Panevėžyje paminėtas Amerikos žydų labdaros organizacijos JOINT šimtmetis

Panevėžyje paminėtas Amerikos žydų labdaros organizacijos JOINT šimtmetis

2014 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais buvo paminėtas Amerikos žydų labdaros organizacijos JOINT šimtmetis: Panevėžio miesto žydų bendruomenė iškilmingai atidengė paminklinę Stelą ir išleido knygą apie Amerikos žydų labdaros organizaciją Joint (American Jewish Joint Distribution Committee), skirta jos šimto metų veiklai Panevėžyje ir Lietuvoje paminėti.

JOINT labai daug prisidėjo atstatant Lietuvos ūkį, kuris stipriai nukentėjo per I pasaulinį karą. Organizacija padėdavo nevalstybiniams vaikų namams, suteikdavo prieglobstį žydų našlaičiams, palaikė žydų mokyklas, skatino religinę veiklą. Taip pat teikė piniginę pagalbą seniems žmonėms ir neįgaliesiems, skatino bendruomenines institucijas, iš dalies finansavo paminklų genocido aukoms statybas. Amerikos žydų labdaros organizaciją JOINT rėmė kultūrinę veiklą, subsidijavo žydų teatrus, skatino knygų ir laikraščių leidybą. Panevėžyje JOINT bendradarbiavimo tiek su verslininkais, tiek su pramoninkais. Taip pat rėmė jaunimą: skirdavo lėšų vaikų stovykloms, žiemos ir vasaros metu nuveždavo juos pailsėti į Palangą, rėmė švietimo įstaigų statybą bei padėjo jas išlaikyti. Apie visą tai rašoma šioje naujoje knygelėje. Pagrindinis tikslas – supažindinti Lietuvos visuomenę su šios labdaringos organizacijos veikla. Tai pirmas naujas istorijos puslapis, kuris bus studijuojamas šalies aukštosiose mokyklose. Knyga išleista dviem kalbom – lietuvių bei anglų, todėl ją galės skaityti tiek mokantys lietuvių kalbą, tiek ne.

Užuojauta

   Lietuvos  žydų (litvakų) bendruomenė reiškia nuoširdžią užuojautą Mašai Grodnikienei, bendruomenės pirmininkės pavaduotojai, mirus jos mylimam tėvui ,

Lietuvos žydų bendruomenės veikėjui istorikui Solomonui  Atamukui.

   Atamukas gimė 1918 m. sausio 31 d. Jį atsiminsime kaip vieną Lietuvos žydų kultūros draugijos steigėjų.  1990 m. S.Atamukas išvyko gyventi į  Izraelį.  Daug tyrinėjęs ir rašęs apie Lietuvos žydus, 2001 metais jis išleido garsiausią savo knygą  ,,Lietuvos žydų kelias: nuo XIV a. iki XXI a. pr.“  Lietuvos žydai, per šimtmečius buvo savita ir garsi po visą pasaulį pasklidusios žydų tautos dalis. Jai skirta ši  knyga.Pirmą kartą taip vientisai ir kompleksiškai  buvo išnagrinėta 650 metų šalies žydų istorija.

Tebūnie šviesus Solomono Atamuko atminimas.

Panerių memorialo rekonstrukcijos idėjos konkursas baigėsi: atrinktas laimėtojas

Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus 2014 metų birželį paskelbė Panerių memorialo Holokausto ir visoms nacizmo aukoms atminti kompleksinio sutvarkymo idėjos konkursą. Per daugiau kaip du mėnesius sulaukta 16 idėjos projektų iš Lietuvos ir užsienio. Lapkričio 28 dieną paaiškėjo konkurso laimėtojas.

Juo tapo architektūrinės idėjos projektas „Šnabždesių miškas“ (autoriai architektai Jautra Bernotaitė, Ronaldas Pučka, Andrius Ropolas ir Paulius Vaitiekūnas). Jiems bus įteikta 10 tūkst. litų premija. Pasak muziejaus direktoriaus ir rašytojo Marko Zingerio, šis projektas buvo tarp tų, kurie geriausiai atliepė konkurso sąlygas: „Aš dėkingas visiems tarptautinio konkurso dalyviams, kiekvienam autoriui, kurie priėmė iššūkį, kurį galima pavadinti istoriniu. Konkursui buvo pateikta ir daugiau stiprių projektų, tačiau dėl griežtų viešųjų pirkimų sąlygų tarp laimingųjų jie nepateko,“– sakė Markas Zingeris.

