Lietuvos ,,Makabi” klubui 25-eri

Šeštadienį rugsėjo 20d. Vilniaus Rotušėje18.00val. vyks 1989 m.. atkurto Lietuvos sporto klubo
„Makabi“ 25 – osioms metinėms paminėti, skirtas renginys.

1989 metų sausio 8 dieną atkurtas „Makabi“ klubas siekė atgaivinti prieškarines žydų sporto tradicijas. Vilniuje „Makabi“ buvo įkurtas 1916 metais, o Lietuvoje gyvavo nuo 1920 iki 1940 metų.

1926 metais Lietuvoje buvo net 83 „Makabi“ klubo skyriai, vieniję 4 tūkstančius narių.

1932 ir 1935 m. Lietuvos „Makabi“ sportininkų delegacijos dalyvavo pirmosiose ir antrosiose pasaulinėse žydų sporto žaidynėse Tel Avive.

1989 metais atkurto Lietuvos „Makabi“ tarybos pirmininku buvo išrinktas Semionas Finkelšteinas, kuris vadovauja klubui iki šių dienų.

Skaitykite lrytas.lt

Istorinis vizitas: į Lietuvą atvyko Ch. Sugiharos sūnus

Istorinis vizitas: į Lietuvą atvyko Ch. Sugiharos sūnus

Lietuvos žydų bendruomenės ir festivalio „NowJapan 2014” organizatorių kvietimu ketvirtadienį į Lietuvą atvyko Nobuki Sugihara – vienintelis gyvas japonų diplomato Chiune Sugiharos palikuonis. Tai pirmasis oficialus N.Sugiharos vizitas Lietuvoje.

Penktadienį N.Sugiharos laukia oficialus priėmimas Prezidentūroje, kur bus teikiami Pasaulio tautų teisuolio apdovanojimai už nuopelnus žydų bendruomenei. Šeštadienį N.Sugihara skaitys pranešimą „NowJapan 2014“ antrojo savaitgalio programoje „Neregėta Japonija“, dalyvaus Žydų genocido aukų dienos minėjimo renginiuose, lankysis Kauno IX forte bei savo tėvo Ch.Sugiharos namuose.

Skaitykite lrytas.lt

Sveikinimas

Sveikinimas

Lietuvos žydų bendruomenė sveikina savo pirmininkę Fainą Kukliansky su jubiliejiniu gimtadieniu!

 Jums reiškiam pagarbą ir linkim metų ilgų ir gražių.

Kad svarbūs sumanymai būtų sėkmingi!
Kad visad pavyktų pradėti darbai!
Kad brangūs Jums žmonės būtų laimingi!
Draugams atviri būtų Jūsų namai!
Jėgų kad nestigtų!
Širdies kad neslėgtų!
Kad visad ir viskas Jums būtų gerai!!!
Šilčiausi sveikinimai jubiliejaus proga.

 Mazel tov!

Pirmą kartą teikiami „Beigelio“ tolerancijos apdovanojimai

Pirmą kartą teikiami „Beigelio“ tolerancijos apdovanojimai

Pranešimas žiniasklaidai

2014 – 09 – 17

Vilnius

VYRIAUSYBĖJE BUS TEIKIAMI LIETUVOS ŽYDŲ (LITVAKŲ) BENDRUOMENĖS ĮSTEIGTI TOLERANCIJOS APDOVANOJIMAI

Šį penktadienį, 15 val., Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmuose (Kanceliarijos Didžioji salė, 2 aukštas) Vilniuje pirmą kartą bus teikiami „Beigelio“ tolerancijos apdovanojimai. Tai nauja Lietuvos žydų bendruomenės, vykdančios tolerancijos kampaniją „Beigelių krautuvėlė“, iniciatyva. Apdovanojimus globoja LR Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Vyriausybėje bus išdalintos pirmos šešios iš dvylikos planuojamų nominacijų: po vieną edukacijos, meno, žmogaus teisių judėjimo, asmenybės nuopelnų, neformalaus ugdymo ir darbo su jaunimu srityse. Laureatams atiteks simbolinė statulėlė bei apdovanojimo liudijimas. Dar šešios nominacijos bus įteiktos kitų metų vasarą „Beigelių krautuvėlės“ uždarymo renginyje.

