Vilniuje ir Panevėžyje vyks lietuvos žydų genocido Aukų atminimo dienos renginiai

Rytoj, rugsėjo 23 d., Vilniuje ir Panevėžyje vyks Lietuvos žydų genocido dienai paminėti skirti renginiai. Rugsėjo 23-osios minėjimas – dalis jau visą savaitę vykstančio Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės kartu su partneriais organizuojamo renginių ciklo. Šis inicijuotas Kauno ir Šiaulių getų likvidavimo 70 – osioms metinėms ir kitoms svarbioms žydų istorijai Lietuvoje datoms atminti.

Genocido aukų atminimo dieną 10 val., Vilniuje pradės iškilmingas LR Seimo posėdis, skirtas Kauno ir Šiaulių getų likvidavimo 70 – osioms metinėms atminti. Popiet, 13.00 val., Panerių masinių žudynių vietojevisi rinksis į Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dienos minėjimą. Vakare, 19.00 val.,Šv. Kotrynos bažnyčioje organizuojamas specialus koncertas: dalyvauja Vilniaus savivaldybės choras „Jauna Muzika“, diriguoja Ronen Borševsky (Izraelis).

Skaityti plačiau

Vyriausybėje ketinama steigti darbo grupę žydų bendruomenių reikalams spręsti, sako kancleris

beikeris

Lrytas.lt nuotrauka

Vilnius, rugsėjo 21 d. (BNS). Vyriausybėje bus steigiama darbo grupė, kuri spręs žydų religinių bendruomenių problemas, sako Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis.

Tai nuspręsta šią savaitę aptarus kylančias problemas susitikime su Amerikos žydų komiteto tarptautinių reikalų direktoriumi Andrew Bakeriu (Endriu Beikeriu).

„Nusprendėme sukurti tokį darinį, kaip mes jį pavadinsime – darbo grupę ar komisiją, į kurią įeitų ir žydų bendruomenės, įskaitant poną A.Bakerį, atstovai, ir Vyriausybės institucijos. Ir žingsnis po žingsnio tas problemas spręstume“, – sakė A.Mačiulis.

Tokią ekspertų grupę premjerui A.Mačiulis sakė siūlysiąs suburti artimiausiu metu.

Pasak jo, susitikime su A.Bakeriu įvardytos kelios problemos – žydų architektūros paveldo išsaugojimo, kapinių priežiūros, fiziniams asmenims priklausiusio turto grąžinimo.

Skaityti plačiau
„Žaliasis akvariumas“ – Avromo Sutzkeverio skaitymai Vilniaus geto bibliotekoje

„Žaliasis akvariumas“ – Avromo Sutzkeverio skaitymai Vilniaus geto bibliotekoje

Rugsėjo 25 d. 17 val. Žemaitijos g. 4, Vilnius.

Buvusioje Vilniaus geto bibliotekoje, jos suirusiuose mūruose, po daugiau kaip 70-ties metų vėl vyks literatūros skaitymai. Šį kartą – Vilniaus žydų poeto Avromo Sutzkeverio (1913–2010) knygos „Žaliasis akvariumas“ (vertė Mindaugas Kvietkauskas, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2013) pristatymas.

Renginyje dalyvaus, Sutzkeverio poeziją ir „Žaliojo akvariumo“ ištraukas skaitys Mindaugas Kvietkauskas, Markas Zingeris, Alvydas Šlepikas, Fania Brancovskaja, Irena Veisaitė, Esfira Bramson-Alpernienė, Miša Jakobas, Tautvydas Bajarkevičius, Indrė Valantinaitė, Akvilė Rėklaitytė, Juozapas Paškauskas ir kiti.

Muzikinę „Žaliojo akvariumo“ improvizaciją atliks Gailė Griciūtė (klavišai) ir Gražvydas Kardokas (saksofonas).

 Renginys skiriamas Lietuvos žydų genocido aukų atminimui.

Skaitymų partneriai:

Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

 Daugiau apie šią iniciatyvą: bernardinai.lt

Vilniuje atidengtas dar vienas paminklas daktarui Aiskaudai

Vilniuje atidengtas dar vienas paminklas daktarui Aiskaudai

Ant M. Marcinkevičiaus ligoninės pastato Vilniuje sekmadienį atidengta atminimo lenta iškiliam Lietuvos gydytojui, visuomenės veikėjui ir humanistui Cemachui Šabadui (1864-1935).

