Irena POŽĖLIENĖ

Rugsėjo 23-ioji – Lietuvos žydų genocido diena. Šiuo metu daug kur prisimenama žydų tautos tragedija, rengiami įvairūs renginiai, primenamos skaudžios istorijos pamokos.

Tą dieną šia tematika istorijos pamoka buvo surengta ir Švenčionėlių antrojoje vidurinėje mokykloje. Mokytoja Teresė Kuznecova pristatė liūdną temą pamokos, į kurią susirinko ne tik Švenčionėlių antrosios mokyklos mokiniai, bet ir mokytojai. Kad ir tragiška bei skaudi ši tema, bet apie tai būtina kalbėti, kad skaudžios istorinės pamokos nebūtų pamirštos ir daugiau nepasikartotų genocidas prieš jokią tautą.

Apie holokaustą Lietuvoje ir Švenčionių rajone papasakojo Tatjana Kuznecova iš Švenčionių verslo ir turizmo informacijos centro. Nevienam širdį suvirpino jautrus ir poetiškas eilėraštis „Drugelis“, kurį sukūrė Pavel Friedman, kuris 1944-ųjų rugsėjo mėnesį buvo nužudytas Aušvico koncentracijos stovykloje.

    – Šioje vietoje Švenčionėlių pušyne žemė svyruoja po kojomis, – sako Švenčionių žydų bendruomenės pirmininkas Miša Šapiro. Po Antrojo Pasaulinio karo vietiniai žmonės, kurie užklysdavo grybauti  į šias vietas, tą tvirtindavo ir dabar sako.  1941m. spalio 9d. šioje vietoje įvyko baisi Holokausto tragedija – nužudyti  3926 tūkstančiai, iš jų 717 vaikų  dėl to, kad jie buvo žydai. Žudė naciai, jiems padėjo vietiniai gyventojai. Liudininkai sakė, kad vaikams šovinių buvo gaila, juos užmušė, daužydami į medžių kamienus.

   Kasmet pirmąjį spalio sekmadienį  Švenčionėliuose masinių žydų žudynių vietoje susirenkama paminėti  Holokausto aukų, suvarytų iš 18 aplinkinių mažų žydiškų miestelių: Pabradės,  Ignalinos,  Postavų,  Adutiškio, Stojatiškio, Daugėliškių, Dūkšto, Linkmenų, Kaltanėnų, Melagėnų, Nemenčinės, Lintupų ir kt.

Mi­nint gi­mi­mo 80-me­tį, Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­te (KTU) penk­ta­die­nį ati­deng­ta at­mi­ni­mo len­ta šios aukš­to­sios mo­kyk­los ab­sol­ven­tui, pla­čiau­siai pa­sau­ly­je ži­no­mam lie­tu­vių ra­šy­to­jui Ic­cho­kui Me­rui.

Prisimindami žuvusius, galvojame apie gyvuosius

Kauno technologijos universitete (KTU) minint gimimo 80-metį, penktadienį bus iškilmingai atidengta atminimo lenta, skirta KTU absolventui rašytojui Icchokui Merui.

Lietuvos nacionalinės premijos laureatas, Gedimino 3-ojo laipsnio ordino kavalierius, Lietuvos konsulas Izraelyje po valstybingumo atkūrimo 1990-aisiais, I.Meras – plačiausiai pasaulyje žinomas lietuvių rašytojas, vadinamas mažojo romano meistru. Jo kūriniai išversti į daugiau kaip dvidešimt kalbų, ligi šiol tebeleidžiami visame pasaulyje.

Atminimo lenta rašytojui atidengiama jo studijų draugų iniciatyva.

I.Mero atminimo lentos atidengimo iškilmėse dalyvaus Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Žydų gelbėjimo ir atminimo įamžinimo skyriaus vedėja Danutė Selčinskaja, KTU Filosofijos ir psichologijos katedros profesorius Saulius Keturakis, rašytojo studijų draugas Edmundas Čepė, kiti bendramoksliai. Po atidengimo auloje įvyks rašytojo jubiliejaus paminėjimas.

Spalio 8 d. Icchokui Merui (1934 – 2014) būtų sukakę 80 metų. Rašytojas gimė Kelmėje žydų tautybės bankininko šeimoje. 1941 m. vasarą jo tėvai buvo sušaudyti, Icchoką išgelbėjo ir užaugino žemaičių valstiečių Dainauskų šeima.

    Lietuvos žydų bendruomenėje Vilniuje buvo surengtas  Maarilya Bloch knygos “Žinių pamokos. ​​Slaptoji Telšių (Telz) ješivos Doktrina” pristatymas. Knyga išleista,  vykdant Lietuvos žydų Toros pažinimo ir sklaidos projektą.    Knyga “Žinių pamokos ” – tai Telšių (Telz) ješivos vadovo ir miesto rabino Maarilya Bloch pamokos, kurias užrašė jo sūnūs ir mokiniai. Tai knyga apie žmogaus slėpinius, dvasines galias ir vertybes, sielos tyrumą ir pasiryžimą tarnauti pasaulio Sutvėrėjui.

Užsukusi į restoraną „Meksika“, kur tenoras Rafailas Karpis (31 m.) pasiūlė susitikti, pagalvoju, kad gerą humoro jausmą turintis mano pašnekovas yra sau ištikimas. Vietelė ne itin jauki, bet gal Rafailas mėgsta meksikiečių maistą? Pasirodo, netoliese gyvena. Trenkiant smagiai meksikiečių muzikai, šnekamės apie rimtus dalykus. Rugpjūtį operos solistas tapo dukrelės tėvu, o rugsėjį atliko smagų Vampyro vaidmenį „bohemiečių“ statomoje E. Humperdicko operoje „Jonas & Greta“ vaikams.

Ar jau pajutote tėvo atsakomybę (kalbinta dar iki vaiko gimimo – aut.past.)?

Pirmiausia tai pajunta moterys, o paskui – ir tėveliai, nes tuo metu daug kas keičiasi. Moters atsakomybė iš karto pasireiškia: nauji pojūčiai, kitokia savijauta, fiziologiniai pokyčiai skatina rūpintis savo ir kūdikio sveikata. Moteris tuo metu jaučiasi atsakinga už gyvybę, kurią nešioja, o tėvas stengiasi būti atsakingas už moters ir vaiko saugumą, buitį, bendrą lizdą, sukurti jaukią ramybę. Negalėčiau savęs labai girti, man dažnai tenka vykti į gastroles. Labai nesmagu, kad kaip tik tada, kai mano dėmesio, buvimo šalia žmonai ypač reikia, bendraujame tik telefonu arba skaipu. Kita vertus, dirbu dėl šeimos, noriu ją aprūpinti.

Skaitykite moteris.lt

Neseniai prezidentė pasirašė gyvūnų gerovės įstatymo pataisą dėl ritualinio gyvulių skerdimo. Suprantama, tai sukėlė gyvūnų teisių gynėjų pasipiktinimą ir išprovokavo nepasvertus pasisakymus dėl lietuviškų vertybių išdavystės bei „parsidavimo musulmonams“.

Vertinti susiklosčiusią situaciją vienašališkai sudėtinga. Viena vertus, puoselėjami gyvūnų gerovės įstatymai labai daug pasako apie bendrą šalies gerovę ir piliečių mentalitetą. Kita vertus, susiklosčiusios Lietuvai nepalankios geopolitinės aplinkybės reikalavo sprendimo, kuris pagerintų šalies ekonominį stabilumą.

Skaitykite grynas.lt