Iškilmingos ceremonijos metu susirinkusiuosius sveikins renginio globėjas LR Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. Apdovanojimus įteiks LR Prezidentas Valdas Adamkus, LR Seimo narys ir buvęs teisingumo ministras Remigijus Šimašius, pianistas, vargonininkas ir muzikologas Leonidas Melnikas, kiti žmogaus teisių sklaidai Lietuvoje neabejingi žinomi žmonės. Dalyvaus Prancūzijos, Austrijos, Švedijos, Norvegijos ambasadoriai, Apaštališkasis nuncijus arkiv. Pedro Lopez Quintana.

Skaityti plačiau
Paroda „Romain Gary ir jo šeima archyviniuose dokumentuose“

Paroda „Romain Gary ir jo šeima archyviniuose dokumentuose“

Mieli bičiuliai,

Maloniai Jus informuojame, kad š. m. rugsėjo 22 d., pirmadienį, 17. 30 val. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje (Šv. Jono g. 11, Vilnius) bus atidaroma Lietuvos centrinio valstybės archyvo paroda „Romain Gary ir jo šeima archyviniuose dokumentuose“.

Romain Gary skirto vakaro metu Lietuvos centrinio valstybės archyvo atstovė Elžbeta Šimelevičienė pristatys įdomiausius faktus apie atrastus autentiškus ir originalius archyvinius dokumentus apie rašytojo gimimo vietą, kilmę, tėvus, kitus giminaičius, svarbiausius R. Gary tėvų Minos ir Leibos Kacevų gyvenimo įvykius Vilniuje, Prancūzų instituto Lietuvoje bibliotekininkas Loic Salfati pristatys 2014 m. sukurtą dokumentinį filmą apie R. Gary (http://www.institutfrancais-lituanie.info/), renginyje taip pat dalyvaus R. Gary klubo įkūrėjas ir prezidentas, aktorius Romas Ramanauskas.

Šiemet švenčiama Vilniuje gimusio prancūzų rašytojo Romain Gary 100 metų gimimo sukaktis, kuri taip pat yra UNESCO minima data.  Minėdamas garbing jubiliejų, Lietuvos centrinis valstybės archyvas parengė parodą, kurioje plačiajai visuomenei pristato iki šiol neskelbtus, svarbius Romain Gary (Romano Kacevo) biografijos faktus atskleidžiančius dokumentus.
Parodoje pristatomi Lietuvos centriniame valstybės archyve rasti dokumentai,patvirtinantys rašytojo gimimo vietą, kilmę, taip pat pateikiami nauji dokumentai apie iki tol mažai tyrinėtus gyvenimo Lietuvoje ir Lenkijoje laikotarpius, emigraciją į Prancūziją bei šios šalies pilietybės suteikimą.

Skaityti plačiau

Renginiai skirti Holokausto Lietuvoje aukų atminimo dienai – programa

Pranešimas žiniasklaidai

2014 m. rugsėjo 10 d.

Vilnius

Renginių programa 2014 m. rugsėjo 17 – 25 d.

Renginiai skirti Holokausto Lietuvoje aukų atminimo dienai, Kauno ir Šiaulių getų likvidavimų 70-osioms metinėms atminti ir kitų atmintinų Lietuvos žydų istorijos datų įamžinimui.

  Nuo Kauno ir Šiaulių getų likvidavimo šiemet sueina lygiai 70 metų. Šiai sukakčiai įprasminti, kartu ir Lietuvos žydų genocido dienai (Rugsėjo 23-oji) paminėti Lietuvos žydų bendruomenė kartu su partneriais organizuoja specialų renginių ciklą.

   “Lietuvos žydai buvo, yra ir bus Lietuvos istorijos dalimi. Tam, kad šie žodžiai virstų kūnu, būtina nuolat prisiminti svarbius praeities momentus, negalima išbraukti iš atminties skaudžių dalykų, apie juos reikia kalbėti įvairiomis kalbomis, veiksmais ir formomis. Tikimės, šie renginiai sutelks skirtingų kartų žmones, padės rasti savą santykį, kad ir su skaudžia, tačiau mums visiems bendra tapatybės dalimi“, – teigia Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. 

