R. Karpis: mama nulėmė mano ateitį

R. Karpis: mama nulėmė mano ateitį

Užsukusi į restoraną „Meksika“, kur tenoras Rafailas Karpis (31 m.) pasiūlė susitikti, pagalvoju, kad gerą humoro jausmą turintis mano pašnekovas yra sau ištikimas. Vietelė ne itin jauki, bet gal Rafailas mėgsta meksikiečių maistą? Pasirodo, netoliese gyvena. Trenkiant smagiai meksikiečių muzikai, šnekamės apie rimtus dalykus. Rugpjūtį operos solistas tapo dukrelės tėvu, o rugsėjį atliko smagų Vampyro vaidmenį „bohemiečių“ statomoje E. Humperdicko operoje „Jonas & Greta“ vaikams.

Ar jau pajutote tėvo atsakomybę (kalbinta dar iki vaiko gimimo – aut.past.)?

Pirmiausia tai pajunta moterys, o paskui – ir tėveliai, nes tuo metu daug kas keičiasi. Moters atsakomybė iš karto pasireiškia: nauji pojūčiai, kitokia savijauta, fiziologiniai pokyčiai skatina rūpintis savo ir kūdikio sveikata. Moteris tuo metu jaučiasi atsakinga už gyvybę, kurią nešioja, o tėvas stengiasi būti atsakingas už moters ir vaiko saugumą, buitį, bendrą lizdą, sukurti jaukią ramybę. Negalėčiau savęs labai girti, man dažnai tenka vykti į gastroles. Labai nesmagu, kad kaip tik tada, kai mano dėmesio, buvimo šalia žmonai ypač reikia, bendraujame tik telefonu arba skaipu. Kita vertus, dirbu dėl šeimos, noriu ją aprūpinti.

Skaitykite moteris.lt

Gesher klubas – savęs pažinimo ir asmeninio augimo grupė su Milana Koc

Kviečiame dalyvauti savęs pažinimo ir asmeninio augimo grupės veikloje. Ši grupė – tai vieta, kur įvairių  metodų pagalba bei per santykius su savimi ir kitais galima geriau suprasti save, susigaudyti savo mintyse ir jausmuose, išmokti geriau bendrauti, įveikti nerimą, keisti savo elgesį bei mąstymą.

Užsiėmimai prasidės nuo spalio mėn. (SEKMADIENIAIS NUO 11 IKI 13 VAL.). Grupės apimtis  –  iki 10 – 12 asmenų. Susitikimai vyksta vieną kartą per savaitę.

Šių užsiėmimų metu Jūs:,
– pamatysite tarsi iš šono Jums svarbius dalykus,
– įgysite vertingos pozityvios pokyčių patirties,
– išreikšite save kūrybiškai,
– lavinsite vaizduotę,
– geriau suprasite save, kitus ir aplinką,
– saugiai išreikšite negatyvius jausmus ar emocijas,
– susigaudysite savo mintyse, emocijose ir jausmuose,
– turėsite galimybę keisti savo elgesį bei mąstymą.

Grupinės refleksijos metu vykstantys patirties apmąstymai, įžvalgos bei kitų grupės narių atliepimai – padeda tobulėti, įžvelgti svarbius dalykus bei inicijuoja teigiamus pokyčius.

Užsiėmimo vadovė: Milana Koc , sertifikuota  koučingo specialiste ,NLP Meistre
Užsiėmimų kaina: 30 Lt.
Užsiėmimo trukmė: 2 val.
Užsiėmimo laikas: sekmadienis nuo 11 iki 13 val.
Adresas:

Registruotis galite el.p.: info@coachmilana.lt
tel. pasiteirauti : 868480545
www.coachmilana.lt

Kvietimas į 18-ąjį susitikimą iš ciklo “Likimai”

Gerbiamieji,

Kviečiame į 18-ąjį susitikimą iš ciklo „Likimai“,
skirtą pernai išėjusio buvusio LŽB pirmininko

gerb. Simono Alperavičiaus

gimimo metinių paminėjimui.

Renginio metu bus rodomas dokumentinis filmas skirtas S. Alperavičiaus atminimui.

