Gesher klubas
Rudenėjant – dalinamės paskutinėmis nuotraukomis iš vasaro sezono uždarymo, kurias padarė Robertas Skalskis.
Albumą žiūrėkite čia
Ačiū Robertui
Chanuka Kauno žydų bendruomenėje
Gešer vasaros sezono uždarymas
„Fajerlech“ vadovė Larisa Vyšniauskienė: „Žydų muzikai būdingas pozityvumas, nes žydai nemoka gedėti“
Žydų dainų ir šokių ansamblis „Fajerlech“ – vienas seniausių Lietuvos folkloro ansamblių, šiemet švenčiantis keturiasdešimt trečiąjį gimtadienį. „Fajerlech“ muzikinius spektaklius yra matę Izraelio, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos, Švedijos, Suomijos, Didžiosios Britanijos ir Vokietijos žiūrovai, tačiau ansamblio meno vadovė Larisa Vyšniauskienė teigia, kad jai mieliausia koncertuoti mažuose Lietuvos miesteliuose. Su ponia Larisa kalbamės apie „Fajerlech“ kūrybinį kelią, daugiatautį kolektyvą ir įkvėpimo paieškas.
Ką reiškia Jūsų ansamblio pavadinimas?
Žodis „fajerlech“, išvertus iš jidiš kalbos, reiškia „liepsnelės“. Man ansamblio pavadinimas asocijuojasi su kūrybos liepsna, kurią reikia nuolat kurstyti, kad ji neužgestų, o toliau skleistų šviesą ir šilumą. Jidiš kalba pasirinkta neatsitiktinai – tai mūsų protėvių kalba, dar ne taip seniai buvusi visų Rytų Europos žydų lingua franca. Pati labai gerai atsimenu savo senelius, kalbėjusius jidiš, šventusius tradicines šventes. Norisi, kad šios tradicijos atgimtų muzikoje ir šokyje.
Kiek narių sudaro Jūsų ansamblį?
Pranešimas apie antrą „Mini Limmudą 2014“
Data: Lapkričio 14-16 Vieta: Birštonas, „Royal SPA Residence“
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės, Europos žydų fondo (The European Jewish Fund) ir Geros valios fondo remiamas seminaras kviečia Jus pailsėti, mokytis ir pramogauti su savo šeimomis ir vėl pasimatyti su draugais iš visos Lietuvos!
Jūsų laukia:
Judaizmo užsiėmimai, žaidimai, poilsis.
Paskaitos apie aktualią politiką, kinas ir animacija.
Ekskursija, Izraelio dainų koncertas Birštono Kurhauze.
Vaikams bus paruošta speciali programa!
Nusiteikime smagiam bendravimui su gera nuotaika.Visi kartu penktadienio vakarą sutiksime šabatą!
Mūsu svečiai: Dgani Tzabari (Izraelis), Lara Lempertienė,Giedrius Drukteinis, Ilja Bereznickas, Lilia Kopač,Egdūnas Račius, Arkadij Gotesman ir kiti.
Mini Limmudas vyks Birštona “Royal Spa Residence” http://www.royalspa.lt/
Registracija bus TIK spalio 23 dieną, 17.00-19.00 LŽB, Pylimo 4.
Kainos suaugusiam 200 litų, vaikui nuo 3 iki 13 metų 80 litų (vaikučiams 02 metų nemokamai).
Informacija telefonu 865211723
Simchat Tora
Spalio 16 d. ketvirtadienį sinagogoje 18.15 val. Simchat Tora
18.15 -Sveikinimo žodžiai.
18.30 – Malda
19. 00 – Šokiai su Tora.
19. 15 – Loterija
Hannah Arendt ir mąstymo reikšmė
Spalio 14 dieną prieš 108 metus Hanoveryje Vokietijos žydų šeimoje gimė Hannah Arendt, tapusi reikšminga XX amžiaus filosofijos figūra. Pasak jos, mąstymas – pavojinga veikla.
„Kritiškai mąstyti visuomet reiškia būti priešišku“, – sakė politikos filosofė Hannah Arendt savo paskutiniame interviu prieš mirtį 1975-aisiais metais. Pabrėždama, jog kritinė mintis visuomet meta iššūkį nusistovėjusiams įsitikinimams bei palaužia pripažintas taisykles, ji prisidėjo: „Mąstymas pats savaime yra pavojingas sumanymas“.