   Renginiai, skirti Kauno ir Šiaulių getų likvidavimo 70-sioms metinėms, Holokausto aukų atminimo dienai bei kitoms svarbioms datoms paminėti prasideda rugsėjo 17 d. Vilniuje. Daugiau nei savaitę truksiantis renginių ciklas prisiminti Lietuvos žydų istoriją kvies ne tik sostinės, bet ir Kauno, Šiaulių, Klaipėdos, Panevėžio, Joniškio miestų gyventojus. Žymiausiu Lietuvoje muzikos metų įvykiu tapsiantis Izraelio simfoninio orkestro koncertas (Dir. Dr. Zubin Mehta) buvo derinamas su Lietuvos žydų bendruomenės renginiais, skirtais paminėti Kauno ir Šiaulių geto likvidavimo metines.

Dalis renginių – vieši ir laisvai prieinami be išankstinės registracijos ar kvietimų. Norinčius patekti į kitus, organizatoriai ragina registruotis iš anksto ar įsigyti bilietus.

Su išsamiu renginių sąrašu kviečiame susipažinti >>ČIA

LRT radijui Elijahu Stupelis

LRT radijui Elijahu Stupelis

Kaip saulės aktyvumas, Žemės magnetiniai laukai ar kosminiai spinduliai veikia mūsų sveikatą ir savijautą? Į visa tai bando atsakyti mokslas, vadinamas klinikine kosmobiologija. Vienas garsiausių šios srities specialistų – tai žymus kardiologas, Kaune gimęs mokslininkas Elijahu Stupelis. 86-erių profesorius sako, kad ilgus metus nerimavę dėl saulės aktyvumo, dauguma mokslininkų neatkreipė dėmesio į kitą svarbų dalyką – kosminius spindulius, kurie kenkia žmogaus sveikatai ar net skatina depresiją. Todėl, mokslininko manymu, kosmobiologija ateityje taps vis populiaresne ir svarbesne mokslo sritimi.

Vyresniosios kartos vilniečiai dar prisimena garsų mokslų daktarą kardiologą E.Stupelį, išvykusį gyventi ir dirbti į Izraelį. Šiuo metus jis dirba Beilinsono ligoninėje Petah Tikvoje ir kasmet atvyksta skaityti paskaitų Vilniaus ir Kauno universitetų studentams medikams, bei bendriems projektams su Lietuvos kardiologais.

Apie kosmobiologiją ir kosminius spindulius LRT radijui Elijahu Stupelis pasakojo populiariausioje laidoje ,,Ryto garsai“. Jį kalbino Simonas Bendžius.

Spauskite ir klausykitės:

RG Mokslo vardai – Kosmobiologija 09 09

Kvietimas dalyvauti konferencijoje

Kvietimas dalyvauti konferencijoje

Gerbiamieji,

Maloniai kviečiame Jus dalyvauti šių metų rugsėjo 21 d (sekmadienį) organizuojamoje Lietuvos gydytojams skirtoje Tarptautinėje konferencijoje „Lietuvos Jeruzalės medikai“, kuri vyks Lietuvos Respublikos Seime (Gedimino pr. 53, Vilnius).

Šis renginys – Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės organizuojamų renginių, skirtų Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dienai, Kauno ir Šiaulių getų likvidavimų 70-osioms metinėms atminti ir kitų atmintinų Lietuvos žydų istorijos datų įamžinimui, dalis.

Renginį organizuoja Lietuvos žydų bendruomenė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos Seimas.

Prieš šią konferenciją planuojama iškilmingai atidengti Cemachui Šabadui skirtą atminimo lentą ant VšĮ Mykolo Marcinkevičiaus ligoninės pastato (Kauno g. 7/2, Vilnius). Šios lentos pakabinimas – bendra Lietuvos žydų bendruomenės ir Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva, šiais Vaikų sveikatos metais minint 150-ąsias C. Šabado gimimo metines. Savo darbo šioje ligoninėje metais įžymusis vaikų gydytojas dovanojo sveikatą ir gyvybę daugybei Lietuvos žmonių, didesnė dalis jų – vaikai, jų tėvai, socialiai neapsaugoti žmonės.