Filmo autorės – Junona Berznitski ir Gintarė Zakarauskaitė

Renginys vyks:

Spalio 14 d. 18 val. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės būstinėje (Pylimo g. 4), Jašos Heifetzo salėje (III a.)
Renginio sumanytoja ir vedėja  –  Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės  pirmininkės pavaduotoja Maša Grodnikienė

LŽB Socialinis centras informuoja

Visi Socialinio centro programų dalyviai, kuriu amžius iki 65 m., turi galimybę nemokamai pasiskiepyti nuo gripo antroje spalio pusėje.
Maloniai prašome registruotis iki 2014.10.16 telefonu 261 45 82, elektroniniu paštu michails@sc.lzb.lt arba 216 kab. pas programos koordinatorių Michailą Segal.
D. Liekis. Kai kažkas mėgina kažką suėsti, nuskausminamieji nenaudojami

D. Liekis. Kai kažkas mėgina kažką suėsti, nuskausminamieji nenaudojami

Neseniai prezidentė pasirašė gyvūnų gerovės įstatymo pataisą dėl ritualinio gyvulių skerdimo. Suprantama, tai sukėlė gyvūnų teisių gynėjų pasipiktinimą ir išprovokavo nepasvertus pasisakymus dėl lietuviškų vertybių išdavystės bei „parsidavimo musulmonams“.

Vertinti susiklosčiusią situaciją vienašališkai sudėtinga. Viena vertus, puoselėjami gyvūnų gerovės įstatymai labai daug pasako apie bendrą šalies gerovę ir piliečių mentalitetą. Kita vertus, susiklosčiusios Lietuvai nepalankios geopolitinės aplinkybės reikalavo sprendimo, kuris pagerintų šalies ekonominį stabilumą.

Skaitykite grynas.lt

A.Butkevičius uždegė žvakutę Holokausto memorialiniame muziejuje

Darbo vizito Jungtinėse Amerikos Valstijose metu ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius Vašingtone apsilankė JAV Holokausto memorialiniame muziejuje.

Apžiūrėjęs muziejaus ekspoziciją ir uždegęs simbolinę žvakutę Holokausto aukoms atminti, Lietuvos Vyriausybės vadovas pokalbyje su muziejaus Tarptautinių programų vyresniuoju patarėju Arthuru Bergeriu pabrėžė, kad Lietuva šimtmečius buvo svetingi žydų namai, todėl Holokausto tragedija yra skausminga visiems mūsų šalies gyventojams. Pernai įvairiais renginiais buvo pažymimos 70-osios Vilniaus geto likvidavimo metinės, o šiemet – Kauno ir Šiaulių getų.

Skaitykite lrytas.lt

Bendruomenėje – svečiai iš Vokietijos

Bendruomenėje – svečiai iš Vokietijos

Spalio 3 d. (penktadienį) Bendruomenės būstinėje Vilniuje lankėsi 20 žmonių, profesorių ir studentų, jungtinė delegacija iš Mainco Johannes Guttenberg (JGU) universiteto ir Leibnico Europos istorijos instituto (IEG).

Apsilankymo tikslas – geriau pažinti Lietuvos žydų bendruomenės istoriją, tradicijas ir dabartį. Svečius priėmė LŽB pirmininkė Faina Kukliansky, kuri ir pristatė Bendruomenės kūrimosi Lietuvoje svarbiausius momentus, akcentavo pagrindinius dabarties iššūkius. Vienas tokių, pasak pirmininkės, – jaunosios kartos ugdymas ir Europinės integracijos visavertis įgyvendinimas.

„Praeities pamokos – mums skaudžios ir reikšmingos, tačiau turime judėti pirmyn. Nors tiesioginių antisemitizmo apraiškų nepatiriame, smurto protrūkių nepasitaiko, vis dėlto dar reikia daug nuveikti, kad žydų kultūra ir istorija čia būtų suprasta kaip natūrali Lietuvos žmonių savasties dalis. Dėl to svarbu pasinaudoti Europinės integracijos teikiamomis galimybėmis, projektais, atsivėrusiomis sienomis ir stiprinti esamą švietimo sistemą, ugdyti jaunąją kartą, kuri be baimės ar paveldėtų kompleksų žvelgtų į mus“, – sakė Faina Kukliansky.

