Lietuvos generalinio konsulato Kaliningrade atstovai pagerbė Holokausto aukų atminimą

Lietuvos generalinio konsulato Kaliningrade atstovai vasario 1 dieną kartu su Kaliningrado žydų bendruomene bei kitų šalių diplomatais Jantarne (Palvininkuose) pagerbė prieš 70 metų vykusio tragiško ,,Mirties žygio“ aukų atminimą.
Laikinai Lietuvos generalinio konsulato Kaliningrade vadovo pareigas einantis Vytautas Umbrasas kartu su kitų šalių diplomatais ir gedulingo minėjimo dalyviais Holokausto aukoms padėjo gėlių bei uždegė atminimo žvakutes.
Gedulingo minėjimo dalyviai pabrėžė Holokausto aukų atminimo svarbą, būtinybę ugdyti visuomenės, ypač jaunimo, toleranciją, vykdyti šviečiamąjį darbą.
Prieš keletą metų Jantarne iškilmingai atidengtas memorialas tapo Holokausto aukų atminties simboliu Karaliaučiaus srityje.
1945 m. sausio pabaigoje apie 7 tūkst. fašistinės Vokietijos koncentracijos stovyklų kalinių buvo pėsti išvaryti iš tuomečio Kionigsbergo link Baltijos jūros ties Palvininkais. Sausio 31 d. naktį tie, kurie sugebėjo per sniegą ir speigą ateiti iki Palvininkų, buvo suvaryti į ledinę jūrą ir sušaudyti. Pavyko išsigelbėti tik 13-kai pasmerktųjų.

urm.lt

Kauno bendruomenės naujienos

tregerienu0117 feiga

Sausio mėn Kauno žydų bedruomenės nariai, Socialinio centro klientai, gaunantys lankomosios priežiūros paslaugas, gavo puikią bei lauktą dovaną- medicinos priemonių siuntą. Visi be išimties džiaugėsi naujais kokybiškais kraujospūdžio matavimo aparatais, o tie, kuriems būtina pagalba judant bei funkcionuojant, ir priemonėmis, palengvinančiomis jų kasdienę buitį. Žmonėms daug teigiamų emocijų suteikė ne tik jiems reikalingos priemonės, bet ir žinojimas, kad apie juos galvojama bei jais rūpinamasi.

Nuotraukoje p. Feiga Tregerienė išbando iš LŽB gautą vaikštynę.

Beveik 100 žydų gelbėtojų paskirtos II laipsnio pensijos

Antrojo laipsnio valstybinės pensijos skirtos 98 žydų gelbėtojams, antradienį BNS informavo Socialinės apsaugos ir darbo (SADM) ministerija.

Pirmuosius teikimus dėl pensijų skyrimo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ministerijai pateikė praėjusių metų rugsėjį. Valstybinės pensijos paskirtos nuo spalio 1 dienos.

Antrojo laipsnio valstybinė pensija sudaro 116 eurų.

Seimas pernai birželį priėmė Pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijos dalyvių teisinio statuso įstatymo pataisas, kurios žydų gelbėtojams suteikė laisvės kovų dalyvio statusą bei tuo pačiu – teisę į valstybinę pensiją.

Per Antrąjį pasaulinį karą naciai, neretai talkinami vietos kolaborantų, išžudė apie 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žydų. Apie 3 tūkst. mirčiai pasmerktų žydų išgelbėjo ne žydų tautybės Lietuvos gyventojai, daugiausia lietuviai.

Skaitykite lrt.lt

Nuotraukas ryškindavo naktimis

80 gyvenimo metų. Beveik 60 vaizdų kūrybos metų. Beveik 40 metų nuo tada, kai viename svarbiausių pasaulio fotografijos konkursų pelnytas prizas. Viso gauta beveik 40 įvairių tarptautinių apdovanojimų. Daugiau kaip 40 personalinių parodų, apie 100 grupinių parodų, kuriose eksponuotos šios autorės nuotraukos, visame pasaulyje. Tačiau kaip visada kukli. “Darau, ką sugebu”, – sako fotografė Irena Giedraitienė. Šiuo metu Panevėžyje gyvenanti I. Giedraitienė Vilniaus „Prospekto“ fotografijos galerijoje atidarė 80 metų jubiliejui skirtą parodą. Susirinko gal trijų kartų fotografai ir fotografijos gurmanai. Pamatyti nuotraukų, paklausyti autorės pasakojimo.