Žydų bendruomenės pirmininkei F.Kukliansky – tarptautinis apdovanojimas

MILDAR-0138web

Vilnius, gruodžio 18 d. (BNS). Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkei Fainai Kukliansky skirtas YIVO Žydų mokslinių tyrimų instituto apdovanojimas už nuopelnus stiprinant žydų bendruomenę Lietuvoje.Už lyderystę taip pat įvertinta buvusi JAV ambasadorė Lietuvoje Anne E.Darse (En Ders), o viso gyvenimo nuopelnų apdovanojimas skirtas iš Švenčionių kilusiam ir Vilniaus gete kalėjusiam istorikui Ichakui Aradui.YIVO kasmet pagerbia žydų istorijos, kultūros sklaidai ir bendruomenėms nusipelniusius žmones iš viso pasaulio.

Šių metų apdovanojimai įteikti trečiadienį Niujorke, kur įsikūrusi instituto būstinė.F.Kukliansky anksčiau yra įvertinta Lietuvos Respublikos valstybės apdovanojimu – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.YIVO žydų mokslinių tyrimų institutas buvo įkurtas 1925 metais Vilniuje, tuometinėje Lenkijoje, kaip pirmoji Rytų Europos žydų pasaulietinio mokslo akademija. 1940 institutas perkėlė veiklą į Niujorką.Šiuo metu YIVO archyvą ir biblioteką sudaro 24 milijonai dokumentų ir daugiau kaip 385 tūkst. knygų, įskaitant pasaulyje didžiausią medžiagos jidiš kalba kolekciją.

Užsienio reikalų ministras pasveikino Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkę, apdovanotą „Už tarnavimą bendruomenei“

 

Kvietimas

ch

Pirmadienį, gruodžio 22 d., LRT televizijoje vyks tiesioginė laida skirta Chanukai, taip patkoncertas, paruoštas “Auksinio balso” komandos.

Laidoje bus pasakojama apie Chanukos papročius, šventimą šeimoje, kalbėsime apie žymius litvakus, košerinį maistą ir kitomis temomis apie žydus.

Maloniai kviečiame prisijungti, dalyvauti ir laukiame Jūsų LRT televizijoje, S. Konarskio g. 49, 20:20 val. Laida draugiška ir vaikams – jiems bus kepami blynai.

Jeigu turite klausimų, galite pasiteirauti el. paštu: beigeliu.krautuvele@lzb.lt

Gesher klubas – LIMMUD 2015 apmokėjimas internetu

Gesher klubas – LIMMUD 2015 apmokėjimas internetu

Registracija į Limmud 2015 Vilniuje tęsiasi,
noriu pranešti, kad vietos Villon viešbūtyje baigėsi, šiuo metu galima registruotis į laukimo sąrašą.
Registraciją į Baltpark (Park Inn) ir dalyvavimą be nakvynės tesiasi Pylimo 4, 17-19 val.

Jau užsiregistravusiems siunčiu rekvizitus apmokėjimui – 

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė
įm. k. 190722117
sąskaita LT09 7044 0600 0090 7953
AB SEB bankas

Mokėjimo paskirtis – LIMMUD 2015

Teatrališkas saikas

Kurdamas scenografiją Dalios Ibelhauptaitės režisuojamai Giuseppe’s Verdi operai „Trubadūras“ Marijus Jacovskis lieka ištikimas santūriai estetikai. Su Ieva Rekštyte scenos dailininkas kalbasi apie minimalizmą ir kompromisus teatre.

Iš šalies atrodo, kad jūs ir režisierė D. Ibelhauptaitė esate absoliučiai skirtingos teatrinės jausenos kūrėjai: jūs linkęs į minimalizmą scenoje, ji – į ištaigingumą. Kaip sekėsi bendradarbiauti statant „Trubadūrą“?

