Švieži macai – visiems norintiems
Kvietimas į Purim šventę Panevėžyje
Rekonstruotame pastate Žvėryne įsikūrė Šolomo Aleichemo ORT gimnazija
Moderniai rekonstruotame pastate sostinės Žvėryno mikrorajone duris atvėrė atsinaujinusi Šolomo Aleichemo ORT gimnazija, kurioje mokysis daugiau kaip 300 gimnazistų.
Taupiau ir efektyviau naudojant turtą, kuriuo disponuoja Vilniaus miesto savivaldybė, buvo nuspręsta iš Viršuliškių, buvusio darželio patalpose įsikūrusią žydų gimnaziją perkelti į atnaujintą J. I. Kraševskio g. 5 pastatą, o atsilaisvinusias patalpas Viršuliškėse rekonstruoti ir įsteigti jose 240 vietų vaikų lopšelį-darželį.
Renovuotame pastate, kuriame dabar įsikūrė žydų gimnazijos bendruomenė, buvo uždengta nauja stogo danga su apšiltinimu, taip pat apšiltintas fasadas, pakeisti langai ir lauko durys, modernizuotos vidaus inžinerinės ir sklypo lauko komunikacijos, paklotos naujos kiemo ir sporto aikštelių dangos. Atnaujintas ir pastato vidus.
Gesher klubas kviečia
VIENĄ KARTĄ ODESOJE Arba mūsų mažas Purimas Kalipėdoje su Klezmasters (Maskva)
Klaipėdos žydų bendruomenė, Lietuvos žydų bendruomenė ir Geros valios fondas
KVIEČIA Švęsti PURIM kovo 7 dieną, 18 val. Viešbučio AMBERTON KLAIPĖDA restorane.
Odesos motyvų karnavalas, karnavaliniai kostiumai privalomi!
Mūsų svečiai – ansamblis KLEZMASTER su soliste Alina Ivach, daugelio festivalių dalyviai,dalyvavo kuriant spektaklius ir filmus (“Бедные Родственники” Pavel Lungin, 2004; “Жизнь иприключения Мишки Япончика” Sergej Ginzburg, 2011).
Atvyksta – Lev Sandiuk – vokalas, fortepionas, Alina Ivach – vokalas, Aleksandr Bronveiber – smuikas.
Kovo 7 PURIM
Panevėžio žydų bendruomenės istorija
Nuo XVII a. iki I –ojo pasaulinio karo. Panevėžio mieste žydai gyveno nuo XVII amžiaus. Jie kėlėsi iš Ukrainos ir Vakarų Europos ir pamažu kūrėsi Panevėžio mieste.
1766 metais Naujajame Panevėžyje žydų šeimos pastatė daug plytinių namų, kuriuose, gyveno 254 žydų tautybės asmenys. Tuo metu Panevėžyje ypač sustiprėjo amatų ir prekybos verslo vystimasis. Jie vertėsi smulkių prekių ir reikmenų gamyba, kalvyste, medžio apdirbimu. Panevėžio žydai vieni pirmųjų Lietuvoje ėmėsi bankininkystės. Jie atidarė kontoras, kurios skolino pinigus smulkiems ūkininkams.
1847 m. Panevėžyje gyveno 410 žydų šeimų, kurias sudarė 1447 asmenys. Jie vedė uždarą gyvenimo būdą, laikydamiesi torų nurodymų ir tradicijų. Žydų ir kitų tautybių asmenų santykiai buvo dalykiniai ir pakankamai geri.
Žydai stengėsi, kad visi jų vaikai išmoktų rašto, nepaisant, kokią padėtį užėmė jų tėvai visuomenėje. Todėl 1863 metais atidaroma pirmosios pakopos žydų mokykla. Joje dėstė 5 mokytojai ir mokėsi apie 60 berniukų. Kita dalis vaikų gavo išsilavinimą žydų maldos namuose. Tais pačiais metais pradėjo veikti mergaičių dvasinė mokykla.