C. Šabadas buvo populiariausias Vilniaus žydų lyderis XX a. pirmojoje pusėje. Jis buvo labai veiklus įvairiose srityse – labdaros, sveikatingumo, švietimo, mokslo ir kt. Jis teikė nemokamą pagalbą visiems Vilniaus vargšams, taip pat įgyvendino projektą, kuris numatė paskirti kiekvienai mokyklai po gydytoją.

C. Šabadas aktyviai reiškėsi kaip publicistas, buvo daugelio leidinių jidiš kalba iniciatorius ir redaktorius

Nuo 1919 m. iki mirties C. Šabadas buvo Vilniaus miesto tarybos narys.

C. Šabadą ypač išgarsino profesinė veikla. Jis netgi tapo rašytojo Kornejaus Čiukovskio populiarios pasakos „Daktaras Aiskauda“ prototipu. Rašytojas, pasak jo paties, pasaką parašė nusižiūrėjęs Cemachą Šabadą. Pasakos autorius K. Čiukovskis memuaruose rašė: „Sumaniau šią pasaką parašyti dar prieš Spalio revoliuciją, kai susipažinau su Vilniuje gyvenusiu daktaru Aiskauda. Iš tikrųjų šio daktaro pavardė buvo Šabadas. Tai buvo pats geriausias žmogus, kurį kada nors esu pažinojęs. Jis nemokamai gydė vargšus“.

C. Šabadui 2007 m. Mėsinių ir Dysnos gatvių sankryžoje Vilniuje pastatytas skulptoriaus Romualdo Kvinto paminklas

Japonai džiūgavo Kaune išvydę diplomato Ch.Sugiharos sūnų

Kelios dešimtys iš Japonijos atvykusių turistų negalėjo patikėti savo akimis – buvusioje šios šalies diplomatinėje atstovybėje Kaune jie sutiko vieno garsiausių visų laikų Japonijos diplomatų Chiune Sugiharos jauniausiąjį sūnų Nobuki Sugiharą, kuris stulbinamai panašus į tėvą.

Antverpene (Belgija) gyvenantis ir deimantų versle besisukantis 63 metų N.Sugihara pirmą kartą atvyko į Lietuvą ir išvydo Ch.Sugiharos muziejumi paverstrą buvusią Japonijos diplomatinę atstovybę, kuria rūpinasi fondas „Diplomatai už gyvybę“.

„Labai stiprūs įspūdžiai“, – daugiau kaip valandą praleidęs muziejuje ištarė svečias.

Skaitykite lrytas.lt

Lietuvos „Makabi“ delegacija dalyvaudama 1989 Makabiados atidaryme, buvo pirmoji Lietuvos delegacija, Tarptautinio olimpinio komiteto pripažintose varžybose, dalyvavusi su Trispalve.

Lietuvos „Makabi“ delegacija dalyvaudama 1989 Makabiados atidaryme, buvo pirmoji Lietuvos delegacija, Tarptautinio olimpinio komiteto pripažintose varžybose, dalyvavusi su Trispalve.

„Makabi“ klubo istorija

Lietuvos sporto klubas „Makabi“ gali didžiuotis savo  senomis ir giliomis tradicijomis. Vilniuje „Makabi“ buvo įkurtas 1916 metais,  o Lietuvoje gyvavo nuo 1920 iki 1940 metų. „Makabi“ būstinė buvo Kaune. 1926 metais Lietuvoje buvo net 83 „Makabi“ klubo skyriai, vieniję 4 tūkstančius narių. Klubas leido dvisavaitinį laikraštį, turėjo savo stadioną. Daugiausia laurų buvo pelnę „Makabi“ futbolininkai, boksininkai, stalo tenisininkai, dviratininkai. Šių sporto šakų atstovai ne kartą gynė Lietuvos rinktinių garbę tarptautinėje arenoje.

1932-aisiais ir 1935-aisiais metais Lietuvos „Makabi“ sportininkų delegacijos dalyvavo pirmosiose ir antrosiose „Makabi“ žaidynėse Tel Avive.