Skaityti plačiau

Alvydas Jokubaitis: siūlyčiau tam tikra sielos dalimi būti žydais

„Lie­tu­va kaip prob­le­ma“ – ne­se­niai kny­gy­nuo­se pa­si­ro­džiu­si Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tarp­tau­ti­nių san­ty­kių ir po­li­ti­kos moks­lųins­ti­tu­to pro­fe­so­rių Al­vy­do Jo­ku­bai­čio ir Rai­mun­do Lo­pa­tos kny­ga.

Ne vie­ną ste­bi­na jos pa­va­di­ni­mas. Ko­kia pra­sme ga­li­me kal­bė­ti apie Lie­tu­vą kaip apie prob­le­mą? Fi­lo­so­fas A. Jo­ku­bai­tis at­sa­ko, kad XIX am­žiu­je dėl tau­ti­nio są­jū­džio Lie­tu­va ta­po prob­le­ma Ru­si­jos im­pe­ri­jai, o šian­dien tau­ti­nė vals­ty­bė kaip to­kia kai ku­riems at­ro­do prob­le­ma­tiš­ka. Tei­gia­ma, jog ji per ankš­ta, nors pro­fe­so­riaus tei­gi­mu, taip kal­bė­ti pa­vo­jin­ga.

Skai­ty­to­jams kny­ga pri­sta­to­ma kaip lie­tu­viš­ko fi­lo­so­fi­nio ir is­to­ri­nio mąs­ty­mo apie ša­lies kul­tū­ra bei po­li­ti­ką tra­di­ci­jos tą­sa. Tar­pu­ka­riu dau­ge­lio kal­bų iš­ma­ny­mu pa­si­žy­mė­ję in­te­lek­tua­lai gar­bės rei­ka­lu lai­kė kny­gos lie­tu­vių kal­ba ir apie Lie­tu­vą par­ašy­mą, už­ten­ka pri­si­min­ti An­ta­ną Ma­cei­ną ar Sta­sį Šal­kaus­kį. Šian­dien A. Jo­ku­bai­tis pa­ste­bi jau­nų žmo­nių troš­ki­mą spaus­din­tis tarp­tau­ti­niuo­se lei­di­niuo­se. Taip, tai pres­ti­žas moks­li­ne pra­sme, ta­čiau ne­gal­vo­ja­ma apie skai­ty­to­jų au­di­to­ri­ją, ne­ski­ria­ma ener­gi­jos ap­mąs­ty­ti sa­vo ša­lies būk­lei.

Skaitykite lzinios.lt

Kvietimas

Kvietimas

 „Beigelių krautuvėlės“ gebėjimų stiprinimo mokymai 

2014 m. rugsėjo mėn. 19 – 20 d.

Congress viešbutis, Vilniaus g. 2/15, Vilnius , Mažoji konferencijų salė

P R O G R A M A

Pirma mokymų diena
9.30 – 10.00 Dalyvių registracija
10.00 – 12.00  Rima Olberkytė – Stankus (VšĮ „Atsakingas verslas“ projektų vadovė, buvusi TV3 televizijos rinkodaros ir viešųjų ryšių direktorė) I – ojoje savo pranešimo dalyje papasakos kaip gimsta socialinės kampanijos ir kodėl jos gyvuoja ilgai arba trumpai, o II-ojoje paskaitos dalyje laukia praktinė užduotis: “sukurk savo socialinę kampaniją”.
Kavos pertraukėlė, diskusijos
12.00 – 13.30 Birutė Sabatauskaitė (Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė) skaitys pranešimą apie advokataciją: kodėl reikia atstovauti save, kaip įtakoti pokyčius – pagrindai, tikslai ir gerieji pavyzdžiai.
13.00 – 14.00 Pietūs
14.30 – 17.00 LR Vyriausybės Kanceliarijos Didžiojoje salėje „Beigelių“ nominacijų už tolerancijos sklaidą visuomenėje įteikimo ceremonija
Antra mokymų diena
11.00 – 13.00 Lina Kėželytė (LPF SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos Nacionalinių programų plėtros vadovė/Šeimų stiprinimo programos patarėja) pristatys  Sos vaikų kaimų organizacijos vykdomas veiklas kaip nevyriausybinės organizacijos advokacijos kampanijų pavyzdį.Planuojama Oslo žydų bendruomenės (Jewish Community of Oslo) pirmininko Erwin Kohn paskaita (projekto partneriai iš Norvegijos). Paskaitos metu bus pristatyta Oslo žydų bendruomenė, pasidalinta gerosios praktikos pavyzdžiais.
13.00 – 14.00 Pietūs
14.00 – 17.00Su kavos pertraukėle ir diskusijomis Paulius Dauparas („No hate speech movement“ Lietuvoje/MYLIU PANDA kampanijos kūrybos ir komunikacijos vadovas) papasakos apie savo kampaniją įvardydamas reikalingus dalykus:a) bendravimas su žiniasklaida;

