijau,
Tegul gimtadienis būna kaip ta žydinti lietuviškos vasaros pieva prie jūsų gimtojo miestelio, pilna gaivių spalvų ir ramaus gražumo. Žmogaus gyvenimas matuojamas ne metais, o nuveiktais darbais. Jūs padarėte daug gerų darbų. Lietuvos žydų bendruomenė, kuriai vadovavote, dabar kuria rimtus planus, kaip atgaivinti jidiš kultūrą ir kalbą, nes mums ji svarbi. Mus džiugina, kad jūsų kūryba sulaukia daug skaitytojų, o knygos verčiamos ir sklinda po pasaulį. Todėl dabar nuoširdžiai linkime, kad skubantys metai atneštų jums sveikatos, malonių akimirkų, namų šilumos ir vilties.
Mazl tov und biz 120!
Seimas plenariniame posėdyje priėmė Pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymo pataisas (projektas Nr. XIP-1968(4), kuriomis žydų gelbėtojai Holokausto metu prilyginti Laisvės kovų dalyviams. Už teisės akto pakeitimus balsavo 72 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 1 parlamentaras.
Vyriausybės išvadoje pažymima, kad žydų gelbėtojams pripažinus laisvės kovų dalyvio teisinį statusą, vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo nuostatomis, Lietuvos Respublikos pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinėms pensijoms mokėti kasmet papildomai prireiks po 860 tūkst. litų, o žuvusiems žydų gelbėtojams pripažinus laisvės kovų dalyvio teisinį statusą – jų šeimos nariai įgis teisę gauti vienkartines pašalpas pagal Valstybės paramos žuvusių pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių šeimoms įstatymą. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro preliminariais duomenimis, 65 asmenys buvo nužudyti ar žuvo gelbėdami žydus holokausto metu, taigi jų šeimos narių vienkartinėms pašalpoms mokėti prireiks apie 1 mln. litų valstybės biudžeto lėšų. Seimo priimtos įstatymo pataisos įsigalios 2014 m. liepos 1 d.
Lietuvos žydų bendruomenė dėkoja už priimtą Seimo sprendimą ir taria: ,,Pagaliau!”
Kontaktinė informacija
Vilniaus žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, tel.: (8 5) 2613 003 el. p. fainakukliansky@takas.lt
>>Vilniaus žydų bendruomenės Valdybos nariai
Vilniaus žydų bendruomenės veikla
>>Vilniaus žydų bendruomenės įstatai
Vilniaus žydų bendruomenė šiuo metu turi daugiau nei 1600 registruotų narių bei vykdo aktyvią veiklą, skirtą įvairaus amžiaus žmonėms – nuo vaikų iki garbaus amžiaus senjorų. Šiuo metu bendruomenėje veikia vaikų, jaunimo ir vyresnio amžiaus žmonių užimtumo klubai „Dubi“, „Ilan“, „Knafaim“, „Gešer“, „Lektoriumas“, aktyviai vykdoma švietėjiška, socialinė veikla, visuomeniniai projektai, švenčiamos šventės, rengiami visuomenei atviri koncertai, filmų peržiūros, kiti kultūriniai-edukaciniai renginiai.
Vilniaus žydų istorija
Anot miesto legendos, kunigaikštis Gediminas Vilnios miestą įkūrė apie 1320 m., ir pakvietė įvairių religijų bei skirtingų gebėjimų žmones, tarp jų žydus, idant visos tautos drauge sukurtų naują miestą. Tačiau legenda lieka legenda, o rašytiniuose šaltiniuose Vilnius pirmą kartą paminėtas po 200 metų, XVI amžiuje.
Reikėtų nepamiršti, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, daugmaž atitinkanti teritoriją, kurią žydai vadina Lita (jidiš Líte), buvo daug didesnė negu šiandienos Lietuvos Respublika. Ją sudarė didžioji dalis arba visa Baltarusija ir Latvija, nemažos dabartinės Lenkijos rytinės dalies, rytų Ukrainos, Rusijos vakarinės dalies teritorijos.
1388 ir 1389 m. kunigaikštis Vytautas Didysis (taip pat Witold, Vitovt) savo dekretu Bresto žydams suteikė privilegiją – jie paskelbti laisvais žmonėmis, pavaldžiais, kaip ir bajorai, Didžiajam Kunigaikščiui. Žydams buvo suteiktos gyvybės, nuosavybės apsaugos teisės ir galimybės laisvai važinėti, prekiauti, užsiimti finansine veikla ir kt. Ypatinga tolerancija parodyta religijai – ne tik pripažinta teisė išpažinti savo tikėjimą, švęsti religines šventes, bet ir paskelbta sinagogų, kapų apsauga nuo bet kokio pasikėsinimo. Šis dekretas tebėra vienas žymiausių dokumentų, liudijančių viduramžių Europos toleranciją.
Ilgus šimtmečius didžiausi Lietuvos žydų centrai buvo Gardinas (Grdno) ir Brisk (dabar Hrodna ir Brest, abu dabartinėje Baltarusijos teritorijoje); jidiš kalba šie miestai buvo vadinami Haródne ir Brisk d’Líte – Lietuvos Brisk / Bresta. Vilnos pakilimas (jidiš Vílne, aškenazių hebrajų Vílno, šiuolaikine hebrajų Vílna) iš pradžių buvo lėtas.
VilnaXVII amžiuje miestas tapo itin garsus dėl tradicinio žydų Talmudo mokslo, o jo vadovai dėjo daug pastangų, kad Vilnius taptų vienu „pagrindinių žydų miestų“. Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje, Lenkijos karalystėje, ir po 1569 metų, kai pasirašius Liublino uniją buvo sukurta Lenkijos-Lietuvos valstybė, žydų savivalda, priklausiusi krašto tarybai, buvo labai svarbi Rytų Europoje kuriant žydų „aukso amžių“. Tačiau prireikė daugelio metų, kol 1652 m. Vilna tapo vienu pagrindinių Lietuvos žydų miestų. Praėjus mažiau nei dešimtmečiui, 1661 m., Vilna tapo Lietuvos žydų kultūrine sostine. Jau XVII amžiaus pirmojoje pusėje Vilniuje buvo 40 žymių rabinų, nors žydų tada tegyveno apie 2500. Šabtajus Hakohenas, Mozė Rivkesas, Aaronas Samuelis Koidanoveris ir kiti dar gerokai iki Vilniaus Gaono pelnė Vilniui išminčių miesto vardą. Apogėjų pasiekė XVIII amžiuje, kai jame gyveno ir dirbo Vilniaus Gaonas (Elijah ben Shlomo Zalman, Eylióhu ben Shloyme-Zalmen, 1720–1797). Vilnius tapo neginčijama žydiškumo sostine. Vilniaus Gaono santūrumas, gebėjimas atsiriboti nuo kasdienybės triukšmo ir skubėjimo, religiniai mokymai ir raštai, atkaklumas ir asketiškas gyvenimo būdas – visi šie bruožai vėliau tapo litvakus, ypač Vilnos litvakus, charakterizuojančiomis savybėmis.