Dėl kraujo spaudimo

Skaitykite lzinios.lt

 

Ant namo sienų Kaune – buvusių gyventojų portretai

lrtv
Suburti susvetimėjusius kaimynus sumanęs vienas Kauno dailininkas ėmėsi netradicinio eksperimento. Ant namo sienų jis ėmė tapyti buvusių šio namo gyventojų portretus. Menininko iniciatyvą palankiai sutikę kaimynai net tik ėmė bendrauti ar dalintis ankstesne namo istorija, bet ir užvertė dailininką nuotraukomis ir pageidavimais, kurių artimųjų veidus norėtų matyti perkeltus ant namo sienų.

”Lietuvos ryto” TV pasakojime apie Kauno senamiesčio kieme esančius pieršinius ant sienų, į kadrą pateko ir Kauno geto kalinių išlikusi karo metų Ditos Šperling ir jos vyro Judos Zupavičiaus nuotrauka.

Nuo Lietuvos iki Pietų Afrikos, Londono ir Niujorko. Litvako R. Coheno šeimos odisėja

Nuo Lietuvos iki Pietų Afrikos, Londono ir Niujorko. Litvako R. Coheno šeimos odisėja

„Man prireikė daug laiko, kad visa tai sudėliočiau į visumą. Prisiminimai nesugrįžta kaip stiprus lietus, o veikiau kaip nuo lapų krentantys lašai pasibaigus lietui. Tam tikrų detalių trūksta. Tačiau aš bent žinau, kad nebūsiu pilnas, kol tų detalių nesurasiu…“ (Rogeris Cohenas)

„The New York Times“ publicisto Rogerio Coheno šeimos istorija yra itin turtinga. Ji prasideda nuo jo prosenelių, gyvenusių Lietuvoje. Būtent nuo jų ir prasidėjo klajonės. „Kiekviena iš paskutinių keturių šeimos kartų patyrė persikraustymą. Lietuva, Pietų Afrika, Londonas. Mano tėvai gimė Pietų Afrikoje, o po to emigravo į Jungtinę Karalystę, kur gimiau aš. Tada, kai dar buvau kūdikis, mano šeima keleriems metams grįžo į Pietų Afriką, o po to vėl grįžo į Britaniją, kur aš iš esmės ir užaugau“, – pasakoja R. Cohenas.

Dabar publicistas yra JAV pilietis ir savo namais laiko Niujorko miestą.

Skaitykite bernardinai.lt

Po Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos minėjimo Aušvice

Po Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos minėjimo Aušvice

LŽB pirmininkės F.Kukliansky komentaras

     Aušvicas žiemą, minint Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną atrodė sukrečiančiai kaip ir Holokausto siaubą išgyvenę žmonės, kurie susirinko su visa atributika. Man galvoje sukosi mintys apie žmones, kurie dar gyvi. Lietuvoje liko tik vienas Moisiejus Preisas, per stebuklą išgyvenęs Aušvico, Štuthofo, ir dar Dachau koncentracijos lagerius. Silpna sveikata neleido jam dalyvauti Aušvico aukų paminėjime sausio 27d.Į paminėjimą susirinko karaliai ir karalienės, valstybių vadovai. Norėčiau, kad  Lietuvos gyventojai, politikai, aukšti valstybės tarnautojai, ypač  tie, nuo kurių priklauso sprendimai, suprastų, kad kelionė į Aušvicą, yra ne tas pats, kas važiavimas į eilinį posėdį Briuselyje.

Skaityti plačiau
11-oji konferencija „LIMMUD – 2015” (vasario 20 – 22 d.)

11-oji konferencija „LIMMUD – 2015” (vasario 20 – 22 d.)

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės jau vienuoliktus metus iš eilės organizuojama tarptautinė konferencija „Limmud Keshet“ kviečia dalyvauti visus, neabejingus žydų istorijai ir kultūrai. Tai unikalus renginys, apjungiantis tradiciją, edukaciją ir pramogą.

Pagrindiniai konferencijos svečiai:

• Prof. Barbara Kiršenblat – Gimblet, Lenkijos žydų istorijos muziejaus programų direktorė. Profesorė skaitys dvi paskaitas ir ves vienas kūrybines dirbtuves. Pirmojoje paskaitoje bus išsamiai pristatyta Lenkijos žydų muziejaus „POLIN“ steigimo istorija, antroje, remdamasi savo tėvo palikimu, profesorė atskleis žydiškosios vaikystės iki Holokausto tikrovę Lenkijoje, o kūrybinėse dirbtuvėse pamokys, kaip pasigaminti žaislų, kokius iki Holokausto Lenkijoje vaikai gamindavosi patys.

