Gruodį (2014m.), švenčiant Chanuką, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tautiečiams Ukrainoje padovanojo didžiulį pripažinimą Lietuvoje ir pasaulyje pelniusio, rašytojo Grigorijaus Kanovičiaus kūrybos rinktinių siuntą. Rusų k. išleista rinktinė – penkiatomis, viso siuntinyje buvo penkiasdešimt rinktinių, kurias perduoti padėjo Lietuvos Užsienio reikalų ministerija, sėkmingai pasiekė Ukrainos žydų bendruomenę. Sulaukėme padėkos.
Pranešame, kad šiais metais Geros valios fondas remia LIMMUD 2015 konferenciją. Ši parama mums suteikia galimybę skirti stipendijas dalyvausiančioms konferencijoje šeimoms su mažais vaikais iki 12 metų. Geros Valios Fondas kompensuos 30% Limmud kainos Lietuvos žydų bendruomenės šeimoms.
Norintys dalyvauti Limmude prašomi užpildyti anketas ir siųsti jas adresu: gesher.lita@gmail.com su prierašu ,,GVF stipendijai“.
Informacija telefonu 865211723
Didžiojoje Britanijoje gerokai sustiprintas saugumas. Papildomai saugomos policijos nuovados ir žydų bendruomenės, nes saugumo tarnybos baiminasi, jog islamistai fanatikai gali mėginti pakartoti išpuolius, kurie buvo įvykdyti Paryžiuje.
JK spauda informuoja, kad mestos papildomos smarkiai ginkluotų policijos pareigūnų pajėgos nerimaujant dėl galimo “Islamo valstybės“ pasekėjų išpuolio. Toks nerimas išaugo po to, kai ketvirtadienį per antiteroristinę operaciją Belgijoje buvo likviduoti “Islamo valstybės“ fanatikai, kurie esą planavo policijos pareigūnui ar teisėjui nupjauti galvą.
Kad Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje galima mokytis hebrajų kalbos, girdėjo, matyt, ne vienas bendruomenės narys. Vilniuje įsikūrusioje bendruomenės būstinėje apie tai primena į kursus kviečiantis skelbimas, Jehudą ir Aną Vagnerius – hebrajų kalbos mokytojus – puikiai pažįsta Vilniuje veikiančios vienintelės Lietuvoje žydų gimnazijos mokiniai ir jų tėveliai. Šįkart nutarėme pasidomėti, kaip atrodo pati hebrajų kalbos pamoka, kokie žmonės renkasi jos mokytis.
Kursai nemokami ir atviri visiems
Su mokytoju Jehuda Vagneriu susitikome gruodžio 17 d. vakarą, likus geram pusvalandžiui iki 18 val., kuomet prasideda pamoka pažengusiųjų grupei. „Ateinu pusvalandžiu anksčiau, kad galėčiau pabendrauti su savo mokiniais“, – paklaustas, ar visad tokiu metu įžengia į klasę, atsako vaikų ir suaugusiųjų mokyti hebrajų kalbos iš Izraelio į Lietuvą atvykęs Jehuda Vagneris.
Politinė krikščionybė (ar islamas, ar judaizmas) su politine dienotvarke automatiškai virsta organiška pasaulietinės visuomenės institucijos dalimi. O tai reiškia, kad ji, kaip ir bet kokia politinė institucija tampa kritikos bet kokia forma objektu.
Siekiant kritikos išvengti, keliamas reikalavimas neįžeisti tikinčiojo jausmų ar religinės atributikos, taip sakant „nesityčioti“. Taip siekiama uždėti apynasrį laisvam žodžiui bei jo meninei išraiškai. Iš čia, reaguojant į „Charlie Hebdo“ karikatūrų stilių ir kilo terminas „žodžio laisvės fundamentalizmas“.
Gimus sūnui Lietuvos žydų bendruomenė nuoširdžiai sveikina Martyną Užpelkį, intensyviai, atsakingai ir nuosekliai dirbantį Lietuvos žydų paveldosaugos srityje.
Panevėžio žydų bendruomenė sausio 14 d šventė savo narės Irenos Giedraitienės gimtadienį, kuriai šiemet sukako aštuoniasdešimt metų.
Panevėžyje gimusi garsi fotografė Irena Giedraitienė augo darbininkų šeimoje. Pirmomis karo dienomis motina sugebėjo išgelbėti savo ir dukters gyvybes nuo Holokausto. Ankstyvoje vaikystėje patirtus skaudžius išgyvenimus: baimę, nerimą, skausmą, kovą už išlikimą Irena slepia giliuose stalčiuose. Gyventi laimingai jai padeda geriausias draugas – fotoaparatas.
(29 03 1937 – 17 01 2015)
(24 10 1946 – 18 01 2015)
Daugiau atvirumo ir pozityvias emocijas kuriančių patirčių. Būtent taip kovoti su patyčiomis kviečia Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės vykdoma tolerancijos kampanija „Beigelių krautuvėlė“.
