Kvietimas į Izraelio Zadikoff choro koncertą
Renginiai, skirti Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dienai, Kauno ir Šiaulių getų likvidavimų 70-osioms metinėms atminti
Chairperson of the Jewish (Litvak) Community of Lithuania Prašome patvirtinti dalyvavimą kiekviename renginyje iki rugsėjo 15 dienos imtinai
el. paštu info@lzb.lt, arba tel. 8 652 09205
Preliminari pagrindinių renginių programa:
Rugsėjo 18, ketvirtadienis, 11.00 val. Šiaulių getų likvidavimų 70-ųjų metinių minėjimas.
Žydų genocido aukų pagerbimas Kužiuose.
Rugsėjo 18, ketvirtadienis, 19.00 val. Izraelio simfoninio orkestro koncertas
(Dirigentas Zubin Mehta), skirtas Lietuvos žydų genocido aukoms atminti. A.Vienuolio g. 1,Vilnius.
Rugsėjo 19, penktadienis, 11.00 val. Pasaulio Tautų Teisuolių apdovanojimas LR Prezidentūroje, dalyvaujant Jos Ekscelencijai LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei. S. Daukanto g. 3, Vilnius.
Skaitykite pirmąjį “Beigelių krautuvėlės” naujienlaikraštį
Tolerancija, pagarba, multikultūriškumas, žmogaus teisės – šios sąvokos vis dažniau girdimos žiniasklaidoje, mokymo
įstaigose, politikoje, tačiau ar jos pasiekia mūsų namus, ar taip ir lieka sklandyti niekam nepriklausančioje viešojoje
erdvėje?
GEŠER klubo vasaros sezono uždarymas
INTELEKTO žaidimai miške.
Rugsėjo 20-21 dienomis, šeštadienį ir sekmadienį mes praleisime tradicinėje vietoje prie ežero Pailgis.
Mūsų laukia intelekto žaidimai miške (Su Irina Slucker). Bendravimas, sportas, laužas, grilius ir grybavimo varžybos.
Dalyvavimo mokestis 50 litų suaugusiems ir 30 litų vaikams iki 13 metų (Gešer klubo nariams),
70 litų (suaugusiems) ir 40 litų (vaikams) ne klubo nariams.
Prašome užsiregistruoti iš anksto, iki rugsėjo 15 d.,
telefonu 868687580 (Irina Frišman)
Gideon Levy. Ką reiškia būti nekenčiamiausiu žmogumi Izraelyje
Gideon Levy – Izraelio žurnalistas, rašantis laikraščiui „Haaretz“. Levy gerai žinomas komentatorius ir vienas iš nedaugelio, pasirengusių viešai pareikšti daugumai nepatinkančią nuomonę, taigi opozicija jam ne naujiena. Vis dėlto šį kartą padėtis kitokia. Vieši kabinėjimaisi ir spjaudymas gatvėje; pareiškimas Knesete, kad žurnalistą reikėtų teisti už valstybės išdavimą – nusikaltimą, kuris karo metu baudžiamas mirtimi; gyvenimas su asmens sargybiniais. Levy nusikaltimas, kurio negalima atleisti – garsiai reiškiama opozicija karui ir Gazos bombardavimui. Remiantis Izraelio demokratijos instituto visuomenės apklausos rezultatais, karinę operaciją Gazoje palaikė iki 95 proc. Izraelio žydų. Pasak Levy, dabar visiškai netoleruojama jokia kritika ir simpatijos palestiniečiams pareiškimas: „Reikėtų stebėtis ne 95 procentais, o 5 procentais. Tai beveik stebuklas.“ Neseniai G. Levy buvo apskųstas Izraelio spaudos tarybai. Visų pirma dėl straipsnio apie Izraelio lakūnus, kurie, „spausdami mygtukus ir valdymo svirtis, kovoja su silpniausiais ir bejėgiškiausiais žmonėmis“ (straipsnis „Niekingiausi darbai iš didžiausių aukštumų“). Tačiau tarybos teisininkai konstatavo, kad „demokratinė visuomenė privalo saugoti kiekvieno asmens teisę reikšti nuomones, galinčias pykdyti daugumą, ir, bet kuriuo atveju, Levy straipsniai nepažeidė Tarybos taikomo žurnalistų etikos kodekso.“
Gimtasis kraštas Kalvarijos sinagogoms – viltis tapti reikalingoms
Kalvarijos taryba pritarė panaudos sutarčiai su Lietuvos žydų bendruomene (LŽB), pagal kurią ši perduos savivaldybei žydų bendruomenei priklausančius pastatus – sinagogų kompleksą – pačiame Kalvarijos centre. Prieš tai juos reikės restauruoti ir pritaikyti visuomenės reikmėms. Lėšų tam tikimasi gauti iš valstybės ir europinių fondų.