Tai iliustruoja ir pats filosofės gyvenimas, ypač publikavus garsiąją knygą Eichmannas Jeruzalėje: blogio banalumas (1963 m.), paremtą penkių dalių reportažu žurnalui New Yorker iš Jeruzalėje vykusio nacio, vieno pagrindinių Holokausto organizatorių Vokietijoje, Adolfo Eichmanno teismo. Dėl jos H. Arendt buvo smarkiai kiritkuojama. Neigiamų reakcijų susilaukė jos teiginys, kad A. Eichamannas – ne psichopatas ar antisemitas, o normalus ir sveikas funkcionierius, kuriam svarbiausia – kuo geriau atlikti užduotis, kad galėtų siekti karjeros. Taip pat ji kritikuota dėl požiūrio į Izraelio valdžią, kuri, pasak filosofės, neteisėtai suėmė ir kalino nacį, o jo teismu siekė paskatinti solidarumą žydų tarpe, primenant Holokausto patirtį. Visgi kontroversiškiausia filosofės idėja buvo ta, kad patys žydų bendruomenių lyderiai bendradarbiavo su naciais. Nieko keisto, kad ši H. Arendt knyga į hebrajų kalbą buvo išversta tik 1999 metais.
Gesher kelionė šį savaitgalį
Mieli kelionės “Žydai tarpukario Lietuvoje ir jų paveldas” dalyviai –
Informuojame kad kelionė prasideda šį šeštadienį 9 ryto, nuo Forum Palace parkavimo (pie upės).
Prašome visų būti laiku.
Dėl informacijos skambinkite – 865211723
Paviešėti į Vilnių atvyko vilkas avies kailyje
Arkadijus Vinokuras
Bet kokio konflikto pirmoji auka yra tiesa. Siekiantys aiškinti pasauliui savo konflikto sampratą turėtų įsikalti į galvą, kad melu, pusiau tiesomis savo reikalo neapginsi. Atvirkščiai, tik pakenksi.
Pilietinės iniciatyvos „Solidarūs su Palestina“ organizatorių į Vilnių pakviestas iš Vakarų Kranto palestinietis, žmogaus teisių aktyvistas, daugiau nei 10 metų kviečiamas į Europos parlamentus, ministrų kabinetus, geriausius universitetus, taikios rezistencijos šalininkas Mohammedas Othmanas vienu teiginiu sugriovė tai, ką bando apginti. Jis pareiškė, kad teroristinė organizacija „Hamas“ yra jo broliai.
Istorijos pamoka holokausto tematika
Irena POŽĖLIENĖ
Rugsėjo 23-ioji – Lietuvos žydų genocido diena. Šiuo metu daug kur prisimenama žydų tautos tragedija, rengiami įvairūs renginiai, primenamos skaudžios istorijos pamokos.
Tą dieną šia tematika istorijos pamoka buvo surengta ir Švenčionėlių antrojoje vidurinėje mokykloje. Mokytoja Teresė Kuznecova pristatė liūdną temą pamokos, į kurią susirinko ne tik Švenčionėlių antrosios mokyklos mokiniai, bet ir mokytojai. Kad ir tragiška bei skaudi ši tema, bet apie tai būtina kalbėti, kad skaudžios istorinės pamokos nebūtų pamirštos ir daugiau nepasikartotų genocidas prieš jokią tautą.
Apie holokaustą Lietuvoje ir Švenčionių rajone papasakojo Tatjana Kuznecova iš Švenčionių verslo ir turizmo informacijos centro. Nevienam širdį suvirpino jautrus ir poetiškas eilėraštis „Drugelis“, kurį sukūrė Pavel Friedman, kuris 1944-ųjų rugsėjo mėnesį buvo nužudytas Aušvico koncentracijos stovykloje.
Bernard-Henri Levy. Šiandienis antisemitizmas yra tiksinti laiko bomba
Vienas painiausių, tačiau svarbiausių šios dienos klausimų yra nauji antisemitizmo gūsiai. Nors mes tai įsisąmoninome lėtai, tačiau istoriiškai antisemitizmas mutavo, visiškai keisdamas savo formą, veidą ir net turinį.
Antisemitizmas buvo pagoniškas, kai Romos imperijos laikais žydai buvo nekenčiami už tai, kad išpažino religiją, kuri iš pasaulio atėmė jo magiškumą.
Jis buvo krikščioniškas per kryžiaus žygius, inkviziciją, viduramžių pogromus ir vėliau, kai žydai būdavo kaltinami dėl Jėzaus Kristaus kančios ir mirties.