• Svetlana Amosova, Judaizmo studijų centro (Maskva) mokslinė bendradarbė, Sankt Peterburgo universiteto Antropologijos fakulteto absolventė. Ji konferencijos dalyvius pakvies į tris originalias paskaitas apie žydų „magiją“ slavų akimis, „Kraujo šmeižto“ fenomeną XIX – XXI amžiaus Latvijos ir Lietuvos visuomenėse bei aškenazių vardų pėdsakus istoriniuose šaltiniuose.

Skaityti plačiau

Lektoriumas

VASARIS/ФЕВРАЛЬ

02-01, 12.00 h

ENERGETINĖ MEDICINA
Lektorius J.Greisman

ЭНЕРГЕТИЧЕСКАЯ МЕДИЦИНА
Лектор Ю. Грейсман

02-08, 12.00 h
LIETUVOS ŽYDAI- ŽURNALISTAI KAUNE IKI 1940M. (2DALIS)
Lektorius V. Karakorskis

Skaityti plačiau
Tarptautinės Holokausto atminties dienos minėjimas Panevėžyje

Tarptautinės Holokausto atminties dienos minėjimas Panevėžyje

Holokaustas, dar vadinamas Šoa (hebr.katastrofa) – sistemingas, masinis žydų genocidas, vykdytas Antrojo pasaulinio karo metais.
2005 metų lapkričio 1 dieną Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją ir paragino kasmet pasaulyje sausio 27-ąją minėti kaip tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną. Šiais metais minimas Aušvico – Birkenau koncentracijos stovyklų, įkurtų okupuotoje Lenkijoje 1939-1941 metais nacistinės Vokietijos sprendimu, išlaisvinimo 70-metis. Aušvico – Birkenau koncentracijos stovyklos buvo didžiausia masinio žmonių naikinimo vieta Europoje – iš viso nužudytų aukų skaičius siekė 1,5 milijono žmonių, iš kurių 1,1 milijono sudarė žydai.

Skaityti plačiau
LŽB mini Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną

LŽB mini Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną

Lietuvos žydų bendruomenė paminėjo Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną sinagogoje skaitydami žuvusiųjų pavardes. Po to iškilminga minėjimo ceremonija persikėlė į bendruomenės patalpas Vilniuje. Čia dalyvavo paskirtasis Izraelio ambasadorius J.E Amir Maimon, kitų valstybių Lietuvoje reziduojantys ambasadoriai, LŽB pirmininkė F.Kukliansky, daug bendruomenės narių, Vilniaus Choralinės sinagogos kantorius Shmuel Yatom, operos solistas Rafailas Karpis. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro departamento direktorius dr. Arūnas Bubnys pristatė savo knygą ,,Šiaulių getas”. Pristatymo metu vyko diskusija.

Minėjimo ceremonija nuotraukose.

Skaityti plačiau

Lietuva mini Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną

Vilnius, sausio 27 d. (BNS). Lietuva antradienį mini Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, skirtą Aušvico koncentracijos stovyklos išlaisvinimo 70-mečiui atminti.

Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų muziejuje bus atidaryta paroda apie Lenkijos teisuolius „Rizikuojant gyvybe: lenkai, gelbėję žydus Holokausto metu“. Taip pat muziejuje bus rodomas dokumentinis filmas anglų kalba „Aušvico išlaisvinimas“, kuriame nufilmuoti autentiški, 1945 metais užfiksuoti kadrai iš Aušvico koncentracijos stovyklos.

Skaityti plačiau

Žydų bendruomenės pirmininkė: „Neapsimeskite nieko nematančiais“

Minimos 70-osios Osvencimo išlaisvinimo metinės
Lina Bartkutė

Antradienį Lenkijoje vyksta Holokausto aukų minėjimas. Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) pirmininkė Faina Kukliansky pakeliui į šį renginį papasakojo, kodėl pasauliui ir Lietuvai yra svarbi ši diena. Moteris atskleidė, ko neteko Lietuva išžudžius žydus ir kas vykdė masinį žydų genocidą Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais.

„Man patiko prezidentės Dalios Grybauskaitės pasakyti žodžiai, kad žmonių žudyti negalima. Tuo metu, kai pasaulyje buvo žudomi 6 mln. žydų, būčiau labai norėjusi, kad kas nors būtų tai tvirtai pasakęs“, – teigė F.Kukliansky.

Pasak moters, žudynes reikia stabdyti visais laikais. Negalima apsimesti nieko nematančiais ir negirdinčiais.

