

KVIEČIAME PAMINĖTI LIETUVOS ŽYDŲ GELBĖTOJŲ DIENĄ

Žiemos stovykla AMEHAYE 2014!!!
Tradicija tapusi vieta praleisti savo nepamirštamas žiemos atostogas, AMEHAYE stovykloje, vaikams nuo 7 iki 18 metų.
Dėl registracijos į stovyklą pranešime.
Daugiau informacijos kreiptis į:
Dorin Rosenkova +37068542463, Simona Psonikaitė +37069920212″
Panevėžio taryba kone vieningai pritarė vietos žydų bendruomenės prašymui J. Zikaro g. pastatyti stelą, įamžinančią jų labdaros fondo „Džoint“ 100-ąsias metines, tačiau Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovui Raimondui Pankevičiui gresia aiškintis dėl tautinių mažumų diskriminacijos.
Ne tik Panevėžio žydų bendruomenės pirmininką Genadijų Kofmaną, bet ir Tarybos narius šokiravo jų kolegos R. Pankevičiaus sviesti emocingi kaltinimai iki šiol pasaulio žydus remiančiam labdaros fondui.
„Nematau labdaringos fondo veiklos. Jam tarpininkaujant Panevėžyje veikęs žydų liaudies bankas už palūkanas suteikdavo žydams paskolas namams statytis. Čia viskas gerai, bet man nepatinka 1923 m. Panevėžio savivaldybės sprendimas bankui už dyka suteikti žemės 40-iai namų statyti. Ant jos pastatyta tik 10 namų, kur dingo likę sklypai? O naujakuriai – ne varguomenė, ką neva rėmė „Džoint“, o bankininkai, parduotuvių savininkai. Maža to, dauguma jų – lietuviai. Ar tai reiškia, kad dovanai gauta žemė nebuvo pardavinėjama? Niekas į tai negali atsakyti, nes žydų skriausti mat negalima“, – piktinosi TS-LKD Panevėžio skyriaus Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos lyderis R. Pankevičius.
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras savo 95-ąjį sezoną pradės aukšta nata – rugsėjo 18 d. pirmą kartą Lietuvoje koncertuos Izraelio filharmonijos simfoninis orkestras kartu su vienu žymiausių šiandienos dirigentų Zubinu Mehta. Koncerto solistė – didžiausiose pasaulio scenose Lietuvos vardą garsinanti operos primadona Violeta Urmana.
Izraelio filharmonijos orkestro koncertas pratęs LNOBT jau keletą metų rengiamų geriausių pasaulio orkestrų koncertų seriją. Teatro scenoje yra pasirodę Niujorko filharmonijos, Sankt Peterburgo Marijos teatro simfoninis, Pitsburgo simfoninis, Riccardo Chailly diriguojamas Gewandhaus’o, Londono simfoninis ir kiti orkestrai, klasikinės scenos žvaigždės – pianistai Evgenijus Kissinas ir Elisabeth Leonskaja, smuikininkai Anne Sophie Mutter ir Leonidas Kavakos bei kiti atlikėjai.
Užsienio reikalų ministerija (URM) sveikina rugpjūčio 26 dienos susitarimą dėl ilgalaikio ugnies nutraukimo Gazos Ruože ir tikisi, kad visos konflikto pusės laikysis nustatytų sąlygų, o susitarimas taps akstinu tolesniam politiniam procesui, kaip vieninteliam būdui užtikrinti ilgalaikę taiką.
Pasiektame susitarime numatoma, kad „Hamas“ ir kitos Gazoje esančios karinės grupuotės sustabdytų raketų ir kitokias atakas prieš Izraelį, o Palestinos Administracija turėtų atnaujinti Gazos kontrolę ir užtikrinti efektyvų jos valdymą. Izraelis turėtų sušvelninti taikomus apribojimus, dėl ko iš esmės turėtų pagerėti palestiniečių gyvenimo sąlygos Gazos Ruože ir būtų paskatintas Gazos ekonomikos augimas.
URM vertina Egipto vyriausybės pastangas siekiant šio susitarimo. Lietuva yra pasirengusi remti galimą Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos patvirtintą tarptautinį mechanizmą.
