Lapkričio 14-16 d.d.
PENKTADIENIS
14:00- 17:00 Atvykimas į Birštoną. REGISTRACIJA
Vilniaus Rotušė | Lapkričio 16 d. 16 val. Susitikimas su Arkadijumi Gotesman
Šiais metais Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centras minės 1995 m. UNESCO įtrauktą į atmintinų dienų sąrašą Tarptautinę Tolerancijos dieną (11.16) kartu su Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba ir Lenkijos institutu Vilniuje.
2014 m. lapkričio mėn. 13 d. 17 val. Tolerancijos centre bus atidaroma paroda „Janas Karskis. Laisvės žmogus“. Renginyje dalyvaus Lenkijos žydų istorijos muziejaus direktoriaus pavaduotojas Zygmunt Stępiński ir šio muziejaus įgaliotinė strategijos ir plėtros klausimais Lena Dąbkowska-Cichocka. Taip pat bus apdovanoti Vilniaus apskrities bendrojo ugdymo mokyklų mokinių konkurse „Lietuvos Respublikos pilietis“ dalyvavę „protų mūšio“ finalininkai. Po oficialiosios dalies pakviesime į „Reszów Klezmer Band“ koncertą, švenčiantį toleranciją.
Žydų ekstremistų grupės ketvirtadienį Jeruzalėje planuoja demonstraciją, kuri tikriausiai dar labiau pakurstys įtampą po atakos, kai palestiniečių automobilis rėžėsi į žmones, ir susirėmimų „karštajame taške“ Al Aksos mečetės komplekse.
Kitą dieną po to, kai vienas palestinietis savo automobiliu tyčia rėžėsi į dvi pėsčiųjų grupes, taip nužudydamas policininką, Izraelio policija įrengė betono barjerus ir kelių užtvaras aneksuotoje arabiškojoje Rytų Jeruzalėje.
Kelios valandos po to išpuolio, kuris buvo antra tokia ataka per dvi savaites, kitas palestinietis pervažiavo tris izraeliečių karius Vakarų Kranto pietuose. Kariai buvo sužeisti, vieno jų būklė rimta, o Izraelyje padidėjo nuogąstavimai dėl galimos tokių išpuolių bangos.
Ketvirtadienį ryte dėl to incidento Vakarų Krante kaltas 23 metų vairuotojas, palestinietis iš kaimo netoli Hebrono, pasidavė. Jis tvirtina, kad tai buvo tik eismo nelaimė, sakė jo šeima.
Stiprus vėjas ir gausūs krituliai labiau nei sustiprintos Izraelio policijos pajėgos prisidėjo prie to, kad per savaitgalį palestiniečių protestai Jeruzalėje kiek aprimo, skelbia CNN. Laimė, neišsipildė pačios niūriausios prognozės, kad po trumpo Al Aksos mečetės uždarymo gali kilti ir trečioji intifada. Vis dėlto, pabrėžia CNN, krituliai ir vėjas nepašalino mieste tvyrančios pavojingos atmosferos.
Skelbiama, kad įtampa mieste yra didžiausia nuo pat to laiko, kai prieš dešimtmetį baigėsi antroji palestiniečių intifada. Dabartinę situaciją itin kaitina tai, ką dalis vadina iš neapykantos įvykdytais nusikaltimais, o dalis – teroristiniais išpuoliais. Kone kasdien palestiniečių paaugliai mėto akmenis, o Izraelio policija atsako ašarinėmis dujomis ir guminėmis kulkomis. Šimtai paauglių pirmą kartą gyvenime jau pažino kalėjimą iš vidaus.
Jeruzalės meras teigia, jog tokia situacija yra nepakeliama, ir pranešė, kad virš neramiausių rajonų bus paleisti balionai su aukštos raiškos vaizdo stebėjimo kameromis. Izraelio ministrų kabinetas svarsto galimybę paskelbti įstatymą, kuris už akmenų mėtymą nustatytų kalėjimo bausmę iki 20 metų.
Gerbiamieji Lietuvos žydų bendruomenės nariai,
Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos pagrindinis rėmėjas WORLD ORT siūlo unikalų projektą – galimybę mokytis prestižiniuose JAV universitetuose ( Brauno, Kolumbijos, Kornelijos, Harvardo, Prinstono, Pensilvanijos, Jeilio, sprendžiamas klausimas dėl Masačiuseco technologijų instituto). Minėti universitetai suteiks galimybę gauti geriausią išsilavinimą pasaulyje gamtamokslinių, humanitarinių, technologinių bei socialinių mokslų srityse.
Projekto ribose manoma sukurti fondą, kuris padės stojantiesiems į minėtus universitetus nuo 2016 metų. Pasiruošimo procesas ir dokumentų paruošimas trunka visus metus. Todėl tie, kurie norėtų stoti į JAV universitetus 2016-2017 m.m., jau 2015 metų rugsėjo mėn. turėtų pradėti ruošti dokumentus. 2016 metų sausio mėnesį dokumentų pateikimas turi būti baigtas.
Kviečiame ypač gabius 10-11 klasių moksleivius, besimokančius įvairiose Vilniaus mokyklose, atvyti mokytis į Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnaziją. Garantuojame, kad gimnazijos mokytojai gebės paruošti gabius moksleivius stojimui į prestižinius JAV universitetus. Sieksime, kad labai brangios studijos būtų apmokėtos iš projekto.
Dėl konsultacijų prašome kreiptis į direktorių Mišą Jakobą, tel. 5410235
Pagarbiai,
Miša Jakobas , Vilniaus Šolomo Aeichemo ORT gimnazijos Direktorius
Mielieji,
2013 m. lapkričio 10 d. sekmadienį, Klubai „Dubi” ir „Dubi Mišpoha“ organizuoja vaikučiams ir jų tėveliams išvyką į „Bendorių“ žirgyną, Riešės rajone.
Jūsų laukia smagus jodinėjimas žirgais uždarame jojimo manieže su žirgyno treneriais, pažintinė ekskursija po žirgyną vaikams ir suaugusiems, iškyla žirgyno teritorijoje, bei smagi kompanija!
Transportas: 10.30 val. – autobusas išvyks nuo „Forum palace“.
Kaina: Išvykos kaina 20 Lt. vaikui.
Registracija vyksta iki lapkričio 7 d. išankstinė registracija būtina, vietų kiekis ribotas!
Registracija ir papildoma informacija telefonu – tel.861800577 Margarita.
Lapkričio 7 d., penktadienis, 16.45 val.
Jubiliejui besiruošiantis festivalis „Kino pavasaris“ kino klasikos ir rašytojo Romaino Gary gerbėjams dovanoja tris nemokamus filmo „Dangaus šaknys“ seansus. Juosta, kuriai scenarijų parašė minėtasis autorius, bus rodoma Marijampolėje, Panevėžyje ir Kaune.
„Romaino Gary asmenybė yra glaudžiai susijusi su Lietuva. Šiemet minime šio unikalaus rašytojo 100-ąsias gimimo metines, tad tai puiki proga prisidėti prie mūsų šaliai itin svarbaus menininko darbų sklaidos, kviečiame pažvelgti į R. Gary kūrybą kitu kampu – per kino meno prizmę. Džiaugiamės, jog su partnerių pagalba projektą galime vykdyti ne tik sostinėje, bet ir mažesniuose Lietuvos miestuose“, – sako „Kino pavasario“ direktorė Vida Ramaškienė.
Šį sekmadienį, lapkričio 9 d., 13 valandą tęsiame Judaizmo kursą,
kurį veda Rabinas Chaimas Buršteinas – “Toros paslaptys”.
Laukiame Jūsų II aukšto salėje, Pylimo 4.
Dėl informacijos skambinkite telefonu 865211723.
2014 m. rugsėjo 21d. Lietuvos Respublikos Seime įvyko tarptautinė konferencija “Lietuvos Jeruzalės medikai”, skirta žuvusiems Kauno ir Šiaulių getuose medikams atminti.
Ištrauka iš Sveikatos apsaugos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės kalbos
Sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos žydų bendruomenės svarbi iniciatyva – ši konferencija „Lietuvos Jeruzalės medikai“. Vilnius, vadinamas „Lietuvos Jeruzale“, nuo seno puoselėjo Rytų Europos medicinos tradicijas. Pirmasis žydų medicinos centras čia buvo įkurtas daugiau nei prieš 200 metų. 1908 m. pradėjo veikti pirmoji žydų medikų organizacija. 1937 m. tuometiniame Vilno vyko pirmasis tarptautinis viso pasaulio žydų gydytojų suvažiavimas. Jo šūkis buvo: „Žydų tautos kultūra yra neatsiejama nuo medicinos kultūros“. Pritardama šiai puikiai minčiai, drįstu teigti, Lietuvos tautos kultūra yra neatsiejama nuo žydų kultūros, o mūsų šalies medicina yra neatsiejama nuo Lietuvos Jeruzalės medikų ir visų gerosios valios litvakų, savo gyvenimą paskyrusių žmonių sveikatai ir gyvybei gelbėti.
“Mirtis ir kapinės – ne ta vieta žydams, kurią reikia puošti”, – apie žydų kapinių ir laidojimo tradicijas pasakojo Vilniaus universiteto dėstytoja bei vyresnioji Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos žydų knygų bibliografė dr. Lara Lempertienė. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje buvo daugiau kaip du šimtai veikiančių žydų kapinių. Šiuo metu veikiančios yra tik Vilniuje (Sudervės kelyje) ir Kaune. Visos kitos – gana apleistos. Prieš daugiau kaip dvejus metus įsikūrusi viešoji įstaiga “Maceva” pradėjo registruoti, fotografuoti dar išlikusius jų antkapius, dešifruoti jų epitafijas.
Prie sumanymo prisidėjo daug savanorių. Sudarytame litvakų kapinių kataloge šiuo metu yra 273 senosios kapinės. Projekto sumanytojai rėmėsi Lietuvos kultūros paveldo departamento informacija, tačiau aptiko dar ir naujų, į saugomų paminklų sąrašą neįtrauktų kapinių. Pasak VšĮ “Maceva” steigėjų Aleksandro Avramenko ir Sergejaus Kanovičiaus, internetiniame puslapyje litvak-cemetery.info visi litvakų ainiai galės surasti savo artimųjų poilsio vietas su vardais, pavardėmis ir datomis. Šios kapinės yra turtingos Lietuvos žydų istorijos liudytojos bei neatsiejama Lietuvos istorijos ir kultūros dalis. Ant paminklo – tik mirties data
Šiomis dienomis Kongresų rūmuose vyksta intensyvios repeticijos – spalio 31 d. čia rengiamas neeilinis koncertas. Pirmo ryškumo violončelės žvaigždė Gavriel Lipkind iš Izraelio su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru grieš kultinį Philipo Glasso Koncertą violončelei ir orkestrui Nr. 2 „Naqoyqatsi“. Taip pat programoje – itin laukiama Broniaus Kutavičiaus „Epitafijos Orleano Mergelei“ pasaulinė premjera bei Rytų miesto skambesiais alsuojanti JAV kompozitoriaus Michaelo Gordono „Pekino harmonija“.
Publikos susidomėjimas šiuo koncertu itin didelis, bilietų liko visai nedaug. Originaliu mąstymu pasižymintį 37-erių žydų violončelininką Gavrielį Lipkindą galima būtų pavadinti antruoju Glennu Guldu. Anksti išgarsėjęs kaip vunderkindas – debiutavo aštuonerių, jau kaip garsenybė išvyko iš Izraelio aštuoniolikos, laimėjo daugelį prestižinių konkursų, koncertavo su garsiais orkestrais, – būdamas 25-erių nutarė pristabdyti savo sceninius pasirodymus. Jis trejus metus studijavo muziką, naujai peržvelgė atliekamą repertuarą ir užsidaręs savo paties įkurtoje įrašų studijoje, išleido du albumus (2006 m.). Įkūrė Lipkindo kvartetą, su kuriuo pradėjo taip pat aktyviai koncertuoti.
2 0 1 4 m. s p a l i o m ė n. 3 1 d., V i l n i u s. Vokiečių dailininkės ekspresionistės Cornelijos Gurlitt (1890–1919) piešinių ir litografijų rinkinys – jau Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus dailės fonde.
Meno galerijos Vokietijoje savininkas dr. Hubertas Portzas perdavė muziejui šešiolika C. Gurlitt piešinių ir litografijų, kurių didžioji dalis datuojama 1917 metais. Pirmojo pasaulinio karo metu (1914–1918) gilias meno tradicijas puoselėjančios Gurlittų šeimos atstovė, jau 1914-aisiais užsirekomendavusi kaip puiki ekspresionistė, tapo Raudonojo Kryžiaus savanore ir dirbo gailestingąja seserimi Vilniaus Antakalnio ligoninėje, laisvalaikį skirdama kūrybai. Istoriniuose šaltiniuose minima, kad 1917 metais C. Gurlitt buvo surengusi savo parodą Vilniuje. Čia ji susipažino ir su savo mylimuoju, dailės kritiku Pauliu Fechteriu, įvertinusiu ryškų jaunos menininkės talentą. Deja, vos 29-erių tesulaukusi dailininkė ekspresionistė C. Gurlitt pasitraukė iš gyvenimo, nesugebėjusi įveikti ją kamavusios egzistencinės krizės, kuri užklupo po Pirmojo pasaulinio karo stengiantis įsitvirtinti Vokietijoje kaip nepriklausomai menininkei.