Skaityti plačiau

Izraelis pasmerkė Švedijos planus pripažinti Palestiną

ELTA ir lrytas.lt inf.

Izraelis sukritikavo Švedijos planus pripažinti Palestiną ir pirmadienį į Užsienio reikalų ministeriją išsikvietė šalies ambasadorių, praneša agentūra AFP.

Izraelio užsienio reikalų ministras Avigdoras Libermanas apgailėtinu pavadino naujojo Švedijos premjero socialdemokrato Stefano Liofveno pareiškimą, kad Stokholmas pripažins Palestinos valstybę.

S. Liofvenas savo inauguracinėje kalboje geriau dėmesį būtų sutelkęs į svarbesnes Artimųjų Rytų problemas, pavyzdžiui, kasdienines masines žudynes Sirijoje, Irake ir kitose regiono vietose, sakė ministras, kurį cituoja „Ynet“ ir „Jerusalem Post“. S. Liofvenas esą turi suprasti, kad joks žaidėjo iš išorės pareiškimas ir joks žingsnis negali pakeisti tiesioginių derybų tarp abiejų pusių.

S. Liofvenas penktadienį savo inauguracinėje kaboje teigė pripažinsiantis Palestinos valstybę. Tačiau datos jis nenurodė.

Lrytas.lt

Žydų gelbėtojams įteikti Laisvės kovų dalyvių pažymėjimai

Žydų gelbėtojams ketvirtadienį įteikiant Laisvės kovų dalyvio teisinį statusą pripažįstančius pažymėjimus, skambėjo ne tik padėkos jiems žodžiai, bet ir kritika valdžiai dėl ilgai užtrukusio gelbėtojų įvertinimo.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Specialiųjų tyrimų skyriaus vyriausiais specialistas Gintaras Šidlauskas apgailestavo, kad ketverius metus delsiant priimt sprendimus daug garbaus amžiaus gelbėtojų tiesiog mirė.

„Objektyvumo dėlei reikia pasakyti, kad prieš ketverius metus dar buvo apie 180 gyvų gelbėtojų, šiandien jų yra likę kiek daugiau negu 100“, – Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovėje ketvirtadienį kalbėjo G.Šidlauskas.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky savo ruožtu pasakojo pati esanti iš išgelbėtos šeimos ir mananti, kad gelbėtojai dar įvertinti nepakankamai – jos teigimu, žydų gelbėtojams reikėtų statyti paminklus, jų vardais vadinti mokyklas, gatves.

Skaityti plačiau
Atkurtas senasis Raudonosios sinagogos interjeras

Atkurtas senasis Raudonosios sinagogos interjeras

Šį rugsėjį duris visuomenei atvėrė restauruota Joniškio sinagogų komplekso Raudonoji sinagoga. Salėje atkurtos senosios interjero detalės, stengiantis kuo labiau priartėti prie buvusio originalo.
Raudonojoje sinagogoje siekta kaip įmanoma labiau atkurti autentišką vaizdą: originalų dekorą, ornamentus. Restauruota švenčiausia sinagogos vieta – Aron kodešas, kuriame išryškėja žydų žvaigždė, tapyti skliautai, dekoruotos kolonos, kitos detalės.

Skaitykite skrastas.lt

Kauno geto Didžiosios akcijos 73-ąsios metinės

2014 spalio 26 d. 12 val. Kauno žydų bendruomenė minės Kauno geto Didžiosios akcijos 73-ąsias metines.
Kviečiame kartu prisiminti ir pagerbti šių žudynių aukas.
Didžiausia Kauno geto gyventojų naikinimo akcija buvo įvykdyta 1941 m. spalio 28- 29 d.  „Didžiosios“ akcijos metu IX forte buvo nužudyta 10 tūkstančių žmonių, tarp jų – 4273 vaikai.

Neapykanta žydams traukiasi į šešėlį?

