Žydai prašo tirti, ar Kauno klinikų aikštelė nebus statoma ant holokausto aukų kaulų

Žydai prašo tirti, ar Kauno klinikų aikštelė nebus statoma ant holokausto aukų kaulų

Lietuvos žydų bendruomenė (LŽB) nerimauja, kad teritorijoje, kurioje planuojama statyti Kauno klinikų automobilių aikštelę, gali būti palaidoti netoliese esančiame VII Kauno tvirtovės forte nužudytų žydų palaikai.

Bendruomenė prašo ištirti šią teritoriją. Tuo metu VII forto muziejaus atstovai teigia, kad holokausto aukų palaidojimo vietos yra žinomos ir patenka į forto teritoriją.

„Suprantame poreikį spręsti aktualią automobilių stovėjimo prie Kauno klinikų problemą, tačiau norime išsklaidyti abejones dėl tinkamos pagarbos Antrojo pasaulinio karo metais vykdyto genocido aukoms. Privalome prisiminti istorijos skaudulius bei įsitikinti, kad naujas statinys nebus statomas ant didžiausią tragediją menančių žmonių kaulų. Todėl manome, kad prieš tęsiant daugiaaukštės automobilių aikštelės statybų projektą, būtina atlikti išsamius tyrimus“, – rašoma LŽB laiške Kauno merui, Klinikų vadovui, paveldo institucijoms ir Vyriausybei.

Skaityti plačiau
Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus praturtina litvakų tapybos kolekciją

Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus praturtina litvakų tapybos kolekciją

 2 0 1 4  m.  r u g s ė j o  1 5  d.,  V i l n i u s.  Gražus Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus bendradarbiavimas su Lietuvos išeivijos dailės fondu ir Lewben Art Foundation, prasidėjęs organizuojant litvakų tapybos ir skulptūros parodą „Prancūzijos spalvos ir formos“, tęsiasi: muziejaus fondai praturtės dar trimis L‘Ecole de Paris atstovo Maxo Bando (1900–1974) tapybos darbais. Lietuvos išeivijos dailės fondas muziejui dovanoja šiuos dailininko kūrinius: „Natiurmortas su vaisiais“, „Mokinys“ ir „George Tobias portretas“.

1900 m. Naumiestyje, Šakių rajone, gimęs Maxas Bandas sulaukė tarptautinio pripažinimo Paryžiuje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur nutapė netgi prezidento Franklino D. Roosevelto portretą. M. Bandas 1920–1923 m. studijavo tapybą Berlyne, o nuo 1930 m. gyveno ir kūrė Paryžiuje. Dailininkas glaudėsi La Ruche („Avilys“) dirbtuvėse. Čia savo karjerą pradėjo ir kiti pasaulinį pripažinimą pelnę litvakai: Marcas Chagallas, Pinchus Krémègne‘is, Michelis Kikoïne‘as, Neemija Arbit Blatas, Jacques‘asLipchitzas, Emmanuelis Mané-Katzas ir kt. M. Bandas surengė personalines parodas Berlyne, Paryžiuje, Niujorke, Amsterdame, Kaune. Antrojo pasaulinio karo metais persikėlė į JAV. Mirė 1974 m. gruodžio mėn. 18 d., Holivude. M. Bandas visą gyvenimą liko ištikimas melancholiškai melsvai – žalsvai paletei: skaudi asmeninė patirtis (dailininkas anksti neteko tėvų) atsispindėjo ir M. Bando darbuose, kupinuose melancholiško prancūziškojo ekspresionizmo, elegiškų nuotaikų.

Skaityti plačiau

Angela Merkel pažadėjo kovoti su Vokietijoje atgimstančiu antisemitizmu

Vokietijoje augant išpuoliams prieš žydus, šalies kanclerė Angela Merkel sekmadienį pažadėjo pradėti kovą prieš antisemitizmo augimą, rašo naujienų svetainė time.com.