Po susitikimo su Izraelio prezidentu Reuvenu Rivlinu akademikas ir vienas žinomiausių Lietuvos verslininkų, UAB „Biotechpharma“ valdybos pirmininkas Vladas Bumelis 15min.lt teigė, kad Izraelis tapo pasaulio inovacijų lyderiu, o Lietuvai reikia pasirinkti, kokiu keliu bus žengiama toliau – statomi dideli fabrikai, kuriuose dirbs minimalią algą gaunantys žmonės, ar kuriama žinių ekonomika.
Izraelio diplomatijos vadovas ketvirtadienį pasmerkė Švedijos vyriausybės sprendimą pripažinti Palestinos valstybę, sakydamas, kad jis pakenks pastangoms išspręsti konfliktą su palestiniečiais.
Švedijos vyriausybės sprendimas pripažinti palestiniečių valstybę yra apverktinas sprendimas, kuris tik sustiprins ekstremistinius elementus ir nepripažinimo politiką, kurios laikosi palestiniečiai“, – sakoma Izraelio užsienio reikalų ministro Avigdoro Liebermano pareiškime.
„Gėda, kad Švedijos vyriausybė pasirinko žengti šį deklaratyvų žingsnį, kuris daro daug žalos ir nesiteikia jokių privalumų“, – pridūrė jis.
„Švedijos vyriausybė privalo suprasti, kad santykiai Artimuosiuose Rytuose daug sudėtingesni negu prekybos tinklo IKEA surenkamieji baldai ir kad jie turi veikti atsakingai bei jautriai“, – pabrėžė A.Liebermanas.
Aut. Geoff Vasil
Jau daugelį metų Lietuvos žydų bendruomenė kartu su JOINT išleidžia žydų kalendorius ir dovanoja juos bendruomenės nariams ir draugams per žydų Naujuosius metus. Kiekvienas leidimas turi savo temą. Šiemet – 5775 metų tema — Lietuvos žydų indėlis į mediciną. Pasirinkimas neatsitiktinis.
Pastaraisiais metais Lietuvoje imta plačiau rašyti, kad mylimas vaikų pasakos personažas- Daktaras Aiskauda, to paties pavadinimo Kornejaus Čukovskio knygoje atsirado iš autoriaus pažinties su visų gerbiamu vilniečiu, įžymiu gydytoju humanistu, mokslininku, medicinos mokslų daktaru, visuomenės veikėju, labdaros organizacijų įkūrėju,Vilniaus žydų bendruomenės pirmininku ir šiaip geru žmogumi Cemachu Šabadu. Jo nuotrauka ant kalendoriaus viršelio. Visos kalendoriaus nuotraukos yra iš Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus ir YIVO fondų.
Pradžioje buvo svajonė – didi, graži, spindinti, kartais, rodosi, gal net sunkiai pasiekiama, nes reikia ne tik didžiulių lėšų, bet ir žmogiškų pastangų, degančios širdies. Šiandien ta svajonė jau yra tapusi kūnu – Lenkijos žydų istorijos muziejumi. Geriausias šios svajonės simbolis yra tiltas – tas virš bedugnės pakibęs kelias, kuriuo kiekvienas muziejaus lankytojas pereina žengdamas į nuolatinę ekspoziciją. Tiltas yra drąsos peržengti mus skiriančią prarają simbolis. Kartu tai ir meilės simbolis, suartinantis tautas, kartas, atskirus žmones. Išdrįsti, nes myli. Meilė veda į priekį, veda per prarajas, per iškylančias kliūtis. Veda tikslo link, o tikslas – muziejus, kuriame pasakojama tūkstantmetė Lenkijos žydų istorija. Liudijamas gyvenimas, o ne mirtis. Muziejus yra pasakojimas, kurį girdime, muziejus yra kelias, kuriuo einame. Klausome ir girdime vis geriau pažindami tuos, kurie buvo mūsų bendrapiliečiai, kurie taip pat kūrė mūsų bendrą valstybę, aukojosi dėl jos kaip savo namų. Klausome ir girdime geriau pažindami ir pačius save.