Šių metų rugsėjo 19-21 dienomis visoje Lietuvoje vyks Europos Tarybos programos „Europos paveldo dienos” renginiai, kurių 2014-ųjų metų tema yra „XX a. pradžios skonis”. Šiais renginiais siekiama supažindinti visuomenę su kultūros paveldu bei didinti jos sąmoningumą kultūros paveldo objektų vertės suvokimo ir jų išsaugojimo atžvilgiu. Europos paveldo dienų programa siūlo platų renginių ir veiklų spektrą: pažintiniai pasivaikščiojimai, parodos, paskaitos, filmų peržiūros, edukaciniai užsiėmimai, koncertai, žaidimai ir kt.

 Labai svarbu, jog kultūros paveldo objektus aktualizuojantys renginiai vyktų tiek Vilniuje, tiek ir kituose Lietuvos miestuose, todėl kviečiame bendradarbiauti ir prisijungti įvairias švietimo ir kultūros įstaigas, organizacijas bei kultūros paveldo objektų valdytojus prie Europos paveldo dienų surengimo Lietuvoje.

Europos paveldo dienų renginių pagrindiniai principai:

Viskas prasidėjo nuo Azerbaidžano žydų? Taip. Tai jie sovietmečiu, 1985-aisiais, įsiprašė nakvynės į Antano Bielinio namus netoli Trakų esančiame Aukštadvario miestelyje. O įsiprašę nakčiai, pasiliko trims mėnesiams. Vėliau kasmet atvažiuodavo vėl ir vėl, kol emigravo į Ameriką. Bet poilsio Lietuvoje neišsižadėjo, – prie Navos ežero prigludusi Bielinių sodyba jiems amžiams prigludo prie širdies.

„Buvo, nešu pieną namo, vakare karvę pamelžusi. Žiūriu – kieme automobilis su Kaukazo numeriais bestovįs. Išsigandau. O jie prašosi nakvynės. Nedrąsu buvo taip imti ir įsileisti nepažįstamus žmones.

Siunčiu juos pas vienus pažįstamus, pas kitus, o jie apsuko ratą ir grįžo atgal. „Čia, – sako, – mums labiausiai patinka“, – Viktorijai Bielinienei ir dabar suspurda širdis prisiminus, kaip tie iš tolybių atvykę žmonės, užsukę trumpam, bet likę ilgam, nulėmė tolimesnį jos šeimos likimą.

Sovietmetis tirpo, o kas vasarą Bielinių namuose poilsiui įsikurdavo tai iš Maskvos, tai iš Sankt Peterburgo atvykusių žydų. Iš pradžių Bieliniai jiems skyrė porą kambarių savo namuose, o kai svečiai ėmė nebeišsitekti, atnaujino ūkinį pastatą. Įrengė jį taip, kad būtų tinkamas vasarą gyventi.

Skaitykite lrytas.lt

Izraelis šeštadienį surengė daugiau negu 20 aviacijos reidų Gazos Ruože, o palestiniečių kovotojai paleido kelias raketas į žydų valstybės teritoriją, antrąją dieną tęsiantis smurtui po to, kai žlugo Egipto vadovaujamos pastangos pratęsti paliaubas, anksčiau šią savaitę trims paroms sustabdžiusias mėnesį trukusį karą.

Izraelio kariškiai nurodė, kad nuo vidurnakčio buvo atakuota daugiau negu 20 vietų pajūrio anklave, kontroliuojamame islamistų judėjimo „Hamas“, tačiau nepateikė daugiau informacijos apie tuos taikinius.

Įvykių liudininkai palestiniečiai ir pareigūnai sakė, kad per naktinius antskrydžius buvo sugriautos dvi mečetės ir subombarduoti trys namai. Be to, naikintuvai taip pat apšaudė iš kulkosvaidžių atviras teritorijas.

Gazos Ruožo kovotojai šeštadienį paleido keturias raketas į Izraelio pietinius miestus, kuriuose buvo paskelbtas oro pavojus, tačiau tos atakos nepadarė žalos, o žmonės irgi nenukentėjo, sakė viena kariuomenės atstovė.

Smurtas taip pat atsinaujino Izraelio okupuotame Vakarų Krante, kurį kontroliuoja palestiniečių prezidento Mahmudo Abbaso judėjimas „Fatah“. Toje teritorijoje 22 metų palestinietis mirė po to, kai buvo pašautas į krūtinę per konfrontaciją su izraeliečiais kariais Hebrono mieste, nurodė medicinos pareigūnai.

Skaitykite lrytas.lt

Šeduvos žydų memorialinis fondas ketina mieste savo lėšomis įrengti muziejų, kuriame būtų įamžintas holokausto aukų atminimas.

Radviliškio rajono savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vytautas Simelis BNS sakė, kad savivaldybės taryba pritarė tokiam siūlymui ir Žvejų gatvėje įsipareigojo skirti muziejaus pastatui 15 arų žemės sklypą.

„Yra vykdomas didžiulis projektas – tvarkomos Šeduvos miesto žydų kapinės, numatyta prie šių kapinių pastatyti ir pastatą, kuriame būtų įkurtas muziejus. Kai muziejus bus įrengtas, savivaldybė įsipareigoja prisiimti eksploatacines išlaidas, skirti etatą muziejaus darbuotojui“, – sakė V.Simelis.

Pasak jo, planuojamas pastatas būtų iki 200 kv. metrų ploto.

V.Simelis tvirtino, kad šiuo metu fondas turėtų parengti muziejaus projektą ir jį įgyvendinti.

„Mes lauksime, kol mums bus įteikti raktai, tada muziejų perimsime“, – sakė jis.

Anot jo, Šeduvos žydų memorialinis fondas šiuo metu taip pat rūpinasi trijų masinių žydų kapaviečių tvarkymu Šeduvoje bei turi daugiau planų čia gyvenusios gausios žydų bendruomenės atminimo įamžinimui.

„Yra dvi vietos Liaudiškių miške ir viena Pakutenių miške. Tos masinės žudynių vietos yra prižiūrimos, yra paminklai, tvorelės. Bet jie žada iš pagrindų viską pertvarkyti, pastatyti naujus paminklus. Yra įvairių idėjų – ir apie Šeduvos žydų gyvenimą knygą parašyti, ir filmą sukurti“, – sakė jis.

Prieš Antrąjį pasaulinį karą Šeduvoje žydai sudarė beveik du trečdalius iš 3 tūkst. miestelio gyventojų, per karą buvo išžudyta beveik visa vietos žydų bendruomenė.

Skaitykite 15min.lt

    Rugpjūčio 1-3 d. Rygos Kipsala paplūdimyje vyko Tel Avivo Paplūdimio Festivalis, kuriame lankėsi Panevėžio Žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman, parašęs LŽB tinklapiui apie savo įspūdžius.

    ,,Kas gali būti geriau už festivalį – tik festivalis TELAVIV BEACH FESTIVAL. Organizatoriai tikrai labai pasistengė. Apgalvota kiekviena smulkmena, įdomi, linksma ir provokuojanti atmosfera,  jaudinantis Izraelio ambasados darbas. Net siautėjanti gamta – prasidėjusi liūtis nesutrukdė festivalio svečiams šokti ir linksmintis kartu su pasaulinio garso atlikėjais ir ansambliais: The Shuk, kurios repertuare ne tik etninės ar liaudies melodijos, bet taip pat ir moderni muzika, soulas ir džiazas, progresyviojo metalo grupė Orphaned Land. Taip pat svečius linksmino muzikantas, eksperimentuotojas ir žymus video menininkas Kutimanas su grupe, muzikantas ir keliautojas Tal Kravitz, kuris groja daugybe skirtingų liaudies ir moderniosios muzikos instrumentų, trans-šokio grupė „Tribal Dance“,o taip pat ir latvių muzikantai: perkusininkas Nils Ile su afrikiečių perkusininkais, Youth Carnival grupė ir kiti.

Gazos Ruože vis dar galioja tris paras turinčios trukti paliaubos tarp Izraelio ir palestiniečių islamistų judėjimo „Hamas“.

Gazos sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad per Izraelio karinį puolimą anklave žuvo 1 869 palestiniečiai, dauguma jų – civiliai. Izraelis neteko 64 karių ir trijų civilių.

Žiūrėkite nuotraukų albumą

Iš visų šiuo metu pasaulyje vykstančių karinių konfliktų, humanitarinių krizių bei nelaimių, Izraelio ir Palestinos konfliktas sutraukia patį garsiausią komentatorių chorą, kuriame pagrindinę partiją traukia Izraelio kritikų unisonas. Žinoma, jie bus patys pirmi kurie pasakys, kad jų veiksmai neturi nieko bendro su antisemitizmu, o Europoje sustiprėjęs antisemitizmas – tik atsitiktinumas.

Vadinamųjų Izraelio kritikų veikimo būdai man primena postsovietinę Lietuvos mokyklą.

Tipiškoje tuometėje mokykloje buvo labai madinga gailėtis piktų, agresyvių, psichologiškai sužalotų alkoholikų vaikų. Gailėtis ne konkstruktyvia prasme sudarant specialią programą ar taikant nuoseklų meduolio ir botago principą. Ne, jų buvo gailimasi jiems leidžiant daryti ką nori tol, kol atsitikdavo kas nors iš tiesų baisaus: kažkas būdavo rimtai sužalotas, užmuštas ar išprievartautas.

Skaitykite lrytas.lt

72 valandas trunkančios paliaubos antradienį tęsėsi Gazos ruože po to kai Izraelis atitraukė savo sausumos pajėgas po keturias savaites trukusios karinės operacijos, rašo naujienų svetainė aljazeera.com.

Abiejų konflikto pusių delegacijos šiuo metu išvykusios į Kairą, kuriame bus svarstomos derybos dėl taikos regione, praėjus tris paras truksiančioms paliauboms.

Egipto sostinėje palestiniečių atstovai reikalaus Izraelio nutraukti Gazos ruožo blokadą, taip pat patenkinti kitus reikalavimus. Ekspertai abejoja ar abi pusės sutars dėl diplomatinio problemų sprendimo būdo.

Prieš pat įsigaliojant pastarosioms paliauboms, apsauginės sistemos netoli Jeruzalės ir Tel Avivo numušė apie 16 „Hamas“ teroristų paleistų raketų, po kurių Izraelio aviacija įvykdė penkis oro antskrydžius prieš islamistų objektus Gazos ruože.

15min.lt

Aš labai norėčiau būti žydas. Norėčiau būti iš tų žmonių, kurie nesidrovi rūpintis savo saugumu ir interesais ir žino, kad jėga yra atsakymas. Tačiau, kadangi žydas nesu ir juo tapti negaliu, man belieka tik nebijoti pasakyti, kad mano šalis remia Izraelį.

Šiaip džiugu, kad šiais laikais lietuviui tokie žodžiai nebėra ypatingos drąsos pasireiškimas. Nebėra baisu garsiai pasakyti „norėčiau būti žydas“ arba „mes visi širdyje izraeliečiai“. Jaunajai kartai Lietuvoje šiais laikais nėra gėda ar nepatogu nei remti dešiniąsias partijas, nei palaikyti JAV, nei sakyti, kad Izraelio karo veiksmai Gazos Ruože yra Izraelio teisė, ir kad civilių aukų niekas netrokšta, bet jei negali apsieiti be jų – ką gi, tenka taip.

Šiais laikais antisemitizmas lieka dviem žmonių kategorijoms: komunistuojantiems Kremliaus draugams, kurių požiūris į visas tarptautines naujienas 100 proc. sutampa su Rusijos užsienio reikalų ministerijos pozicija, ir naujiesiems europinio jautrumo auklėtiniams, kuriems neapykanta Izraeliui yra tik šalutinis produktas, derantis prie jų visiškos opozicijos viskam, kas amerikietiška.

Skaitykite lrytas.lt