Viktorija Ivanova
Rūtos Vanagaitės projektas „Panerių lopšinė“, suteikiantis galimybę dienai artimiau prisiliesti prie žydų kultūros, Europos Komisijos (EK) yra pateikiamas kaip vienas sėkmingiausių finansuotų pavyzdžių. Šiemet jis vėl susilaukė EK paramos. Apie tai, kas daro didžiausią įtaką jo sėkmei, kalbamės su idėjos iniciatore ir vykdytoja R. Vanagaite.
– Esate sakiusi, kad žinote savo giminėje buvus žmonių, kurie, galbūt neturėdami pasirinkimo, dalyvavo tragiškuose žydų naikinimo akcijose Lietuvoje. Teigėte pati pasirinkimą turinti, todėl ir ėmėtės šio projekto. Sakykite, o kaip kilo mintis šiam projektui atsirasti, kas inspiravo pirminę idėją?
– Visuomet darau tik tai, kas man įdomu. Nepažįstu žydiškojo Vilniaus. Gyvenau namuose, kurie tikriausiai priklausė žydams. Kur jie? Paneriuose? Beveik nieko nežinojau apie Vilniaus litvakų kultūrą, papročius. Kažkada savo gėdai vieno LIFE dalyvavusio menininko paprašyta parodyti Panerius, nesugebėjau jų rasti. Taigi kilo mintis sukurti projektą, kuris praplėstų mano pačios pažinimą, būtų įdomus mano draugams, mano vaikams, jų draugams.
Pagalvojau, kad užuot valdiškai, už Europos pinigus apraudojus Holokausto aukas, verčiau iš tikrųjų pajusti, kas gi buvo prarasta, kas žuvo: tų aukų tikėjimą, kultūrą, dainas, valgius, šokius. Turime pamilti Vilniaus žydų gyvenimą, kad visa jėga pajustume, kokia baisi buvo jų mirtis. Paprasta: patirti, kad suprastum, pamilti, kad gedėtum.
– Organizuojate ne vien projektą „Panerių lopšinė“ („Būti žydu“), bet ir „Išlikimo dramą“ sovietiniame bunkeryje – kas Jus domina šiose skaudžią praeitį atgaivinančiose temose?
Niurnberge ‚Internationales Haus‘ rugsėjo 2 d. dieną bus atidaryta litvakų paveldui skirta Lietuvos kultūros paveldo departamento parengta paroda, kurioje pristatoma Lietuvos sinagogų architektūra.
Lietuvos kultūros paveldo departamentas, kuris kasmet kartu su kitomis 27 Europos valstybėmis rengia žydų kultūros dieną Lietuvoje, parengta Lietuvos sinagogų paroda Vokietijoje bus eksponuojama nebe pirmą kartą. Pastaraisiais metais ji jau buvo parodyta Katalikiško Eichstaetto universiteto bibliotekoje, Brandenburgo ir Prūsijos istorijos muziejuje Potsdame bei Konrado Adenauerio fonde, Berlyne.
Nors ir nelengvai, bet į mūsų krašto istorinį kontekstą grįžta supratimas, kad dar visai neseniai (skaičiuojant istorijos mastais – prieš akimirką), šalia mūsų beveik keturis šimtus metų gyveno žydų bendruomenė. Pastaroji prieškariu sudarė apie 34-36 procentus Biržų miesto gyventojų. Visi jie vieną dieną išėjo ir visiems laikams dingo Pakamponių miške.
Karo liepsnos nušlavė jų namus, o per stebuklą išlikusiais „pasirūpino“ sovietų valdžia. Jie liko be tautybės – sovietinis obeliskas Pakamponyse skelbė apie čia nužudytus kažkokius tarybinius žmones. Išliko tik paskutinis diasporą primenantis objektas – senosios žydų ir karaimų kapinės, liaudyje „žydkapiu“ šaukiamos. Apaugusios medžiais ir suvešėjusiais krūmais, negailestingai ardomos Širvėnos ežero bangų tos kapinės sovietiniais metais niekam nerūpėjo ir lėtai, bet užtikrintai grimzdo į nebūtį.
Arūnas Dumalakas
Vilniaus senamiestyje, Gėlių gatvėje, esanti sinagoga bet kuriuo metu galėjo sugriūti. Todėl puolę jos gelbėti Kultūros paveldo departamento (KPD) specialistai pradėjo nuo neatidėliotinų darbų.