Žydų vaizdavimo šalies interneto žiniasklaidoje tendencijos gerėja. Tiesioginės neapykantos atvejų šiemet kol kas nepasitaikė, o pozityviai žydus ir žydiškumą charakterizuojančių publikacijų aptikta dažniau nei negatyvių. Tai rodo tolerancijos kampanijos „Beigelių krautuvėlė“ šių metų sausio – rugpjūčio mėnesiais atliktas internetinės žiniasklaidos naujienų monitoringas.

Monitoringo tikslas – įvertinti pozityvios ir negatyvios informacijos santykį žydų bei kitų dažniausiai Lietuvoje diskriminaciją patiriančių visuomenės grupių (etinių, tautinių, religinių mažumų, LGBT – lesbiečių, gėjų, biseksualių ir translyčių asmenų) atžvilgiu. Dėmesio taip pat skirta vyrų ir moterų vaidmenų vaizdavimui. Publikacijos stebėtos dešimtyje didžiausių naujienų portalų.

Skaityti plačiau

LIETUVOS ŽYDŲ BENDRUOMENĖ RŪPINASI PALAIKŲ, RASTŲ KAUNO VII FORTE, PALAIDOJIMU

Vilnius, 2014-10-01

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės komentaras dėl 2014-09-30 pranešimų žiniasklaidoje.

Kaip mums yra žinoma, 2012 m. pavasarį viešosios įstaigos „Karo paveldo centras“, valdančios Kauno VII fortą, darbuotojai ir savanoriai pirmą kartą rado ne žemės sluoksnyje buvusius žmonių palaikus. Eksperto Dr. Rimanto Jankausko parengtoje palaikų apžiūrios pažymoje konstatuota, kad apžiūros duomenys „neprieštarauja turimiems istoriniams duomenims apie šioje vietoje esančią masinę, daugiausia žydų tautybės asmenų kapavietę“.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. birželio 9 d. nutarimu Nr.446 patvirtintoje Rezistentų ir kitų asmenų, nužudytų Lietuvoje okupacinių režimų metu, palaikų perkėlimo ir įamžinimo tvarkoje numatyta, kad dėl palaikų perkėlimo tikslingumo sprendžia atitinkamos savivaldybių komisijos. Kauno miesto savivaldybėje tokia komisija sudaryta tik 2012 m. birželio 4 d. (Administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-2133). Į Komisijos sudėtį įtrauktas ir Lietuvos žydų bendruomenės atstovas. Komisijos nariai  buvo kelis kartus susirinkę spręsti VII forte rastų palaikų perlaidojimo klausimą, tačiau apie kokius nors sprendimus iki šiol nesame informuoti.

Skaityti plačiau
Jom Kipur

Jom Kipur

Šiandien spalio 3d.  yra Jom Kipur išvakarės, šeštadienį Jom Kipur pasninkas.
Po Žydų Naujųjų Metų prasideda dešimties dienų periodas, vadinamas „Rūsčiosiomis dienomis“ arba „10 atgailavimo dienų“. Šiomis dienomis, panašiai kaip ir prieš Naujuosius Metus, yra įprasta lankyti kapines. Kiekvieno žydo ir visos bendruomenės susikaupimas bei iškilminga būsena auga, o jų kulminacija įvyksta 10-ąją tišrio – Jom Kipur, arba Jom ha-Kipurim (Išpirkimo) dieną. Tai diena, kuri yra skirta dvasinei ir dieviškajai sričiai: visi, išskyrus mažus vaikus ir ligonius, visą parą laikosi griežto pasninko (netgi be vandens) ir meldžiasi sinagogoje. Apsivelkama baltais drabužiais – apsivalymo ir vilties simbolis.
Viena iš pirmųjų Jom Kipur maldų vadinama Kol nidrei („Visi įžadai“); tai prašymas atleisti nuo tų prievolių ir pažadų vykdymo, kurie buvo priimti ne laisva valia, todėl ir liko neįvykdyti. Šiai maldai yra sukurta daugybė liūdnų ir veriančių melodijos variantų. XIX a. į Jom Kipur liturgiją buvo įtrauktas Abraomo Dancigo tekstas, kuris vadinasi Tefila zaka (Tyroji malda). Tai poetiškas ir jaudinantis tekstas, kuriame yra atsimenamas žmogaus sukūrimas bei jo egzistavimo prasmė – stengtis atitiktį Kūrėjo užmojį. Tradicija moko, kad per Naujuosius Metus kiekvienam žmogui paskirtas likimas Jom Kipur pabaigoje yra užtvirtinamas antspaudu ir nėra pakeičiamas; visą šią dieną nuoširdžiai atgailaudamas ir melsdamasis visa širdimi žmogus gali sušvelninti dieviškąjį sprendimą.

