Užsienio reikalų ministras: tiesioginės derybos – vienintelis būdas išspręsti Izraelio ir Palestinos konfliktą

Užsienio reikalų ministras: tiesioginės derybos – vienintelis būdas išspręsti Izraelio ir Palestinos konfliktą

Lietuva kartu su Jungtine Karalyste, Pietų Korėja, Ruanda ir Nigerija gruodžio 30 dieną Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryboje vykusiame balsavime dėl rezoliucijos dėl Izraelio ir Palestinos konflikto susilaikė. Rezoliucijai nepritarta, tik 8 JT Saugumo Tarybos narėms balsavus už. JAV ir Australija balsavo prieš rezoliucijos projektą.
Pasak Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus, Lietuva nuolat tvirtai pasisako už dviejų valstybių sprendimą, pagal kurį Izraelio ir Palestinos valstybės taikiai ir saugiai sugyventų viena šalia kitos. Vienintelis būdas išspręsti šį užsitęsusį konfliktą – atnaujinti tiesiogines derybas ir pasiekti susitarimą, kurio pagrindu Izraelis ir nepriklausoma bei demokratinė Palestinos valstybė viena šalia kitos taikiai ir saugiai gyvuotų, pripažindamos viena kitą.

Skaitykite urm.lt

S. Lozoraičio premija – LRT žurnalistui V. Karakorskiui

 Sveikiname žurnalistą V. Karakorskį su garbinga S.Lozoraičio premija!

Aukščiausias Lietuvos žurnalistų draugijos (LŽD) apdovanojimas už žurnalistinę veiklą – Stasio Lozoraičio premija „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“ 2014 metais paskirta LRT žurnalistui Vitalijui Karakorskiui.

Šis apdovanojimas jam skiriamas įvertinant tvirtą pilietinę poziciją, taip pat nuopelnus tolerancijai ir savitarpio supratimui tarp Lietuvos etninių bendrijų. Premija laureatui bus įteikta 2015 m. sausio 10 d. (šeštadienį) 12 val. Istorinėje Lietuvos Respublikos prezidentūroje Kaune (Vilniaus g. 33, Kaunas), rašoma LŽD pranešime spaudai.

Skaitykite lrt.lt

Palestiniečių rezoliucija JT Saugumo Taryboje žlugo

Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba antradienį nepriėmė rezoliucijos dėl palestiniečių valstybingumo, kuriai kategoriškai nepritarė Jungtinės Valstijos.
​Kinija, Prancūzija ir Rusija yra tarp aštuonių valstybių, balsavusių už šį tekstą, bet rezoliucija nesurinko būtinų devynių „taip“, kad būtų priimta 15 narių Saugumo Taryboje.
Australija ir Jungtinės Valstijos balsavo „prieš“, o penkios kitos šalys, tarp jų – Didžioji Britanija, susilaikė.
Ši palestiniečių parengta ir arabų šalių remta rezoliucija būtų turėjusi atverti kelią Palestinos valstybei su Rytų Jeruzale kaip jos sostine.
Joje numatytas 12 mėnesių terminas Izraeliui pasiekti galutinį taikos susitarimą su palestiniečiais ir raginama iki 2017 metų pabaigos Izraeliui visiškai pasitraukti iš palestiniečių teritorijų.

 

Skaitykite 15min.lt

Užuojauta

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžiai užjaučia Jurijų Jurevičių, netekus mylimo sūnaus.

Linkime artimiesiems stiprybės šiuo sunkiu gyvenimo metu.

Užuojauta


Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė gedi, netekus ilgamečių narių

 Dovydo Chosido ir Minos Bičkovskajos.

Chanuka Kaune

Chanuka Kaune

Chanukos šventės metu Kaune viešėjo ir žydų bendruomenės renginyje grojo muzikantai iš Baltarusijos. 

Žydų muzikos ansamblis Šalom (Shalom) iš Baltarusijos Lydos miesto dalyvauja žydų-krikščionių dialogo programoje “Shomer International”, kuri  vyksta Lietuvoje ir Baltarusijoje. Ansamblis koncertuoja  18 metų, jame dalyvauja Lydos žydų bendruomenės nariai. Jie yra tapę klezmerių muzikos festivalių nugalėtojais Kijeve,Odesoje, Maskvoje ir Haifoje. Ansamblio repertuare: tradicinės žydų maldos, šokiai, autorinės šiuolaikinės dainos įvairiomis kalbomis (jidiš, hebrajų, baltarusių, rusų, anglų ir lenkų).