Prie sinagogos jau darbuojasi bendrovės „Statresta“ darbininkai. Sinagogai gelbėti departamentas skyrė 50 tūkst. litų, dar 5 tūkst. litų pridėjo Vilniaus žydų religinė bendruomenė, rašo “Lietuvos ryto” priedas “Sostinė”.
Pastato stogas kiauras, dalis perdangos ir vidinis kupolas įgriuvę, pūva medinės stogo konstrukcijos, yra sienų mūras.
Pirmiausia statybininkai parems medinės perdangos ir stogo laikančiąsias konstrukcijas, kad jos nebelinktų į patalpą. Prakiurusi stogo danga bus keičiama laikina, taip patalpas apsaugant nuo drėgmės.
Darbų ėmėsi šią savaitę
Ilgą laiką siekėme, kad gyvūnai, kurie skerdžiami maistui, nesikankintų. Tačiau dabar kai kurie parlamentarai, verslininkų reikalavimu, siekia priimti įstatymus, kurie leistų tai daryti. „Tupintys pinigai“ Kiaulės skerdimas kaime – visada buvo tam tikras ritualas. Ne kiekvienas išdrįsdavo peiliu durti kiaulei, o ir kur durti, dar reikėdavo žinoti. Dažniausiai kaimas turėdavo bent vieną šio darbo „specialistą“. Šis, parišęs už kojos kiaulę, kitų vyrų padedamas, versdavo ją ant šono ir įgudusia ranka durdavo tiesiai širdin.
Tuomet ir kraujas greitai išbėgdavo, ir gyvūnas per daug nesikankindavo. Lietuviai nuo seno žinojo, kad kuo mažiau ir trumpiau gyvulys kamuosis, tuo geresnė bus mėsa. Taip pat, kuo daugiau nubėgs kraujo, kuo jo mažiau liks mėsoje, tuo ji ilgiau nesuges. Tačiau kaime buvę ir tokių atvejų, kai jau padurtas paršas pakildavo ir žviegdamas lakstydavo po kiemą, palikdamas ant sniego raudonus kraujo klanus. Vištoms galvas dažniausiai nukirsdavo pačios šeimininkės. Dar porą minučių vištą reikėdavo laikyti už kojų, nes ji ir be galvos bandydavo skristi ar bėgti. Užmušti triušį užtenkdavo vieno rankos smūgio į kaklą. Skerdikas yra pasakojęs, kad sunkiausia papjauti veršį, nes šis žiūri savo didelėmis akimis ir verkia.
Skaitykite balsas.lt
Š.m. rugsėjo 2-11 dienomis Tel Avivo, Jeruzalės ir Haifos Cinematekose vyks Lietuviškų filmų savaitė. Kviečiame apsilankyti.
Vilniuje baigėsi tarptautinė Jidiš instituto organizuota vasaros jidiš kalbos ir kultūros studijų programa. Jidiš institutas yra Vilniaus universitete, o tarptautinė programa, kuri buvo sukurta Oksfordo universitete, gyvuoja nuo 1982m. 16 pirmųjų seminarų įvyko Anglijoje, po jų, profesoriaus Dovydo Kaco iniciatyva, Oksfordas estafetę perdavė Lietuvos sostinei.
Vilniaus programos unikalumas – studentai turi galimybę išgirsti gyvą tikrąją litvakų jidiš kalbą: jiems specialiai paskaitas skaito Vilniaus žydų bendruomenės nariai, kurių gimtoji kalba ,,mama lošn“ (mamos kalba) yra jidiš. Esfyra Bramson, daugelį metų dirbusi Lietuvos Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje Judaikos skyriuje, Fania Brancovskaja – Jidiš instituto bibliotekininkė, Antrojo Pasaulinio karo partizaninio judėjimo dalyvė ir kiti lektoriai yra visuomet laukiami. Kursų dalyviai ne tik studijuoja jidiš kalbą, bet ir susipažįsta su ,, Lietuvos Jeruzale“ vadinamu Vilniumi, litvakų istorija ir kultūra.
Faina Portnaja
(30 11 1930 – 24 08 2014)
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė liūdi dėl rugpjūčio 24d. mirusios
Vilniaus žydų bendruomenės narės Fainos Portnoj ir nuoširdžiai užjaučia artimuosius.