b) nevyriausybinių organizacijų matomumo didinimo būdai ir priemonės;

c) socialinių tinklų panaudojimas viešinime.

 

Registruotis iki 2014 m. rugsėjo 17 d. el. paštu: beigeliu.krautuvele@lzb.lt

Iškilus neaiškumams, klausimams ar norint gauti daugiau informacijos, prašome kreiptis šiuo kontaktu:

Indrė Rutkauskaitė

Projekto vadovė

Tel. +370 684 13902

beigeliu.krautuvele@lzb.lt

www.lzb.lt

www.facebook.com/beigeliukrautuvele

 

Žydai prašo tirti, ar Kauno klinikų aikštelė nebus statoma ant holokausto aukų kaulų

Žydai prašo tirti, ar Kauno klinikų aikštelė nebus statoma ant holokausto aukų kaulų

Lietuvos žydų bendruomenė (LŽB) nerimauja, kad teritorijoje, kurioje planuojama statyti Kauno klinikų automobilių aikštelę, gali būti palaidoti netoliese esančiame VII Kauno tvirtovės forte nužudytų žydų palaikai.

Bendruomenė prašo ištirti šią teritoriją. Tuo metu VII forto muziejaus atstovai teigia, kad holokausto aukų palaidojimo vietos yra žinomos ir patenka į forto teritoriją.

„Suprantame poreikį spręsti aktualią automobilių stovėjimo prie Kauno klinikų problemą, tačiau norime išsklaidyti abejones dėl tinkamos pagarbos Antrojo pasaulinio karo metais vykdyto genocido aukoms. Privalome prisiminti istorijos skaudulius bei įsitikinti, kad naujas statinys nebus statomas ant didžiausią tragediją menančių žmonių kaulų. Todėl manome, kad prieš tęsiant daugiaaukštės automobilių aikštelės statybų projektą, būtina atlikti išsamius tyrimus“, – rašoma LŽB laiške Kauno merui, Klinikų vadovui, paveldo institucijoms ir Vyriausybei.

Skaityti plačiau
Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus praturtina litvakų tapybos kolekciją

Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus praturtina litvakų tapybos kolekciją

 2 0 1 4  m.  r u g s ė j o  1 5  d.,  V i l n i u s.  Gražus Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus bendradarbiavimas su Lietuvos išeivijos dailės fondu ir Lewben Art Foundation, prasidėjęs organizuojant litvakų tapybos ir skulptūros parodą „Prancūzijos spalvos ir formos“, tęsiasi: muziejaus fondai praturtės dar trimis L‘Ecole de Paris atstovo Maxo Bando (1900–1974) tapybos darbais. Lietuvos išeivijos dailės fondas muziejui dovanoja šiuos dailininko kūrinius: „Natiurmortas su vaisiais“, „Mokinys“ ir „George Tobias portretas“.

1900 m. Naumiestyje, Šakių rajone, gimęs Maxas Bandas sulaukė tarptautinio pripažinimo Paryžiuje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur nutapė netgi prezidento Franklino D. Roosevelto portretą. M. Bandas 1920–1923 m. studijavo tapybą Berlyne, o nuo 1930 m. gyveno ir kūrė Paryžiuje. Dailininkas glaudėsi La Ruche („Avilys“) dirbtuvėse. Čia savo karjerą pradėjo ir kiti pasaulinį pripažinimą pelnę litvakai: Marcas Chagallas, Pinchus Krémègne‘is, Michelis Kikoïne‘as, Neemija Arbit Blatas, Jacques‘asLipchitzas, Emmanuelis Mané-Katzas ir kt. M. Bandas surengė personalines parodas Berlyne, Paryžiuje, Niujorke, Amsterdame, Kaune. Antrojo pasaulinio karo metais persikėlė į JAV. Mirė 1974 m. gruodžio mėn. 18 d., Holivude. M. Bandas visą gyvenimą liko ištikimas melancholiškai melsvai – žalsvai paletei: skaudi asmeninė patirtis (dailininkas anksti neteko tėvų) atsispindėjo ir M. Bando darbuose, kupinuose melancholiško prancūziškojo ekspresionizmo, elegiškų nuotaikų.