Kalbėdama renginio Berlyne metu, A.Merkel tikino, kad Vokietija dės visas pastangas, kad būtų sustabdytas antisemitizmo augimas, prasidėjęs Izraeliui pradėjus karinę operaciją Gazos Ruože.

„Mane skaudina, kai girdžiu jaunus žydų tėvus klausiant, ar jie turėtų auginti savo vaikus Vokietijoje, ir vyresnio amžiaus žydus svarstant, ar buvo geras sprendimas pasilikti. Šiuo renginiu mes siunčiame aiškią žinutę – žydų gyvenimas priklauso mums. Tai mūsų tapatybės ir kultūros dalis“, – teigė A.Merkel daugiau negu 5000 renginyje dalyvavusių asmenų.

Šiuo metu Vokietijoje gyvena apie  200 tūkstančių žydų.

Skaityti plačiau
Izraelio orkestro dirigentas Z. Mehta: „Labai myliu V. Urmaną“

Izraelio orkestro dirigentas Z. Mehta: „Labai myliu V. Urmaną“

Asta Andrikonytė

Vienas žymiausių planetos dirigentų Zubinas Mehta įsitikinęs, kad muzika gydo. Rugsėjo 18 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre jis koncertuos su Izraelio filharmonijos orkestru ir Violeta Urmana.

78 metų maestro Z.Mehta su Izraelio filharmonijos orkestru neseniai koncertavo Tel Avive gaudžiant „Hamas“ pabūklams. Palestiniečių šalininkai bandė sužlugdyti jo pasirodymą Londono festivalyje „BBC Poms“, protestavo prieš koncertus Niujorke ir Los Andžele.

Kašmyre maestro ir jo diriguojamą kolektyvą policija saugojo nuo musulmonų separatistų.

Indijoje gimusio Z.Mehtos gyvenimas niekada nebuvo ramus. Jau 45 metus jis vadovauja Izraelio orkestrui – sutiko būti jo meno vadovu iki gyvos galvos, su šiuo kolektyvu surengė jau daugiau kaip 3000 koncertų, kartais rizikuodamas gyvybe.

„Aš esu Izraelio draugas ir didžiuojuosi galėdamas būti su jo žmonėmis pavojingose situacijose. Jau pripratau prie jų“, – neslėpė maestro, kalbėdamas su „Lietuvos rytu“ telefonu iš savo namų Los Andžele. Mat Izraelio filharmonijos orkestras susikūrė kaip protesto akcija.

Antrojo pasaulinio karo išvakarėse jį subūrė Lenkijos žydas Bronislawas Hubermanas, sukvietęs į Tel Avivą iš visos Europos nacių persekiojamus tautiečius muzikantus ir taip išgelbėjęs jiems gyvybę.

Kolektyvas debiutavo 1936-aisiais (tais metais gimė ir Z.Mehta) kaip Palestinos orkestras. Jo pirmąjį koncertą dirigavo italų maestro Arturo Toscanini. Didelį pėdsaką orkestro biografijoje paliko JAV muzikos legenda Leonardas Bernsteinas, dirbęs su orkestru daugiau kaip 40 metų.

Bet indo Z.Mehtos indėlis į šio kolektyvo istoriją – išskirtinis.

– Kodėl taip mylite Izraelį? Juk nesate žydas? – paklausiau Z.Mehtos.

Skaitykite lrytas.lt

Žydus įžeidusiam politikui – partijos kirtis

Panevėžio taryboje esančiam Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos nariui Raimundui Pankevičiui skandalingas pareiškimas apie žydų labdaros fondą „Džoint“ ir kalbos apie „komfortabiliai“ iš Lietuvos emigravusius žydus gali kainuoti narystę partijoje. Konservatoriams nereikia išsišokėlio TS-LKD politikos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas oficialiai pareiškė, kad partija kategoriškai smerkia R. Pankevičiaus antisemitinį išpuolį ir mano, kad jo autoriui ne vieta partijoje.

