Stokholmo žydų kultūros centre lapkričio 10 dieną atidaryta paroda „Kadišas medinėms Lietuvos sinagogoms“, kurioje eksponuojama 20 didelio formato nuotraukų ir medinių sinagogų fragmentų.
Sveikindamas renginio dalyvius, Lietuvos ambasadorius Švedijoje Eitvydas Bajrūnas pažymėjo, kad labai svarbu pasaulyje pristatyti savitą Lietuvos žydų – litvakų kultūrą.
„Litvakų kultūros pristatymas Švedijoje svarbus ir tuo, kad čia esama stiprių sąsajų su Lietuvos žydų praeitimi“, – sakė ambasadorius.
Kūrybą rašytojas Markas Zingeris vadino keliu, kuriuo eidamas patiria nuotykių. Jis teigė, kad kažkas turi išmušti iš vėžių ir viską apversti. Kalbą rašytojas lygino su šokančia moterimi, su kuria santykis lengvas ir žaismingas. Ir teigė mėgstąs skaidrią kūrybos gelmę. Rašytojo M.Zingerio kūrybos vakaras buvo surengtas Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje. Buvo dalijamasi mintimis, nuomonėmis, skaitoma rašytojo kūryba. Renginyje dar dalyvavo rašytojas Alvydas Šlepikas, aktorė Emilija Latėnaitė-Beliauskienė ir bibliotekos vedėjas Žilvinas Beliauskas, nemažai svečių.
Foto iš priėmimo pas JAV specialųjį pasiuntinį kovai su antisemitizmu Ira N. Formanu.
Dėl paaštrėjusio Izraelio ir Palestinos konflikto pastebima nauja antisemitizmo Europoje banga. Neapykanta žydams, pasak ekspertų, įgauna vis naujų formų, viena kurių – Izraelio neigimas.
Kelių, kaip stabdyti antisemitizmą ir stiprinti pasaulio žydų bendruomenes ieškoma Vašingtone (JAV), kur jau trečią dieną vyksta aukšto lygio pasaulio žydų bendruomenių lyderių susitikimas. Jame pristatoma ir Lietuvos patirtis kovoje su antisemitizmu – specialiu kvietimu mūsų šaliai atstovauja Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.
Šiandien ji, kartu su Izraelio parlamento (Kneseto) atstovais, Europos bei Šiaurės Amerikos žydų bendruomenių vadovais dalyvauja Šiaurės Amerikos žydų asociacijų Generalinėje asamblėjoje.
2014 gruodžio 11 d. rengia penktą respublikinę mokslinę konferenciją, kuri vyks Lietuvos kultūros tyrimų institute: Vilnius, Saltoniškių g. 58.
Konferencijos organizatoriai:
Pirmininkas – prof. habil. dr. Antanas Andrijauskas. Nariai: dr. Vilma Gradinskaitė, dr. Larisa Lempertienė, dr. Aistė Niunkaitė Račiūnienė, dr. Aivaras Stepukonis, dr. Odeta Žukauskienė, Kristina Garalytė.
„LITVAKŲ KULTŪRA LIETUVOJE IR UŽ JOS RIBŲ“
Konferencija numato šias temas:
Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse atkūrus valstybių nepriklausomybę, JOINT pagalba atgimė regioninės žydų bendruomenės, kurios gelbsti žydus, susidūrusius su sunkumais.
Šiais metais, minint Amerikos žydų labdaros organizacijos JOINT (JDC) 100 – ąjį veiklos jubiliejų, Panevėžio žydų bendruomenė parengė projektą, kurio renginys įvyko 2014 m. lapkričio 6 – ąją dieną. Pagrindinis projekto tikslas – labdaringos JOINT veiklos Lietuvoje ir Panevėžyje įamžinimas.
Renginys prasidėjo saulėtą lapkričio 6 – osios rytą, Panevėžio miesto G. Petkevičaitės – Bitės bibliotekoje. Gausiai susirinkę garbingi svečiai dalyvavo konferencijoje, kurią parengė Panevėžio žydų bendruomenė. Konferenciją atidarė PŽB pirmininkas Gennady Kofman, kuris savo pranešime atskleidė unikalų istorinį faktą apie gyvybiškai svarbią JOINT organizacijos veiklą karo bei pokario metu.
Vilniaus Rotušė | Lapkričio 16 d. 16 val. Susitikimas su Arkadijumi Gotesman
Šiais metais Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centras minės 1995 m. UNESCO įtrauktą į atmintinų dienų sąrašą Tarptautinę Tolerancijos dieną (11.16) kartu su Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba ir Lenkijos institutu Vilniuje.