Smuikas – Michail Jakov Dvilanskij, klarnetas-Stas Miškel, akordeonas-Aleks Sobalevskij, Buben, dainininkė- Katerina Klimovič. Dialogo programos vadovas Jevgenij Kolodin.

Akimirkos:

Skaityti plačiau

Irena Veisaitė: „Tolerancija yra žmonijos išlikimo klausimas“

„Manau, kad tolerancijos klausimas yra žmonijos išlikimo klausimas, nes tolerancija padeda įveikti neapykantą, ji skatina pakantumą“, – teigia Irena Veistaitė. Kviečiame žiūrėti jau paskutiniąją pokalbių su metų tolerancijos žmonėmis ciklo laidą, kurioje su I. Veisaite kalbėjomės apie tai, ką gi šiandien reiškia taip dažnai visur girdimas terminas tolerancija, apie tai, kaip nepasiduoti neapykantai ir neleisti sau už blogą užmokėti tuo pačiu. Pasak I. Veisaitės, tolerancija nėra žiūrėjimas į kitą iš aukšto, nėra pozicijos neturėjimas, susitaikymas su šalia esančiu blogiu.

ber

 

Čekijos žydai nenori šalyje matyti V. Putino

rytas.lt 

Čekijos žydų bendruomenė sukilo prieš šalies valdžią, nusprendusią pakviesti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną į Prahoje sausį vyksiantį holokausto minėjimo renginį. Priežastis – agresija Ukrainoje, rašo „Lietuvos rytas“, remdamasis „Prague Post“ ir „Jerusalem Post“ informacija.
Šios šalies prezidentas Petro Porošenka jau sutiko atvykti į Čekijos sostinėje vyksiantį 70-ųjų Osvencimo koncentracijos stovyklos išvadavimo metinių minėjimą. Saujelę leisgyvių kalinių išgelbėjo sovietinė Raudonoji armija.

Bet Čekijos prezidento Milošo Zemano sprendimą pakviesti ir Rusijos lyderį V.Putiną šalyje daug kas aršiai kritikuoja.

„Tikiuosi, kad jis neatvyks, bet tai tik mano asmeninė viltis.

Be to, manau, kad renginys turėtų būti surengtas Osvencime, o ne Prahoje“, – iš pradžių pasvarstė vyriausiasis Čekijos rabinas Karolis Sidonas.

Slkaitykite lrytas.lt

LŽB senjorai švenčia Chanuką

LŽB senjorai švenčia Chanuką

Ypatingai iškilminga ir šilta Chanukos šventė vyko Lietuvos žydų bendruomenėje. Į ją susirinko 120 senjorų, LŽB socialinio centro globotinių. Chanukos žvakes kartu su pačiais vyriausiais bendruomenės nariais uždegė LŽB pirmininkė Faina Kukliansky.

Penktąją Chanukos žvakę uždegė Sara Kučkova, kuriai sukako 95 metai. Tai buvo tikras Chanukos stebuklas. Susirinkusiems grojo ir dainavo muzikinė grupė iš Latvijos “Chevre Hahomim”. Renginio organizatorė ir vedėja soc.centro koordinatorė Žana Skudovičienė.

Akimirkos:

Skaityti plačiau
R. Karpio Kalėdos trise: tradicija nebūtinai turi būti pagrįsta religiniais įsitikinimais

R. Karpio Kalėdos trise: tradicija nebūtinai turi būti pagrįsta religiniais įsitikinimais

Ramus Kūčių vakaras dažnam menininkui būna pirma galimybė iš tiesų atsipūsti po šventinio maratono, – tokia ta sunkioji šios profesijos pusė. Ne išimtis – ir Rafailas Karpis šiemet Kalėdų šventes pasitinkantis jau trise: su žmona ir dukrele. Šie metai Rafailui buvo iš tiesų gausūs įvykių ir darbų, o kiek dar jų laukia artėjančiais metais… Vienas jų – vasario 5, 7 dienomis į Vilniaus Kongresų rūmų sceną grįžtantis visų simpatijas pavergęs Rafailo Vampyras, operoje jaunimui „Jonas ir Greta“. Belaukdami šio įspūdingo susitikimo, ruošdami operines dovanas jauniesiems bei kitus Kalėdų siurprizus, kalbėjomės su Rafailu apie jo pirmąsias Šv. Kalėdas trise.

