
Palydint 2014, reikia prisiminti, kad Lietuvos žydų bendruomenė buvo sukurta prieš 25-erius metus, įdėta daug žmonių pastangų, kad bendruomenė taptų tokia, kokia ji šiandien. 2014 m. mūsų finansinė padėtis pagerėjo, tapome labiau nepriklausomi. Bendruomenė tapo kūrybingesnė laisvesnė, atsirado daugiau planų ir lūkesčių. Pagerėjusi finansinė padėtis leido įgyvendinti daugiau idėjų. Norėčiau pabrėžti, kad gauti restitucijos pinigai, kuriuos Lietuvos valstybė pradėjo mokėti yra ne tam, kad juos sunaudotume per vieną dieną ir švaistytume. Niekas neišmokėjo mums iškart visų 128 milj. Lėšos skiriamos palaipsniui, mes jas taupom, stengiamės iškart neišleisti. Net ir leisdami su protu, mes patys sau esame šeimininkai.
Suprantame, kad pinigai turi pasiekti kiekvieną Lietuvos žydą, o kartais ir litvaką, gyvenantį užsienyje ir palaikantį glaudžius ryšius su Lietuva arba nukentėjusį nuo okupacinių režimų Lietuvoje. Mes stengiamės tenkinti viešuosius Lietuvos žydų lūkesčius, o tai yra labai plati sąvoka. Tie profesionalai, kurie dirba bendruomenėje, jie gali būti Lietuvoje ar užsienyje, dirba už atlyginimą, organizuodami socialinę paramą, rūpindamiesi žydais, gyvenančiais Lietuvoje ar užsienyje. Tai yra patyrę žmonės, kurie gali šiandien laisviau kūrybiškiau įgyvendinti planus, kadangi jie žino, ko reikia Lietuvos žydams.
2014-ieji buvo išbandymų metai ne tik Vilniaus, bet ir regionų žydų bendruomenėms: Kauno, Šiaulių, Klaipėdos, Ukmergės, Panevėžio, Švenčionių. Mums niekados neteko daryti to, ką darėme šiemet – tvarkytis patiems su restitucijos pinigais, kuriuos gavome šiemet.