lrytas.lt
Prancūzijos žiniasklaida paviešino penktadienį per įkaitų dramą nužudytų žmonių pavardes. Prieš šabą – kiekvieną penktadienį prasidedančią šventę – į košerinio maisto parduotuvę buvo užėję apsipirkti dešimtys žmonių. Keturis žiauriai nužudė teroristas, o mažiausiai 15 žmonių išgelbėjo Lassana Bathily – musulmonas, dirbęs toje pačioje košerinio maisto parduotuvėje, skelbia public.fr.
Vyriausybės tarpinstitucinė komisija, kuri spręs žydų bendruomenėms aktualius klausimus, turėtų būti įsteigta šių metų sausį, sako Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis.
„Galų gale suformavome visą komisijos sudėtį, kol kas dar neturėjome susitikimo – derinome kandidatūras. Joje yra daug garbingų mūsų partnerių iš žydų bendruomenės pusės, net pasauliniu mastu. Sausio mėnesį, aš manau, pradėsime veikti“, – BNS tvirtino A. Mačiulis. Jis bus šios komisijos vadovas.
Vyriausybės kanceliarija BNS nurodė, kad Lietuvos žydų bendruomenė yra informavusi, kokie klausimai komisijoje turėtų būti sprendžiami – atsižvelgiant į tai, į komisiją bus deleguojami užsienio reikalų, vidaus reikalų, kultūros, švietimo ir mokslo bei teisingumo viceministrai, Kultūros paveldo departamento, Savivaldybių asociacijos atstovai. Taip pat komisijos sudėtyje bus ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio žydų bendruomenių atstovai, joje bus nagrinėjami istorinio ir kultūrinio žydų paveldo, holokausto ir jo įamžinimo, tolerancijos, švietimo klausimai.
Iškėlęs reikalavimą seksualinius santykius apriboti santuoka, judaizmas pakeitė pasaulį. Paprasčiau tariant, nesantuokinio sekso uždraudimas Tora atvėrė galimybę atsirasti Vakarų civilizacijai. Visuomenės, kurios niekaip neribojo seksualumo, vystėsi žymiai lėčiau. Todėl šiandieninis Vakarų pasaulio klestėjimas didžia dalimi priklauso būtent nuo judaizmo pradėtos ir vėliau krikščionybės tęstos seksualinės revoliucijos.
Revoliucijos esmę sudarė bandymas seksualumo dvasią įprašyti į santuokos butelį. Revoliucija užtikrino sekso dominavimo visuomenėje pabaigą ir meilės bei seksualumo realizavimą tarp moters ir vyro (iš to išplaukia meilės ir erotikos galimybė tik santuokoje). Greta viso to buvo prisiimta ir sunki užduotis pagerinti moters statusą visuomenėje.
Visuomenė, kurioje dominuoja seksas
Žurnalistas, tarptautininkas Vaidas Saldžiūnas sako, jog lietuvių ir žydų santykiai gerėja. Jis pažymėjo, jog tai viena labiausiai vertybes išsaugojusių tautų, į kurias mums vertėtų lygiuotis.
„Žydai – yra viena geriausių pasaulio tautų. Kai tu pamatai, kaip jie gyvena, kaip myli savo šeimą, šalį, tai yra pavyzdys to, ką mes esame praradę, kiek yra sunaikinta per holokaustą. Tai yra ta šalis, iš kurios mes galėtume labai daug ko pasimokyti“,- kalbėjo V. Saldžiūnas.
Pasak jo, lietuvių santykiai su žydais ir Izraeliu keičiasi.
„Kaip visa Lietuva keičiasi į gerą, taip ir santykiai su žydais keičiasi. Labai daug skrydžių atsirado, daug kas aplankė ir pamatė Izraelį, izraeliečiai čia atskrenda. Ypač pastaraisiais metais labai daug teigiamo prisidėjo. Reikia palaikyti Izraelį, palaikyti žydus. Atsiranda supratimas ne tik tai, ką mes praradome, bet kad tai yra ta šalis, ne taip tolima, kad tos žydų tradicijos yra mums labai artimos, jie labai į mus panašūs“,- sakė V. Saldžiūnas.
Kada: 2015/02/09
Koncertas “Žydų dainos apie tai, kas svarbiausia” – puiki dovana tiems, kuriems patinka pailsėti, klausantis mėgstamos muzikos, ir tiems, kurie tikrai vertina turtingą žydų tautos kultūrą.