Pasak A. Anušausko, partija per pastaruosius metus ypač stengėsi gerinti santykius su žydų bendruomene, išsprendė jų turto kompensavimo klausimą – pasiūlė ilgai lauktą įstatymą. R. Pankevičiaus išpuolis jiems esą buvo visiškai netikėtas. „Partija kategoriškai tai smerkia“, – sakė jis. A. Anušausko teigimu, puoselėdama konstitucines ir demokratines vertybes bei jas įgyvendindama TS-LKD negali leisti būti partijoje žmogui, kuris savo kalbomis prisidėjo prie tautinės nesantaikos ir piliečių tarpusavio nepasitikėjimo kurstymo. Politikos komiteto pirmininkas, paklaustas, ar R. Pankevičiaus tolesnės narystės partijoje klausimą jau svarstė partijos priežiūros komitetas, atsakė, kad dar ne. „TS-LKD Panevėžio skyrius irgi gali priimti atitinkamus sprendimus.

Tiesą sakant, jis turėjo labai aiškiai išreikšti savo poziciją“, – mano konservatorius. A. Anušauskui nelabai suprantama, kodėl partiečiai Panevėžyje tyli. Pasak pašnekovo, kolegos pareiškimai prasilenkia ne tik su politiniu korektiškumu, bet ir apskritai su istoriniu teisingumu. Visą straipsnį skaitykite šeštadienio „Sekundės” dienraštyje.

Inga SMALSKIENĖ
balsas.lt  

Moteris judaizme

Doc. dr. Jurgita VERBICKIENĖ

Kiek­vie­ną sa­vai­tę šven­čiant iš­skir­ti­nę ir vie­ną svar­biau­sių ju­dė­jų šven­čių – ša­bą (jo pra­džia yra penk­ta­die­nio va­ka­ras sau­lei nu­si­lei­dus), na­mų šei­mi­nin­kė už­de­ga ša­bo žva­kes. Jų tu­ri bū­ti ma­žiau­siai dvi – kaip po­ros sim­bo­lis, kur vy­rui ten­kan­tis vaid­muo sie­ja­mas su prie­sa­ku – pri­si­min­ti, o mo­ters prie­der­mė – sau­go­ti, puo­se­lė­ti.

Gre­ta ri­tua­li­nės šio veiks­mo pra­smės yra ir teo­lo­gi­nė, la­biau­siai pa­pli­tu­si tarp ka­ba­lis­tų, ro­dan­ti mo­te­ry­je esant du pra­dus – gė­rio ir blo­gio. Ša­bo žva­kių už­de­gi­mas pa­ti­kė­tas mo­te­riai kaip Ie­vos, vi­sų žmo­nių pra­mo­tės, at­ne­šu­sios į pa­sau­lį blo­gį, nuo­dė­mių iš­pir­ki­mas. Mo­ters pa­dė­ties ir ga­li­my­bių ju­daiz­me sa­vi­tu­mas sly­pi par­adok­sa­lia­me dua­liz­me. Ji ga­li bū­ti ne itin griež­ta ju­daiz­mo iš­pa­ži­nė­ja, la­bai pa­vir­šu­ti­niš­kai su­si­pa­ži­nu­si su re­li­gi­jos šal­ti­niais, mo­te­riai net si­na­go­go­je lan­ky­tis nė­ra bū­ti­na (at­ei­nan­čios į si­na­go­gas įei­na per ki­tą įėji­mą nei vy­rai ir mel­džia­si nuo jų at­ski­rai – spe­cia­liai mo­te­rims skir­to­je nuo vy­rų sa­lės at­ri­bo­to­je da­ly­je), ta­čiau bui­ties lyg­me­niu ju­daiz­mo prie­sa­kų už­ti­kri­ni­mas yra bū­tent mo­ters pre­ro­ga­ty­va ir svar­biau­sias rū­pes­tis.

