Prasidėjus Maidano judėjimui Ukrainoje Kremliaus valdomos Rusijos televizijos suskubo skelbti apie atgimstantį fašizmą. Patriotiški ukrainiečiai tuoj pat praminti banderovcais, rusai ir rusiškai kalbantys Ukrainos gyventojai pradėti gąsdinti „Pravyj sektor“ radikalų siautėjimu. Tačiau, paradoksas, ne fašistine vadinamoje Ukrainoje, o prieš fašizmą neva kovojančios Rusijos politikų ir prorusiški separatistų kalbose vis dažniau prasiveržia neapykanta žydams
Kviečiame vidurinių mokyklų mokinius ir jų tėvelius į susitikimą su NAALE programos atstovais, vasario 9 d. 16 val. Pylimo g. 4, Konferencijų salėje (II aukštas)
Jeigu nori gauti Izraelio brandos atestatą – kviečiame mokytis su NAALE
NAALE– tiesiausias kelias į bet kurį Izraelio universitetą !
NAALE programa suteikia mokiniams galimybę gauti vidurinį išsilavinimą Izraelyje bei gauti Izraelio brandos atestatą, pripažįstamą visame pasaulyje.
Programa yra visiškai finansuojama Izraelio valstybės ir žydų agentūros SOCHNUT
Daugiau informacijos:
Leonid Volynskiy
The Jewish Agency for Israel atstovybe
Pylimo g. 4, 01117 Vilnius
Tel. +37052608815, Fax. +37052610255, Mob. +37069978839
Skype: leonid_vilnius
Panevėžio žydų vidurinė mokykla, nors ir neilgai veikusi, suvaidino nemažą vaidmenį. Ypač ja džiaugėsi neturtingi žydai. Jų vaikai turėjo galimybę siekti vidurinio mokslo.
1925 metais vasario 1 dieną ši mokykla atidaryta Panevėžyje. Mokslas prasidėjo vasario 8 dieną. Mokykla iš pradžių dirbo žydų pradžios mokyklos Nr.1 patalpose Laisvės aikštė Nr.40, o vėliau pradžios mokyklos Nr.9 patalpose Ramygalos gatvė Nr.40. Pamokos vyko po pietų, nes iki pietų mokėsi pradinių skyrių mokiniai. Joje buvo dėstoma jidiš kalba. Apie šios mokyklos veiklą yra gana nedaug istorinės medžiagos. Pirmuoju mokyklos direktoriumi buvo paskirtas Peisachas Šimšelevičius. Ji išlaikoma žydų švietimo draugijos lėšomis.
BNS
Dalia Grybauskaitė ir Amiras Maimonas. Roberto Dačkaus (president.lt) nuotrauka Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį priėmė pirmojo Izraelio ambasadoriaus Lietuvoje Amiro Maimono skiriamuosius raštus. Sveikindama naująjį ambasadorių, šalies vadovė pabrėžė, jog Izraelio ambasados atidarymas Lietuvoje yra istorinis įvykis, kuris sustiprins nuoširdų abiejų šalių bendradarbiavimą. Šalies vadovės teigimu, Lietuva ir Izraelis privalo išlaikyti jau turimus intensyvius ryšius ir panaudoti esamą didelį potencialą dvišalei partnerystei plėsti.
Prezidentė su naujuoju ambasadoriumi aptarė abiejų valstybių ekonominio ir kultūrinio bendradarbiavimo klausimus ir pabrėžė tolesnės partnerystės svarbą kibernetinio saugumo, naujų technologijų, mokslinių tyrimų ir turizmo srityse. Kaip nurodo Užsienio reikalų ministerija, viceministras Nerius Germanas trečiadienį su A.Maimonu aptarė šalių santykius ir jų plėtojimo perspektyvas, taip pat pabrėžė, kad Izraelio ambasados atidarymas Vilniuje leis „sustiprinti politinį ir ekonominį bendradarbiavimą bei prisidės prie žydų kultūros puoselėjimo Lietuvoje“.
A.Maimonas tapo pirmuoju Izraelio ambasadoriumi, reziduojančiu Vilniuje. Izraelio ambasada Vilniuje darbą pradėjo šių metų sausio 26 dieną. Tai pirmasis A. Maimono, turinčio socialinių mokslų ir istorijos išsilavinimą, paskyrimas ambasadoriumi. Prieš pradėdamas naujas pareigas, diplomatas dirbo Izraelio Užsienio reikalų ministerijos Rytų Europos skyriaus direktoriumi. Anksčiau A. Maimonas dirbo ministru patarėju ambasadoje Vašingtone, ambasadose Jungtinėje Karalystėje, Etiopijoje, Turkijoje ir Kanadoje.
–Kai važiavau iš Izraelio, buvo šilta saulėta diena, o Vilniuje žiema, bet aš pripratau prie žiemos oro dirbdamas šaltoje šalyje Kanadoje,- sako paskirtasis Izraelio ambasadorius Amir Maimon, atėjęs į LŽB susitikti ir pasikalbėti .
– Mano pirmieji susitikimai Lietuvoje skirti žydų bendruomenei. Jaučiuosi bendruomenės dalimi, nes bendruomenė yra dalis tapatybės. Esu pirmasis Izraelio ambasadorius Lietuvoje, o tai didelis iššūkis,- kalba diplomatas Amir Maimon. – Man rūpi palaikyti ir plėsti gerus santykius su Lietuva. Džiaugiuosi būdamas čia.