Tačiau Antrasis Pasaulinis karas, žydų žudynės keliems dešimtmečiams išbraukė ,,Makabi“ sporto klubą iš Lietuvos gyvenimo Ilgai teko laukti, kol Lietuvoje gyvenančios tautinės mažumos vėl galėjo atgaivinti savo veiklą įvairiose srityse, taip pat ir sporte.

Atgimimo laikotarpis

Skaityti plačiau

Kretingoje iškils Kolona laisvei

Netrukus Kretingos miesto žmonės ir svečiai sužinos iš mūsų miesto kilus įžymią žydų tautos asmenybę – Tado Kosciuškos sukilimo dalyvį ir Napoleono armijos karininką Bereką Joselevičių, kurio 250 gimimo metinės minimos šį rugsėjį. Klaipėdos žydų bendruomenė išvien su Kretingos rajono savivaldybe pradės statyti paminklą, įamžinantį B.Joselevičiaus atminimą.

Komisija pritarė projektui

Šią savaitę Kretingos rajono savivaldybėje buvo svarstytas koreguotas Klaipėdos žydų bendruomenės konkursą laimėjęs paminklo projektas. Projektą pristatė jo autorius, bendrovės „Klaipėdos komprojektas“ architektas Vytenis Mazurkevičius, dalyvaujant Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininkui Feliksui Puzemskiui bei Kretingos savivaldybės sudarytai darbo grupei B.Joselevičiaus atminimui įamžinti, vadovaujama Kretingos rajono savivaldybės mero Juozo Mažeikos.

Skaitykite pajurionaujienos.com

Atkurtasis Lietuvos sporto klubas „Makabi“ minės 25-ąją veiklos metų sukaktį

Atkurtasis Lietuvos sporto klubas „Makabi“ minės 25-ąją veiklos metų sukaktį

Rugsėjo 20 d., (18 val.) Vilniaus miesto Rotušėje vyks 1989  m. sausio 8 d. atkurto Lietuvos sporto klubo „Makabi“ – 25 – osioms metinėms paminėti skirtas renginys.

Renginyje sveikinimo kalbas sakys Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, „Makabi“ prezidentas Semionas Finkelšteinas.

Dalyvauja: Pasaulio „Makabi“ organizacija (MWU), Europos „Makabi“ konfederacija (EMC), Lietuvos Tautinio Olimpinis komitetas (LTOK), Kūno Kultūros ir sporto departamentas (KKSD), Vilniaus miesto savivaldybė, Asociacija „Sportas visiems“.

Programoje: Filmas apie Lietuvos sporto klubo „Makabi“ istoriją, paroda apie klubo veiklą, Klezmerių muzikantų sveikinimas (Šolomo Aleichemo ORT gimnazija).

Skaityti plačiau
Holokausto aukų pagerbimo iniciatyva VARDAI primins – žmogus nėra skaičius

Holokausto aukų pagerbimo iniciatyva VARDAI primins – žmogus nėra skaičius

Rebeka Ošerovič, pagal tėvą – Neiman, matematikos mokytoja, gyveno Švėkšnoje, buvo kilusi iš Skuodo, prieš ištekėdama dėstė matematiką Rygos universitete. Žuvo kartu su dukromis, Rachele, gimusia 1926 m., ir Dvora, gimusia 1922 m. Vyras ir sūnus Samuelis Holokaustą išgyveno. Šmuilevičių šeima: Josefas, g. 1906 m., turėjo gamyklą, nužudytas 1944 m. Aušvice,  žmona Heda, g. 1910 m., ir visi šeši jų vaikai – Feiga, g. 1928 m., Pera, g. 1930 m., Chaja, g. 1932 m., Eta, g. 1934 m., Raicha, g. 1936 m., Aba, g. 1933 m – nužudyti 1941 m. netoli Švėkšnos. Ladon Khatza (Yekhezkel) buvo agronomas, gimė ir gyveno Švėkšnoje. 1945 m. nužudytas Vokietijoje, buvo 28-erių.

Gausią Švėkšnos miestelio žydų bendruomenę Holokaustas visiškai sunaikino – keturi šimtai žmonių sušaudyti už kelių kilometrų nuo miestelio, du šimtai vyrų išvežti į Aušvico koncentracijos stovyklą. Rugsėjo 23 d., antradienį, Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, žuvusiųjų vardų skaityti susirinks šiandieninė Švėkšnos bendruomenė.