Jis buvo antikrikščioniškas po to, kai žmonės, sekdami d’Holbachu, Voltaire’u, Apšvieta ir Voltaire’o šūkiu „susidorokime su šia gėda“ (galvoje jis turėjo organizuotos religijos netoleranciją), pradėjo neapkęsti žydų ne už tai, kad jie nužudė Dievo sūnų, tačiau už tai, kad jie sukūrė Vienatinį Dievą, o per tai tam tikru būdu ir Sūnų.
Švenčionėliuose masinių žydų žudynių vietoje susirenkama paminėti Holokausto aukų
– Šioje vietoje Švenčionėlių pušyne žemė svyruoja po kojomis, – sako Švenčionių žydų bendruomenės pirmininkas Miša Šapiro. Po Antrojo Pasaulinio karo vietiniai žmonės, kurie užklysdavo grybauti į šias vietas, tą tvirtindavo ir dabar sako. 1941m. spalio 9d. šioje vietoje įvyko baisi Holokausto tragedija – nužudyti 3926 tūkstančiai, iš jų 717 vaikų dėl to, kad jie buvo žydai. Žudė naciai, jiems padėjo vietiniai gyventojai. Liudininkai sakė, kad vaikams šovinių buvo gaila, juos užmušė, daužydami į medžių kamienus.
Kasmet pirmąjį spalio sekmadienį Švenčionėliuose masinių žydų žudynių vietoje susirenkama paminėti Holokausto aukų, suvarytų iš 18 aplinkinių mažų žydiškų miestelių: Pabradės, Ignalinos, Postavų, Adutiškio, Stojatiškio, Daugėliškių, Dūkšto, Linkmenų, Kaltanėnų, Melagėnų, Nemenčinės, Lintupų ir kt.
LŽB bendruomenėje veikia paroda , skirta atkurtąjam Lietuvos žydų sporto klubui ,,Makabi“, pažyminčiam 25-erių metų sukaktį
Lietuvos sporto klubas „Makabi“ gali didžiuotis savo giliomis tradicijomis. Vilniuje „Makabi“ buvo įkurtas 1916 m., o Lietuvoje gyvavo nuo 1920 iki 1940 metų. „Makabi“ būstinė buvo Kaune. 1926m. Lietuvoje buvo net 83 „Makabi“ klubo skyriai, vieniję 4 tūkstančius narių. Klubas leido dvisavaitinį laikraštį, turėjo savo stadioną. Daugiausia laurų buvo pelnę „Makabi“ futbolininkai, boksininkai, stalo tenisininkai, dviratininkai. Šių sporto šakų atstovai ne kartą gynė Lietuvos rinktinių garbę tarptautinėje arenoje.
KTU atidengta atminimo lenta garsiam lietuvių rašytojui Icchokui Merui
Minint gimimo 80-metį, Kauno technologijos universitete (KTU) penktadienį atidengta atminimo lenta šios aukštosios mokyklos absolventui, plačiausiai pasaulyje žinomam lietuvių rašytojui Icchokui Merui.
Lietuvos nacionalinės premijos laureato, Gedimino 3-ojo laipsnio ordino kavalieriaus, Lietuvos konsulo gyvybė užgeso šių metų kovo 13 d. Tel Avive. Spalio 8-ąją jam būtų suėję 80 metų. Atminimo lenta atidengta šalia KTU aulos (A. Mickevičiaus g. 37).
„Icchokas Meras yra ir Lietuvos, ir pasaulio rašytojas. Tokie yra visi dideli žmonės. Simboliška, kad šio iškilaus visuomenininko, kultūrininko, Asmenybės atminimo lenta yra atidengiama šiame pastate, kuriame 1922 m. vasario 16 d. buvo įsteigtas Lietuvos universitetas“, – sakė KTU Senato pirmininko pavaduotojas Algis Krupavičius.
KTU Filosofijos ir psichologijos katedros profesorius Saulius Keturakis, apžvelgęs I. Mero kūrybą, pažymėjo, kad žydų tautybės rašytojas sakydavo turintis dvi tėvynes – Lietuvą ir Izraelį.
Švenčionėliuose paminėtos Holokausto aukos
Prisimindami žuvusius, galvojame apie gyvuosius
Algis JAKŠTAS
Škotų ir anglų rašytojas Valteris Skotas rašė: „Baisūs nusikaltimų padariniai gyvuoja kur kas ilgiau negu patys nusikaltimai, ir tarsi nužudytųjų šmėklos visada persekioja nusikaltėlį“. Šitie žinomo rašytojo žodžiai tiktų kalbant apie Antrojo pasaulinio karo metais vykdyto holokausto nusikaltimus, kurie neaplenkė ir Lietuvos. Lietuvoje buvo nužudyta 96 procentai žydų. Iš 200 tūkstančių gyvenusių iki karo žydų buvo nužudyta apie 192 tūkstančius. Taip buvo sunaikinta ne tik tūkstančiai žmonių, bet ir savita, šimtmečius Lietuvoje gyvavusi žydų kultūra.