2014 m. lapkričio mėn. 13 d. 17 val. Tolerancijos centre bus atidaroma paroda „Janas Karskis. Laisvės žmogus“. Renginyje dalyvaus Lenkijos žydų istorijos muziejaus direktoriaus pavaduotojas Zygmunt Stępiński ir šio muziejaus įgaliotinė strategijos ir plėtros klausimais Lena Dąbkowska-Cichocka. Taip pat bus apdovanoti Vilniaus apskrities bendrojo ugdymo mokyklų mokinių konkurse „Lietuvos Respublikos pilietis“ dalyvavę „protų mūšio“ finalininkai. Po oficialiosios dalies pakviesime į „Reszów Klezmer Band“ koncertą, švenčiantį toleranciją.
Žydų ekstremistų grupės ketvirtadienį Jeruzalėje planuoja demonstraciją, kuri tikriausiai dar labiau pakurstys įtampą po atakos, kai palestiniečių automobilis rėžėsi į žmones, ir susirėmimų „karštajame taške“ Al Aksos mečetės komplekse.
Kitą dieną po to, kai vienas palestinietis savo automobiliu tyčia rėžėsi į dvi pėsčiųjų grupes, taip nužudydamas policininką, Izraelio policija įrengė betono barjerus ir kelių užtvaras aneksuotoje arabiškojoje Rytų Jeruzalėje.
Kelios valandos po to išpuolio, kuris buvo antra tokia ataka per dvi savaites, kitas palestinietis pervažiavo tris izraeliečių karius Vakarų Kranto pietuose. Kariai buvo sužeisti, vieno jų būklė rimta, o Izraelyje padidėjo nuogąstavimai dėl galimos tokių išpuolių bangos.
Ketvirtadienį ryte dėl to incidento Vakarų Krante kaltas 23 metų vairuotojas, palestinietis iš kaimo netoli Hebrono, pasidavė. Jis tvirtina, kad tai buvo tik eismo nelaimė, sakė jo šeima.
Stiprus vėjas ir gausūs krituliai labiau nei sustiprintos Izraelio policijos pajėgos prisidėjo prie to, kad per savaitgalį palestiniečių protestai Jeruzalėje kiek aprimo, skelbia CNN. Laimė, neišsipildė pačios niūriausios prognozės, kad po trumpo Al Aksos mečetės uždarymo gali kilti ir trečioji intifada. Vis dėlto, pabrėžia CNN, krituliai ir vėjas nepašalino mieste tvyrančios pavojingos atmosferos.
Skelbiama, kad įtampa mieste yra didžiausia nuo pat to laiko, kai prieš dešimtmetį baigėsi antroji palestiniečių intifada. Dabartinę situaciją itin kaitina tai, ką dalis vadina iš neapykantos įvykdytais nusikaltimais, o dalis – teroristiniais išpuoliais. Kone kasdien palestiniečių paaugliai mėto akmenis, o Izraelio policija atsako ašarinėmis dujomis ir guminėmis kulkomis. Šimtai paauglių pirmą kartą gyvenime jau pažino kalėjimą iš vidaus.
Jeruzalės meras teigia, jog tokia situacija yra nepakeliama, ir pranešė, kad virš neramiausių rajonų bus paleisti balionai su aukštos raiškos vaizdo stebėjimo kameromis. Izraelio ministrų kabinetas svarsto galimybę paskelbti įstatymą, kuris už akmenų mėtymą nustatytų kalėjimo bausmę iki 20 metų.
Gerbiamieji Lietuvos žydų bendruomenės nariai,
Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos pagrindinis rėmėjas WORLD ORT siūlo unikalų projektą – galimybę mokytis prestižiniuose JAV universitetuose ( Brauno, Kolumbijos, Kornelijos, Harvardo, Prinstono, Pensilvanijos, Jeilio, sprendžiamas klausimas dėl Masačiuseco technologijų instituto). Minėti universitetai suteiks galimybę gauti geriausią išsilavinimą pasaulyje gamtamokslinių, humanitarinių, technologinių bei socialinių mokslų srityse.
Projekto ribose manoma sukurti fondą, kuris padės stojantiesiems į minėtus universitetus nuo 2016 metų. Pasiruošimo procesas ir dokumentų paruošimas trunka visus metus. Todėl tie, kurie norėtų stoti į JAV universitetus 2016-2017 m.m., jau 2015 metų rugsėjo mėn. turėtų pradėti ruošti dokumentus. 2016 metų sausio mėnesį dokumentų pateikimas turi būti baigtas.
Kviečiame ypač gabius 10-11 klasių moksleivius, besimokančius įvairiose Vilniaus mokyklose, atvyti mokytis į Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnaziją. Garantuojame, kad gimnazijos mokytojai gebės paruošti gabius moksleivius stojimui į prestižinius JAV universitetus. Sieksime, kad labai brangios studijos būtų apmokėtos iš projekto.
Dėl konsultacijų prašome kreiptis į direktorių Mišą Jakobą, tel. 5410235
Pagarbiai,
Miša Jakobas , Vilniaus Šolomo Aeichemo ORT gimnazijos Direktorius
Mielieji,
2013 m. lapkričio 10 d. sekmadienį, Klubai „Dubi” ir „Dubi Mišpoha“ organizuoja vaikučiams ir jų tėveliams išvyką į „Bendorių“ žirgyną, Riešės rajone.
