

Šabatas Kauno žydų bendruomenėje

Gerbiamieji,
Maloniai kviečiame Jus susitikti su oficialia delegacija iš Izraelio – IDF (Israel Defense Forces) Izraelio gynybos pajėgos) atstovais. Susitikimas bus diskusijos formos, jo metu bus aptariamos Lietuvos žydų bendruomenės gyvenimo aktualijos. Susitikimas vyks LŽB (Pylimo g. 4), trečiadienį, lapkričio 26 d. 18 val. Jašos Heifetzo salėje (III aukštas)
Rugpjūtį tėvu tapęs operos solistas Rafailas Karpis (31 m.) nesitikėjo, jog atsivers tiek daug naujų gyvenimo spalvų. Anksčiau kitų tėvų pasakojimai apie atžalas jam atrodydavo juokingi. Vyras nesuprasdavo, kodėl susilaukę vaikų suaugusieji tarsi suvaikėja, tampa saldūs. Dabar dainininkas pripažįsta, kad ir pats tirpsta iš laimės sūpuodamas pirmagimę Rachelę.
Lietuvos ambasadoje Belgijoje lapkričio 19 dieną vyko renginys, kuriame pagerbti 1940 m. Kaune rezidavę ir tūkstančius žydų išgelbėję Japonijos ir Olandijos konsulai Chiune Sugihara ir Janas Zwartendijkas.
Lietuvos ambasadorius Gediminas Varvuolis pažymėjo glaudžiai susijusią Lietuvos ir žydų tautos istoriją, II-ojo pasaulinio karo įvykius ir gelbėtojų drąsą, kurie, nepaisydami pavojaus savo gyvybei, išgelbėjo tūkstančius kitų.
Kretingos muziejaus fonduose saugoma metalinė karūna, kurią Darbėnų žydai padovanojo grafams Tiškevičiams. Tik nežinoma, ar ji dovanota sidabrinių vestuvių proga, ar laidotuvėms. Į muziejų karūna pateko 1950-1958 metais iš Kretingos grafų Tiškevičių koplyčios-mauzoliejaus. Deja, ji rasta aplaužyta, buvusios inkrustacijos nulupinėtos.Karūna gausiai iškalinėta hebrajišais rašmenimis.
Į Lietuvos žydų bendruomenę kreipėsi Jolanta Klietkutė, Kretingos bibliotekos kraštotyros skyriaus darbuotoja, rašanti straipsnius Kretingos krašto enciklopedijai, prašydama padėti muziejui išversti karūnos užrašą.
Tekstą išvertė Lara Lempertienė, ji perskaitė atsiųstoje nuotraukoje užfiksuotą įrašą. Jeigu bus atsiųsta daugiau nuotraukų, gal pavyktų atkurti visą tekstą ir gal tuomet būtų galima atsakyti išsamiau į muziejų dominančius klausimus. Tekstas, kurį matote nuotraukoje – citata iš 104 psalmės (26 eil.): "šį Leviataną sukūrei, kad žaistų [jūroje]" (aliuziją į pasaulio kūrimą, kreipimasis į Dievą). Lieka neaišku, kodėl šis įrašas čia: gal iš kitos pusės yra Leviatano vaizdas? Taigi, šios frazės konteksto sudarymui vis dėl to svarbu žinoti, kas tai per objektas.
Šiaurės Lietuvoje esantis Joniškis traukia savo paslaptinga dvasia. Nors miestas kasmet keičiasi ir gražėja, istorijos pėdsakų, kviečiančių sekti paskui juos, šiame buvusiame žiemgalių krašte apstu.
Miestas iš medžio
Žiemgala, istorinis kraštas, apėmęs dabartines Latvijos ir Lietuvos teritorijas, garsėjo savo kovinga dvasia. Žiemgaliai kryžiuočiams priešinosi ilgiau nei bet kuri kita baltų gentis. Paskutinė užimta ir sudeginta buvo Sidabrės pilis netoli Joniškio. O jis buvęs didžiausias miestas senosios gentinės Žiemgalos lietuviškoje dalyje. Ir dabar čia galima rasti žiemgalių kultūros atspindžių.