O juk žydai Lietuvoje pirmą kartą paminėti 14 amžiaus pabaigoje, 1388 m. Vytauto Didžiojo privilegijoje Brastos žydų bendruomenei, tad žydai Lietuvos teritorijoje gyvena daugiau nei 600 metų, o po Antro pasaulinio karo Lietuvos žydų bendruomenė jau buvo negausi, nes, kaip minėjau, buvo nužudyta apie 96 proc. žydų ir tai, beje, pats didžiausias procentas Europoje. Liūdna tiesa, bet ją reikia pripažinti, kaip ir tai, kad ne vienas lietuvis yra dalyvavęs žydų žudynėse, ypač karo pradžioje, 1941 m. birželį ir vėlesniais mėnesiais, bet buvo ir tokių, kurie rizikuodami ne tik savo, bet ir savo šeimos narių gyvybe, slėpė žydus. Ir taip buvo išsaugota ne viena gyvybė. Prieš tokius žmones reikia nulenkti galvą. Žmonių, slėpusių ir saugojusių žydus, buvo ir Švenčionių rajone.
Spalio 8 d. Icchokui Merui (1934 – 2014) būtų sukakę 80 metų.
Spalio 8 d. Icchokui Merui (1934 – 2014) būtų sukakę 80 metų. Rašytojas gimė Kelmėje žydų tautybės bankininko šeimoje. 1941 m. vasarą jo tėvai buvo sušaudyti, Icchoką išgelbėjo ir užaugino žemaičių valstiečių Dainauskų šeima.
Lietuvos žydų bendruomenėje Pylimo 4 galima apžiūrėti parodėlę, skirtą šviesaus atminimo Icchoko Mero kūrybai. Ją parengė bendruomenės narė Polina Pailis.
„Rašytojas yra ne tam, kad kartotų tradicijas – rašytų taip, kaip visi rašė iki jo, ir nieko naujo nepasakytų, – 1992 m. interviu LRT radijo laidai „Literatūros akiračiai“ teigė prozininkas ir scenaristas Icchokas Meras. – Jei rašytojas gali pasakyti ką nors naujo – ačiū Dievui. Aš to noriu, visada to norėjau.“
Kaune bus įamžintas rašytojo I.Mero atminimas
Kauno technologijos universitete (KTU) minint gimimo 80-metį, penktadienį bus iškilmingai atidengta atminimo lenta, skirta KTU absolventui rašytojui Icchokui Merui.
Lietuvos nacionalinės premijos laureatas, Gedimino 3-ojo laipsnio ordino kavalierius, Lietuvos konsulas Izraelyje po valstybingumo atkūrimo 1990-aisiais, I.Meras – plačiausiai pasaulyje žinomas lietuvių rašytojas, vadinamas mažojo romano meistru. Jo kūriniai išversti į daugiau kaip dvidešimt kalbų, ligi šiol tebeleidžiami visame pasaulyje.
Atminimo lenta rašytojui atidengiama jo studijų draugų iniciatyva.
I.Mero atminimo lentos atidengimo iškilmėse dalyvaus Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Žydų gelbėjimo ir atminimo įamžinimo skyriaus vedėja Danutė Selčinskaja, KTU Filosofijos ir psichologijos katedros profesorius Saulius Keturakis, rašytojo studijų draugas Edmundas Čepė, kiti bendramoksliai. Po atidengimo auloje įvyks rašytojo jubiliejaus paminėjimas.
Spalio 8 d. Icchokui Merui (1934 – 2014) būtų sukakę 80 metų. Rašytojas gimė Kelmėje žydų tautybės bankininko šeimoje. 1941 m. vasarą jo tėvai buvo sušaudyti, Icchoką išgelbėjo ir užaugino žemaičių valstiečių Dainauskų šeima.
Klubo Gesher kelionė į Šiaulius
Baigėsi registracija į kelionę – siunčiu duomenis apmokėjimui.
Registracija pradės galioti kai gausime apmokėjimo dokumentą. Siųskite kvitus e-mailu.