Griūvančią šimtametę Alytaus sinagogą vietos valdžia siekia paversti vaikų ir jaunimo daugiafunkciu centru. Tačiau kai kurie alytiškiai į kultūros paveldo objektų sąrašą įtrauktame pastate norėtų matyti visą
Dzūkijos regioną reprezentuojantį meno centrą ir jam yra pasirengę paaukoti net savo sukauptus meno kūrinius. Kaip tikina paminklosaugininkai, svarbiausia ne tai, kokia veikla bus plėtojama valstybės saugomame pastate, o tai, kad jį būtina išsaugoti – kuo greičiau pradėti restauruoti.
Trūksta tik pinigų
Izraelis penktadienį išreiškė susirūpinimą dėl „teroro atakų“ Prancūzijoje, kur ginkluotas vyriškis įsiveržė į košerinių produktų parduotuvę po žudynių žurnalo „Charlie Hebdo“ redakcijoje ir vienos policininkės nužudymo per kitą išpuolį.
„Izraelis stebi situaciją Paryžiuje su susirūpinimu“, – sakė užsienio reikalų ministras Avigdoras Liebermanas (Avigdoras Libermanas).
„Pastarąsias tris dienas vykstantis teroristinis puolimas yra ne tik prieš prancūzus ar prancūzų žydus, bet prieš visą laisvąjį pasaulį“, – pabrėžė jis.
Svarbu žinios,gebėjimai,patirtis.
Įgyta ekonomikos specialisto kvalifikacija. Lietuvių, anglų ir rusų kalbų žinios. Buhalterinio darbo patirtis (darbo patirtis ne pelno siekiančioje organizacijoje būtų vertinama kaip privalumas). Buhalterinės apskaitos įstatymo žinojimas. Gebėjimas dirbti buhalterine apskaitos programa AGNUM, Microsoft Office programomis (Excel ir Word). Atsakingumas, pozityvumas bei gebėjimas dirbti komandoje.
Darbo pobūdis.
1. Pirminių dokumentų apskaita buhalterinėje apskaitos programoje AGNUM
2. Organizacijoje vykdomų projektų apskaita
3. Finansinių ataskaitų sudarymas
Kandidatų CV laukiame iki sausio 16 d. CV reiktų siųsti adresu: asta@lzb.lt
Sausis/Январь
11d. 12.00 h
Unitų istorija LDK ir jų paveldas
Dr. Rūta Ostrovskaja
История унитов в ВКЛ и их наследие
Др. Рута Островская
18d. 12.00 h
Lietuvos žydai-žurnalistai Kaune iki 1940m
Lektorius V. Karakorskis
Литовские журналисты-евреи в Каунасе до 1940г
Лектор В. Каракорский
25d. 12.00 h
Žydžių mergaičių auklėjimas ir išsilavinimas XIX amž.Lietuvoje
Dk. Olga Mastianica
Воспитание и образование еврейских девочек в Литве в 19 веке
Дк. Ольга Мастяница
– Ar šis įvykis privers griežčiau žiūrėti į religinį fanatizmą, islamo radikalus? Iš esmės, ar Europa pagaliau padarys išvadas?
– Ir taip, ir ne. Kaip jau patyrėme, atmintis būna trumpoka. Tokie įvykiai sukrečia savaitę, mėnesį, tačiau vėliau pasimiršta ir visuomenė nepasimoko. Labai svarbu, kad šiuo atveju reaguotų žurnalistai. Būtent prieš jų veiklos principus buvo įvykdytas šis išpuolis.
Toks įvykis gali nutikti bet kur: Sofijoje, Taline, Vilniuje … Politikai tokiu metu vis vien galvoja apie rinkimus, apie savo politinį įvaizdį.
Informacija norintiems dalyvauti konferencijoje Limmud 2015
Jei dar neapmokėjote už dalyvavimą, laukiame apmokėjimo pavedimu už Limmud konferenciją iki sausio 11 d.
Neapmokėjus už vietą viešbutyje, vieta bus perduota laukimo sąraše esantiems dalyviams.
Rekvizitai –
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė
įm. k. 190722117
sąskaita LT09 7044 0600 0090 7953
AB SEB bankas
Mokėjimo paskirtis – LIMMUD 2015
Apmokėjimas galios, atsiuntus mokėjimo patvirtinimą ir užpildžius anketą.
ISIS kovotojas prabilo apie ataką Prancūzijoje: tai pirmieji lašai – laukite daugiau
„The Telegraph“ žurnalistas Henry Samuelis Paryžiuje pateikė naujausią informaciją apie užpuolikų žingsnius „Charlie Hebdo“ redakcijoje.
„Vienas policijos šaltinis laikraščiui „Liberation“ sakė, kad vienas „organizuotas komandosas“, du „ramūs ir ryžtingi užpuolikai ėjo tiesiai į redakciją ir iš anksto žinojo savo taikinį“.