– Teatrinės estetikos skirtumai buvo ryškesni, kai prieš pusantrų metų statėme Mozarto operą „Visos jos tokios“. Tuomet šiek tiek užtruko, kol prisiderinome vienas prie kito. Tačiau juk skirtumai vieni kitus ne tik paneigia, bet ir papildo. Dirbant su „Trubadūru“ estetinių ginčų kyla kur kas mažiau, vienas kitą labiau jaučiam ir suprantam. Bent jau konkrečiu atveju tie skirtumai yra pranašumas – jie suteikia naujų impulsų ir išjudina mūsų nusistovėjusį supratimą. Galiausiai daug kas pasiekiama kompromisais. Pavyzdžiui, jeigu scenoje stovi stalas, man visiškai pakaktų ant jo matyti vandens stiklinę. Bet gal po ja patiesti servetėlę, o šalia padėti keletą laikraščių? O gal stalas turi būti visiškai tuščias?

Tad koks jūsų pasiektas kompromisas? Ar scenovaizdį pasirinkote prašmatnesnį, kaip įprasta šios operos pastatymams, ar nuosaikesnį?

Skaitykite IQ

Kauno žydų bendruomenė istorijos šaltiniuose-virtuali paroda

Kauno žydų bendruomenė istorijos šaltiniuose-virtuali paroda

KAUNO ŽYDŲ BENDRUOMENĖ ISTORIJOS ŠALTINIUOSE
 
           Parodos tikslas – atskleisti, kokią informaciją apie Kauno žydus ir jų vaidmenį miesto ir valstybės gyvenime nuo XVIII a. pab. iki Kauno geto likvidavimo 1944 m. galima rasti oficialių valstybės ir savivaldybės įstaigų, kurių dokumentai saugomi Kauno apskrities archyvo, Lietuvos centrinio valstybės archyvo bei Lietuvos ypatingojo archyvo fonduose.
 
KAUNO ŽYDŲ BENDRUOMENĖ GUBERNIJOS LAIKOTARPIU
 
          Aneksuotose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėse gyvenusius žydus caro valdžia laikė nepatikimais valdiniais, darančiais blogą įtaką kaimynystėje gyvenantiems krikščionims, todėl siekė griežtai reglamentuoti, kontroliuoti ir reformuoti tradicinę žydų gyvenseną. Ši suvaržymų, griežtos kontrolės ir prievartinės integracijos į Rusijos imperijos visuomenę politika atsispindėjo daugybėje žydų gyvenimą reglamentuojančių įstatyminių aktų, kuriuos įgyvendinant Kauno miesto dūmoje ir valdyboje bei gubernijos įstaigose susiformavo gausūs dokumentų kompleksai. XIX a. juose figūruoja dvi – Kauno ir Vilijampolės žydų bendruomenės (iki 1844 m. – kahalai)…

Aplankykite virtualią parodą ČIA

LŽB bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky apie nueinančius 2014-uosius metus

MILDAR-0074-1web
    Palydint 2014, reikia prisiminti, kad Lietuvos žydų bendruomenė buvo sukurta prieš  25-erius metus, įdėta daug žmonių pastangų, kad bendruomenė taptų tokia, kokia ji šiandien. 2014 m. mūsų finansinė padėtis pagerėjo, tapome labiau nepriklausomi. Bendruomenė tapo kūrybingesnė laisvesnė, atsirado daugiau planų ir lūkesčių. Pagerėjusi finansinė padėtis leido įgyvendinti daugiau idėjų. Norėčiau pabrėžti, kad gauti restitucijos pinigai, kuriuos Lietuvos valstybė pradėjo mokėti  yra ne tam, kad juos sunaudotume per vieną dieną ir švaistytume. Niekas neišmokėjo mums iškart  visų 128 milj. Lėšos skiriamos palaipsniui, mes jas taupom, stengiamės iškart neišleisti.  Net ir leisdami su protu, mes patys sau esame šeimininkai.

