Ar­chi­tek­tas Ar­tū­ras Im­bra­sas su žmo­na As­ta ir dviem ma­žais sū­nu­mis Pa­uliu­mi ir Mi­ku prieš be­veik dvi­de­šimt me­tų iš­va­žia­vo gy­ven­ti į Iz­rae­lį. Po de­vy­ne­rių grį­žo. Vy­ras pri­si­pa­ži­no, kad ir iš­vy­ko, ir grį­žo ieš­ko­da­mi ge­res­nio gy­ve­ni­mo. Jau de­šimt me­tų šei­ma vėl gy­ve­na Lie­tu­vo­je ir dėl to­kio spren­di­mo ne­si­gai­li.

Į naująjį Žemaičių krašto etnokultūros centro muziejų dvi dienas iš viso regiono rinkosi krašto istorijai neabejingi žmonės – kultūrininkai, muziejininkai, moksleiviai, mokslininkai. Jie dalyvavo projekto „Lietuvininkų ir žydų kultūros pėdsakai Žemaitijos pasienyje“ seminare.

Metų pradžioje Žemaičių krašto etnokultūros centro muziejininkė Nijolė Stanelienė Lietuvos kultūros ministerijai pateikė projektą „Lietuvininkų ir žydų kultūros pėdsakai Žemaitijos pasienyje“. Gautas 10 000 litų finansavimas leido įgyvendinti sumanytą projektą. Vienas iš šio konkurso prioritetų buvo skirtas tautinėms mažumoms. Tai ir leido pažvelgti į Žemaitijos pasienyje gyvenusių lietuvininkų ir žydų kultūrą. 

Susirinko gyvai pavartyti istorijos puslapius

Mintis giliau pasidomėti lietuvininkų ir žydų kultūriniu palikimu šiame krašte N.Stanelienei kilo todėl, kad  naujai suremontuotame muziejuje bus kuriama pasienio miestelio koncepcija, ruošiamos ekspozicijos, susijusios su to laikmečio atspindžiais.

Skaitykite silutesnaujienos.lt

2014 m. liepos 31 d. 10 val. savivaldybės mažojoje salėje projekto „Pakruojo žydų sinagogos pastato tvarkyba ir pritaikymas kultūros ir viešosioms reikmėms“ įgyvendinimo darbo grupė surengė spaudos konferenciją, skirtą projekto idėjoms, tikslams ir būsimoms veikloms pristatyti. 

Spaudos konferencijoje dalyvavo projekto įgyvendinimo darbo grupės nariai: projekto vadovė Birutė Vanagienė, Kultūros, paveldosaugos ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja; projekto koordinatorius Mindaugas Veliulis, Kultūros, paveldosaugos ir viešųjų ryšių skyriaus kultūros paveldo vyr. specialistas; projekto vadovo pavaduotojas Gintaras Makauskas, Strateginės plėtros ir statybos skyriaus  vedėjas; viešųjų pirkimų organizatorius Laimis Svidras, Strateginės plėtros ir statybos skyriaus Statybos ir viešųjų pirkimų poskyrio vedėjas. Projektu taip pat  domėjosi Pakruojo rajono savivaldybės J. Paukštelio viešosios bibliotekos direktorė Romualda Kulšytė ir vyriausioji metodininkė Regyna Rakauskė. 

Skaitykite pakruojis.lt

Per žydų šventę Peisah skirtą žydų išsivadavimui iš Egipto vergovės atminti, jauniausias sūnus prie stalo turi atsakyti į tokį tradicinį tėvo iš Hagados knygos skaitomą klausimą: „Kuo šis vakaras skiriasi nuo visų kitų vakarų?“. Tad štai, perfrazavus, būtina kelti klausimą: kuo skiriasi šis Izraelio valstybės ir „Hamas“ teroristų konfliktas nuo buvusių konfliktų?

Norint atsakyti į šį klausimą, svarbu atkreipti dėmesį į politinius procesus, kuriuos išryškino šių metų Izraelio ir „Hamas“ konfliktas. Pirma, visiškai pakito Artimųjų Rytų politinis landšaftas. Sirijoje jau treti metai vyksta pilietinis karas, nusinešęs 200 000 žmonių, tarp jų – 14 000 vaikų gyvybes. Kare dalyvauja ir ekstremistinės islamistų organizacijos, kaip antai ISIS ir „Al Qaeda“.