Žudynių liudininkai – apie patirtą siaubą: telkšojo kraujo balos, pagalbos meldė sužeistieji
Po išpuolio Paryžiuje įvykių liudininkai pasakoja kraupius išgyvenimus. Tuo metu „The Telegraph“ žurnalistas pabrėžia, kad ginkluoti vyrai, kurie Prancūzijos sostinėje pražudė 12 žmonių, elgėsi itin profesionaliai ir ramiai, o tai byloja apie puikų karinį pasirengimą.
Kvailoka antraštė, pagalvojau parašęs. Nėra tokio Lietuvoje. Holokaustas buvo, o muziejaus nėra. Jau dvidešimt penkeri metai, kaip nėra. Jau net dvidešimt penkeri, kai jo nėra tada, kai jis turėtų būti. Savotiškas jubiliejus. Ciniškas ir makabriškas. Ciniškesnis nei tie ilgi dešimtmečiai, kai žodžio „Holokaustas“ negalima buvo nei ištarti, nei juolab rašyti didžiąja raide….
Pernai rudenį, padėdamas tvarkyti vienus užmirštus Lietuvos žydų kapus, buvau pakviestas aplankyti ir vieną pakelės mišką. Kaip ir daugelyje kitų Lietuvos miestelių pamiškių, šioji taip pat paženklinta kažkieno nuskeltu juodo marmuro stulpeliu, žyminčių vieną iš keli šimtų masinių Lietuvos žydų žudynių vietų. Kas šiais laikais vaikšto pagerbti žuvusių, jei ten nepastatomas mikrofonas ir nenutiesiamas kilimas? Vasarą ir ankstyvą rudenį galbūt užklysta grybautojai ir uogautojai, kai pastarieji nesilanko, vietinis dar neemigravęs jaunimas išlenkia kokį bambalį. Nebeapsilanko net metalo ieškotojai – visas metalines lenteles jau seniausiai pavogė.
BNS
Izraelis neleis tempti jo karių į Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą (TBT) dėl galimų kaltinimų karo nusikaltimais, sekmadienį sakė premjeras Benjaminas Netanyahu. „Mes neleisime Izraelio gynybinių pajėgų (IGP) karių ir karininkų tempti į Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą Hagoje“, – sakė B.Netanyahu prasidedant savaitiniam vyriausybės posėdžiui, dvi dienos po to, kai palestiniečiai pateikė prieštaringai vertinamą paraišką prisijungti prie šio Teismo. Premjeras tai sakė Izraeliui įšaldžius pusės milijardo šekelių (106 mln. eurų) surinktų mokesčių pervedimą Palestinos savivaldai. Pasak pareigūnų, tai yra pirmas iš visos virtinės baudžiamųjų veiksmų po to palestiniečių žingsnio. Izraelis dažnai įšaldo lėšų pervedimą reaguodamas į palestiniečių diplomatinius ar politinius veiksmus, kuriuos laiko žalingais.
Skaitykite lzinios.lt
Dovidas Katzas, dėstęs Oksfordo, Jeilio ir Vilniaus universitetuose, dabar yra nepriklausomas mokslininkas, gyvenantis Vilniuje ir yra žinomas litvakų kultūros ir jidiš kalbos tyrinėtojas. 2015m. jis paskelbė elektroninę versiją bazinio tradicinės litvakų kultūros paplitimo vietų šiaurės Europoje ir LDK žemėlapį. Skirtingai nuo tautinių valstybių, litvakai niekada neturėjo jokio intereso užkariauti arba kontroliuoti šias teritorijas.
Jie laimingai gyveno kaip taiki tautinė mažuma su savo pasaulėžiūra apie juos supantį pasaulį, kalbėjo savo gimtąja jidiš kalba, natūraliai suteikdami jidiš pavadinimus kiekvienai jų gyvenamai vietovei . Šis žemėlapis skiriasi nuo tarmių žemėlapio, kurias autorius vadina litviš tarme su įvairiom vietovių dialekto įtakom. Žemėlapis yra grindžiamas gyventojų savivoka, juk jie save tapatino su Litvish kultūra. Reikia pridurti, kad žemėlapyje yra kelios mišrių tarmių sritys (prie Brisk / Bresto ir aplink Černobylį), kurios gali būti priskiriamos abiem tarmėm, be to yra dar didelės Litvish kolonijos, kurios nutyso iki pat Juodosios jūros, nes caras kolonizavo šias žemes 19-to amžiaus pradžioje. Kai kurie kaimai buvo pavadinti net ,, Nei-Kovne”(Naujuoju Kaunu). Pasak D.Kaco, žydų bendruomenės nebūtinai vadino save "litvakais".