Kalvarijos savivaldybės meras Valdas Aleknavičius teigė, jog tarybos daugumai palaikius siūlymą pasirašyti panaudos sutartį su LŽB, pastatai bus perimti jau artimiausiais mėnesiais. Tiesa, ne visi vietos politikai buvo linkę pritarti tokiam sumanymui. Už jį balsavo tik 11 iš 20 posėdyje dalyvavusių tarybos narių. Kiti susilaikė. Anot vieno jų – Jono Kazio Dzirmeikos, neaišku, kiek kainuos pastatų išlaikymas, ar tai bus pakeliama savivaldybės biudžetui. Kitas tarybos narys Vincas Plikaitis siūlė palaukti, kol LŽB pati ras lėšų įvairiuose fonduose, restauruos sinagogas, ir tik tada perimti pastatus.
Rosh Hashanah Panevėžyje
Maloniai kviečiame Jus š.m. rugsėjo 28 dieną 15 val. kartu su mumis, Panevėžio žydų bendruomene, švęsti Naujųjų metų (5775 m.) sutikimą.
Dovanojame Panevėžio m. ir regiono gyventojams žydų dainų ir šokių ansamblio „Fajerlech“ koncertą, kuris įvyks Panevėžio rajono savivaldybės salėje (antrame aukšte).
Programa:
Su Rugsėjo pirmąja!
AMEHAYE 2014
Žiemos stovykla AMEHAYE 2014!!!
Tradicija tapusi vieta praleisti savo nepamirštamas žiemos atostogas, AMEHAYE stovykloje, vaikams nuo 7 iki 18 metų.
Dėl registracijos į stovyklą pranešime.
Daugiau informacijos kreiptis į:
Dorin Rosenkova +37068542463, Simona Psonikaitė +37069920212″
Tremtinių lyderis tvojo žydams
Panevėžio taryba kone vieningai pritarė vietos žydų bendruomenės prašymui J. Zikaro g. pastatyti stelą, įamžinančią jų labdaros fondo „Džoint“ 100-ąsias metines, tačiau Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovui Raimondui Pankevičiui gresia aiškintis dėl tautinių mažumų diskriminacijos.
Ne tik Panevėžio žydų bendruomenės pirmininką Genadijų Kofmaną, bet ir Tarybos narius šokiravo jų kolegos R. Pankevičiaus sviesti emocingi kaltinimai iki šiol pasaulio žydus remiančiam labdaros fondui.
„Nematau labdaringos fondo veiklos. Jam tarpininkaujant Panevėžyje veikęs žydų liaudies bankas už palūkanas suteikdavo žydams paskolas namams statytis. Čia viskas gerai, bet man nepatinka 1923 m. Panevėžio savivaldybės sprendimas bankui už dyka suteikti žemės 40-iai namų statyti. Ant jos pastatyta tik 10 namų, kur dingo likę sklypai? O naujakuriai – ne varguomenė, ką neva rėmė „Džoint“, o bankininkai, parduotuvių savininkai. Maža to, dauguma jų – lietuviai. Ar tai reiškia, kad dovanai gauta žemė nebuvo pardavinėjama? Niekas į tai negali atsakyti, nes žydų skriausti mat negalima“, – piktinosi TS-LKD Panevėžio skyriaus Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos lyderis R. Pankevičius.