Ne kas ki­tas, bet JI kas­die­nė­je bui­ty­je už­ti­kri­na sa­vo re­li­gin­go ak­ty­viai ju­daiz­mą pra­kti­kuo­jan­čio vy­ro bui­tį, bū­tent mo­te­ris yra la­biau­siai at­sa­kin­ga už ju­daiz­mo tra­di­ci­jos ir jos prie­sa­kų iš­sau­go­ji­mą: ša­bo pra­džios pa­skel­bi­mą, ko­še­ri­nio mais­to par­uo­ši­mą, tra­di­ci­jos rei­ka­la­vi­mus ati­tin­kan­čią šei­mos gy­ve­na­mą­ją ap­lin­ką ir ap­ran­gą, tin­ka­mą na­mų ūkio ve­di­mą ar net su­tuok­ti­nių par­ei­gų at­li­ki­mą tin­ka­mu lai­ku. Šis ži­no­ji­mas, kaip gy­ve­ni­mo rit­mo ir bū­do tra­di­ci­ja, yra per­duo­da­ma du­kroms. Ma­žos mer­gai­tės, dar ne­sup­ran­tan­čios ša­bo pa­lai­mi­ni­mo tu­ri­nio ir ne­ga­lin­čios jo at­kar­to­ti, bent už­de­ga sa­vo ša­bo žva­ke­les, žings­nis po žings­nio na­muo­se iš­mok­da­mos tin­ka­mo tra­di­ci­nio gy­ve­ni­mo. Taip sie­kia­ma vie­no iš ju­daiz­mo idea­lų – tra­di­ci­jos pe­ri­ma­mu­mo ir jos iš­sau­go­ji­mo iš kar­tos į kar­tą.

Skaityti plačiau
Ekonominiai ryšiai su Izraeliu stiprėja

Ekonominiai ryšiai su Izraeliu stiprėja

Ketvirtadienis, rugsėjo 11 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Izraelio užsienio reikalų ministru Avigdoru Libermanu, su kuriuo aptarė dvišalius santykius ir Artimųjų Rytų taikos procesą.

Prezidentė pabrėžė, jog Lietuva ir Izraelis yra valstybė, kurios neturi turtingų gamtos išteklių, tačiau turi darbščių, talentingų, aukšto išsilavinimo ir kvalifikacijos žmonių. Todėl ypač daug potencialo dvišaliam bendradarbiavimui atsiveria mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse.

Šalies vadovės teigimu, nuolatos stiprėjantys ir augantys ekonominiai ryšiai su Izraeliu atneša vis didesnę naudą Lietuvos verslui ir žmonėms. Jau dabar vyksta intensyvus bendradarbiavimas aukštųjų technologijų, gyvybės mokslų ir investicijų srityse. Izraelio mokslininkai ir verslininkai aktyviai dalyvauja Baltijos gyvybės mokslų forume, vis daugiau investuojama į Lietuvos informacinių technologijų ir mokslinių tyrimų sektorius. Garsi Izraelio internetinių portalų kūrimo kompanija „Tech Startup WIX” šiemet Lietuvoje atidarė savo informacinių technologijų plėtros centrą.

 Auga dvišalė prekyba ir bendradarbiavimas turizmo srityje. Praėjusių metų spalį iš Vilniaus startavus tiesioginiams skrydžiams į Tel Avivą, turistų srautas išaugo dvigubai. Lietuvą domina ir galimybės plėsti maisto produktų eksportą į Izraelį.

 Pasak šalies vadovės, dvišalį bendradarbiavimą ir ryšius tarp abiejų valstybių žmonių dar labiau sustiprins kitąmet Vilniuje planuojama atidaryti Izraelio ambasada.