Į LŽB žiemos stovyklą gruodžio pabaigoje susirinko 80 vaikų nuo 7 iki 18metų iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių. Šventosios kurorte, poilsio ir sveikatos centre “Energetikas” surengta stovykla truko 6 dienas. Vaikai džiaugėsi būdami pajūryje, intensyvia vadovų paruošta programa ir smagiu bendravimu.
DorinRosenkova- stovyklos direktorė, pati visai neseniai dar buvo bendruomenės stovyklų dalyvė, dabar direktorė, atsakinga už visus vaikus ir vadovus sako, kad stovykla liko patenkinti visi.
Panevėžyje tikimasi sulaukti svarbių permainų Lietuvos žydų bendruomenės istorijai ir tęstinumui išlaikyti. Apie sausio 16d. Panevėžio savivaldybėje vykusį reikšmingą susitikimą rašoma Sekundėje.lt
Panevėžio savivaldybė, kad žydai jai nesuktų galvos dėl apleistos sinagogos M. Valančiaus gatvėje, siūlo jiems atiduoti visą Ramygalos g. 18 pastatą, kuriame veikia Jaunimo mokykla, turinti 82 mokinius.
Meras nustebino
Penktadienį išgirdę miesto mero Vitalijaus Satkevičiaus pasiūlymą atiduoti minėtą pastatą, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ir Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Genadijus Kofmanas iš nuostabos trumpam neteko žado, bet greitai apsisprendė.
„Tinka“, – pareiškė G. Kofmanas.
Pasak jo, Panevėžio žydų bendruomenė neišsitenka šioje mokykloje turimose 50 kvadratinių metrų patalpose. Sutartis su mokykla dėl naudojimosi tomis patalpomis baigiasi balandį. G. Kofmanas pasiguodė, kad Jaunimo mokyklos mokiniai apspjaudo jo dokumentus ir apskritai nepagarbiai elgiasi, nors pedagogai stengiasi juos auklėti.
LŽB pirmininkė Faina Kukliansky bendruomenės vardu dėkoja LŽB tarybos nariams už aktyvų dalyvavimą posėdyje , kuris vyko sausio 15d., už tarpusavio supratimą, svarstant svarbius bendruomenei reikalus, regionų pirmininkams už palaikymą ir kritines pastabas, į kurias bus būtinai atsižvelgta ir stengiamasi ištaisyti klaidas.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sausio 15 dieną susitiko su kadenciją baigiančia Izraelio ambasadore Hagit Ben-Yaakov. Susitikime aptarti glaudūs dvišaliai santykiai ir bendradarbiavimas tarptautinėse organizacijose.
Izraelio diplomatinei atstovei, reziduojančiai Rygoje, ministras padėkojo už itin aktyvią veiklą ir konstruktyvų bendradarbiavimą stiprinant dvišalius ryšius su Lietuva, nuolatinį dėmesį Lietuvos žydų bendruomenei, asmeninį indėlį priimant Izraelio Vyriausybės sprendimą steigti ambasadą Vilniuje.
Sausio 15 d. Vilniuje Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje susirinkę Lietuvoje reziduojantys užsienio šalių ambasadoriai ir LŽB nariai susitiko su Izraelio Valstybės nepaprastąja ir įgaliotąja ambasadore Lietuvai ir Latvijai Hagit Ben-Yaakov. Tai buvo atsisveikinimas su draugiška ir aktyvia ambasadore, nes sausio pabaigoje Lietuvoje bus atidaryta nauja ambasada, kurioje Izraelį atstovaus specialiai Lietuvai paskirtas ambasadorius, o Hagit Ben Jakov lieka dirbti tik ambasadore Latvijoje.
Pasak LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky, ambasadorės Hagit Ben-Yaakov ir bendruomenės ryšiai labai draugiški, jos buvimas suteikė daugiau pasitikėjimo, ginant ir atstovaujant bendruomenės interesus. Buvęs Lietuvos ambasadorius Izraelyje Darius Degutis pažymėjo, kad per porą pastarųjų metų įvyko nemažai svarbių teigiamų poslinkių Lietuvos ir Izraelio ryšiuose, atsiradus tiesioginiam skrydžiui, išaugo turizmas , žmonės daugiau keliauja, mezgasi verslo ryšiai.
Susitikimui –atsisveikinimui ypatingą atmosferą suteikė vienas žymiausių šalies džiazo pianistų Artūras Anusauskas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius, Džiazo katedros vedėjas.
Susitikimo akimirkos bendruomenėje su Izraelio Valstybės nepaprastąja ir įgaliotąja ambasadore Lietuvai ir Latvijai Hagit Ben-Yaakov.
Akimirkos:
Autorius yra vienas įtakingiausių šių laikų mąstytojų, sociologijos profesorius, labai svarbių knygų bei šimtų straipsnių autorius, kuris ne kartą lankėsi Lietuvoje, yra paskelbtas VDU garbės profesoriumi.