Skaitykite Delfi.lt

 

Chanuka – ypatinga šventė vaikams

Chanuka – ypatinga šventė vaikams

 Panevėžio žydų bendruomenė Chanukos žvakes uždegė šventiškoje aplinkoje, iškilmingai, skambant  Chanukos melodijų garsams. Pagrindiniais šio įvykio herojais buvo vaikai. Jie linksminosi, žaidė tradicinį Chanukos žaidimą vilkeliu (dreideliu) ir gavo dovanų Chanukos pinigus. Visi ragavo bulvinių blynų (latkių) ir spurgų su uogiene. Reikšdami padėką savo tėvams bei šventės svečiams, vaikai surengė koncertą, improvizuodami dainavo karaokę. Šventė puikiai pavyko !

 Kitą dieną – 22 gruodžio Panevėžio dailės galerijoje įvyko specialiai ta proga planuotas šventinis koncertas, skirtas Chanukai ir katalikų Šv. Kalėdoms. Šiemet sutapo ne tik abiejų švenčių datos, bet ir istoriniai, stebuklais apipinti įvykiai, kurie buvo prieš du tūkstančius metų. Šią dovaną – koncertą "Muzika — tiltas, jungiantis visas tautas“ Panevėžio miestui organizavo žydų bendruomenė drauge su Meno galerija. Daugelio konkursų ir festivalių laureatas maestro smuikininkas Borisas Traubas ir puki pianistė Eglė Minčiūnaitė pristatė savo programą. Koncerto pradžioje susirinkę garbingi svečiai ir miesto tarybos nariai uždegė Chanukos žvakes ir Šv.Kalėdų eglutę, visi klausėsi pasakojimo apie Chanukos istoriją ir tradicijas.

Akimirkos:

Skaityti plačiau

LRT Chanukos koncertas 2014

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė dėkoja LRT televizijai už Šventinį Chanukos koncertą 2014 12 22. Dėkojame visiems šios laidos rengėjams už sumanymą, už dėmėsį bendruomenei, šventišką atmosferą ir profesionalumą.

Žiūrėkite  įrašą

med

 

Užuojauta

Lietuvos žydų bendruomenė liūdi dėl gruodžio 14 dieną anapilin išėjusio paveldosaugininko, gimusio Dzūkijoje, tačiau visą gyvenimą budėjusio Sūduvos krašto paveldo sargyboje, jautraus ir oraus žmogaus, draugo, kolegos Algio Miliaus, prisidėjusio saugant žydų paveldą. Nuoširdi užuojauta Algio artimiesiems.

Algis Milius (1961 06 20-2014 12 14)

 

Chanuka Kaune

Chanuka Kaune

Gruodžio  mėnesio 21 d. kavinėje-muzikiniame klube “Punto Jazz” Kauno Žydų Bendruomenė šventė  Chanuką –  šviesos ir laisvės ,žydų tautos kovos už savo tikėjimą šventę.

 Susirinko  daugiau kaip 100 Kauno Žydų Bendruomenės narių su šeimomis.Pakili,džiaugsminga šventinė nuotaika vyravo visą vakarą.

Susirinkusiuosius su švente pasveikino KŽB pirmininkas Gercas Žakas.Šventė prasidėjo tradiciniu menoros įžiebimu kurį atliko Kauno Chasidų sinagogos religinės bendruomenės seniūnas Iseris Šreibergas.
Šventinę atmosferą padėjo sukurti ir palaikyti žydų dainų ir šokių ansamblis iš Baltarusijos, Lydos miesto „Lechaim" .Muzikantai su nuotaikinga,uždegančia,prisotinta tautinio kolorito programa nepaliko abejingu nei vieno šventės dalyvio.

Skaityti plačiau

Grigorijus Kanovičius. Padėkos kalba

Nacionalinės premijos laureato rašytojo Grigorijaus Kanovičiaus kalba, jam suteikiant Jonavos garbės piliečio vardą..

Gerbiami jonaviečiai

Nuoširdžiai dėkoju Jums  už mano kūrybos ir veiklos įvertinimą.

Dėkoju Jonavos dangui, po kuriuo augau ir kuriame šykštuolė saulė šilde mano jaunas dienas.

Dėkoju neužmirstamajai Vilijai, kuri gaivino mano sielą ir mano vaikiškas svajones.