Skaityti plačiau

Angela Merkel pažadėjo kovoti su Vokietijoje atgimstančiu antisemitizmu

Vokietijoje augant išpuoliams prieš žydus, šalies kanclerė Angela Merkel sekmadienį pažadėjo pradėti kovą prieš antisemitizmo augimą, rašo naujienų svetainė time.com.

Kalbėdama renginio Berlyne metu, A.Merkel tikino, kad Vokietija dės visas pastangas, kad būtų sustabdytas antisemitizmo augimas, prasidėjęs Izraeliui pradėjus karinę operaciją Gazos Ruože.

„Mane skaudina, kai girdžiu jaunus žydų tėvus klausiant, ar jie turėtų auginti savo vaikus Vokietijoje, ir vyresnio amžiaus žydus svarstant, ar buvo geras sprendimas pasilikti. Šiuo renginiu mes siunčiame aiškią žinutę – žydų gyvenimas priklauso mums. Tai mūsų tapatybės ir kultūros dalis“, – teigė A.Merkel daugiau negu 5000 renginyje dalyvavusių asmenų.

Šiuo metu Vokietijoje gyvena apie  200 tūkstančių žydų.

Skaityti plačiau
Izraelio orkestro dirigentas Z. Mehta: „Labai myliu V. Urmaną“

Izraelio orkestro dirigentas Z. Mehta: „Labai myliu V. Urmaną“

Asta Andrikonytė

Vienas žymiausių planetos dirigentų Zubinas Mehta įsitikinęs, kad muzika gydo. Rugsėjo 18 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre jis koncertuos su Izraelio filharmonijos orkestru ir Violeta Urmana.

78 metų maestro Z.Mehta su Izraelio filharmonijos orkestru neseniai koncertavo Tel Avive gaudžiant „Hamas“ pabūklams. Palestiniečių šalininkai bandė sužlugdyti jo pasirodymą Londono festivalyje „BBC Poms“, protestavo prieš koncertus Niujorke ir Los Andžele.

Kašmyre maestro ir jo diriguojamą kolektyvą policija saugojo nuo musulmonų separatistų.

Indijoje gimusio Z.Mehtos gyvenimas niekada nebuvo ramus. Jau 45 metus jis vadovauja Izraelio orkestrui – sutiko būti jo meno vadovu iki gyvos galvos, su šiuo kolektyvu surengė jau daugiau kaip 3000 koncertų, kartais rizikuodamas gyvybe.

„Aš esu Izraelio draugas ir didžiuojuosi galėdamas būti su jo žmonėmis pavojingose situacijose. Jau pripratau prie jų“, – neslėpė maestro, kalbėdamas su „Lietuvos rytu“ telefonu iš savo namų Los Andžele. Mat Izraelio filharmonijos orkestras susikūrė kaip protesto akcija.

Antrojo pasaulinio karo išvakarėse jį subūrė Lenkijos žydas Bronislawas Hubermanas, sukvietęs į Tel Avivą iš visos Europos nacių persekiojamus tautiečius muzikantus ir taip išgelbėjęs jiems gyvybę.

Kolektyvas debiutavo 1936-aisiais (tais metais gimė ir Z.Mehta) kaip Palestinos orkestras. Jo pirmąjį koncertą dirigavo italų maestro Arturo Toscanini. Didelį pėdsaką orkestro biografijoje paliko JAV muzikos legenda Leonardas Bernsteinas, dirbęs su orkestru daugiau kaip 40 metų.

Bet indo Z.Mehtos indėlis į šio kolektyvo istoriją – išskirtinis.

– Kodėl taip mylite Izraelį? Juk nesate žydas? – paklausiau Z.Mehtos.

