Izraelio prezidentas įspėjo dėl branduolinio Irano

AFP, ELTA ir lrytas.lt inf.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu per debatus Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje Niujorke įspėjo dėl branduolinį ginklą turinčio Irano. Atominiai ginklai Teherano rankose būtų „didžiausia grėsmė mums visiems“, – sakė jis pirmadienį Niujorke.

Pasak B.Netanyahu, Iranas šiuo metu mėgina „išgauti“ sutartį, kuri prileistų šalį prie atominės bombos „slenksčio“, praneša agentūra AFP.

Izraelio premjero įsitikinimu, Irano atominė programa kelia didesnį pavojų nei ekstremistinė grupuotė „Islamo valstybė“ (IV).

Įveikti džihadistus, tačiau leisti Iranui priartėti prie branduolinių ginklų reiškia „laimėti mūšį, bet pralaimėti karą“, kalbėjo B.Netanyahu.

Skaitykite lrytas.lt

Per žydų naujuosius metus G.Kanovičiui suteiktas Garbės piliečio vardas

Per žydų naujuosius metus G.Kanovičiui suteiktas Garbės piliečio vardas

Ketvirtadienį Jonavos rajono savivaldybės tarybos posėdyje nuspręsta Garbės piliečio vardą suteikti rašytojui, prozininkui, dramaturgui, vertėjui, scenarijų autoriui ir režisieriui, Lietuvos žydų bendruomenės garbės pirmininkui Grigorijui Kanovičiui.

Simboliška, kad Garbės piliečio vardas suteiktas rugsėjo 25-ąją – per žydų Naujuosius metus. Kiekvienais metais šios šventės data skiriasi, nes žydai metus skaičiuoja nuo biblinio pasaulio sukūrimo – pagal Hebrajų kalendorių.

Garbės piliečio vardas G.Kanovičiui suteiktas už išskirtinį indėlį į Jonavos rajono kultūros paveldo išsaugojimo bei Jonavos krašto garsinimą savo kūryboje.

Po kelių mėnesių iškilmingos Garbės piliečio vardo suteikimo ceremonijos metu G.Kanovičiui bus įteiktas specialus Garbės piliečio ženklas ir liudijimas.

Skaitykite jonavoszinios.lt

Donatas Puslys. Apie istoriją ir tylą

Mes kalbame. Kalbame, kai džiaugiamės. Kalbame, kai norime išreikšti savo sielvartą. Kalbame, kai norime skleisti viltį. Kalbame ir tada, kai norime perspėti. Kalbame per džiugias šventes, kalbame per gedulingus minėjimus. Kartais kalbame, kad atvertume, o kartais, kad nuslėptume. Kartais kalba gydo, o kartais žeidžia, kartais sutaiko, o kartais supriešina.

Dar gi labai dažnai kalbame bėgdami nuo tylos. Bijome jos, nes tyla, stojusi vietoje įprasto kasdienio šurmulio, kasdienybės garsų, mums atskleidžia bauginamą tiesą apie tai, kaip žemai gali pulti žmogus, kokią griaunamąją jėgą sukelia žmogaus širdyje susikaupęs pyktis, keršto troškimas. Paimkite į savo rankas bet kurią knygą, pasakojančią mūsų laikų istoriją. Kiekviena ši knyga yra neišbaigta, kiekviename tekste tarp eilučių, jei tik susikaupsime ir atsiversime, išgirsime bauginamą tylą.

Skaitykite bernardinai.lt

Aušvico muziejaus direktorius: Nesuvokę Šoa esmės, nesugebėsime atpažinti ir dabarties iššūkių

Artėjant 70-osioms Aušvico mirties stovyklos išlaisvinimo metinėms, Aušvico–Birkenau valstybinio muziejaus direktorius dr. Piotras Cywinskis teigia, kad šis jubiliejus bus išskirtinis. „Aš nuoširdžiai viliuosi, kad šios dienos paminėjimas vyks visame pasaulyje, kiekvienoje vietoje, kur tik gyvena mūsų šių dienų pareigą suvokiantys žmonės. Mes raginame kiekvieną visame pasaulyje kalbėti apie šią atmintį. Turiu pripažinti, kad man didžiausią nerimą vis dar kelia vyraujantis pasyvumas organizuoto blogio akivaizdoje“, – duodamas interviu teigė P. Cywinskis.

Artėja 70-osios Aušvico mirties stovyklos išlaisvinimo metinės. Kokia yra šios dienos svarba ir prasmė?

Skaitykite bernardinai.lt

,,Likimų” vakaras

,,Likimų” vakaras

,,Likimų” vakaras, skirtas kantoriaus Michailo Aleksandrovičiaus 100-mečio jubiliejui paminėti.

Šiame minėjime vyko knygos ,,Šešios Michailo Aleksandrovičiaus karjeros” pristatymas, dalyvaujant knygos autoriui, žurnalistui ir vertėjui Leonidui Makhlis. Renginio moderatorius profesorius Leonidas Melnikas.