LNOBT sezoną pradės aukšta nata – Z. Mehtos diriguojamo Izraelio filharmonijos orkestro koncertu
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras savo 95-ąjį sezoną pradės aukšta nata – rugsėjo 18 d. pirmą kartą Lietuvoje koncertuos Izraelio filharmonijos simfoninis orkestras kartu su vienu žymiausių šiandienos dirigentų Zubinu Mehta. Koncerto solistė – didžiausiose pasaulio scenose Lietuvos vardą garsinanti operos primadona Violeta Urmana.
Izraelio filharmonijos orkestro koncertas pratęs LNOBT jau keletą metų rengiamų geriausių pasaulio orkestrų koncertų seriją. Teatro scenoje yra pasirodę Niujorko filharmonijos, Sankt Peterburgo Marijos teatro simfoninis, Pitsburgo simfoninis, Riccardo Chailly diriguojamas Gewandhaus’o, Londono simfoninis ir kiti orkestrai, klasikinės scenos žvaigždės – pianistai Evgenijus Kissinas ir Elisabeth Leonskaja, smuikininkai Anne Sophie Mutter ir Leonidas Kavakos bei kiti atlikėjai.
URM sveikina susitarimą dėl ilgalaikio ugnies nutraukimo Gazos Ruože
Užsienio reikalų ministerija (URM) sveikina rugpjūčio 26 dienos susitarimą dėl ilgalaikio ugnies nutraukimo Gazos Ruože ir tikisi, kad visos konflikto pusės laikysis nustatytų sąlygų, o susitarimas taps akstinu tolesniam politiniam procesui, kaip vieninteliam būdui užtikrinti ilgalaikę taiką.
Pasiektame susitarime numatoma, kad „Hamas“ ir kitos Gazoje esančios karinės grupuotės sustabdytų raketų ir kitokias atakas prieš Izraelį, o Palestinos Administracija turėtų atnaujinti Gazos kontrolę ir užtikrinti efektyvų jos valdymą. Izraelis turėtų sušvelninti taikomus apribojimus, dėl ko iš esmės turėtų pagerėti palestiniečių gyvenimo sąlygos Gazos Ruože ir būtų paskatintas Gazos ekonomikos augimas.
URM vertina Egipto vyriausybės pastangas siekiant šio susitarimo. Lietuva yra pasirengusi remti galimą Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos patvirtintą tarptautinį mechanizmą.
R. Vanagaitė: Lietuva vis dar konkuruoja su Holokaustu
Viktorija Ivanova
Rūtos Vanagaitės projektas „Panerių lopšinė“, suteikiantis galimybę dienai artimiau prisiliesti prie žydų kultūros, Europos Komisijos (EK) yra pateikiamas kaip vienas sėkmingiausių finansuotų pavyzdžių. Šiemet jis vėl susilaukė EK paramos. Apie tai, kas daro didžiausią įtaką jo sėkmei, kalbamės su idėjos iniciatore ir vykdytoja R. Vanagaite.
– Esate sakiusi, kad žinote savo giminėje buvus žmonių, kurie, galbūt neturėdami pasirinkimo, dalyvavo tragiškuose žydų naikinimo akcijose Lietuvoje. Teigėte pati pasirinkimą turinti, todėl ir ėmėtės šio projekto. Sakykite, o kaip kilo mintis šiam projektui atsirasti, kas inspiravo pirminę idėją?