Informacija telefonu – 865211723
Rekvizitai
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė
įm. k. 190722117
sąskaita LT09 7044 0600 0090 7953
AB Seb bankas
Mokėjimo paskirtis – Klubo Gesher kelionė į Šiaulius
KVIEČIAME DALYVAUTI KLUBŲ RENGINIUOSE SUKKOT ŠVENTĖS PROGAI!
Penktadienis spalio 10 d.
Studentų klubas ir Madrichų mokykla kviečia 17.00 val.
Šį penktadienį į Sukos statybas LŽB kieme. Laukiame klubų narių ir savanorių, jų visų lauks smagus siurprizas:
Papildoma informacija: 869380038 Amit
Sukkot Klube Knafaim 18:30 val.
Jūsų laukia šventė Sukoje, žaidimai ir užsiėmimai, skirti šventei!
Papildoma informacija: 867816741 Dorin, Simona
Šeštadienis 11 d.
Studentų klubas kviečia 17.00 val. Klubo narius švęsti Sukkotą!
Programoje: Šventė savo rankų darbo sukoje, susipažinimas su Sukkot šventės atributais, filmo apie šventę peržiūra, picų ir kokteilių vakarėlis!
Papildoma informacija: 869380038 Amit
Sekmadienis 12 d.
Klubai “Dubi ” ir “Dubi mišpaha” 11.00 val. kviečia visus mažus klubo narius į klubo Sukkot šventę.
Vaikučių laukia Sukos statymas ir puošimas, linksma šokių pamokėlė su “Fajerlech” šokių ansamblio choreografe Liza Volynskaja, lavinantys žaidimai, gardžios vaišės.
Papildoma informacija tel. 861800577 Rita.
Klubas Ilan kviečia 15.00 val.
Programoje: Įdomus dviejų dalių žaidimas, skirtas Sukkot šventės temai,
Havdalos ceremonija.
Papildoma informacija: 867816741 Dorin, Simona
Maloniai kviečiame dalyvauti!
Sukkot šventė
Sukkoto šventė prasideda šiemet spalio 8d.vakare ir tęsiasi iki 15d. Šiuo laikotarpiu žydai turi išeiti iš namų ir gyventi sukkoje- laikinai suręstame, palapinę primenančiame namelyje.
Lietuvoje sukkos dar vadinamos Kūčkomis. Kūčkų šventė vyksta praėjus penkioms dienoms nuo „permaldavimo“ dienos (Jom Kipuro). Šią šventės savaitę žydai privalo pagyventi šakomis (palmių šakomis Izraelyje) dengtoje palapinėje, kurią visi šeimos nariai surenčia tik šventėms. Palapinės primena, kad žydai turėjo keturiasdešimt metų klajoti po Sinajaus dykumą, glausdamiesi palapinėse ir neturėdami nuolatinės gyvenamosios vietos. Skatinama per šią šventę prie bendro stalo pakviesti varguolių.
Kita šios šventės apeiga vyksta sinagogoje nešiojant Toros ritinį. Šios procesijos metu raginama linksmintis, šokti. Skamba dainos, pinamos ir mojuojamos puokštės.
Hag Sukkot Sameah !
LŽB-ėje knygos apie Telšių ješivos Doktriną ir vyriausiojo Lietuvos rabino paskaitų kompaktinės plokštelės pristatymas
Lietuvos žydų bendruomenėje Vilniuje buvo surengtas Maarilya Bloch knygos “Žinių pamokos. Slaptoji Telšių (Telz) ješivos Doktrina” pristatymas. Knyga išleista, vykdant Lietuvos žydų Toros pažinimo ir sklaidos projektą. Knyga “Žinių pamokos ” – tai Telšių (Telz) ješivos vadovo ir miesto rabino Maarilya Bloch pamokos, kurias užrašė jo sūnūs ir mokiniai. Tai knyga apie žmogaus slėpinius, dvasines galias ir vertybes, sielos tyrumą ir pasiryžimą tarnauti pasaulio Sutvėrėjui.
VII forto teritorijoje nužudytų Lietuvos piliečių žydų palaikų palaidojimo ceremonija
Informuojame, kad 2014 m. spalio mėn. 24 d. 15.30 val. Kauno tvirtovės VII forte Lietuvos žydų bendruomenė, Kauno žydų bendruomenė, Kauno m. savivaldybė, Kauno chasidų sinagogos religinė bendruomenė, Kauno tvirtovės VII forto muziejus rengia 1941 m. VII forto teritorijoje nužudytų Lietuvos piliečių žydų palaikų palaidojimo ceremoniją. Ceremonijai vadovaus Europos žydų kapinių išsaugojimo komiteto pirmininkas Elikimas Šlezingeris.