Aptiktus žydų palaikus Kauno VII forte apsispręsta laidoti toje pačioje vietoje

Kauno VII forte 2012 metais rastus žydų palaikus numatoma perlaidoti jų radimo vietoje spalio 24 d. Apie tai ketvirtadienį paskelbė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė. Beje, šis atvejis ir vėl atvėrė seną nesantaiką tarp dviejų miesto žydų bendruomenių.

Lietuvos žydų bendruomenė pranešė, kad su paveldosaugininkais ir Kauno VII fortą valdančiu Karo paveldo centru rado visas puses tenkinantį sprendimą – palaikai bus laidojami jų radimo vietoje, ant esamo žemės lygio užpilant papildomą grunto sluoksnį.

Sprendimas perlaidoti palaikus jų radimo vietoje aiškinamas žydų religine teisine nuostata, kad tuo atveju, kai palaikai randami vietoje, kur žmonės buvo nužudyti ar palaidoti, jie negali būti iškeliami iš tos vietos.

Skaitykite 15min.lt 

Etgaras Keretas. Niekada nėra vėlu atgailauti

Jom Kipuras visada buvo mano mėgstamiausia šventė. Dar darželyje, kai visi kiti labiau mėgo Purimą dėl jo kostiumų, Hanuką dėl latkių (bulvinių blynų) ir Velykas dėl ilgų atostogų, aš buvau prisirišęs prie Jom Kipuro. Kadaise, dar būdamas berniukas, mąsčiau, kad, jei šventės būtų kaip vaikai, tai Purimas ir Hanuka būtų pačios populiariausios klasėje, Roš Hašana būtų pati gražiausia, o Jom Kipuras būtų savotiškas keistuolis, vienišius, tačiau įdomiausias iš visų. Kai apie tai mąstau dabar, tai suprantu, kad „savotiškas keistuolis, vienišius, tačiau įdomiausias iš visų“, buvo tas apibūdinimas, kurį taikiau sau pačiam, tad tikroji priežastis, kodėl taip mėgau Jom Kipurą, buvo ta, kad maniau, jog ši šventė yra kaip aš. Ir, nors aš nebesu savotiškas keistuolis, tikrai nesu vienišius, esu pakankamai suaugęs, kad suprasčiau, jog nesu pats įdomiausias, aš vis dar myliu šią šventę.

Skaitykite bernardinai.lt

Interviu su lietuviu, kuris myli žydus: netolerancijos priežastis yra tamsa, neišprusimas

Skulptorius, metalo plastikas, tapytojas, Vilniaus Dailės Akademijos Telšių fakulteto profesorius Romualdas Inčirauskas drąsiai gali būti vadinamas istorinės atminties saugotoju ir tolerancijos skatintoju. Beigelių krautuvėlėje apie savitą kūrybos lauką, žemaičių ir žydų istorijos pėdsakus Telšiuose bei susikalbėjimo svarbą menininką kalbina Radvilė Rimgailaitė.

– Kodėl taip susiklostė, kad kuriate būtent Telšiuose ir Jūsų kūryboje tiek daug dėmesio skiriama žydų bei žemaičių istorijai?

Skaitykite delfi.lt

Pažymėjimai Laisvės kovų dalyviams

Ketvirtadienį, spalio 2 d., 12 val. Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13) bus įteikti pažymėjimai asmenims, kuriems už žydų gelbėjimą Holokausto metu pripažintas Laisvės kovų dalyvio teisinis statusas.