Kaip antradienį pranešė „Lietuvos ryto televizija“, forto teritorijoje rasti žmonių palaikai guli sukrauti trijuose maišuose. 2012-aisiais jie aptikti nusprendus sutvarkyti apleistą VII forto teritoriją. Kiti palaikai žemės paviršiuje pasirodė pavasarį išėjus įšalui.

VII forte rastus palaikus ištyrę medicinos ekspertai nustatė, kad žmonės buvo sušaudyti. Manoma, kad iš viso per masines žudynes VII forte galėjo būti nužudyta iki 5 tūkst. žydų. Jų palaidoti dažnai nesivarginta – nušovus kūnai tiesiog būdavo palikti gulėti žolėje.

Apie du metus maišuose laikomus kaulus sužinoję Kauno religinės žydų bendruomenės atstovai – šokiruoti. Pagal žydų religiją kitatikiai iš viso negali leistis prie žydų palaikų.

„Turėjo būti palikta, užkasta ir ta vieta aptverta arba kažkaip pažymėta, ir tada kviesti specialistus, kviesti ekspertus. Nesvarbu, kad yra žinoma, kad septintame forte buvo žudomi žydai, bet tai yra palaikai, tai yra visai kiti dalykai. Aš skaitau, kad tai yra mūsų tautos įžeidimas, kad taip yra padaryta“, – teigė Kauno žydų religinės bendruomenės vadovas Mauša Bairakas.

Skaitykite 15min.lt

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu per debatus Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje Niujorke įspėjo dėl branduolinį ginklą turinčio Irano. Atominiai ginklai Teherano rankose būtų „didžiausia grėsmė mums visiems“, – sakė jis pirmadienį Niujorke.

Pasak B.Netanyahu, Iranas šiuo metu mėgina „išgauti“ sutartį, kuri prileistų šalį prie atominės bombos „slenksčio“, praneša agentūra AFP.

Izraelio premjero įsitikinimu, Irano atominė programa kelia didesnį pavojų nei ekstremistinė grupuotė „Islamo valstybė“ (IV).

Įveikti džihadistus, tačiau leisti Iranui priartėti prie branduolinių ginklų reiškia „laimėti mūšį, bet pralaimėti karą“, kalbėjo B.Netanyahu.

Skaitykite lrytas.lt

Mes kalbame. Kalbame, kai džiaugiamės. Kalbame, kai norime išreikšti savo sielvartą. Kalbame, kai norime skleisti viltį. Kalbame ir tada, kai norime perspėti. Kalbame per džiugias šventes, kalbame per gedulingus minėjimus. Kartais kalbame, kad atvertume, o kartais, kad nuslėptume. Kartais kalba gydo, o kartais žeidžia, kartais sutaiko, o kartais supriešina.

Dar gi labai dažnai kalbame bėgdami nuo tylos. Bijome jos, nes tyla, stojusi vietoje įprasto kasdienio šurmulio, kasdienybės garsų, mums atskleidžia bauginamą tiesą apie tai, kaip žemai gali pulti žmogus, kokią griaunamąją jėgą sukelia žmogaus širdyje susikaupęs pyktis, keršto troškimas. Paimkite į savo rankas bet kurią knygą, pasakojančią mūsų laikų istoriją. Kiekviena ši knyga yra neišbaigta, kiekviename tekste tarp eilučių, jei tik susikaupsime ir atsiversime, išgirsime bauginamą tylą.

Skaitykite bernardinai.lt

Lietuvos žydų bendruomenė Vilniaus sinagogoje švenčia Naujuosius 5775 metus.

Fotografė Gintarė Zakarauskaitė

Artėjant 70-osioms Aušvico mirties stovyklos išlaisvinimo metinėms, Aušvico–Birkenau valstybinio muziejaus direktorius dr. Piotras Cywinskis teigia, kad šis jubiliejus bus išskirtinis. „Aš nuoširdžiai viliuosi, kad šios dienos paminėjimas vyks visame pasaulyje, kiekvienoje vietoje, kur tik gyvena mūsų šių dienų pareigą suvokiantys žmonės. Mes raginame kiekvieną visame pasaulyje kalbėti apie šią atmintį. Turiu pripažinti, kad man didžiausią nerimą vis dar kelia vyraujantis pasyvumas organizuoto blogio akivaizdoje“, – duodamas interviu teigė P. Cywinskis.

Artėja 70-osios Aušvico mirties stovyklos išlaisvinimo metinės. Kokia yra šios dienos svarba ir prasmė?

Skaitykite bernardinai.lt

Jung­ti­nių Vals­ti­jų YI­VO Žy­dų moks­li­nių ty­ri­mų ins­ti­tu­tas kar­tu su Lie­tu­vos ins­ti­tu­ci­jo­mis ke­ti­na skait­me­nin­ti ir vir­tua­lio­je erd­vė­je su­jung­ti abi­pus At­lan­to esan­čius prieš­ka­ri­nius ar­chy­vus, su­si­ju­sius su Ry­tų Eu­ro­pos žy­dų gy­ve­ni­mu.

Lietuvos Holokausto aukų atminimas ir Vilniaus geto sunaikinimo 71-osios metinės rugsėjo 21 d. paminėtos Jad Vašeme (Holokausto tyrimų centre ir muziejuje) Izraelyje. Minėjime dalyvavo Holokaustą išgyvenusieji ir jų artimieji, išeivių iš Vilniaus ir Vilnijos krašto organizacijos Beit Vilna, Lietuvos žydų asociacijos Izraelyje bei Jad Vašemo atstovai.

Lietuvos ambasadorius Izraelio Valstybėje Edminas Bagdonas, pagerbdamas Holokausto aukų atminimą, padėjo vainiką Jad Vašemo memoriale. Ambasadorius pabrėžė, kad Lietuvos žydų katastrofa Antrojo pasaulinio karo metu yra vienas iš tragiškiausių ir skaudžiausių mūsų šalies istorijos puslapių. Jis taip pat pristatė Lietuvos Vyriausybės žingsnius, siekiant įprasminti Holokausto aukų atminimą, Lietuvos žydų istoriją ir paveldą.

„Pastaraisiais metais pastebimi pozityvūs pokyčiai Lietuvos visuomenėje rodo, kad vis geriau suprantama ir įsisąmoninama Lietuvos žydų netektis ir skausmas. Rugsėjo 23 dienos minėjimu ne tik pagerbiame Holokausto aukas, bet ir griauname netolerancijos sienas. Bendrapiliečių netektis yra visų mūsų netektis, visos Lietuvos tragedija“, – sakė M. Bekešius.

Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena minima kasmet nuo 1994 metų. 1943 m. rugsėjo 23 d. buvo likviduotas Vilniaus getas, o 1944 m. Kauno ir Šiaulių getai. Vilniuje 1943 m. rugsėjį liko tik apie 2000 žydų iš 57 000, gyvenusių 1941 metais.

Užsienio reikalų viceministras M. Bekešius tą pačią dieną Kultūros ministerijoje dalyvavo spaudos konferencijoje, kurioje JAV YIVO Žydų mokslinių tyrimų instituto direktorius  Jonathanas Brentas pristatė tarptautinį projektą, skirtą išsaugoti, suskaitmeninti ir virtualioje erdvėje sujungti YIVO prieškarinius archyvus iš Niujorko ir Vilniaus.

 Nuotraukos iš Panerių – Ilonos Šilenkovos, iš spaudos konferencijos – Dainiaus Labučio/ELTA.

Taip pat skaitykite: Užsienio reikalų ministras JAV žydų organizacijoms pristatė Lietuvos veiklą, skirtą pagerbti Holokausto aukas