Kaip pasakojo Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus muziejininkas Darius Vičas, istorijos šaltiniuose minima, kad miesto ištakos siekia XIII a., kai Sidabrės pilyje gyveno žiemgalių gentis. Tačiau Joniškio miestelio centre rasti palaidojimai liudija, kad čia žmonių gyventa net V–VI a. O miesto vardas kilo nuo Vilniaus vyskupo Jono.
Pasibaigus antras Mini Limmud seminarui –
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei,
Europos žydų fondui (The European Jewish Fund) ir
Geros valios fondui (GVF).
Visiems savanoriams ir darbuotojams, lektoriams ir menininkams, kurie kartu kūrė tokią šiltą šeimyninę atmosferą.
Š.m. lapkričio 16 d. mus paliko Antanas Boguslauskas, Pasaulio Tautų Tesuolis, Lietuvos žydų bendruomenės Socialinio centro narys.
Nuoširdžiai užjaučiame artimuosius, telieka gyvas šio šviesios asmenybės atminimas.
LŽB šeimų savaitgalis Birštono kurorte-akimirkos
BNS
Lietuva nepritaria vienašališkam Palestinos pripažinimui ir pasisako už sprendimą, pasiektą derybomis, pirmadienį pareiškė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
„Turime vengti bet kokių vienašalių žingsnių ir elgtis atsargiai. Galutinis taškas yra aiškus: dviejų valstybių sprendimas, visi tai remia. Bet kaip tai pasiekti? Manau, kad vienintelis būdas – per derybas“, – žurnalistams Briuselyje sakė Lietuvos ministras.
Palestiniečiai siekia valstybės Izraelio okupuotame Vakarų krante ir blokuojamame Gazos ruože su sostine Rytų Jeruzalėje. Šias žemes Izraelis užėmė per 1967 metų karą. Izraelio kariai ir naujakuriai iš Gazos pasitraukė 2005 metais.
Lietuvoje nėra vietos antisemitizmui, pabrėžia užsienio reikalų viceministras Mantvydas Bekešius, lapkričio 13 dieną kartu su kitų Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) šalių narių atstovais dalyvaujantis Berlyno deklaracijos, smerkiančios antisemitizmą, dešimtmečio minėjime Vokietijos sostinėje.
Pasak viceministro, Lietuva per pastaruosius 10 metų padarė ryškią pažangą švietimo apie Holokaustą srityje ir įamžinant jo aukų atminimą. Šiais metais žydų genocido aukų minėjimo iniciatyvose dalyvavo moksleiviai iš daugiau nei tūkstančio Lietuvos mokyklų.
2004 m. Berlyne vykusioje konferencijoje buvo priimta deklaracija, kuria ESBO valstybės narės pripažino, kad antisemitizmas įgauna naujas formas ir yra viena iš grėsmių saugumui bei stabilumui. Šalys įsipareigojo kovoti su smurtinėmis antisemitizmo apraiškomis, inicijuoti švietėjišką veiklą ir puoselėti Holokausto atminimą.
LŽB Lektoriumas, Lapkričio mėn.:
16d. 12val.
Dokumentinio arba meninio filmo peržiūra (pagal pageidavimą)
23d. 12val
Žydų sveikata pagal Talmudą
Prof. Aušra Pažėraitė
30d. 12val.
Unitų istorija LDK ir jų paveldas
Dr. Rūta Ostrovskaja
Jau šį penktadienį antras „Mini Limmud 2014“ Vieta: Birštonas, „Royal SPA“
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės, Europos žydų fondo (The European Jewish Fund) ir Geros valios fondo remiamas seminaras.
Prisegame Mini Limmud programą lietuviškai ir rusiškai ir vaikų programą lietuviškai.
Informacija – 865211723
Brangūs Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės nariai,
Norime pasidalinti įspūdžiais iš šį sekmadienį vykusios ekskursijos į Vilniaus paveikslų galeriją po parodą„PARYŽIAUS MOKYKLOS DAILININKAI IŠ BALTARUSIJOS“ ir po parodos vykusios diskusijos apie santykius su Marku Kocu.
Ar žinote, jog lapkričio 9-10d. naktį vyko “krištolinė naktis”, kurios metu prasidėjo pirmieji oficialūs pogromai prieš žydus? O mes tą pačią dieną, lygiai po 78 metų, turėjome unikalią progą pasivaikščioti po litvakų tapytojų parodą, pamatyti žymiausių žydų dailininkų paveikslus! Džiugu dėl to, jog į kvietimą atsiliepė apie 80 žmonių(kelis kart mėginome skaičiuoti, bet vis pamesdavome skaičių). Smagu, kad prie mūsų prisijungė beveik visa bendruomenė, nuo jaunimo iki pagyvenusių žmonių, kurių akys žibėjo iš noro prisiliesti prie aukštos prabos meno!