Irake vyksta religinių sektų šiitų ir sunitų tarpusavio skerdynės su veik puse milijono, tame tarpe – 11000 vaikų, aukų. Irako vieną miestą po kito užimantys ISIS islamistai kelia siaubą net „Hezbollah“ vadeivai Libane Nasrallah. Dešimtys tūkstančių pabėgėlių, tūkstančiai nužudytų civilių. Pagaliau JAV pradėjo ginti žudomas ISIS skerdikų krikščionių ir jazidų mažumas.

Skaitykite lrytas.lt

Domantas Likša

Mano senelis buvo žydas. Mano mama, atsižvelgiant į kultūrinius kanonus, kurie fiktyviai lemia žmogaus identitetą, galėjo laikyti save tik pusiau žyde. Mano žydiškumas liko pakibęs ore. Kas aš – žydas, lietuvis ar du viename, šeima ir visuomenė leido rinktis pačiam. Galbūt dėl šios priežasties visuomet likdavau tik pašaliniu žydiško pasaulio stebėtoju.

Čia neatsakinėsime į klausimą, ką reiškia pasirinkimas būti lietuviu. Tačiau dabartinių įvykių akivaizdoje, atrodo, esu priverstas rinktis savo žydiškumo kontekstą.

Viešosios diskusijos dalyviai skuba vieni kitiems klijuoti kraštutinumų prisodrintas klišes. Kairuoliškų pažiūrų laisvamanis pasaulietis, simpatizuojantis akliems „Hamas“ teroristiniams išpuoliams, ar iniciatyvus sionistinės politikos sekėjas, palaikantis Izraelio nusikaltimus, šviesmečių atstumu prasilenkiančius su tarptautine teise? Vidurio, atrodo, nėra. Atrodo, kad kelti klausimus, nekultivuojant ribinių ideologinių pažiūrų, kurios nepalieka vietos dialogui ir konsensusui, yra neįmanoma. Dar daugiau – likti centre, diskusijai pasitelkti analitinius metodus ir argumentus, leidžiančius permąstyti abiejų konflikto šalių logiką, yra smerktina. Prieš akis – patetiškas B kategorijos vesterno „tu su mumis, arba prieš mus“ pasirinkimas.

Skaitykite Alfa.lt 

Per pusantro mėnesio, kai galioja įstatymo pataisa dėl žydų gelbėtojų pripažinimo laisvės kovų dalyviais, sulaukta per 70 prašymų dėl šio statuso suteikimo.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) dokumentų rengimo grupės pirmininkas Gintaras Šidlauskas sakė, kad Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus dar gegužę jiems pateikė Lietuvoje gyvenančių žydų gelbėtojų sąrašą. Jame buvo 135 pavardės.

Registrų centro užklausus duomenų apie šiuos asmenis, paaiškėjo, kad 25 žmonės jau mirę.

„Man buvo aišku, kad ta informacija (apie priimtą įstatymo pataisą. – Red.) žmonių nepasieks. Turėdami adresus visiems jiems parašėme, kad yra priimta pataisa, kad, mūsų duomenims, jūs gelbėjote žydus, nusiuntėme atmintinę, kokius dokumentus pateikti, anketą, kurią reikia užpildyti, ir kokiu adresu atsiųsti. Per liepos mėnesį išsiuntėme 108 laiškus. Iš jų atsiliepė, pateikė dokumentus 72 asmenys“, – pasakojo G.Šidlauskas.

Tarp besikreipusiųjų devyni prašymai buvo dėl laisvės kovų dalyvių statuso suteikimo po mirties. Dėl to kreipėsi mirusiųjų vaikai.

„Apie 40 žmonių kol kas išvis neatsiliepė. Palauksime rudens ir rašysime dar kartą“, – sakė G.Šidlauskas.

Jis atkreipė dėmesį į asmenų, kurie gelbėjo žydus, gimimo metus. Šių žmonių amžius verčia kuo skubiau sutvarkyti dokumentus. Tarp besikreipusiųjų į LGGRTC yra 102 metų žydų gelbėtojas.

„Gelbėjimo procese dalyvaudavo visa šeima. Visų pirma tėvai, kurie, galima sakyti, visi jau mirę, ir vyresnio amžiaus vaikai“, – teigė G.Šidlauskas.