Kviečiame į seminarą
Gerbiamieji,
Š.m. vasario mėn. 28 d. duris atveria jau antrasis seminaras “Savanorių gebėjimų stiprinimas”, skirtas visiems norintiems susipažinti su Žydų bendruomene, Lietuvoje ir užsienyje vykdomomis socialinėmis kampanijomis, NVO patirtimi ir galimybėmis įtakoti sprendimų priėmimą bei viešosios nuomonės formavimą žmogaus teisių gynimo srityse!
Preliminarią renginio programą ir kitas detales rasite >>ČIA
Kviečiame registruotis ir dalyvauti!
Izraelio ambasadorius A.Maimonas: „Didžiausia žydų dalis šiandien jau gyvena Izraelyje“
Diplomatija. Sausio pabaigoje Vilniuje atidaryta Izraelio ambasada. Apie dvišalius Lietuvos ir Izraelio santykius, jų perspektyvas, žydų diasporą, padėtį Artimuosiuose bei Vidurio Rytuose „Veidas“ kalbasi su Izraelio ambasadoriumi Lietuvoje Amiru Maimonu.
VEIDAS: Lietuvos ir Izraelio santykiai užmegzti prieš 22 metus, o Izraelio ambasada Vilniuje atidaryta tik dabar. Ar tai ilgas, ar trumpas laikas?
A.M.: Faktas yra tai, kad dabar esame čia ir galiausiai ambasada atidaryta. Galiu atvirai pasakyti – kai atsikūrė trys Baltijos valstybės ir buvo užmegzti diplomatiniai santykiai, mums buvo labai sunku nuspėti, kaip šie santykiai plėtosis toliau. Tada, remiantis daugiausia geografiniais sumetimais, buvo nuspręsta atidaryti Izraelio ambasadą Latvijoje. Mintis buvo ta, kad ambasada Latvijoje aprėps ir kitas Baltijos valstybes. Vis dėlto vėliau suvokėme mūsų dvišalių santykių svarbą ir, nepaisant griežtų biudžeto apribojimų, buvo nuspręsta atidaryti ambasadą Vilniuje. Galiu pasakyti, kad daugiausia Izraelio užsienio reikalų ministro Avigdoro Liebermano dėka šiandien čia esame. Jis negavo reikalingo finansavimo iš iždo, kai buvo rengiamasi atidaryti naują ambasadą, tad panaudojo tam Užsienio reikalų ministerijos biudžetą, kad ši ambasada būtų atidaryta.
Limmudas 2015 prasidejo
Šį savaitgalį vasario 20-22 d. Vilniuje vyksta Tarptautinė Limmudo konferencija.
Limudas (vert.mokymasis) yra vienas svarbiausių Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės renginių, kuriam ruošiamasi ne vieną mėnesį ir visados laukiama kaip šventės. Šiemet Vilniuje Tarptautinis Limmudas jis vyks11-tą kartą.
Pasak jo organizatorės Junonos Berznitski, tai- didžiausias edukacinis ir pramoginis žydiškas renginys visame Baltijos regione. Jis gimė Anglijoje prieš daug metų, o LŽB buvo pirmoji Europoje po Anglijos.
Šiemet Vilniuje parengta labai įvairi programa, dalyvauja didelė ir stipri dėstytojų komanda. Pirmą kartą atsivežame profesionalų teatrą iš Izraelio.
O čia – akimirkos:
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pozicija dėl Tautinio jaunimo sąjungos skanduotės “Lietuva-lietuviams”
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, giliai sukrėsta ir susirūpinusi dėl pastarojo meto antisemitinių išpuolių Danijoje ir Prancūzijoje bei stiprėjančių neonacizmo tendencijų visoje Europoje, ragina Lietuvos valstybės valdžios institucijas atkreipti dėmesį į padėtį Lietuvoje. Laiku identifikavus tautinės neapykantos problemą bus galima užkirsti kelią galimai tragedijai ateityje.
Tautinio jaunimo sąjungos skanduotei “Lietuva – lietuviams”, galbūt buvusiai suprantama ar pateisinama tam tikrame istoriniame kontekste, neturėtų likti vietos šiuolaikinio žmogaus pasaulėžiūroje. Negatyvi – priešiška kitoms tautoms – šūkio potekstė yra akivaizdi. Tokios ir panašios koncepcijos yra nepasiteisinusios ir nepateisinamos, nepriimtinos, nesuderinamos su esminiais šiuolaikinės demokratijos principais. Dėl to manome, jog viešos eitynės, lydimos tokių šūksnių, gali būti traktuojamos kaip skatinančios neapykantą ir ekstremizmą. Taip pat keista, kad tautinio jaunimo sąjunga renkasi šlovinti kontraversišką istorinę figūrą Juozą-Ambrazevičių-Brazaitį, siejamą su pronacistine veikla. Tai galima laikyti viešu įžeidimu nukreiptu tiesiogiai į Lietuvos žydų bendruomenę.Iš mums prieinamų duomenų, galima susidaryti nuomonę, jog tautinės nesantaikos kurstymo problema aktuali tik žydų bendruomenei, nematyti nei kitų bendruomenių reakcijos, nei oficialių pareiškimų iš valstybės institucijų.
Įamžins pasaulyje žinomiausią kretingiškį
Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
Skvere priešais Pedagogų švietimo centrą pradėta statyti Laisvės kolona, kretingiškiams priminsianti iš mūsų miesto kilusią pasaulinio garso žydų tautos asmenybę, kovotoją už tautų laisvę, Tado Kosciuškos sukilimo dalyvį ir Napoleono armijos karininką Bereką Joselevičių. Paminklą iškilmingai atidengti numatyta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse, kovo 10-ąją, 13 val. Kretingoje B. Joselevičiaus atminimas bus pagerbtas Laisvės kolona.
Simbolizuos trijų tautų laisvę
Tai bus 2,5 m aukščio trikampė kolona iš gelsvų ir rusvų lauko akmenų su įspaustais trijų tautų – lietuvių, lenkų ir hebrajų – simboliais. Ji stovės ant pjedestalo su trimis granito lentomis skirtingose pusėse, ant kurių taip pat trimis kalbomis bus iškaltas lakoniškas tekstas apie karvedį B. Joselevičių.
Purim 2015
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė skelbia 2015 –uosius YIVO metais
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė skelbia 2015-uosius YIVO metais, tuo pažymėdama šio Pasaulinio garso Vilniuje gimusio jidiš mokslo instituto 90 m. jubiliejų. Rugsėjo mėnesį, bendradarbiaudami su Niujorko YIVO institutu, drauge planuojame rengti tarptautinę konferenciją ir parodą, skirtą YIVO istorijai, Lietuvos jidiš paveldui, garsioms jidiš kalbos ir kultūros asmenybėms prisiminti.
Konferencijos ir parodos datas derintume su Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dienos minėjimu rugsėjo 23-ią. Manome, kad būtina atkreipti dėmesį, jog šiais metais rugsėjo 23-iąją vyks viena svarbiausių žydų religinių švenčių Yom Kippur, todėl geriausia būtų minėjimo renginius perkelti į rugsėjo 19-20 dienas.
Maloniai kviečiame dalyvauti Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės minėjimo renginiuose.
Dėmesio, dėmesio
Duris atveria jau antrasis seminaras “Savanorių gebėjimų stiprinimas”, skirtas visiems norintiemssusipažinti su Žydų bendruomene, Lietuvoje ir užsienyje vykdomomis socialinėmis kampanijomis, NVO patirtimi ir galimybėmis įtakoti sprendimų priėmimą bei viešosios nuomonės formavimą žmogaus teisių gynimo srityse!
Seminaras vyks š.m. vasario mėn. 28 d., 11-18 val., Kaune.
Detalesnė informacija ir programa bus skelbiama netrukus.
Limmud Keshet 2015 – Tarptautinė Limmudo konferencija
Šį savaitgalį vasario 20-22 d. Vilniuje vyks Tarptautinė Limmudo konferencija.
Limudas ( vert.mokymasis) yra vienas svarbiausių Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės renginių, kuriam ruošiamasi ne vieną mėnesį ir visados laukiama kaip šventės. Šiemet Vilniuje Tarptautinis Limmudas jis vyks11-tą kartą.
Pasak jo organizatorės Junonos Berznitski, tai- didžiausias edukacinis ir pramoginis žydiškas renginys visame Baltijos regione. Jis gimė Anglijoje prieš daug metų, o LŽB buvo pirmoji Europoje po Anglijos.
Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre pristatomas ankstyvasis kompozitoriaus Arnoldo Schönbergo gyvenimas ir kūryba
2015 m. vasario 20 d. 17 val. Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centras (Naugarduko g. 10/2) ir Austrijos ambasada Vilniuje kviečia į koncertą „Romantiškasis Schönbergas“ ir į Arnoldo Schönbergo centro (Viena) parengtos parodos „Jaunasis Schönbergas Vienoje iki 1900-ųjų“ atidarymą. Paroda supažindina su austrų ekspresionistinės muzikos kūrėjo, atonaliosios muzikos pagrindėjo Arnoldo Schönbergo (1874 – 1951) vaikystės ir jaunystės metais Vienoje, jo ankstyvaisiais muzikiniais ieškojimais, kultūrine to laikmečio Vienos aplinka, pirmosiomis Schönbergo draugystėmis su kitais menininkais bei amžininkų atsiminimais apie jį.
Izraelis domisi lietuviška mėsa
Su žemės ūkio ministre Virginija Baltraitiene susitikęs dirbti Lietuvoje pradėjęs Izraelio ambasadorius Amiras Maimonas (Amir Maimon) patikino, kad jo šalį domintų lietuviška mėsa. Galimybė eksportuoti jautieną į Izraelį atsirado Lietuvoje įteisinus ritualinį skerdimą ir mėsos ruošimą pagal košerinio maisto reikalavimus.
Arūnas Gelūnas: „Jei žydai paliktų Europą, teroristai pasijustų triumfavę“
Jei Europoje gyvenantys žydai paklausytų Izraelio premjero Benjamino Netanyahu ir išvyktų į Izraelį, teroristai pasijustų nugalėtojais, mano Lietuvos ambasadorius UNESCO Arūnas Gelūnas.
Viršuliškėse, buvusioje Šolomo Aleichemo gimnazijoje, įsikurs 240 vietų darželis
Viršuliškėse (Justiniškių g. 65) po rekonstrukcijos dar šiemet duris atvers lopšelis-darželis, kuriame bus įkurta 240 naujų vietų mažiesiems vilniečiams.
rieš tai šiame pastate veikė Šolomo Aleichemo ORT gimnazija, o dar anksčiau čia buvo darželis, kuris netrukus bus atnaujinamas ir patalpos vėl sugrįš darželinukams.
Daugiau kaip 300 anksčiau čia besimokiusių Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos moksleivių šiuo metu kraustosi į atnaujintą J.I.Kraševskio g. 5 pastatą Žvėryno mikrorajone. Kaip ir buvo planuota, 2015 metų pradžioje, Žvėryne buvo baigta gimnazijai skirto pastato rekonstrukcija ir šiuo metu gimnazijos bendruomenė jau tvarkosi bei kuriasi naujoje vietoje.
Kaune – tautinio jaunimo eitynės
Artūras Morozovas, www.DELFI.lt
Vasario 16-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga (LTJS) penktus metus iš eilės rengia tautinio jaunimo eitynes Kaune. Eitynės prasidės tradiciškai – 14 val. Ramybės parke.
Eitynėse, kaip ir kasmet skamba šūkiai „Lietuva – lietuviams”, „Ne Rytams ir Vakarams, Lietuva – Lietuvos vaikams”, „Lietuva Lietuva”.
Kaip DELFI pasakojo LTJS valdybos pirmininkas Mindaugas Sidaravičius, šiais metais eitynės nebus niekuo išskirtinės, tiesiog skirtos Valstybės atkūrimo dienos šventei.
Izraelio premjeras ragina Europos žydus grįžti į savo šalį
Prancūziją savaitgalį sukrėtė antisemitinis išpuolis — Elzaso regione išniekinta mažiausiai 200 žydų kapų. Vandalai sugriovė antkapius ir apgadino memorialą Holokausto aukoms. Savaitgalį Izraelio premjeras paragino Europos žydus emigruoti į Izraelį.