Renginio sumanytoja ir organizatorė LŽB pirmininko pavaduotoja Maša Grodnik.

likimai (1) likimai (2)

Gesher klubo renginiai 2014 rudens – žiemos sezonas

Gesher klubo renginiai 2014 rudens – žiemos sezonas

Rugsėjo 26  – Gesher Šabatas – kalendoriaus prezentacija

Spalio 18-19 d. – Kelionė “ Žydai tarpukario Lietuvoje ir jų paveldas“ (su Šiaulių žydų bendruomene)

Lapkričio 14-16 d.-  Mini Limmud (Birštonas )

Gruodžio 13-14 (arba 20-21) – Chanuka su Klaipėdos žydų bendruomene (Šventoji)

 Po Rosh Ha Shana Gesher tęsia savo veiklą –

Judaizmo kursai su Rabinu Chaimu Buršteinu

Koučingo grupės su Milana Koc

Dramos grupė su Junona Berznitski

Proto mūšiai su Irina Slucker

Meno projektas „Susipažinkime“ su Elen Janovskaja

Klubas Gesher kviečia į kelionę

Klubas Gesher kviečia į kelionę

Tęsiame kelionių po LITVAKLAND su Jerulita (D. Gurvich) ciklą

Kviečiame Jus į kelionę – Žydai tarpukario Lietuvoje ir jų paveldas

 Kelionė vyks spalio 18-19 dienomis.

Kelionės kaina Gesher klubo nariams  110 litų (dviese kambaryje, vienam kambaryje kaina 150 litų), į kainą – įeina  nakvynė su pusryčiais, kelionės transportas, gidas 2 dienas, vakarienė Šiauliuose.

Ne Gesher nariams kelionės kaina 250 litų (dviese kambaryje).

Registracija e-mailu gesher.lita@gmail.com iki spalio 5 dienos, dėl apmokėjimo informuosime užsiregistravus.

Informacija telefonu – 868790781 

Spalio 18 šestadienis

JAV ir Lietuva internete ketina sujungti prieškario žydų archyvą

Jung­ti­nių Vals­ti­jų YI­VO Žy­dų moks­li­nių ty­ri­mų ins­ti­tu­tas kar­tu su Lie­tu­vos ins­ti­tu­ci­jo­mis ke­ti­na skait­me­nin­ti ir vir­tua­lio­je erd­vė­je su­jung­ti abi­pus At­lan­to esan­čius prieš­ka­ri­nius ar­chy­vus, su­si­ju­sius su Ry­tų Eu­ro­pos žy­dų gy­ve­ni­mu.

An­tra­die­nį, pa­žy­mint Lie­tu­vojs žy­dų ge­no­ci­do at­mi­ni­mo die­ną, Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jo­je pri­sta­ty­tas bend­ras YI­VO ins­ti­tu­to, Lie­tu­vos cen­tri­nio vals­ty­bės ar­chy­vo ir Lie­tu­vos na­cio­na­li­nės Mar­ty­no Maž­vy­do bib­lio­te­kos pro­jek­tas pra­si­dės 2015 me­tais ir truks sep­ty­ne­rius me­tus.

Pro­jek­tu ke­ti­na­ma kon­ser­vuo­ti, jei rei­kia – at­kur­ti, taip pat su­skait­me­nin­ti 10 tūkst. re­tų ir uni­ka­lių lei­di­nių, apie 1,5 mln. įvai­rių do­ku­men­tų, ku­rie su­si­ję su Ry­tų Eu­ro­po­je gy­ve­nu­sių žy­dų gy­ve­ni­mu, vi­suo­me­ne, moks­lu, re­li­gi­ja, švie­ti­mu, kul­tū­ra, me­nu. Su­skait­me­nin­tą ar­chy­vą ke­ti­na­ma skelb­ti spe­cia­liai su­kur­to­je in­ter­ne­to sve­tai­nė­je.

Atstovybėse užsienyje pagerbtas Lietuvos žydų genocido aukų atminimas

Minint Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, įvairūs Holokausto aukoms pagerbti skirti renginiai organizuoti ne tik Lietuvoje, bet ir Lietuvos atstovybėse užsienyje.

Lietuvos Holokausto aukų atminimas ir Vilniaus geto sunaikinimo 71-osios metinės rugsėjo 21 d. paminėtos Jad Vašeme (Holokausto tyrimų centre ir muziejuje) Izraelyje. Minėjime dalyvavo Holokaustą išgyvenusieji ir jų artimieji, išeivių iš Vilniaus ir Vilnijos krašto organizacijos Beit Vilna, Lietuvos žydų asociacijos Izraelyje bei Jad Vašemo atstovai.

Lietuvos ambasadorius Izraelio Valstybėje Edminas Bagdonas, pagerbdamas Holokausto aukų atminimą, padėjo vainiką Jad Vašemo memoriale. Ambasadorius pabrėžė, kad Lietuvos žydų katastrofa Antrojo pasaulinio karo metu yra vienas iš tragiškiausių ir skaudžiausių mūsų šalies istorijos puslapių. Jis taip pat pristatė Lietuvos Vyriausybės žingsnius, siekiant įprasminti Holokausto aukų atminimą, Lietuvos žydų istoriją ir paveldą.