Dievas, tikėjimas ir tapatybė iš pelenų: pasakoja Holokaustą išgyvenusiųjų vaikai ir anūkai
Menachem Z Rosensaft – redaktorius, Elie Wieselio prologas.
Šiame svarbiame ir skvarbių minčių rinkinyje yra pamastymai, prisiminimai tų, kuriuos vadiname Holokausto liudininkų vaikais ir anūkais. 88 vyrai ir moterys iš viso pasaulio pasakoja savo asmeninius išgyvenimus, dažnai širdį draskančias istorijas. Kai jų tėvai ir seneliai paseno ir išėjo anapilin, šie subrendę vaikai ir anūkai prisimena beveik apčiuopiamos tamsos ir šešėlių baimę, persekiojusią juos vaikystėje ir tolesniame gyvenime. Visų rašiusiųjų apie šeimoje patirtus išgyvenimus buvo paprašyta papasakoti, kaip tėvų ar senelių elgesys ir kalbos formavo jų pačių tapatybę bei požiūrį į Dievą, tikėjimą, Judaizmą, žydų tautą, ir visą visuomenę. Tie atsakymai: vieni trumpi, kiti ilgesni, bet visi yra žiauriai atviri ir sąžiningi. Kam padėjo tikėjimas, jame jie rado vilties kibirkštėlę po pragariškų skerdynių, kiti visai nusisuko nuo religijos, nes prarado tikėjimą, o dar kiti sielvartauja, kad panašios tragedijos gali vėl pasikartoti, nepaisant iškilmingų kalbų "daugiau niekada". Skaitytojai gali susigraudinti, suprantama,bus liūdesio ašarų. Visos šio vertingo leidinio istorijos įkvepia, suteikia stiprybės ir jėgų.
Vieną iš 88 gyvenimo istorijų, kuri išspausdinta knygoje, pasakoja Faina Kukliansky, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė.
Ką aš paveldėjau iš Holokaustą išgyvenusios savo šeimos?
autorė Faina Kukliansky, LŽB pirmininkė
Gruodžio 10 d. Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė susitiko su Šilutės r. savivaldybės meru Vytautu Laurinaičiu ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičiene. Susitikimo metu aptarti opiausi Šilutės r. kultūros paveldo išsaugojimo klausimai. Šilutės r. meras Vytautas Laurinaitis pristatė ketinimus sutvarkyti Švėkšnos sinagogą ir pritaikyti ją kultūrinei, muziejinei, edukacinei paskirčiai. Direktorė Diana Varnaitė pažymėjo, kad labai svarbu, jog savivaldybė apsisprendė dėl Švėkšnos sinagogos panaudojimo vizijos ir pasidžiaugė, jog šis įsisenėjęs klausimas įgauna konkrečius kontūrus. Susitikimo metu pritarta, kad tikslinga siekti Europos Sąjungos finansinės paramos, kad istorinė Švėkšnos sinagoga būtų sutvarkyta ir panaudota vietos bendruomenės reikmėms bei pritaikyta lankymui.
Svarstytos ir Macikų koncentracijos stovyklos aktualijos. Vilma Griškevičienė supažindino su planais 2015 m. gegužės mėn. surengti tarptautinę konferenciją, kurioje bus pristatytos Macikų koncentracijos stovyklos tyrimų išvados ir diskutuojama apie sutvarkymą ir įamžinimą. Susitikimo dalyviai sutarė, kad tokio svarbaus lygmens istorinės atminties kompleksas turėtų susilaukti svaresnio valstybės dėmesio tiek finansiniu, tiek valdymo požiūriu. Direktorė Diana Varnaitė įsipareigojo 2015 m. parengti reikiamus apskaitos dokumentus.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės administracija, socialinio centro koordinatoriai, kitų padalinių vadovai
sveikina visus bendruomenės narius su Naujaisiais metais ir linki, kad 2015-ieji, pirmieji euro metai būtų ramesni ir turtingesni.
Visiems linkime geros sveikatos!
Itin sudėtingus laikus išgyvenančiai Ukrainos žydų bendruomenei palaikymą reiškia Lietuvos žydai. Praeitą savaitę dar nesibaigus vienai gražiausių žydiškų švenčių Chanukai, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tautiečiams Ukrainoje padovanojo 50 didžiulį pripažinimą Lietuvoje ir pasaulyje pelniusio rašytojo Grigorijaus Kanovičiaus penkiatomių.
Knygų rinkinius perduoti padėjo Lietuvos Užsienio reikalų ministerija. Tikimasi, kad dovana kitos svaitės pradžioje jau turėtų pasiekti Ukrainos žydų bendruomenę.
Pasak Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky, dovana – simbolinė ir labai ypatinga.