Visų žmonių pareiga daryti viską, kas įmanoma, kad tik žudynių nebūtų. Privaloma tam užkirsti kelią. F.Kukliansky gaila, kad nebuvo užkirstas kelias jų tautos žudymui.

– Kuo Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena yra svarbi pasauliui ir Lietuvai? – Lrytas.lt paklausė LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky.

Skaitykite lrytas.lt

Duona ir uogienė Holokausto atminimo dienai

Duona ir uogienė Holokausto atminimo dienai

ELLEN CASSEDY

Antrojo pasaulinio karo metais bausmė už pagalbą žydams buvo mirtis. Nepaisydama šios grėsmės, Juros šeima ištiesė pagalbos ranką mano šeimos nariams. Neseniai abiejų šeimų nariai susėdo prie bendro pietų stalo Niujorko mieste. Susitikome, kad išklausytume, kad pažintume, kad apmąstytume tuos beprecedenčio nežmoniškumo metais įvykdytus drąsius ir didžiadvasiškus darbus.

Skaitykite bernardinai.lt

Autentiški Holokausto kadrai tolerancijos centro ekrane: Aušvicas, 1945

Minint Aušvico koncentracijos stovyklos išlaisvinimo 70-ąsias metines ir Tarptautinę holokausto aukų atminimo dieną, š. m. sausio 27 d. Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus (VVGŽM) ir Lenkijos Respublikos ambasada Lietuvoje organizuoja renginį, kurio metu bus rodomas unikalus dokumentinis filmas anglų kalba „Aušvico išlaisvinimas“ (2005, CHRONOS-MEDIA GmbH Berlyne ir Aušvico-Birkenau Valstybinis muziejus, Lenkija). Šiame filme užfiksuoti autentiški 1945 m. kadrai iš koncentracijos stovyklos. Renginio metu taip pat bus atidaryta paroda apie Lenkijos Teisuolius „Rizikuojant gyvybe − lenkai, gelbėję žydus Holokausto metu”.

Skaityite bernardinai.lt

P. Levi: „Kiekvienas, patekęs į Aušvicą, turėjo iš ten nebeišeiti“

Primo Levi knyga „Jei tai žmogus“ yra vienas iš labiausiai kvapą gniaužiančių pasakojimų apie Holokaustą. Knygoje autorius detaliai aprašo gyvenimo koncentracijos stovykloje kasdienybę. Prieš Antrąjį pasaulinį karą P. Levi buvo chemikas ir, kalbėdamas apie savo išgyvenimą Aušvice, jis kaip vieną pagrindinių priežasčių nurodė tai, kad naciams labai reikėjo būtent chemijos specialistų. Po karo P. Levi ir toliau tęsė savo mokslinę karjerą, tačiau taip pat tapo ir rašytoju. 1984 metais, duodamas interviu „The New York Times“, jis pasakojo, kad rašymas jam tapo būtinu užsiėmimu – ne tik moraline pareiga, tačiau ir psichologiniu poreikiu. P. Levi raštai spinduliavo humanizmu, tačiau jis pats kentėjo nuo depresijos, kuri atvedė rašytoją iki savižudybės. P. Levi mirtis sukrėtė jo gerbėjus, taip pat Holokaustą išgyvenęs rašytojas Elie Wieselis pareiškė, kad „Primo Levi mirė Aušvice prieš 40 metų“.

Skaitykite bernardinai.lt

Aušvico stovykla šiandien

Aušvico stovykla šiandien

Sausio 27 d. minima Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena. Būtent šią dieną 1945 m. buvo išlaisvinta didžiausia nacistinės Vokietijos mirties stovykla – maždaug 40 kilometrų į vakarus nuo Krokuvos 1940 m. įkurta Aušvico koncentracijos ir naikinimo stovykla Osvencime-Bžezinkoje, kurioje per penkerius metus buvo nužudyta mažiausiai 1,1 mln. žmonių.

Skaitykite bernardinai.lt

Sveikinimas

Sveikinimas

Sveikiname advokatę Leonorą Vasiliauskienę su jubiliejiniu gimtadieniu. 

Linkime Jums miela Leonora, kad sveikata, sėkmė ir džiaugsmas tikras, gyvenime

Jus visur ir visada  lydėtų!

Užuojauta

Sausio 24d. mirė vienas seniausių Kauno žydų bendruomenės narių, socialinio centro narys

Nachman Comik (g.1922).

Nuoširdi Lietuvos Žydų bendruomenės užuojauta artimiesiems.