Skaitykite lrytas.lt

Žydus įžeidusiam politikui – partijos kirtis

Panevėžio taryboje esančiam Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos nariui Raimundui Pankevičiui skandalingas pareiškimas apie žydų labdaros fondą „Džoint“ ir kalbos apie „komfortabiliai“ iš Lietuvos emigravusius žydus gali kainuoti narystę partijoje. Konservatoriams nereikia išsišokėlio TS-LKD politikos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas oficialiai pareiškė, kad partija kategoriškai smerkia R. Pankevičiaus antisemitinį išpuolį ir mano, kad jo autoriui ne vieta partijoje.

Pasak A. Anušausko, partija per pastaruosius metus ypač stengėsi gerinti santykius su žydų bendruomene, išsprendė jų turto kompensavimo klausimą – pasiūlė ilgai lauktą įstatymą. R. Pankevičiaus išpuolis jiems esą buvo visiškai netikėtas. „Partija kategoriškai tai smerkia“, – sakė jis. A. Anušausko teigimu, puoselėdama konstitucines ir demokratines vertybes bei jas įgyvendindama TS-LKD negali leisti būti partijoje žmogui, kuris savo kalbomis prisidėjo prie tautinės nesantaikos ir piliečių tarpusavio nepasitikėjimo kurstymo. Politikos komiteto pirmininkas, paklaustas, ar R. Pankevičiaus tolesnės narystės partijoje klausimą jau svarstė partijos priežiūros komitetas, atsakė, kad dar ne. „TS-LKD Panevėžio skyrius irgi gali priimti atitinkamus sprendimus.

Tiesą sakant, jis turėjo labai aiškiai išreikšti savo poziciją“, – mano konservatorius. A. Anušauskui nelabai suprantama, kodėl partiečiai Panevėžyje tyli. Pasak pašnekovo, kolegos pareiškimai prasilenkia ne tik su politiniu korektiškumu, bet ir apskritai su istoriniu teisingumu. Visą straipsnį skaitykite šeštadienio „Sekundės” dienraštyje.

Inga SMALSKIENĖ
balsas.lt  

Moteris judaizme

Doc. dr. Jurgita VERBICKIENĖ

Kiek­vie­ną sa­vai­tę šven­čiant iš­skir­ti­nę ir vie­ną svar­biau­sių ju­dė­jų šven­čių – ša­bą (jo pra­džia yra penk­ta­die­nio va­ka­ras sau­lei nu­si­lei­dus), na­mų šei­mi­nin­kė už­de­ga ša­bo žva­kes. Jų tu­ri bū­ti ma­žiau­siai dvi – kaip po­ros sim­bo­lis, kur vy­rui ten­kan­tis vaid­muo sie­ja­mas su prie­sa­ku – pri­si­min­ti, o mo­ters prie­der­mė – sau­go­ti, puo­se­lė­ti.

Gre­ta ri­tua­li­nės šio veiks­mo pra­smės yra ir teo­lo­gi­nė, la­biau­siai pa­pli­tu­si tarp ka­ba­lis­tų, ro­dan­ti mo­te­ry­je esant du pra­dus – gė­rio ir blo­gio. Ša­bo žva­kių už­de­gi­mas pa­ti­kė­tas mo­te­riai kaip Ie­vos, vi­sų žmo­nių pra­mo­tės, at­ne­šu­sios į pa­sau­lį blo­gį, nuo­dė­mių iš­pir­ki­mas. Mo­ters pa­dė­ties ir ga­li­my­bių ju­daiz­me sa­vi­tu­mas sly­pi par­adok­sa­lia­me dua­liz­me. Ji ga­li bū­ti ne itin griež­ta ju­daiz­mo iš­pa­ži­nė­ja, la­bai pa­vir­šu­ti­niš­kai su­si­pa­ži­nu­si su re­li­gi­jos šal­ti­niais, mo­te­riai net si­na­go­go­je lan­ky­tis nė­ra bū­ti­na (at­ei­nan­čios į si­na­go­gas įei­na per ki­tą įėji­mą nei vy­rai ir mel­džia­si nuo jų at­ski­rai – spe­cia­liai mo­te­rims skir­to­je nuo vy­rų sa­lės at­ri­bo­to­je da­ly­je), ta­čiau bui­ties lyg­me­niu ju­daiz­mo prie­sa­kų už­ti­kri­ni­mas yra bū­tent mo­ters pre­ro­ga­ty­va ir svar­biau­sias rū­pes­tis.