Giedrė Balčiūtė
Niujorke gyvenančiam išeiviui iš Lietuvos kineziterapeutui Samueliui Tacui (kitose šalyse žinomam kaip Shmuel Tatz) ne viena pasaulinio garso įžymybė dėkinga už sugrąžintą sveikatą. Jo rankos gydė kompozitorių Andrew Lloydą Webberį, violončelininką Mstislavą Rostropovičių, smuikininkus serą Yehudi Menuhiną ir Isaacą Sterną, aktorę Elizabeth Berkley ir daugelį kitų.
S.Tacas dirbdamas tyli. Tyli, nes klauso savo pacientų kūno muzikos. Vien prisilietimu jis supranta atėjusio bėdas ir randa būdą, kaip padėti.
Sujungė karo žiaurumai
S.Tacas – Lietuvos žydų krautuvininkų sūnus. Jis iki šiol prisimena, kaip mama didžiuodavosi prieš karą su pirmąja savo šeima – vyru ir dukrele gyvenusi Klaipėdoje, kur turėjo delikatesų krautuvę. Viską sužlugdė holokaustas. Šeima atsidūrė Kauno gete, iš kurio Samuelio mamai pavyko pabėgti – išgelbėjo netradicinė žydų tautybės moteriai išvaizda.
Kauno žydų bendruomenės narys, gidas ir istorikas Chaimas Bargmanas gana dažnai svečiuojasi Jurbarke. Jis padeda žydų tautybės piliečiams, gyvenantiems užsienyje, susirasti mūsų mieste gyvenusių giminaičių namus, įstaigas arba praneša redakcijai su mūsų miestu susijusią kokią įdomesnę istoriją.
Šį kartą jis atlydėjo Modern Jewish History Departament of Hebrew and Jewish Studies profesorių Michael Berkowitz iš Londono. Profesorius kartu su savo dukra ir dar trimis studentėmis, kurios domisi žydų tarpukario gyvenimu Lietuvoje ir holokaustu, ieškojo Jurbarke veikusios Chaimo Levino fotoateljė nuotraukų. Net 27 jiems pavyko aptikti Jurbarko krašto muziejuje. Svečius nudžiugino ir tai, kad muziejaus kolekcijoje aptiko dvi Johno Abrahamsono darytas fotografijas. Jos, kaip ir Ch. Levino, yra kitoje pusėje su originaliais fotoateljė antspaudais. Šių fotografų dirbtuvės buvo įsikūrusios Jurbarke, Vytauto Didžiojo gatvėje. M. Berkowitz pasakojo, kad jų kelionės tikslas – surinkti kuo daugiau šio ir kitų žydų tautybės fotografų darbų įvairiuose miestuose bei miesteliuose, panaudojant juos žydų ir lietuvių gyvenimo tarpukariu tyrimams. Nuotraukas jie rinkosi pagal tam tikras temas – žmonės, gamta, buitis ir kt. Muziejininkė Adelija Meizeraitienė teigė, kad profesorius labai džiaugėsi radęs tiek daug fotografijų ir žadėjo su muziejumi bendradarbiauti ateityje.
Biržų rajono savivaldybė ir Biržų „Aušros“ vidurinės mokyklos Tolerancijos ugdymo centras 2010−2014 metais vykdo projektą „Senųjų Biržų žydų ir karamų kapinių tvarkymas ir tolerancijos ugdymas“.
Rugpjūčio 21 d. Biržų rajono savivaldybės merė Irutė Varzienė ir mero pavaduotoja Stasė Eitavičienė padėkojo Judaistikos mokslinių darbuotojų ir aukštųjų mokyklų dėstytojų centro „Sefer“ekspedicijos dalyviams.
2014 m. rugpjūčio 12–22 dienomis 17 centro „Sefer“ ekspedicijos darbuotojų kartu su Biržų „Aušros“ vidurinės mokyklos Tolerancijos ugdymo centro nariais dirbo senosiose Biržų žydų kapinėse. Ekspedicijos nariai valė senuosius antkapius, inventorizavo bei juos kartografavo. „Sefer“ epigrafikai šifravo ant antkapių esančius užašus senąja hebrajų kalba. Pavyko užfiksuoti ir įtraukti į katalogą bei perskaityti 1400 antkapių antkapių užrašų.
