Nors Vilniuje yra beveik pusšimtis tautinių mažumų darželių, apie juos žiniasklaida rašo nedažnai. Gerokai daugiau dėmesio sulaukia tautinių mažumų mokyklos, tuo tarpu ikimokyklinio ugdymo klausimai retai patenka į viešąjį diskursą. Taigi, nedaug kas žino, jog nedidelėse, tačiau jaukiose patalpose Jasinskio gatvėje yra įsikūręs vienintelis Lietuvoje žydų vaikų darželis „Salvija”, šiemet švenčiantis dvidešimt penktąsias įkūrimo metines.

Tėvai tradicijų mokosi iš vaikų

Žydų vaikų darželis neatsitiktinai vadinasi „Salvija”. Kaip paaiškina darželio direktorė Margarita Koževatova, salvija yra gėlė, turinti menoros – septynšakės žvakidės formą. Žydai tiki, kad šios gėlės pavyzdžiu buvo sukurta pirmosios šventyklos žvakidė. Šiandien menora yra vienas pagrindinių žydų tautos ir religijos simbolių – ji atvaizduojama net Izraelio herbe.

Skaitykite tavovaikas.lt

Keletas paprastų Nobelio premijos laureato, poeto Josifo Brodskio (1940–1996) patarimų, kuriuos verta perskaityti kiekvienam, norinčiam šiek tiek palengvinti sau gyvenimą.

Ištrauka iš žymiosios Josifo Brodskio kalbos stadione 1988 metų gruodį, pasakytos Mičigano universiteto absolventams. Tuo metu kritikai ir kiti protingi žmonės laikė šią kalbą „netinkama“, „politiškai nekorektiška“, kai kas net joje sugebėjo įžvelgti rasizmą. Tačiau Brodskio žodis yra daugiau nei prietarai, laikas ir erdvė.

I. Susitelkite ties savo kalbos tikslumu

Stenkitės plėsti savąjį žodyną ir prižiūrėti jį taip, kaip prižiūrite savo banko sąskaitą. Skirkite jai daug dėmesio ir stenkitės didinti dividendus.

Šio veiksmo tikslas skirtas ne jūsų iškalbai miegamajame gerinti, profesinei sėkmei siekti ir netgi ne tapsmui pasaulio išminčiais. Jo tikslas – suteikti jums galimybę išreikšti save kuo pilniau ir tiksliau. Žodžiu, tikslas – jūsų pusiausvyra. Nes tai, kas tinkamai neiškalbėta, neišsakyta, gali sukelti neurozę.

Skaitykite delfi.lt

Kai kurie civilizacijų teoretikai mano, kad skirtingos civilizacijos funkcionuoja ir yra paremtos skirtingomis vertybėmis. Paprastai tariant – tai, kas laikoma vertybe Europoje, gali visiškai neturėti reikšmės Kinijoje. Pavyzdžiui, romantinės meilės idėja Azijoje, net tokioje vakarietiškoje Japonijoje, nėra tokia gyva, kaip Disnėjaus romantikos tėvynėje JAV. Tai nereiškia, kad azijiečiai neturi jausmų, ar nejaučia meilės – tiesiog sąvokos ir socialiniai konstruktai analizuojant šią emociją yra kitokie.

Skaitykite delfi.lt

Su nauja jėga įžiebtas Izraelio ir palestiniečių konfliktas pakurstė aistras ir Europoje. Protestai prieš Izraelio veiksmus dažnai baigiasi riaušėmis ir išpuoliais prieš žydų bendruomenę. Į Senąjį žemyną grįžta seniai pamiršta antisemitizmo dvasia, rašo „Lietuvos rytas“, remdamasis „The Guardian“ informacija.

Žydų bendruomenėms tokie išpuoliai nėra naujiena. Vis atsinaujinant Izraelio kariniams veiksmams prieš palestiniečių teroristinę grupuotę „Hamas“, kare žūstant civiliams, kritika Izraeliui dažnai pereidavo į agresiją.

Taip buvo ir 2008 metų pabaigoje, operacijos „Išlydytas švinas“ („Cast Lead“) metu.

Vis dėlto naujausios atakos nebeapsiriboja žydų restoranų, parduotuvių ar maldos namų siaubimu.

Skaitykite lrytas.lt

Kolegų panieka, nedarbas, gresiantis skurdas ir kartėlis. Archeologas Kęstutis Katalynas tvirtino, kad tokią kainą jam teko sumokėti po tarptautinio skandalo, kilusio dėl senųjų žydų kapinių Vilniaus centre, rašo „Lietuvos rytas“.

Prieš statant Karaliaus Mindaugo apartamentus Vilniaus centre tą vietą tyrinėjusiam vilniečiui K.Katalynui nei žydai, nei lietuviai nebuvo pareiškę jokių priekaištų. Bet 59 metų archeologas neabejoja, kad kaip avinėlis buvo paaukotas ant mūsų šalies Vyriausybės ir tarptautinių žydų organizacijų taikos sutarties laužo.