Skaityti plačiau

ĮTEIKTI PIRMIEJI ŽYDŲ BENDRUOMENĖS TOLERANCIJOS APDOVANOJIMAI

bk lgo

Pranešimas žiniasklaidai                                                                

2014 – 09 – 19

Vilnius 

Penktadienį, rugsėjo 19 d., 15 val. Vyriausybės rūmuose išdalinti pirmieji šeši „Beigelio“ tolerancijos apdovanojimai. Tai Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės, vykdančios tolerancijos kampaniją „Beigelių krautuvėlė“, iniciatyva.

Edukacijos srityje apdovanotas vienintelės Lietuvoje žydų mokyklos – Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos – direktorius Miša Jakobas. Jam nominacija atiteko už tolerancijos sklaidą mokykloje. Meno srities nominaciją už kino ir tolerancijos bičiulystęgavo Festivalis „Nepatogus kinas“. Žmogaus teisių judėjimo srityje už tylų, bet sutelktą darbą užtikrinant žmogaus teises ir laisves Lietuvoje įvertinta Žmogaus teisių organizacijų koalicija. 

Skaityti plačiau
Žydų gelbėtojai – žmogiškumo, demokratijos ir laisvės simbolis

Žydų gelbėtojai – žmogiškumo, demokratijos ir laisvės simbolis

Penktadienis, rugsėjo 19 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Žydų genocido atminimo dienos proga įteikė Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius asmenims, kurie, nepaisydami mirtino pavojaus sau ir šeimai, Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjo žydus nuo nacių genocido.

“Šiandien atiduodame pagarbą žmoniškumui, kuris nepaisė režimų ir karų. Lenkiame galvas prieš tuos, kuriems kaimyno, artimo ar visiškai nepažįstamo žmogaus gyvybė buvo svarbesnė už savo paties saugumą”, – teigė šalies vadovė.

Prezidentė pabrėžė, kad sukrečiantys to meto pavienių žmonių ar net visų kaimų žygdarbiai tik įrodo, kad Lietuva neskirsto savo piliečių pagal tautas ar religijas ir net atšiauriausiais laikais gina tuos, kuriems ji yra tapusi Tėvyne.

Nors daugelio apdovanotųjų jau nebėra gyvųjų tarpe, anot šalies vadovės, jų šventas atminimas įpareigoja kiekvieną Lietuvos pilietį visomis išgalėmis ginti žmogų ir žmoniškumą, demokratiją ir laisvę.

Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiais Prezidentės dekretu apdovanotas 51 asmuo.

Kviečiame susipažinti su žydų gelbėjimo istorijomis – čia. 

>>Nuotraukos – R. Dačkus 

Žydų atstovai sutarė dėl 1,5 mln. litų paskirstymo bendruomenių projektams

BNS

Vil­niu­je su­si­ti­kę Lie­tu­vos ir JAV bend­ruo­me­nių at­sto­vai pa­tvir­ti­no 1,5 mln. li­tų par­amą įvai­riems žy­dų bend­ruo­me­nių spe­cia­lie­siems pro­jek­tams Lie­tu­vo­je, ta­čiau pri­ta­ri­mo su­lau­kė ne vi­sos re­li­gi­nių bend­ruo­me­nių idė­jos.

Ge­ros va­lios kom­pen­sa­ci­jos už žy­dų re­li­gi­nių bend­ruo­me­nių ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą dis­po­na­vi­mo fon­do (Ge­ros va­lios fon­do) at­sto­vai BNS pa­tvir­ti­no, jog iki ki­tų me­tų pra­džios bus iš vi­so pa­skirs­ty­ta bei iš da­lies pa­nau­do­ta apie 10,5 mln. litų

„Mes su­ge­bė­jo­me už­baig­ti sa­vo pir­mą­jį įsi­pa­rei­go­ji­mą – pa­skirs­ty­ti 3 mln. li­tų An­trą­jį pa­sau­li­nį ka­rą iš­gy­ve­nu­siems lit­va­kams vi­sa­me pa­sau­ly­je. Bu­vo ti­krai su­dė­tin­ga juos su­ras­ti. Kiek­vie­nas jų ga­vo po 1,6 tūkst. li­tų – tai yra la­biau sim­bo­li­nis ges­tas“, – žur­na­lis­tams Vil­niu­je ket­vir­ta­die­nį sa­kė Ame­ri­kos žy­dų ko­mi­te­to tarp­tau­ti­nių rei­ka­lų di­rek­to­rius And­rew Ba­ke­ris, ku­ris yra ir vie­nas iš Ge­ros va­lios fon­do val­dy­bos pir­mi­nin­kų.