Skaitykite Bernardinai.lt

Panevėžyje paminėtas Amerikos žydų labdaros organizacijos JOINT šimtmetis

Panevėžyje paminėtas Amerikos žydų labdaros organizacijos JOINT šimtmetis

2014 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais buvo paminėtas Amerikos žydų labdaros organizacijos JOINT šimtmetis: Panevėžio miesto žydų bendruomenė iškilmingai atidengė paminklinę Stelą ir išleido knygą apie Amerikos žydų labdaros organizaciją Joint (American Jewish Joint Distribution Committee), skirta jos šimto metų veiklai Panevėžyje ir Lietuvoje paminėti.

JOINT labai daug prisidėjo atstatant Lietuvos ūkį, kuris stipriai nukentėjo per I pasaulinį karą. Organizacija padėdavo nevalstybiniams vaikų namams, suteikdavo prieglobstį žydų našlaičiams, palaikė žydų mokyklas, skatino religinę veiklą. Taip pat teikė piniginę pagalbą seniems žmonėms ir neįgaliesiems, skatino bendruomenines institucijas, iš dalies finansavo paminklų genocido aukoms statybas. Amerikos žydų labdaros organizaciją JOINT rėmė kultūrinę veiklą, subsidijavo žydų teatrus, skatino knygų ir laikraščių leidybą. Panevėžyje JOINT bendradarbiavimo tiek su verslininkais, tiek su pramoninkais. Taip pat rėmė jaunimą: skirdavo lėšų vaikų stovykloms, žiemos ir vasaros metu nuveždavo juos pailsėti į Palangą, rėmė švietimo įstaigų statybą bei padėjo jas išlaikyti. Apie visą tai rašoma šioje naujoje knygelėje. Pagrindinis tikslas – supažindinti Lietuvos visuomenę su šios labdaringos organizacijos veikla. Tai pirmas naujas istorijos puslapis, kuris bus studijuojamas šalies aukštosiose mokyklose. Knyga išleista dviem kalbom – lietuvių bei anglų, todėl ją galės skaityti tiek mokantys lietuvių kalbą, tiek ne.

Skaityti plačiau

Užuojauta

   Lietuvos  žydų (litvakų) bendruomenė reiškia nuoširdžią užuojautą Mašai Grodnikienei, bendruomenės pirmininkės pavaduotojai, mirus jos mylimam tėvui ,

Lietuvos žydų bendruomenės veikėjui istorikui Solomonui  Atamukui.

   Atamukas gimė 1918 m. sausio 31 d. Jį atsiminsime kaip vieną Lietuvos žydų kultūros draugijos steigėjų.  1990 m. S.Atamukas išvyko gyventi į  Izraelį.  Daug tyrinėjęs ir rašęs apie Lietuvos žydus, 2001 metais jis išleido garsiausią savo knygą  ,,Lietuvos žydų kelias: nuo XIV a. iki XXI a. pr.“  Lietuvos žydai, per šimtmečius buvo savita ir garsi po visą pasaulį pasklidusios žydų tautos dalis. Jai skirta ši  knyga.Pirmą kartą taip vientisai ir kompleksiškai  buvo išnagrinėta 650 metų šalies žydų istorija.

Tebūnie šviesus Solomono Atamuko atminimas.

Panerių memorialo rekonstrukcijos idėjos konkursas baigėsi: atrinktas laimėtojas

Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus 2014 metų birželį paskelbė Panerių memorialo Holokausto ir visoms nacizmo aukoms atminti kompleksinio sutvarkymo idėjos konkursą. Per daugiau kaip du mėnesius sulaukta 16 idėjos projektų iš Lietuvos ir užsienio. Lapkričio 28 dieną paaiškėjo konkurso laimėtojas.

Juo tapo architektūrinės idėjos projektas „Šnabždesių miškas“ (autoriai architektai Jautra Bernotaitė, Ronaldas Pučka, Andrius Ropolas ir Paulius Vaitiekūnas). Jiems bus įteikta 10 tūkst. litų premija. Pasak muziejaus direktoriaus ir rašytojo Marko Zingerio, šis projektas buvo tarp tų, kurie geriausiai atliepė konkurso sąlygas: „Aš dėkingas visiems tarptautinio konkurso dalyviams, kiekvienam autoriui, kurie priėmė iššūkį, kurį galima pavadinti istoriniu. Konkursui buvo pateikta ir daugiau stiprių projektų, tačiau dėl griežtų viešųjų pirkimų sąlygų tarp laimingųjų jie nepateko,“– sakė Markas Zingeris.

Skaityti plačiau