Pagerbdami Holokausto aukas, griauname netolerancijos sienas, sako užsienio reikalų viceministras

Užsienio reikalų viceministras Mantvydas Bekešius rugsėjo 23 dieną kartu su valstybės vadovais, Seimo nariais, Lietuvos žydų bendruomenės nariais, užsienio šalių diplomatinių atstovybių atstovais dalyvavo Lietuvos žydų genocido aukų pagerbimo ceremonijoje Paneriuose.

„Pastaraisiais metais pastebimi pozityvūs pokyčiai Lietuvos visuomenėje rodo, kad vis geriau suprantama ir įsisąmoninama Lietuvos žydų netektis ir skausmas. Rugsėjo 23 dienos minėjimu ne tik pagerbiame Holokausto aukas, bet ir griauname netolerancijos sienas. Bendrapiliečių netektis yra visų mūsų netektis, visos Lietuvos tragedija“, – sakė M. Bekešius.

Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena minima kasmet nuo 1994 metų. 1943 m. rugsėjo 23 d. buvo likviduotas Vilniaus getas, o 1944 m. Kauno ir Šiaulių getai. Vilniuje 1943 m. rugsėjį liko tik apie 2000 žydų iš 57 000, gyvenusių 1941 metais.

Užsienio reikalų viceministras M. Bekešius tą pačią dieną Kultūros ministerijoje dalyvavo spaudos konferencijoje, kurioje JAV YIVO Žydų mokslinių tyrimų instituto direktorius  Jonathanas Brentas pristatė tarptautinį projektą, skirtą išsaugoti, suskaitmeninti ir virtualioje erdvėje sujungti YIVO prieškarinius archyvus iš Niujorko ir Vilniaus.

 Nuotraukos iš Panerių – Ilonos Šilenkovos, iš spaudos konferencijos – Dainiaus Labučio/ELTA.

Taip pat skaitykite: Užsienio reikalų ministras JAV žydų organizacijoms pristatė Lietuvos veiklą, skirtą pagerbti Holokausto aukas

Netikėtas Lietuvos žydų genocido dienos radinys Kurganavos miške

Netikėtas Lietuvos žydų genocido dienos radinys Kurganavos miške

Nuo 1992 m. rugsėjo 23-ąją Lietuvoje yra minima Lietuvos žydų genocido diena. Šiemet Panevėžio žydų bendruomenė kaip ir kiekvieną rugsėjo 23-ąją dieną susirinko paminėti ir pagerbti nekaltus Lietuvos piliečius, sušaudytus žydus karo metu. Prie paminklo „Liūdinti žydų motina“ atėjo ne tik Panevėžio žydų bendruomenės nariai, bet ir Panevėžio visuomenė, tautinių mažumų bendruomenės, karo veteranai, Panevėžio Rožyno ir Saulėtekio progimnazijų, Panevėžio Mykolo Karkos pagrindinės mokyklos, J. Balčikonio gimnazijos ir kitų mokymo įstaigų mokiniai, mokytojai. Pagerbti aukų kartu atvyko ir J.E. Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas su generalvikaru, kunigu teologu Eugenijumi Styru, Panevėžio miesto vicemeras Maurikijus Grėbliūnas, Panevėžio Tarybos nariai Alfonsas Petrauskas ir Galina Kuzmienė, buvęs LR seimo narys Petras Luomanas.

Greetings

Please accept my sincere greetings on the occasion of the upcoming New 5775 Jewish Year!

May this year be sweet as honey and bring luck, success, prosperity, health and love upon you and your family.

May this year be a blessing of fruitfulness and success to the Lithuanian Jewish Community and all its members.

May this year be full of good and peaceful news for all the Jews in Israel and in the Diaspora.

With regards and appreciation,

Anna Keinan

First Secretary

Embassy of Israel to Latvia and Lithuania

SHANA TOVA!

On behalf of the Rabbinical Board of the CPJCE and the Committee members, as we approach the Eve of Rosh Hashana- The Jewish New Year, I hereby take the opportunity to extend our best wishes for a Happy New Year.

We greatly appreciate all your continued help and assistance in our holy and important task of preserving and safeguarding the Jewish cemeteries in Europe in accordance to Jewish Law and Tradition.

Our positive co-operation and your understanding and sensitivity to this important issue, has helped us in our worthy cause and has achieved great results.

We hope that this cooperation and understanding will continue in the future and we look forward to work with you in the future.

May the New Year bring you lots of health and prosperity to you and your family with continued success in all your worthy endeavours.

Sincerely yours

Rabbi Abraham Ginsberg

Executive Director

Committee for the Preservation of Jewish Cemeteries in Europe

34A Fairholt Road

London N16 5HW