Iki šiol kai kurie politikai nevengia pareikšti, kad kelerius metus liepsnojęs tarptautinis konfliktas dėl neva naikintų žydų kapaviečių padarė Lietuvai daug žalos. Esą tuomet Karaliaus Mindaugo apartamentus statę verslininkai žiūrėjo tik savo, o ne valstybės interesų. Bet iš tiesų nukentėjo ne verslininkai, o jų pasamdytas archeologas, kasinėjęs ir tyrinėjęs tą teritoriją.

K.Katalynas liko be darbo, o po to neteko ir galimybės savarankiškai kasinėti.

Ketvirtį amžiaus Vilnių kasinėjęs, puikiai jo istoriją išmanantis, mokslų daktaro laipsnį turintis archeologas prieš tai buvo gavęs dviejų sostinės merų padėkas už savo darbą.

Palaikus liepė užkasti

Skaitykite lrytas.lt

Šių metų rugsėjo 19-21 dienomis visoje Lietuvoje vyks Europos Tarybos programos „Europos paveldo dienos” renginiai, kurių 2014-ųjų metų tema yra „XX a. pradžios skonis”. Šiais renginiais siekiama supažindinti visuomenę su kultūros paveldu bei didinti jos sąmoningumą kultūros paveldo objektų vertės suvokimo ir jų išsaugojimo atžvilgiu. Europos paveldo dienų programa siūlo platų renginių ir veiklų spektrą: pažintiniai pasivaikščiojimai, parodos, paskaitos, filmų peržiūros, edukaciniai užsiėmimai, koncertai, žaidimai ir kt.

 Labai svarbu, jog kultūros paveldo objektus aktualizuojantys renginiai vyktų tiek Vilniuje, tiek ir kituose Lietuvos miestuose, todėl kviečiame bendradarbiauti ir prisijungti įvairias švietimo ir kultūros įstaigas, organizacijas bei kultūros paveldo objektų valdytojus prie Europos paveldo dienų surengimo Lietuvoje.

Europos paveldo dienų renginių pagrindiniai principai:

Viskas prasidėjo nuo Azerbaidžano žydų? Taip. Tai jie sovietmečiu, 1985-aisiais, įsiprašė nakvynės į Antano Bielinio namus netoli Trakų esančiame Aukštadvario miestelyje. O įsiprašę nakčiai, pasiliko trims mėnesiams. Vėliau kasmet atvažiuodavo vėl ir vėl, kol emigravo į Ameriką. Bet poilsio Lietuvoje neišsižadėjo, – prie Navos ežero prigludusi Bielinių sodyba jiems amžiams prigludo prie širdies.

„Buvo, nešu pieną namo, vakare karvę pamelžusi. Žiūriu – kieme automobilis su Kaukazo numeriais bestovįs. Išsigandau. O jie prašosi nakvynės. Nedrąsu buvo taip imti ir įsileisti nepažįstamus žmones.

Siunčiu juos pas vienus pažįstamus, pas kitus, o jie apsuko ratą ir grįžo atgal. „Čia, – sako, – mums labiausiai patinka“, – Viktorijai Bielinienei ir dabar suspurda širdis prisiminus, kaip tie iš tolybių atvykę žmonės, užsukę trumpam, bet likę ilgam, nulėmė tolimesnį jos šeimos likimą.

Sovietmetis tirpo, o kas vasarą Bielinių namuose poilsiui įsikurdavo tai iš Maskvos, tai iš Sankt Peterburgo atvykusių žydų. Iš pradžių Bieliniai jiems skyrė porą kambarių savo namuose, o kai svečiai ėmė nebeišsitekti, atnaujino ūkinį pastatą. Įrengė jį taip, kad būtų tinkamas vasarą gyventi.

Skaitykite lrytas.lt

Izraelis šeštadienį surengė daugiau negu 20 aviacijos reidų Gazos Ruože, o palestiniečių kovotojai paleido kelias raketas į žydų valstybės teritoriją, antrąją dieną tęsiantis smurtui po to, kai žlugo Egipto vadovaujamos pastangos pratęsti paliaubas, anksčiau šią savaitę trims paroms sustabdžiusias mėnesį trukusį karą.

Izraelio kariškiai nurodė, kad nuo vidurnakčio buvo atakuota daugiau negu 20 vietų pajūrio anklave, kontroliuojamame islamistų judėjimo „Hamas“, tačiau nepateikė daugiau informacijos apie tuos taikinius.

Įvykių liudininkai palestiniečiai ir pareigūnai sakė, kad per naktinius antskrydžius buvo sugriautos dvi mečetės ir subombarduoti trys namai. Be to, naikintuvai taip pat apšaudė iš kulkosvaidžių atviras teritorijas.

Gazos Ruožo kovotojai šeštadienį paleido keturias raketas į Izraelio pietinius miestus, kuriuose buvo paskelbtas oro pavojus, tačiau tos atakos nepadarė žalos, o žmonės irgi nenukentėjo, sakė viena kariuomenės atstovė.

Smurtas taip pat atsinaujino Izraelio okupuotame Vakarų Krante, kurį kontroliuoja palestiniečių prezidento Mahmudo Abbaso judėjimas „Fatah“. Toje teritorijoje 22 metų palestinietis mirė po to, kai buvo pašautas į krūtinę per konfrontaciją su izraeliečiais kariais Hebrono mieste, nurodė medicinos pareigūnai.

Skaitykite lrytas.lt