Suprantame, kad pinigai turi pasiekti kiekvieną Lietuvos žydą, o kartais ir litvaką, gyvenantį užsienyje ir palaikantį glaudžius ryšius su Lietuva arba nukentėjusį nuo okupacinių režimų Lietuvoje. Mes stengiamės tenkinti viešuosius Lietuvos žydų lūkesčius, o tai yra labai plati sąvoka. Tie profesionalai, kurie dirba bendruomenėje, jie gali būti Lietuvoje ar užsienyje, dirba už atlyginimą, organizuodami socialinę paramą, rūpindamiesi žydais, gyvenančiais Lietuvoje ar užsienyje.  Tai yra patyrę žmonės, kurie gali šiandien laisviau  kūrybiškiau įgyvendinti planus, kadangi jie žino, ko  reikia Lietuvos žydams.

   2014-ieji buvo išbandymų metai ne tik Vilniaus, bet ir regionų žydų bendruomenėms: Kauno, Šiaulių, Klaipėdos, Ukmergės, Panevėžio, Švenčionių. Mums niekados neteko daryti to, ką darėme šiemet – tvarkytis patiems su restitucijos pinigais, kuriuos gavome šiemet.

Užuojauta

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė reiškia nuoširdžią užuojautą Nachliel Dison dėl mylimos mamos mirties.

Nachliel Dison yra Pasaulio žydų restitucijos organizacijos vadovas (angl. World Jewish Restitution Organization), Lietuvos žydų paveldo fondo valdybos narys. Jis daug kartų lankėsi Lietuvoje kartu su žmona Elisheva, kurios senelis gyveno Lietuvoje. N. Dison tiek asmeniškai, tiek kaip organizacijos vadovas prisidėjo prie sėkmingų restitucijos klausimų Lietuvoje sprendimų.

Nachliel Dison ir artimiesiems nuoširdžiai linkime stiprybės sunkią netekties valandą.

Min Hashamayim Tenuchamu

 

,,Lietuvos žydų muzikai pokario metais”- LŽB ,,Likimų” prisiminimų vakaras

,,Lietuvos žydų muzikai pokario metais”- LŽB ,,Likimų” prisiminimų vakaras

 Gruodžio 9 d. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės Jašos Heifetzo salėje vyko įdomus prisiminimų vakaras, jau 19-as susitikimas iš ciklo ,,Likimai". Tema – ,,Lietuvos žydų muzikai pokario metais”. Prisiminimus pasakojo prof. Saulius Sondeckis ir prof. Silvija Sondeckienė, moderavo prof. Leonidas Melnikas. Tema svarbi jau vien todėl, kad Antrasis Pasaulinis karas ir Holokaustas paliko baisų pėdsaką Lietuvos žydų istorijoje ir muzinkiniame šalies gyvenime. Žuvo didžioji dauguma muzikų, visą ugdymo sistemą teko kurti iš naujo – prisiminė Saulius Sondeckis, pats dalyvavęs ir kultūriniame atgimimo procese. Kiek muzikos garsenybių žydų yra kilę iš Lietuvos –  niekas dar nesuskaičiavo. Ne tik Jaša Heifecas, bet ir Aleksas Livontas, atvykęs į Vilnių po karo,  jis ugdė gerus smuikininkus, dėjo daug pastangų, garsindamas lietuvį kompozitorių Balį Dvarioną, pramušdamas jo talentui geležinę Maskvos uždangą.

Ari Shavitas. Balsavimas dėl Izraelio ateities


„Šiuose lemiamuose rinkimuose spręsis, ar Izraelis bus išlaisvintas iš antisionistinių fanatikų gniaužtų“, – interneto dienraštyje „Haaretz“ rašo publicistas Ari Shavitas.

2015 metų rinkimų svarba yra didžiulė. Šį kartą kalbama ne apie butų ar sūrio kainas, tačiau apie tai, ar apskritai dar bus namai, kuriuose galėtume gyventi mes visi. Šįkart kova vyksta ne dėl patogumų, tačiau dėl pačios mūzų egzistencijos šerdies. Šįkart jėgos, iš vidaus keliančios pavojų Izraelio demokratijai ir sionistų tikslui, yra beprecedentės savo galia.

LŽB sveikina Grigorijų Kanovičių

LŽB sveikina Grigorijų Kanovičių

Lietuvos žydų bendruomenė sveikina Grigorijų Kanovičių, tapus garbingos Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatuuž reikšmingus pastarųjų metų literatūros kūrinius ir už ilgametį indėlį į kultūrą ir meną.