Jūsų laukia smagus jodinėjimas žirgais uždarame jojimo manieže su žirgyno treneriais, pažintinė ekskursija po žirgyną vaikams ir suaugusiems, iškyla žirgyno teritorijoje, bei smagi kompanija!
Transportas: 10.30 val. – autobusas išvyks nuo „Forum palace“.
Kaina: Išvykos kaina 20 Lt. vaikui.
Registracija vyksta iki lapkričio 7 d. išankstinė registracija būtina, vietų kiekis ribotas!
Registracija ir papildoma informacija telefonu – tel.861800577 Margarita.
Lapkričio 7 d., penktadienis, 16.45 val.
Jubiliejui besiruošiantis festivalis „Kino pavasaris“ kino klasikos ir rašytojo Romaino Gary gerbėjams dovanoja tris nemokamus filmo „Dangaus šaknys“ seansus. Juosta, kuriai scenarijų parašė minėtasis autorius, bus rodoma Marijampolėje, Panevėžyje ir Kaune.
„Romaino Gary asmenybė yra glaudžiai susijusi su Lietuva. Šiemet minime šio unikalaus rašytojo 100-ąsias gimimo metines, tad tai puiki proga prisidėti prie mūsų šaliai itin svarbaus menininko darbų sklaidos, kviečiame pažvelgti į R. Gary kūrybą kitu kampu – per kino meno prizmę. Džiaugiamės, jog su partnerių pagalba projektą galime vykdyti ne tik sostinėje, bet ir mažesniuose Lietuvos miestuose“, – sako „Kino pavasario“ direktorė Vida Ramaškienė.
Šį sekmadienį, lapkričio 9 d., 13 valandą tęsiame Judaizmo kursą,
kurį veda Rabinas Chaimas Buršteinas – “Toros paslaptys”.
Laukiame Jūsų II aukšto salėje, Pylimo 4.
Dėl informacijos skambinkite telefonu 865211723.
2014 m. rugsėjo 21d. Lietuvos Respublikos Seime įvyko tarptautinė konferencija “Lietuvos Jeruzalės medikai”, skirta žuvusiems Kauno ir Šiaulių getuose medikams atminti.
Ištrauka iš Sveikatos apsaugos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės kalbos
Sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos žydų bendruomenės svarbi iniciatyva – ši konferencija „Lietuvos Jeruzalės medikai“. Vilnius, vadinamas „Lietuvos Jeruzale“, nuo seno puoselėjo Rytų Europos medicinos tradicijas. Pirmasis žydų medicinos centras čia buvo įkurtas daugiau nei prieš 200 metų. 1908 m. pradėjo veikti pirmoji žydų medikų organizacija. 1937 m. tuometiniame Vilno vyko pirmasis tarptautinis viso pasaulio žydų gydytojų suvažiavimas. Jo šūkis buvo: „Žydų tautos kultūra yra neatsiejama nuo medicinos kultūros“. Pritardama šiai puikiai minčiai, drįstu teigti, Lietuvos tautos kultūra yra neatsiejama nuo žydų kultūros, o mūsų šalies medicina yra neatsiejama nuo Lietuvos Jeruzalės medikų ir visų gerosios valios litvakų, savo gyvenimą paskyrusių žmonių sveikatai ir gyvybei gelbėti.
“Mirtis ir kapinės – ne ta vieta žydams, kurią reikia puošti”, – apie žydų kapinių ir laidojimo tradicijas pasakojo Vilniaus universiteto dėstytoja bei vyresnioji Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos žydų knygų bibliografė dr. Lara Lempertienė. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje buvo daugiau kaip du šimtai veikiančių žydų kapinių. Šiuo metu veikiančios yra tik Vilniuje (Sudervės kelyje) ir Kaune. Visos kitos – gana apleistos. Prieš daugiau kaip dvejus metus įsikūrusi viešoji įstaiga “Maceva” pradėjo registruoti, fotografuoti dar išlikusius jų antkapius, dešifruoti jų epitafijas.
Prie sumanymo prisidėjo daug savanorių. Sudarytame litvakų kapinių kataloge šiuo metu yra 273 senosios kapinės. Projekto sumanytojai rėmėsi Lietuvos kultūros paveldo departamento informacija, tačiau aptiko dar ir naujų, į saugomų paminklų sąrašą neįtrauktų kapinių. Pasak VšĮ “Maceva” steigėjų Aleksandro Avramenko ir Sergejaus Kanovičiaus, internetiniame puslapyje litvak-cemetery.info visi litvakų ainiai galės surasti savo artimųjų poilsio vietas su vardais, pavardėmis ir datomis. Šios kapinės yra turtingos Lietuvos žydų istorijos liudytojos bei neatsiejama Lietuvos istorijos ir kultūros dalis. Ant paminklo – tik mirties data