Artėjant Lietuvos žydų genocido dienai ir 70-osioms Kauno bei Šiaulių getų likvidavimo metinėms, susitikime kalbėta apie istorinės atminties išsaugojimą, švietimą apie holokaustą ir tolerancijos ugdymą.

Susitikime taip pat aptartas Artimųjų Rytų taikos procesas.

Nuotraukos – V. Skaraitis/BFL

2014-09-11, Prezidentės spaudos tarnyba
Litvakų Atminties sodo atidarymas

Litvakų Atminties sodo atidarymas

Gerbiamieji kolegos,

Rugsėjo 17 d.  Plungės rajono Platelių seniūnijos Medsėdžių kaime (2 km nuo Platelių miestelio centro Alsėdžių pusėn) oficialiai atidarysime Litvakų Atminties sodą. Tai – šlaite prie pagrindinio kelio 12 arų plote sukurtas stilizuotas Lietuvos žemėlapis, kuriame „sodinamos“ iš metalo kaltos obelys buvusioms žydų bendruomenėms atminti, o akmeniniai stulpeliai garsiems litvakams pagerbti statomi tose vietose, kuriose jie gimė.

Šiandien jau yra dešimt obelų Plungės, Platelių, Panevėžio, Viekšnių, Telšių, Mosėdžio, Alsėdžių, Vabalninko, Alytaus, Kalvarijos bendruomenėms atminti, pastatyti granito stulpeliai, žymintys Kretingoje gimusio T.Kosciuškos sukilimo dalyvio, žydų kavalerijos pulko organizatoriaus ir vado, Prancūzijos Garbės legiono ir Lenkijos Virtuti Militari ordinų kavalieriaus, Lenkijos nacionalinio didvyrio Bereko Joselevičiaus (Berek Dov), Seredžiuje gimusio vienos ryškiausių JAV scenos žvaigždžių, pirmojo garsinio filmo pagrindinio vaidmens atlikėjo, tris žvaigždes Holivudo Šlovės alėjoje pelniusio Elo Džolsono (Asa Joelsenas) (Al Jolson), Darbėnuose gimusio vieno iš Izraelio kūrėjų, valstybės vėliavą sukūrusio ir pavadinimą pinigams davusio Dovydo Volfsono (David Wolffsohn) atminimui.

Rugsėjo 17 dieną pasirinkta todėl, kad tą dieną sukanka 250 metų nuo Bereko Joselevičiaus gimimo dienos. Į atidarymą kviečiami JAV, Prancūzijos, Izraelio, Lenkijos ambasadų, Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos atstovai, Plungės ir Kretingos rajonų merai, kiti oficialūs asmenys.

Jeigu manote, kad šis renginys vertas jūsų dėmesio, kviečiame 12 val. atvažiuoti į Medsėdžius.

 Pagarbiai

Eugenijus Bunka

8 682 29929

Izraelis sausį planuoja atidaryti ambasadą Vilniuje

Sausį Vilniuje turėtų būti atidaryta Izraelio ambasada.

Tai žurnalistams trečiadienį patvirtino Lietuvoje viešintis Izraelio užsienio reikalų ministras Avigdoras Liebermanas.

„Tai yra didžiulis žingsnis į priekį, mes labai tą sveikiname“, – savo ruožtu sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Ministras L. Linkevičius pasidžiaugė augančia prekybos apyvarta, padvigubėjusiu turistų iš Izraelio srautu, besiplečiančiu bendradarbiavimu mokslinių tyrimų srityje, pažymėjo, kad tikisi dar daugiau Izraelio investicijų Lietuvoje.

Skaityti plačiau

Lietuva gali pirkti dujas Izraelyje

Iz­rae­lio už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tro vi­zi­tas Lie­tu­vo­je ga­li tap­ti dvie­jų ša­lių su­si­ta­ri­mo dėl du­jų tie­ki­mo pra­džia, skel­bia tink­la­la­pis „World Bul­le­tin“.

Iz­rae­lio už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tras Avig­do­ras Li­ber­ma­nas per 2 die­nas su­si­tiks su pre­zi­den­te Da­lia Gry­baus­kai­te, prem­je­ru Al­gir­du But­ke­vi­čiu­mi ir už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tru Li­nu Lin­ke­vi­čiu­mi.

Du­jų tie­ki­mo iš Iz­rae­lio ga­li­my­bę pir­mą kar­tą prieš dve­jus me­tus pa­mi­nė­jo tuo­me­ti­nis ener­ge­ti­kos mi­nis­tras Uzis Lan­dau, sa­kė D.Gry­baus­kai­tės at­sto­vas spau­dai.

lzinios.lt

Izraelio ambasados atidarymas Lietuvoje žymi svarbų santykių etapą, sako užsienio reikalų ministras

Izraelio ambasados atidarymas Lietuvoje žymi svarbų santykių etapą, sako užsienio reikalų ministras

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius rugsėjo 10 dieną susitikime su Vilniuje besilankančiu Izraelio užsienio reikalų ministru Avigdoru Libermanu aptarė sėkmingą dvišalį politinį, ekonominį ir kultūrinį bendradarbiavimą bei naujas perspektyvias sritis, partnerystę tarptautinėse organizacijose. L. Linkevičius taip pat pasveikino Izraelio Vyriausybės sprendimą atidaryti ambasadą Vilniuje.

„Ambasados atidarymas žymi svarbų Lietuvos ir Izraelio santykių etapą, mus siejančią ypatingą draugystę“, – sakė L. Linkevičius.

Izraelio užsienio reikalų ministras pabrėžė, kad Lietuvos santykiai su Izraeliu šiandien yra kaip niekada geri.

Skaityti plačiau

Ambasadoje Tokijuje pristatyta knyga apie Čiunės Sugiharos išgelbėtų žydų likimus

Lietuvos ambasadoje Tokijuje rugsėjo 10-ąją surengtas vakaras, kurio metu Japonijos publicistas Akira Kitade pristatė savo knygą anglų kalba „Vizos į gyvenimą ir epinė kelionė“. Joje pasakojama apie Lietuvoje prieš pat Antrąjį pasaulinį karą rezidavusio Japonijos diplomato Čiunės Sugiharos dėka nuo nacių persekiojimo išsigelbėjusių žydų tolesnius likimus. 

„Čiunė Sugihara, kurio išduotos tranzitinės vizos į Japoniją išgelbėjo 6 tūkstančius žydų, įrodė, kad ir vienas žmogus gali pakeisti pasaulį. Pasaulio tautų teisuolio Čiunės Sugiharos drąsa ir humanizmas pelnė didžią Lietuvos žmonių pagarbą“, – pristatydamas knygą sakė Lietuvos ambasadorius Japonijoje Egidijus Meilūnas. 

Jis taip pat pabrėžė, kad A. Kitadės knyga yra svarbi ir Lietuvai, kuri patyrė skaudžią žydų bendruomenės netektį nacių okupacijos metu. 

Vakaro Lietuvos ambasadoje Tokijuje metu knygos autorius pasidalijo prisiminimais apie sudėtingą knygos herojų paiešką Japonijoje, JAV, Kanadoje, atsakė į pristatymo dalyvių klausimus. Savo mintimis apie knygoje atskleistus istorijos puslapius pasidalijo Izraelio ir Japonijos diplomatai, žurnalistai.

www.urm.lt

Žydų klausimas. Panevėžio konservatorių versija

Druskininkų meras R.Malinauskas po kruopelytę rankioja savo rajone likusį žydų paveldą, bando išsiaiškinti, koks garsus žydas, kada ir kurioje sanatorijoje ilsėjosi, kas iš žydų Druskininkuose kūrė ir ką paliko rajono gyventojams. Net košerinio maisto restoraną meras svajoja atidaryti.

Ir tai suprantama – atkūrus paveldą būtų galima ilsėtis į Druskininkus prisikviesti daugiau Izraelio gyventojų. Jei žydai, lenkai ar kitos tautybės svečiai pasijus čia gerbiami ir laukiami, dar labiau suklestės ir poilsio verslas.

Tuo tarpu Panevėžio miesto valdančiosios konservatorių partijos narys R.Pankevičius, posėdžio metu išrėžęs ugningą kalbą apie tai, kad žydai pokario metu pasižymėjo ypatingu žiaurumu, kad degino lietuvių kaimus, lazdomis negyvai uždaužė vaikus ir moteris arba gyvus juos sudegino, pasiūlė skelbti moratoriumą bet kokiems žydų sumanytiems paminklams.

Skaitykite lrytas.lt

Vilkijoj stovės paminklas buvusiai sinagogai

Vilkijoj Kauno rajone bus pastatytas medinis paminklas buvusiai Vilkijos sinagogai atminti.  Paminklas sukurtas skulptoriaus – drožėjo Arūno Sniečkaus ir verslininko Algimanto Smolensko iniciatyva. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky rugsėjo 10d. pasirašė sutikimą, kuriuo leidžia statyti paminklą buvusiai sinagogai.

 Arūnas Sniečkus /paminklo autorius/

09101

 

„Susirenkame susikaupti, prisiminti, pasimokyti…“

Loreta EŽERSKYTĖ

Tradiciškai pirmą rugsėjo sekmadienį Pivonijos šile paminėtas čia nužudytų ir palaidotų žydų atminimas. Prisiminti žudynių aukas, kaip ir kasmet, susirinko Ukmergėje gyvenantys žydai ir jų kraštiečiai, išsibarstę po kitas Lietuvos vietas bei visą pasaulį. Pivonijos šile besiilsinčių buvusių Ukmergės gyventojų atminimą pagerbė ir rajono savivaldybės administracijos direktorius Stasys Jackūnas. Tie žydų bendruomenės nariai, kurie negalėjo atvažiuoti į Ukmergę, žvakelę savo artimųjų, kitų tautiečių atminimui uždegė namuose Izraelyje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, kitose šalyse.

09093

Pivonijos šile pastatyto paminklo papėdė ir kapų kauburėliai pražydo rudeniniais žiedais, buvo uždegtos žvakelės.

Visą straipsnį skaitykite antradienio laikraštyje.

Ansamblis „Fajerlech“ atidaro 2014-2015 metų sezoną

Ansamblis „Fajerlech“ atidaro 2014-2015 metų sezoną

Ansamblis „Fajerlech“ atidaro 2014-2015 metų sezoną ir kviečia visus neabejingus žydiškoms dainoms, šokiams ir muzikai prisijungti prie mūsų !
Laukiame vaikų nuo 6 iki 10 metų į mažųjų šokių grupę

Nuo 10 iki 16 į Paauglių  šokių grupę

nuo 16 iki 25 metų į suaugusiųjų šokių grupę

Į vokalo grupę:
Vaikų ir suaugusiųjų

Į Klezmer grupę
Jau mokančiųjų groti smuiku, fleita ir kitais instrumentais

„Fajerlech“ ansamblis labai mobilus, aplanko daugybę Lietuvos ir užsienio miestų. Repeticijos vyksta Lietuvos žydų bendruomenėje (Pylimo g. 4, Vilnius)
Visoms grupėms vadovauja profesionalūs vadovai ir choreografai

Daugiau informacijos: Tel . 868779309 ansamblio vadovė Larisa Vyšniauskienė

Kvietimas jaunimui sutikti Šabatą Vilniaus choralinėje sinagogoje

Kvietimas jaunimui sutikti Šabatą Vilniaus choralinėje sinagogoje

Lietuvos žydų studentų sąjunga nori Jus pakviesti į Šabato sutikimą Vilniaus choralinėje sinagogoje!

Laikas: šis penkatdienis, rugsėjo 12d. 19:00 (Labai prašome stengtis nevėluoti)

Vieta: Vilniaus choralinė sinagoga esanti Pylimo g. Programa:

1. Susitikimas su nuostabiu ir charizmatiškuoju kantoriumi, kuris trumpai papasakos apie sinagogą. Atsakys į rūpimus klausimus.

2. Turėsime unikalią progą pamatyti Šabato tradicijas ir išgirsti maldą.

3. trumpai bus papasakota apie artimiausius renginius ir pradėta registracija į renginius, į kuriuos bus galima patekti tik su išankstine registacija(pvz. Vyriausybėje vyksiantis renginys)

4. Po visko bus Šabato vaišės(pačioje sinagogoje!!), kurių metu galėsime artimiau susipažinti ir pabendrauti tarpusavyje.

Apie dalyvavimą praneškite iš anksto: 869227326 Amit.belaite@gmail.com

PS jei turite savo šlikę pasiimkite! Ir prašome renginio metu nefotogtafuoti.

Romain Gary ir jo šeima – Vilniaus istorijos dalis

Romain Gary ir jo šeima – Vilniaus istorijos dalis

Šiemet minimas Lietuvoje gimusio prancūzų rašytojo Romain Gary 100-metis. Remdamasi Lietuvos centriniame valstybiniame archyve saugomais dokumentais, straipsnio autorė Elžbeta Šimelevičienė klajoja po rašytojo Romaino Gary gyvenimą ir bando įminti mįsles apie jo gimimo vietą, kilmę, tėvus ir kt.

Antrame ir trečiame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Romain Gary gyveno Vilniuje, todėl nemažai informacijos apie jį ir jo šeimą galima rasti mūsų šalies archyvuose.

Lietuvos centriniame valstybės archyve buvo rasti ir peržiūrėti 1913–1940 m. dokumentai, susiję su Romainu Gary bei jo gimine. Dokumentuose rasta daug vertingos informacijos apie patį rašytoją, jo motiną, tėvą ir jo verslą, gyvenamąsias vietas bei kitus giminaičius, taip pat rastos rašytojo ir jo šeimos narių nuotraukos. Iki šiol apie šiuos dokumentus buvo mažai žinoma, jie nebuvo skelbti ir rodyti visuomenei.

Skaityti plačiau
Lietuvoje lankysis Izraelio užsienio reikalų ministras

Lietuvoje lankysis Izraelio užsienio reikalų ministras

Lietuvoje rugsėjo 10–11 dienomis su darbo vizitu lankysis Izraelio užsienio reikalų ministras Avigdoras Libermanas. 

A. Libermanas susitiks su Lietuvos Respublikos Prezidente Dalia Grybauskaite, Ministru Pirmininku Algirdu Butkevičiumi ir užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi.

Vizito metu bus aptarti dvišaliai Lietuvos ir Izraelio santykiai, jų plėtojimo perspektyvos ir kryptys, ryšiai su Europos Sąjunga, Artimųjų Rytų taikos proceso aktualijos ir bendradarbiavimas tarptautinėse organizacijose.

www.urm.lt

Kauno Žydų Bendruomenės naujienos

Kauno Žydų Bendruomenės naujienos

2014.08.28 Kauno Žydų Bendruomenė, puoselėdama ilgametes tradicijas ir pratęsdama šiais metais minimo Kauno Geto sunaikinimo 70-ųjų metinių paminėjimui skirtų renginių ciklą, aplankė IV-ojo forto prieigose įvykdytos inteligentų akcijos  ir Petrašiūnų žudynių  aukų atminimui skirtus monumentus.

Minėjime dalyvavo KŽB nariai, Lietuvos  Sąjūdžio Kauno skyriaus atstovai ir negausus būrelis miestelėnų.

Skaityti plačiau