 Didžiuojamės jumis,mielas, visų gerbiamas Grigorijau! Jūs mums visada esate ir liksite pirmuoju atkurtos nepriklausomos Lietuvos LŽB pirmininku ir pasaulinio garso rašytoju,jautriausiom stygom savo kūriniuose įamžinusiu mūsų miestelių žydus, dabartinių bendruomenės narių tėvus ir protėvius. Sveikiname su Nacionalinės premijos laureato vardu ir linkime greičiau pasveikti, kad galėtumėt atvykti į Lietuvą ir dalyvauti Nacionalinės kultūros ir meno premijos įteikimo iškilmėse Vasario 16d.

LŽB pirmininkė Faina Kukliansky

Grigorijus Kanovičius – vienas įžymiausių ir produktyviausių šiuolaikinių žydų rašytojų – Lietuvos nacionalinės ir Izraelio rašytojų sąjungos premijų laureatas, Rusijos Bukerio premijos nominantas, jo kūryba išversta į 13 pasaulio kalbų,

Lūžius besigydantis G. Kanovičius: „Šių laikų žmogus menkėja“

Lūžius besigydantis G. Kanovičius: „Šių laikų žmogus menkėja“

Ramūnas Gerbutavičius
„Literatūros fronte sekasi gerai, sveikatos – truputį prasčiau“, – telefonu iš Izraelio sakė Grigorijus Kanovičius. Nuo 1993 metų Izraelyje gyvenantis Lietuvos rašytojas prieš mėnesį nesėkmingai nukrito ir susilaužė kelis šonkaulis. Kai po kelių ligoninėje praleistų savaičių G.Kanovičius grįžo namo, jį aplankė džiugi žinia apie Lietuvoje garbingiausios premijos skyrimą jam. Trečiadienį buvo pranešta, kad Nacionalinė kultūros ir meno premija, be dar penkių menininkų, skirta ir G.Kanovičiui.

Skaitykite lrytas.lt

Sveikinimas

12122

Gerbiamieji, sveikiname Jus artėjančios Chanukos šventės proga,

linkime, kad Chanukos žvakių šviesa atneštų į jūsų namus neblėstančią 

šilumą, ir telydi stebuklai jus kiekvieną dieną!

Kviečiame pirmąją Chanukos šventės dieną į dailininko Ričardo Vyšniausko

tapybos darbų parodos atidarymą 2014 m.gruodžio 16 d. 18.00 val.
 Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėjė

Pylimo g. 4, Vilnius

 

Prašoma skubios pagalbos Rutai Libermanaitei

Į bendruomenę kreipėsi Rutos brolis Albertas Liberman.

2012 m. liepos pirmosiomis dienomis Rutai nelauktai, netiketai ir neplanuotai buvo diagnuota IV vežio stadija.

Šiandien Ruta Libermanaitė Izraelyje tęsia kovą su liga. Iveikta daug sudetingų ir brangių gydymo etapų, bet blogosios lastelės nepasitraukė. Todėl reikia imtis kardinalios priemonės – kaulų čiulpų transplantacijos, kuri yra vienintelė šiuo metu rekomenduojama procedūra, tikint kad Ruta gali pasveikti.

Aš, jos brolis šiuo metu atlieku tyrimus, kad galėčiau būti Rutos kaulų čiulpų donoru.

Mes, visa šeima, nuoširdžiai prašome paremti Rutos gydymą pinigais, nes  tokiai operacijai reikia milžiniškos sumos. Aš tikiu, kad net ir mažiausias indėlis  pagelbės.

Ruta labai džiaugsis ir bus dėkinga šioje situacijoje, jei galetumėt ir norėtumėt, palaikyti ją geru žodžiu… Rutos paštas: ruta.libermanaite@tns.lt

Žemiau sąskaita pagalbos pervedimui:
Labdaros ir paramos fondas Bėdų turgus.

LT70 7044 0600 0660 8612, AB SEB bankas, banko kodas 70440

Prie mokėjimo paskirties būtinai parašykite: Rutai Libermanaitei –  kad neprapultų dideliam katile.

Rutos vardu dar kartą labai dėkoju už pagalbą!  Ačiū visiems už gerumą!

Albertas Liberman
Mob.: +370 698 37262
e-mail: albertas.liberman@har1.lt