– Visuomet darau tik tai, kas man įdomu. Nepažįstu žydiškojo Vilniaus. Gyvenau namuose, kurie tikriausiai priklausė žydams. Kur jie? Paneriuose? Beveik nieko nežinojau apie Vilniaus litvakų kultūrą, papročius. Kažkada savo gėdai vieno LIFE dalyvavusio menininko paprašyta parodyti Panerius, nesugebėjau jų rasti. Taigi kilo mintis sukurti projektą, kuris praplėstų mano pačios pažinimą, būtų įdomus mano draugams, mano vaikams, jų draugams.
Pagalvojau, kad užuot valdiškai, už Europos pinigus apraudojus Holokausto aukas, verčiau iš tikrųjų pajusti, kas gi buvo prarasta, kas žuvo: tų aukų tikėjimą, kultūrą, dainas, valgius, šokius. Turime pamilti Vilniaus žydų gyvenimą, kad visa jėga pajustume, kokia baisi buvo jų mirtis. Paprasta: patirti, kad suprastum, pamilti, kad gedėtum.
– Organizuojate ne vien projektą „Panerių lopšinė“ („Būti žydu“), bet ir „Išlikimo dramą“ sovietiniame bunkeryje – kas Jus domina šiose skaudžią praeitį atgaivinančiose temose?
Niurnberge pristatomas litvakų kultūros paveldas
Niurnberge ‚Internationales Haus‘ rugsėjo 2 d. dieną bus atidaryta litvakų paveldui skirta Lietuvos kultūros paveldo departamento parengta paroda, kurioje pristatoma Lietuvos sinagogų architektūra.
Lietuvos kultūros paveldo departamentas, kuris kasmet kartu su kitomis 27 Europos valstybėmis rengia žydų kultūros dieną Lietuvoje, parengta Lietuvos sinagogų paroda Vokietijoje bus eksponuojama nebe pirmą kartą. Pastaraisiais metais ji jau buvo parodyta Katalikiško Eichstaetto universiteto bibliotekoje, Brandenburgo ir Prūsijos istorijos muziejuje Potsdame bei Konrado Adenauerio fonde, Berlyne.
Išplėštas krašto istorijos lapas
Nors ir nelengvai, bet į mūsų krašto istorinį kontekstą grįžta supratimas, kad dar visai neseniai (skaičiuojant istorijos mastais – prieš akimirką), šalia mūsų beveik keturis šimtus metų gyveno žydų bendruomenė. Pastaroji prieškariu sudarė apie 34-36 procentus Biržų miesto gyventojų. Visi jie vieną dieną išėjo ir visiems laikams dingo Pakamponių miške.
Karo liepsnos nušlavė jų namus, o per stebuklą išlikusiais „pasirūpino“ sovietų valdžia. Jie liko be tautybės – sovietinis obeliskas Pakamponyse skelbė apie čia nužudytus kažkokius tarybinius žmones. Išliko tik paskutinis diasporą primenantis objektas – senosios žydų ir karaimų kapinės, liaudyje „žydkapiu“ šaukiamos. Apaugusios medžiais ir suvešėjusiais krūmais, negailestingai ardomos Širvėnos ežero bangų tos kapinės sovietiniais metais niekam nerūpėjo ir lėtai, bet užtikrintai grimzdo į nebūtį.
Sandėliu paversta sinagoga pagaliau bus išgelbėta
Arūnas Dumalakas
Vilniaus senamiestyje, Gėlių gatvėje, esanti sinagoga bet kuriuo metu galėjo sugriūti. Todėl puolę jos gelbėti Kultūros paveldo departamento (KPD) specialistai pradėjo nuo neatidėliotinų darbų.
Prie sinagogos jau darbuojasi bendrovės „Statresta“ darbininkai. Sinagogai gelbėti departamentas skyrė 50 tūkst. litų, dar 5 tūkst. litų pridėjo Vilniaus žydų religinė bendruomenė, rašo “Lietuvos ryto” priedas “Sostinė”.
Pastato stogas kiauras, dalis perdangos ir vidinis kupolas įgriuvę, pūva medinės stogo konstrukcijos, yra sienų mūras.
Pirmiausia statybininkai parems medinės perdangos ir stogo laikančiąsias konstrukcijas, kad jos nebelinktų į patalpą. Prakiurusi stogo danga bus keičiama laikina, taip patalpas apsaugant nuo drėgmės.
Darbų ėmėsi šią savaitę
Dėl žydų ir musulmonų kankinsime galvijus?
Ilgą laiką siekėme, kad gyvūnai, kurie skerdžiami maistui, nesikankintų. Tačiau dabar kai kurie parlamentarai, verslininkų reikalavimu, siekia priimti įstatymus, kurie leistų tai daryti. „Tupintys pinigai“ Kiaulės skerdimas kaime – visada buvo tam tikras ritualas. Ne kiekvienas išdrįsdavo peiliu durti kiaulei, o ir kur durti, dar reikėdavo žinoti. Dažniausiai kaimas turėdavo bent vieną šio darbo „specialistą“. Šis, parišęs už kojos kiaulę, kitų vyrų padedamas, versdavo ją ant šono ir įgudusia ranka durdavo tiesiai širdin.
Tuomet ir kraujas greitai išbėgdavo, ir gyvūnas per daug nesikankindavo. Lietuviai nuo seno žinojo, kad kuo mažiau ir trumpiau gyvulys kamuosis, tuo geresnė bus mėsa. Taip pat, kuo daugiau nubėgs kraujo, kuo jo mažiau liks mėsoje, tuo ji ilgiau nesuges. Tačiau kaime buvę ir tokių atvejų, kai jau padurtas paršas pakildavo ir žviegdamas lakstydavo po kiemą, palikdamas ant sniego raudonus kraujo klanus. Vištoms galvas dažniausiai nukirsdavo pačios šeimininkės. Dar porą minučių vištą reikėdavo laikyti už kojų, nes ji ir be galvos bandydavo skristi ar bėgti. Užmušti triušį užtenkdavo vieno rankos smūgio į kaklą. Skerdikas yra pasakojęs, kad sunkiausia papjauti veršį, nes šis žiūri savo didelėmis akimis ir verkia.
Skaitykite balsas.lt
Lietuviškų filmų savaitė Izraelyje
Š.m. rugsėjo 2-11 dienomis Tel Avivo, Jeruzalės ir Haifos Cinematekose vyks Lietuviškų filmų savaitė. Kviečiame apsilankyti.
Jidiš instituto vasaros programa 2014
Vilniuje baigėsi tarptautinė Jidiš instituto organizuota vasaros jidiš kalbos ir kultūros studijų programa. Jidiš institutas yra Vilniaus universitete, o tarptautinė programa, kuri buvo sukurta Oksfordo universitete, gyvuoja nuo 1982m. 16 pirmųjų seminarų įvyko Anglijoje, po jų, profesoriaus Dovydo Kaco iniciatyva, Oksfordas estafetę perdavė Lietuvos sostinei.
Vilniaus programos unikalumas – studentai turi galimybę išgirsti gyvą tikrąją litvakų jidiš kalbą: jiems specialiai paskaitas skaito Vilniaus žydų bendruomenės nariai, kurių gimtoji kalba ,,mama lošn“ (mamos kalba) yra jidiš. Esfyra Bramson, daugelį metų dirbusi Lietuvos Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje Judaikos skyriuje, Fania Brancovskaja – Jidiš instituto bibliotekininkė, Antrojo Pasaulinio karo partizaninio judėjimo dalyvė ir kiti lektoriai yra visuomet laukiami. Kursų dalyviai ne tik studijuoja jidiš kalbą, bet ir susipažįsta su ,, Lietuvos Jeruzale“ vadinamu Vilniumi, litvakų istorija ir kultūra.
Užuojauta
Faina Portnaja
(30 11 1930 – 24 08 2014)
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė liūdi dėl rugpjūčio 24d. mirusios
Vilniaus žydų bendruomenės narės Fainos Portnoj ir nuoširdžiai užjaučia artimuosius.