Skaityti plačiau
Rugsėjo 18 d. Šiauliuose paminėta istorinė sukaktis – žydų geto panaikinimo 70-metis.

Rugsėjo 18 d. Šiauliuose paminėta istorinė sukaktis – žydų geto panaikinimo 70-metis.

Dar priešpiet pagerbtas Šiauliuose karo metais nukankintų ir žuvusių žydų, palaidotų netoli Kužių miestelio atminimas.

“Šiandien, įpusėjus XXI amžiaus antrąjį dešimtmetį, galime tik apgailestauti, kad mūsų šalies istorijoje turime minėti tokią sukaktį – žydų geto panaikinimo 70-metį. Be abejo, kad jis buvo panaikintas – tai tikrai buvo pergalė. Tačiau skaudus pralaimėjimas – kad žydų getai mūsų šalyje gyvavo. Šiauliuose – net trejus metus”, – paminėjimo metu sakė miesto mero pavaduotoja Danguolė Martinkienė.

Garbingi svečiai, žydų bendruomenės atstovai, taip pat atvykusieji iš kitų šalių padėjo atminimo vietoje gėlių.

Didelis būrys svečių ir sukakties minėjimo dalyvių susirinko Šiauliuose Trakų – Ežero gatvių sankryžoje prie paminklinio akmens, kuris byloja, jog toje vietoje 1941-1944 m. buvo žydų geto vartai.

Skaityti plačiau
Chaimo Frenkelio proanūkiai Šiaulius pavadino savo šeimos namais

Chaimo Frenkelio proanūkiai Šiaulius pavadino savo šeimos namais

Šiauliuose prie Prūdelio ir buvusio odų fabriko atidengtas kone pirmasis Lietuvoje paminklas pramonininkui. Šiaulių pramonininkų asociacija savo gyvavimo 25-erių metų sukakties proga bei Šiaulių savivaldybė pagerbė odų pramonės magnatą Chaimą Frenkelį, kuris bene prieš šimtą metų Šiaulius iš miestelio pavertė tikru miestu. Atidaryme dalyvavo Ch.Frenkelio artimieji. Kurie atvyko į paminklo atidengimo iškilmes iš Jungtinių Amerikos Valstijų.

Skaitykite 15min.lt

 

Šiaulių geto istoriją prisimena Leiba Lipšicas

Šiaulių geto istoriją prisimena Leiba Lipšicas

Jo istorija saugoma Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų muziejuje.

Mano tėvas Morduchas Lipšicas dirbo Frenkelio avalynės fabrike vyriausiuoju buhalteriu ir gamybos vedėju. Motina Ester Lipšicienė (Rabinavičiūtė) mokytojavo, buvo privačios žydų progimnazijos direktorė. Turėjau brolį Urį, kuris gimė 1930 m.

Šiauliuose baigiau žydų mokyklos Nr. 8 šešias klases. Po to įstojau į Šiaulių miesto lietuvių berniukų gimnaziją, kurios nebaigiau, nes nacistinė Vokietija okupavo Lietuvą.

1941 m. rugpjūčio 15 d. mūsų šeima buvo įkalinta Šiaulių gete. Bandžiau slapstytis pas pažįstamus ūkininkus Deivių kaime (12 km nuo Kelmės), bet buvau priverstas juos palikti. Neturėdamas kitokios išeities nutariau patekti į getą.

 Visa mūsų šeima, taip pat mano mažametis brolis, dirbo Frenkelio fabrike iki geto likvidavimo 1944 m. liepos 24 d. Mus nuvarė iš geto į Pavenčių stotį 30 km nuo Šiaulių, sugrūdo į vagonus ir nuvežė į Štuthofo koncentracijos stovyklą. 1944 m. rugpjūčio 16 d. mane su tėvu perkėlė į Dachau, i X koncentracijos stovyklą, o motina ir brolis liko Štuthofe.

Skaityti plačiau