Žmonijai teko patirti didžiausių XX amžiaus tragedijų: karų, Holokaustą, stalinizmą, Kuo išsiskiria dabartinė islamiškojo ekstremizmo grėsmė?
Politiškai motyvuotos žmogžudystės tiek pat senos kaip pati žmonija ir labai mažai vilties, kad jos kada nors išnyks. Smurtas yra nuolatinis žmonių tarpusavio konfliktų ir susipriešinimų palydovas. Tiesa, skirtingais laikotarpiais politinį atspalvį turinčių žmogžudysčių vykdytojai rinkosi skirtingus taikinius.
Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia 2015 m. sausio 15 d. 17 val. į Ketvirtadienio kultūros istorijos vakarą Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje (Arsenalo g. 3)
Moišės Kulbako miestas
Vertėjas Alfonsas Bukontas. Poemą “Vilnius” skaitys Virgilijus Kubilius
Vilniaus arkivyskupas Jurgis Matulaitis mieste
Bus prisiminta arkivyskupo pal. Jurgio Matulaičio (1871–1927) asmenybė. Apie kol kas vienintelį palaimintuoju paskelbtą XX a. pr. lietuvį ir jo nuopelnus ginant žydų tautą pasakos istorikė dr. Genovaitė Gustaitė.
“Maroko avantiūra, arba dvi savaitės ant krokodilų” – su Ella Movzon.
Kviečiame Jus pirmam Šabatui 2015 metais. Mūsų laukia Ellos pasakojimas apie ekstremalią kelionę į Maroką
ir Marokietiškas Kus Kusas. Laukiame Jūsų penktadienį, sausio 16 d. 19 val. LŽB, Pylimo 4, III aukšto salėje.
Taip-pat, artejant konferencijai LImmud, aptarsime visus klausimus susijusius su Limmudui reikalinga savanoryste.
Limmudui reikia Jūsų visų!
Strasbūre vykstančioje Europos Parlamento plenarinėje sesijoje, minint 70-ąsias Aušvico koncentracijos stovyklos išlaisvinimo metines, asamblėjos pirmininkas Martinas Schulzas apgailestaudamas pažymėjo, kad „žydai Europoje vis dar baiminasi dėl savo saugumo“. Priminęs praėjusią savaitę Paryžiuje įvykdytus išpuolius, jis ragino „užtikrinti, kad ši neapykanta netaptų užkrečiama“.
lt
Vyriausybė trečiadienį pritarė sprendimui įsteigti komisiją, kuri nagrinės žydų bendruomenėms aktualias problemas.
Komisija spręs klausimus, susijusius su Lietuvos žydų kultūra ir istorija, paveldu, žydų kapinių ir masinių kapaviečių išsaugojimu bei kitus aktualius šios bendruomenės klausimus.
Komisijos pirmininku paskirtas Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis, į ją įtraukti užsienio, vidaus reikalų, kultūros, švietimo ir mokslo viceministrai, Kultūros paveldo departamento, Lietuvos žydų bendruomenės atstovai. Taip pat komisijoje dalyvaus įtakingų užsienio žydų organizacijų atstovai: Amerikos žydų komiteto tarptautinų reikalų direktorių Andrew Bakeris, Amerikos žydų jungtinio paskirstymo komiteto bei JAV Amerikos paveldo užsienyje išsaugojimo komisijos vykdantysis direktorius Herbertas Blockas, Žydų studijų instituto vykdantysis direktorius Jonathanas Brentas, Žydų kapinių Europoje išsaugojimo komiteto atstovas Samuelis Gruberis bei kt.
Kaip BNS anksčiau sakė A.Mačiulis, suburti ekspertus žydų bendruomenių reikalams nuspręsta po pernai rugsėjį vykusio jo susitikimo su A.Bakeriu bei Lietuvos žydų bendruomenės pirmininke Faina Kukliansky.
Sausio 15 d., 17 val. Lietuvos nacionaliniame muziejuje (Arsenalo g. 3) rengiamame ketvirtadienio kultūros istorijos vakare bus prisiminta palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio (1871–1927) asmenybė. Apie kol kas vienintelį palaimintuoju paskelbtą XX a. pr. lietuvį ir jo nuopelnus ginant žydų tautą pasakos istorikė dr. Genovaitė Gustaitė. Vakaro pradžioje bus prisiminta viena žymiausių ir gražiausių Vilniuje gyvenusio ir jidiš virtuozu vadinamo žydų poeto Moišės Kulbako (1896–1937) poema „Vilnius“ (1926), kurią iš jidiš kalbos išvertė Alfonsas Bukontas. Poemą skaitys aktorius Virgilijus Kubilius.
Moderniosios žydų literatūros klasikas, vienas populiariausių Lietuvos žydų – litvakų – poetų Moišė Kulbakas netikėtomis metaforomis, drąsiais apibendrinimais ekspresyviai piešė Vilniaus vaizdą, skaitytojams atverdamas trapų ir įvairialypį tarpukario miesto gyvenimą.