Preliminari programa rugsėjo 18-23d.
Renginiai skirti Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dienai, Kauno ir Šiaulių getų likvidavimų 70-osioms metinėms atminti ir kitų atmintinų Lietuvos žydų istorijos datų įamžinimui.
Rugsėjo 18d. ketvirtadienis
Renginiai, skirti Šiaulių geto likvidavimo 70-osioms metinėms atminti*:
11.00 žydų genocido aukų pagerbimas Kužiuose
12.00 gėlių padėjimas prie buvusių Šiaulių geto vartų. Ežero g. 31 A, Šiauliai
13.00 Paminklo žymiajam Šiaulių pramoninkui Chaimui Frenkeliui atidengimas. Vilniaus g. 74, Šiauliai
*Iš Vilniaus bus organizuojamas transportas, išankstinė registracija būtina.
19.00 Izraelio simfoninio orkestro koncertas (Dir. Dr. Zubin Mehta) skirtas Lietuvos žydų genocido aukoms atminti.
(įėjimas tik su bilietais. Bilietai įsigijami kasose)
Operos ir baleto teatras, A. Vienuolio g. 1, Vilnius
Mežyneko (Mierzynek) gyvenvietėje Lenkijoje rugpjūčio 24 dieną atidengtas paminklinis akmuo, skirtas Antrojo pasaulinio karo metu Vokietijos nacistų nužudytoms žydėms iš Lietuvos ir kitų Europos šalių atminti. Paminklo atidengimo iškilmėse dalyvavo Lietuvos laikinasis reikalų patikėtinis Lenkijoje Audrius Žulys.
Monumentas atidengtas Lenkijos Seimo nario Jano Krzysztofo Ardanowskio ir vietos valdžios iniciatyva. Iškilmėse dalyvo Lenkijos Senato vicepirminkas Janas Wyrowinskis, Kujavijos Pamario vaivadijos vadovai, Torūnės miesto prezidentas, žydų, katalikų, stačiatikų, evangelikų–liuteronų dvasininkija. Pasisakymuose buvo akcentuojama Holokausto istorinės atminties svarba.
1944 m. rugpjūčio 24 d. maždaug tūkstantis žydžių – Štuthofo koncentracijos stovyklos kalinių iš Lodzės, Kauno, Budapešto ir kitų Europos miestų traukiniu atgabentos į Mežyneką, kur įkurtas Štuthofo koncentracijos stovyklos padalinys. Moterims buvo įsakyta kasti prieštankinius griovius. Žydės mirė nuo išsekimo, bado, šalčio, buvo žudomos nacistų.
Per izraeliečių antskrydžius Gazos Ruože pirmadienio naktį žuvus dviem palestiniečiams, bendras palestiniečių, žuvusių per jau septynias savaites trunkantį konfliktą, skaičius padidėjo iki 2 122. Tai pranešė palestiniečių šaltiniai.
Izraelio armijos atstovė sakė, kad karo lėktuvai įvykdė 16 antskrydžių. Nuo sekmadienio 21 val. Grinvičo (24 val. Lietuvos) laiku į Izraelio teritoriją iš Gazos Ruožo nebuvo paleistos jokios raketos.
Vytautas Toleikis „Sugiharos fondo – „Diplomatai už gyvybę“ buvo pagerbtas specialiu apdovanojimu, įvertinusiu mokytojo viso gyvenimo veiklą ugdant ir puoselėjant toleranciją. Šv. Kristoforo gimnazijoje V. Tolerikis vadovauja taip vadinamam Vaikščiotojų klubui, kurio pagrindinis tikslas – pažintis ir atsivėrimas daugiakultūriam Vilniaus paveldui. Su V. Toleikiu kalbėjomės apie tai, kodėl tolerancija Lietuvoje vis dar suvokiama gana siaurai, kodėl šis žodis dažnai sukarikatūrinamas ar dalies žmonių lūpose tampa keiksmažodžiu, kai imamas iškraipyti ir pristatyti kaip „tolerastija“. Mokytojas dalijosi savo patirtimi apie tai, kaip galima ugdyti toleranciją, ypač darbuojantis su jaunais žmonėmis.