Kai Europos keliai tampa pernelyg gerai pažįstami, imi dairytis į tolimesnes šalis. Pernai atidarytas oro tiltas Vilnius-Tel Avivas sugundė nebrangia galimybe aplankyti garsiąją Izraelio žemę.
Keli šimtai litų, beveik keturios valandos ore ir pamiršti šaltą Vilniaus orą. Išlipęs šiltą vasarišką vakarą Ben Guriono oro uoste Tel Avive išsyk suvoki, kad tai jau ne Europa. Kad patekai svetur, išduoda lėtai slenkanti eilė prie pasų kontrolės. Pareigūnai dažnai paklausia, kur, ko ir kaip keliausi. Mandagus, paprastas pasienio formalumas.

Patekęs į Izraelio žemę išsyk ieškau vietinės automobilių nuomos kompanijos Eldan. Angliškai pradėtą pokalbį su simpatiška izraeliete baigiame rusiškai. Ilgainiui suprasiu, kad ši kalba yra bene antra pagal populiarumą po anglų ir kad angliškai nemokantis tėvynainis šioje šalyje neprapuls. Eldan nuomos kompaniją rekomendavo Lietuvos diplomatai. Kainos – geros, servisas – taip pat. Buvau užsisakęs pigiausią mažą mašiniuką – man už 450 litų savaitei buvo pasiūlyta Fiat Panda. Bolidas ne itin patrauklus savaitės kelionei, bet norėdamas mažinti kelionės biudžetą pamaniau, kad kadaise ir su žiguliais daug esame apkeliavę.

Skaitykite delfi.lt

Skaitykite vz.lt

BNS

Izraelio vyriausybės vadovas Benjaminas Netanyahu trečiadienį užsipuolė Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių tarybą (UNHRC), kaltindamas ją pastangomis suteikti legitimumą teroristų organizacijoms.

Taip premjeras reagavo į pranešimą, kad UNHRC atlieka tyrimą dėl numanomų Izraelio valstybės karo nusikaltimų Gazos Ruože.

„UNHRC suteikia legitimumą žudikiškoms teroro organizacijoms, tokioms kaip „Hamas“ ir „Daash“ („Islamo valstybė“), – sakė jis, kaltindamas šią instituciją, kad ji pro pirštus žiūri į kitur Artimuosiuose Rytuose vykdomas žudynes, tačiau tiria Izraelio veiksmus ginantis nuo raketų atakų iš Gazos Ruožo.

Atsakydamas į B.Netanyahu kaltinimus, 47 nares turinčios UNHRC atstovas pareiškė, jog praėjusį mėnesį pradėto tyrimo taikiklyje bus abi konflikto Gazos Ruože pusės.

„Rezoliucijoje dėl Tyrimo komisijos įkūrimo aiškiai nurodoma, kad ji tirs visus tarptautinių žmogaus teisių ir humanitarinių įstatymų pažeidimus nuo dabartinės karinės operacijos pradžios birželio viduryje“, – naujienų agentūrai AFP sakė Rolando Gomezas.

Prieš kelias dienas UNHRC paskyrė kanadietį tarptautinės teisės ekspertą Williamą Schabasą vadovauti tyrimui dėl veiksmų Gazos Ruože, o tas žingsnis išprovokavo Izraelio įtūžį. Izraeliečiai kaltina W.Schabasą šališkumu.

Tragiškiems įvykiams Irake dominuojant žiniasklaidos antraštėse, kartais pravartu žengti žingsnį atgalios nuo šios dienos įvykių ir pažvelgti į tai, kas vyksta, iš istorijos perspektyvos, birželio 20 dienos rašinyje teigia rabinas Jonathanas Sacksas.

Tai, kas šiandien vyksta Sirijoje, Irake ir kitur, bent jau iš dalies yra ilgalaikio konflikto islamo viduje tarp sunitų ir šiitų atšakų šiame didžiame tikėjime atsinaujinimas. Jei mes pažvelgsime atgalios į istoriją, pamatysime panašius konfliktus ir kitose didžiose monoteistinėse religijose – judaizme ir krikščionybėje.

Judaizme tai nutiko pirmajame mūsų eros amžiuje. Žydai Izraelyje buvo labai susiskaldę. Būta fariziejų, sadukiejų, esenų. Žmonės ginčijosi, koks turi būti atsakas Romos imperijai, kuri to nenorintiems gyventojams siekė primesti svetimas vertybes. Būta nuosaikiųjų fanatikų. Net tarp fanatikų būta radikalų.

Skaitykite bernardinai.lt