Ne kas ki­tas, bet JI kas­die­nė­je bui­ty­je už­ti­kri­na sa­vo re­li­gin­go ak­ty­viai ju­daiz­mą pra­kti­kuo­jan­čio vy­ro bui­tį, bū­tent mo­te­ris yra la­biau­siai at­sa­kin­ga už ju­daiz­mo tra­di­ci­jos ir jos prie­sa­kų iš­sau­go­ji­mą: ša­bo pra­džios pa­skel­bi­mą, ko­še­ri­nio mais­to par­uo­ši­mą, tra­di­ci­jos rei­ka­la­vi­mus ati­tin­kan­čią šei­mos gy­ve­na­mą­ją ap­lin­ką ir ap­ran­gą, tin­ka­mą na­mų ūkio ve­di­mą ar net su­tuok­ti­nių par­ei­gų at­li­ki­mą tin­ka­mu lai­ku. Šis ži­no­ji­mas, kaip gy­ve­ni­mo rit­mo ir bū­do tra­di­ci­ja, yra per­duo­da­ma du­kroms. Ma­žos mer­gai­tės, dar ne­sup­ran­tan­čios ša­bo pa­lai­mi­ni­mo tu­ri­nio ir ne­ga­lin­čios jo at­kar­to­ti, bent už­de­ga sa­vo ša­bo žva­ke­les, žings­nis po žings­nio na­muo­se iš­mok­da­mos tin­ka­mo tra­di­ci­nio gy­ve­ni­mo. Taip sie­kia­ma vie­no iš ju­daiz­mo idea­lų – tra­di­ci­jos pe­ri­ma­mu­mo ir jos iš­sau­go­ji­mo iš kar­tos į kar­tą.

Skaityti plačiau
Ekonominiai ryšiai su Izraeliu stiprėja

Ekonominiai ryšiai su Izraeliu stiprėja

Ketvirtadienis, rugsėjo 11 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Izraelio užsienio reikalų ministru Avigdoru Libermanu, su kuriuo aptarė dvišalius santykius ir Artimųjų Rytų taikos procesą.

Prezidentė pabrėžė, jog Lietuva ir Izraelis yra valstybė, kurios neturi turtingų gamtos išteklių, tačiau turi darbščių, talentingų, aukšto išsilavinimo ir kvalifikacijos žmonių. Todėl ypač daug potencialo dvišaliam bendradarbiavimui atsiveria mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse.

Šalies vadovės teigimu, nuolatos stiprėjantys ir augantys ekonominiai ryšiai su Izraeliu atneša vis didesnę naudą Lietuvos verslui ir žmonėms. Jau dabar vyksta intensyvus bendradarbiavimas aukštųjų technologijų, gyvybės mokslų ir investicijų srityse. Izraelio mokslininkai ir verslininkai aktyviai dalyvauja Baltijos gyvybės mokslų forume, vis daugiau investuojama į Lietuvos informacinių technologijų ir mokslinių tyrimų sektorius. Garsi Izraelio internetinių portalų kūrimo kompanija „Tech Startup WIX” šiemet Lietuvoje atidarė savo informacinių technologijų plėtros centrą.

 Auga dvišalė prekyba ir bendradarbiavimas turizmo srityje. Praėjusių metų spalį iš Vilniaus startavus tiesioginiams skrydžiams į Tel Avivą, turistų srautas išaugo dvigubai. Lietuvą domina ir galimybės plėsti maisto produktų eksportą į Izraelį.

 Pasak šalies vadovės, dvišalį bendradarbiavimą ir ryšius tarp abiejų valstybių žmonių dar labiau sustiprins kitąmet Vilniuje planuojama atidaryti Izraelio ambasada.

Artėjant Lietuvos žydų genocido dienai ir 70-osioms Kauno bei Šiaulių getų likvidavimo metinėms, susitikime kalbėta apie istorinės atminties išsaugojimą, švietimą apie holokaustą ir tolerancijos ugdymą.

Susitikime taip pat aptartas Artimųjų Rytų taikos procesas.

Nuotraukos – V. Skaraitis/BFL

2014-09-11, Prezidentės spaudos tarnyba