O dar labai norime padėkoti Markui Kocui už nuostabią atmosferą sukurtą po parodos mūsų jaukios diskusijos apie santykius metu! Buvo nepakartojama.
Labai malonu, jog žmonėms reikia kultūrinių renginių, jog patiko susitikimas su Marku. Na ką… išvados tik tokios, jog ateityje panašių renginių galima bus sulaukti ne vieno ir ne dviejų !
Naujienas sekite ir visas nuotraukas apžiūrėkite:
https://www.facebook.com/LithuanianUnionOfJewishStudents
Jaunimą iš visų miestų kviečiame prisijungti čia:
https://www.facebook.com/groups/296000767119214/
Pagarbiai,
Amit Belaitė
Lietuvos žydų studentų sąjungos koordinatorė
Stokholmo žydų kultūros centre lapkričio 10 dieną atidaryta paroda „Kadišas medinėms Lietuvos sinagogoms“, kurioje eksponuojama 20 didelio formato nuotraukų ir medinių sinagogų fragmentų.
Sveikindamas renginio dalyvius, Lietuvos ambasadorius Švedijoje Eitvydas Bajrūnas pažymėjo, kad labai svarbu pasaulyje pristatyti savitą Lietuvos žydų – litvakų kultūrą.
„Litvakų kultūros pristatymas Švedijoje svarbus ir tuo, kad čia esama stiprių sąsajų su Lietuvos žydų praeitimi“, – sakė ambasadorius.
Kūrybą rašytojas Markas Zingeris vadino keliu, kuriuo eidamas patiria nuotykių. Jis teigė, kad kažkas turi išmušti iš vėžių ir viską apversti. Kalbą rašytojas lygino su šokančia moterimi, su kuria santykis lengvas ir žaismingas. Ir teigė mėgstąs skaidrią kūrybos gelmę. Rašytojo M.Zingerio kūrybos vakaras buvo surengtas Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje. Buvo dalijamasi mintimis, nuomonėmis, skaitoma rašytojo kūryba. Renginyje dar dalyvavo rašytojas Alvydas Šlepikas, aktorė Emilija Latėnaitė-Beliauskienė ir bibliotekos vedėjas Žilvinas Beliauskas, nemažai svečių.
Foto iš priėmimo pas JAV specialųjį pasiuntinį kovai su antisemitizmu Ira N. Formanu.
Dėl paaštrėjusio Izraelio ir Palestinos konflikto pastebima nauja antisemitizmo Europoje banga. Neapykanta žydams, pasak ekspertų, įgauna vis naujų formų, viena kurių – Izraelio neigimas.
Kelių, kaip stabdyti antisemitizmą ir stiprinti pasaulio žydų bendruomenes ieškoma Vašingtone (JAV), kur jau trečią dieną vyksta aukšto lygio pasaulio žydų bendruomenių lyderių susitikimas. Jame pristatoma ir Lietuvos patirtis kovoje su antisemitizmu – specialiu kvietimu mūsų šaliai atstovauja Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.
Šiandien ji, kartu su Izraelio parlamento (Kneseto) atstovais, Europos bei Šiaurės Amerikos žydų bendruomenių vadovais dalyvauja Šiaurės Amerikos žydų asociacijų Generalinėje asamblėjoje.
2014 gruodžio 11 d. rengia penktą respublikinę mokslinę konferenciją, kuri vyks Lietuvos kultūros tyrimų institute: Vilnius, Saltoniškių g. 58.
Konferencijos organizatoriai:
Pirmininkas – prof. habil. dr. Antanas Andrijauskas. Nariai: dr. Vilma Gradinskaitė, dr. Larisa Lempertienė, dr. Aistė Niunkaitė Račiūnienė, dr. Aivaras Stepukonis, dr. Odeta Žukauskienė, Kristina Garalytė.
„LITVAKŲ KULTŪRA LIETUVOJE IR UŽ JOS RIBŲ“
Konferencija numato šias temas: