Praėjus 70-čiai metų po Aušvico išvadavimo senstantys išgyvenusieji ir aukštus postus užimantys asmenys antradienį susirinks šioje holokausto sinonimu tapusioje vietoje pagerbti aukų ir skelbti pavojaus dėl naujos antisemitizmo bangos.
Minint Aušvico koncentracijos stovyklos išlaisvinimo 70-ąsias metines ir Tarptautinę holokausto aukų atminimo dieną, š. m. sausio 27 d. Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus (VVGŽM) ir Lenkijos Respublikos ambasada Lietuvoje organizuoja renginį, kurio metu bus rodomas unikalus dokumentinis filmas anglų kalba „Aušvico išlaisvinimas“ (2005, CHRONOS-MEDIA GmbH Berlyne ir Aušvico-Birkenau Valstybinis muziejus, Lenkija). Šiame filme užfiksuoti autentiški 1945 m. kadrai iš koncentracijos stovyklos. Renginio metu taip pat bus atidaryta paroda apie Lenkijos Teisuolius „Rizikuojant gyvybe − lenkai, gelbėję žydus Holokausto metu”.
Primo Levi knyga „Jei tai žmogus“ yra vienas iš labiausiai kvapą gniaužiančių pasakojimų apie Holokaustą. Knygoje autorius detaliai aprašo gyvenimo koncentracijos stovykloje kasdienybę. Prieš Antrąjį pasaulinį karą P. Levi buvo chemikas ir, kalbėdamas apie savo išgyvenimą Aušvice, jis kaip vieną pagrindinių priežasčių nurodė tai, kad naciams labai reikėjo būtent chemijos specialistų. Po karo P. Levi ir toliau tęsė savo mokslinę karjerą, tačiau taip pat tapo ir rašytoju. 1984 metais, duodamas interviu „The New York Times“, jis pasakojo, kad rašymas jam tapo būtinu užsiėmimu – ne tik moraline pareiga, tačiau ir psichologiniu poreikiu. P. Levi raštai spinduliavo humanizmu, tačiau jis pats kentėjo nuo depresijos, kuri atvedė rašytoją iki savižudybės. P. Levi mirtis sukrėtė jo gerbėjus, taip pat Holokaustą išgyvenęs rašytojas Elie Wieselis pareiškė, kad „Primo Levi mirė Aušvice prieš 40 metų“.
Sausio 27 d. minima Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena. Būtent šią dieną 1945 m. buvo išlaisvinta didžiausia nacistinės Vokietijos mirties stovykla – maždaug 40 kilometrų į vakarus nuo Krokuvos 1940 m. įkurta Aušvico koncentracijos ir naikinimo stovykla Osvencime-Bžezinkoje, kurioje per penkerius metus buvo nužudyta mažiausiai 1,1 mln. žmonių.
Sveikiname advokatę Leonorą Vasiliauskienę su jubiliejiniu gimtadieniu.
Linkime Jums miela Leonora, kad sveikata, sėkmė ir džiaugsmas tikras, gyvenime
Jus visur ir visada lydėtų!
Sausio 24d. mirė vienas seniausių Kauno žydų bendruomenės narių, socialinio centro narys
Nachman Comik (g.1922).
Nuoširdi Lietuvos Žydų bendruomenės užuojauta artimiesiems.
Mieli bičiuliai,
Minėdamas tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną,
Sausio 27 d., 18:00 val.
Italų kultūros institutas ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kviečia Jus į
Lozanos universiteto dėstytojo Niccolò Scaffai konferenciją
„Primo Levi ir atminimas“
Žydų kilmės italų chemikas, antifašistas Primo Levi buvo įkalintas Aušvice 1943 m., bet jam pavyko išvengti mirties. Romane „Jei tai žmogus“ jis pasakoja apie savo siaubingą patirtį koncentracijos stovykloje. O Niccolò Scaffai, versdamas šio romano lapus, kalbės mums apie sudėtingą lagerius išgyvenusių žmonių santykį su savo prisiminimais.
Knygos „Jei tai žmogus“ ištraukas skaitys Gediminas Storpirštis.
Niccolò Scaffai (g. Florencijoje, 1975 m.) nuo 2010 metų dėsto italų literatūrą Lozanos universitete, taip pat yra parašęs daugybę esė ir monografijų apie šiuolaikinius italų literatūros rašytojus.
Italų kalba su vertimu į lietuvių kalbą
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė (Pylimo g. 4, Vilnius), Jašos Heifetzo salė (III a.)
Gerbiami bendruomenės nariai,
2015 metų sausio 27 dieną minimas Aušvico – Birkenau koncentracijos stovyklų išlaisvinimo 70-metis. Aušvico – Birkenau koncentracijos stovyklos buvo didžiausia masinio žmonių naikinimo vieta Europoje – iš viso nužudytų aukų skaičius siekė 1,1 mln žmonių, iš kurių 90 procentu sudarė žydai.
2005 metų lapkričio 1 dieną Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją ir paragino kasmet pasaulyje sausio 27-ąją dieną minėti kaip tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną.
Rezoliucijos iniciatoriai: Izraelis, Kanada, Australija, Rusija, Ukraina ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Rezoliuciją pasirašė 100 valstybių vadovai, tarp jų – Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus.
Programa
12.00 val. Atminties mitingo atidarymas prie memorialo „Liūdinti žydų motina“.
Vieta: Žydų kapinės, Vasario 16-osios gatvė (prie Panevėžio „Vyturio“ progimnazijos).
12.30 val. Išvykstama į forumo „Europos Holokausto istorija“ vietą – Panevėžio „Saulėtekio“ progimnaziją (Statybininkų g.24)
13.00 val. Dokumentinio filmo, skirto Aušvico – Birkenau koncentracijos stovyklos aukoms atminti, peržiūra. Tolerancijos Ugdymo centrų, veikiančių Panevėžio mokyklose, prisistatymas.
15val. PŽB bendruomenės patalpose įvyks diskusijos, filmo peržiūra apie Holokaustą. Kava, arbata.
Prašome dalyvauti renginiuose.
Gruodį (2014m.), švenčiant Chanuką, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tautiečiams Ukrainoje padovanojo didžiulį pripažinimą Lietuvoje ir pasaulyje pelniusio, rašytojo Grigorijaus Kanovičiaus kūrybos rinktinių siuntą. Rusų k. išleista rinktinė – penkiatomis, viso siuntinyje buvo penkiasdešimt rinktinių, kurias perduoti padėjo Lietuvos Užsienio reikalų ministerija, sėkmingai pasiekė Ukrainos žydų bendruomenę. Sulaukėme padėkos.
Pranešame, kad šiais metais Geros valios fondas remia LIMMUD 2015 konferenciją. Ši parama mums suteikia galimybę skirti stipendijas dalyvausiančioms konferencijoje šeimoms su mažais vaikais iki 12 metų. Geros Valios Fondas kompensuos 30% Limmud kainos Lietuvos žydų bendruomenės šeimoms.
Norintys dalyvauti Limmude prašomi užpildyti anketas ir siųsti jas adresu: gesher.lita@gmail.com su prierašu ,,GVF stipendijai“.
Informacija telefonu 865211723
Didžiojoje Britanijoje gerokai sustiprintas saugumas. Papildomai saugomos policijos nuovados ir žydų bendruomenės, nes saugumo tarnybos baiminasi, jog islamistai fanatikai gali mėginti pakartoti išpuolius, kurie buvo įvykdyti Paryžiuje.
JK spauda informuoja, kad mestos papildomos smarkiai ginkluotų policijos pareigūnų pajėgos nerimaujant dėl galimo “Islamo valstybės“ pasekėjų išpuolio. Toks nerimas išaugo po to, kai ketvirtadienį per antiteroristinę operaciją Belgijoje buvo likviduoti “Islamo valstybės“ fanatikai, kurie esą planavo policijos pareigūnui ar teisėjui nupjauti galvą.
Kad Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje galima mokytis hebrajų kalbos, girdėjo, matyt, ne vienas bendruomenės narys. Vilniuje įsikūrusioje bendruomenės būstinėje apie tai primena į kursus kviečiantis skelbimas, Jehudą ir Aną Vagnerius – hebrajų kalbos mokytojus – puikiai pažįsta Vilniuje veikiančios vienintelės Lietuvoje žydų gimnazijos mokiniai ir jų tėveliai. Šįkart nutarėme pasidomėti, kaip atrodo pati hebrajų kalbos pamoka, kokie žmonės renkasi jos mokytis.
Kursai nemokami ir atviri visiems
Su mokytoju Jehuda Vagneriu susitikome gruodžio 17 d. vakarą, likus geram pusvalandžiui iki 18 val., kuomet prasideda pamoka pažengusiųjų grupei. „Ateinu pusvalandžiu anksčiau, kad galėčiau pabendrauti su savo mokiniais“, – paklaustas, ar visad tokiu metu įžengia į klasę, atsako vaikų ir suaugusiųjų mokyti hebrajų kalbos iš Izraelio į Lietuvą atvykęs Jehuda Vagneris.
Politinė krikščionybė (ar islamas, ar judaizmas) su politine dienotvarke automatiškai virsta organiška pasaulietinės visuomenės institucijos dalimi. O tai reiškia, kad ji, kaip ir bet kokia politinė institucija tampa kritikos bet kokia forma objektu.
Siekiant kritikos išvengti, keliamas reikalavimas neįžeisti tikinčiojo jausmų ar religinės atributikos, taip sakant „nesityčioti“. Taip siekiama uždėti apynasrį laisvam žodžiui bei jo meninei išraiškai. Iš čia, reaguojant į „Charlie Hebdo“ karikatūrų stilių ir kilo terminas „žodžio laisvės fundamentalizmas“.
Gimus sūnui Lietuvos žydų bendruomenė nuoširdžiai sveikina Martyną Užpelkį, intensyviai, atsakingai ir nuosekliai dirbantį Lietuvos žydų paveldosaugos srityje.
Panevėžio žydų bendruomenė sausio 14 d šventė savo narės Irenos Giedraitienės gimtadienį, kuriai šiemet sukako aštuoniasdešimt metų.
Panevėžyje gimusi garsi fotografė Irena Giedraitienė augo darbininkų šeimoje. Pirmomis karo dienomis motina sugebėjo išgelbėti savo ir dukters gyvybes nuo Holokausto. Ankstyvoje vaikystėje patirtus skaudžius išgyvenimus: baimę, nerimą, skausmą, kovą už išlikimą Irena slepia giliuose stalčiuose. Gyventi laimingai jai padeda geriausias draugas – fotoaparatas.
(29 03 1937 – 17 01 2015)
(24 10 1946 – 18 01 2015)
Daugiau atvirumo ir pozityvias emocijas kuriančių patirčių. Būtent taip kovoti su patyčiomis kviečia Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės vykdoma tolerancijos kampanija „Beigelių krautuvėlė“.