Lietuvos generalinio konsulato Kaliningrade atstovai vasario 1 dieną kartu su Kaliningrado žydų bendruomene bei kitų šalių diplomatais Jantarne (Palvininkuose) pagerbė prieš 70 metų vykusio tragiško ,,Mirties žygio“ aukų atminimą.
Laikinai Lietuvos generalinio konsulato Kaliningrade vadovo pareigas einantis Vytautas Umbrasas kartu su kitų šalių diplomatais ir gedulingo minėjimo dalyviais Holokausto aukoms padėjo gėlių bei uždegė atminimo žvakutes.
Gedulingo minėjimo dalyviai pabrėžė Holokausto aukų atminimo svarbą, būtinybę ugdyti visuomenės, ypač jaunimo, toleranciją, vykdyti šviečiamąjį darbą.
Prieš keletą metų Jantarne iškilmingai atidengtas memorialas tapo Holokausto aukų atminties simboliu Karaliaučiaus srityje.
1945 m. sausio pabaigoje apie 7 tūkst. fašistinės Vokietijos koncentracijos stovyklų kalinių buvo pėsti išvaryti iš tuomečio Kionigsbergo link Baltijos jūros ties Palvininkais. Sausio 31 d. naktį tie, kurie sugebėjo per sniegą ir speigą ateiti iki Palvininkų, buvo suvaryti į ledinę jūrą ir sušaudyti. Pavyko išsigelbėti tik 13-kai pasmerktųjų.
Sausio mėn Kauno žydų bedruomenės nariai, Socialinio centro klientai, gaunantys lankomosios priežiūros paslaugas, gavo puikią bei lauktą dovaną- medicinos priemonių siuntą. Visi be išimties džiaugėsi naujais kokybiškais kraujospūdžio matavimo aparatais, o tie, kuriems būtina pagalba judant bei funkcionuojant, ir priemonėmis, palengvinančiomis jų kasdienę buitį. Žmonėms daug teigiamų emocijų suteikė ne tik jiems reikalingos priemonės, bet ir žinojimas, kad apie juos galvojama bei jais rūpinamasi.
Nuotraukoje p. Feiga Tregerienė išbando iš LŽB gautą vaikštynę.
Antrojo laipsnio valstybinės pensijos skirtos 98 žydų gelbėtojams, antradienį BNS informavo Socialinės apsaugos ir darbo (SADM) ministerija.
Pirmuosius teikimus dėl pensijų skyrimo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ministerijai pateikė praėjusių metų rugsėjį. Valstybinės pensijos paskirtos nuo spalio 1 dienos.
Antrojo laipsnio valstybinė pensija sudaro 116 eurų.
Seimas pernai birželį priėmė Pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijos dalyvių teisinio statuso įstatymo pataisas, kurios žydų gelbėtojams suteikė laisvės kovų dalyvio statusą bei tuo pačiu – teisę į valstybinę pensiją.
Per Antrąjį pasaulinį karą naciai, neretai talkinami vietos kolaborantų, išžudė apie 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žydų. Apie 3 tūkst. mirčiai pasmerktų žydų išgelbėjo ne žydų tautybės Lietuvos gyventojai, daugiausia lietuviai.
80 gyvenimo metų. Beveik 60 vaizdų kūrybos metų. Beveik 40 metų nuo tada, kai viename svarbiausių pasaulio fotografijos konkursų pelnytas prizas. Viso gauta beveik 40 įvairių tarptautinių apdovanojimų. Daugiau kaip 40 personalinių parodų, apie 100 grupinių parodų, kuriose eksponuotos šios autorės nuotraukos, visame pasaulyje. Tačiau kaip visada kukli. “Darau, ką sugebu”, – sako fotografė Irena Giedraitienė. Šiuo metu Panevėžyje gyvenanti I. Giedraitienė Vilniaus „Prospekto“ fotografijos galerijoje atidarė 80 metų jubiliejui skirtą parodą. Susirinko gal trijų kartų fotografai ir fotografijos gurmanai. Pamatyti nuotraukų, paklausyti autorės pasakojimo.
Dėl kraujo spaudimo
Suburti susvetimėjusius kaimynus sumanęs vienas Kauno dailininkas ėmėsi netradicinio eksperimento. Ant namo sienų jis ėmė tapyti buvusių šio namo gyventojų portretus. Menininko iniciatyvą palankiai sutikę kaimynai net tik ėmė bendrauti ar dalintis ankstesne namo istorija, bet ir užvertė dailininką nuotraukomis ir pageidavimais, kurių artimųjų veidus norėtų matyti perkeltus ant namo sienų.
”Lietuvos ryto” TV pasakojime apie Kauno senamiesčio kieme esančius pieršinius ant sienų, į kadrą pateko ir Kauno geto kalinių išlikusi karo metų Ditos Šperling ir jos vyro Judos Zupavičiaus nuotrauka.
„Man prireikė daug laiko, kad visa tai sudėliočiau į visumą. Prisiminimai nesugrįžta kaip stiprus lietus, o veikiau kaip nuo lapų krentantys lašai pasibaigus lietui. Tam tikrų detalių trūksta. Tačiau aš bent žinau, kad nebūsiu pilnas, kol tų detalių nesurasiu…“ (Rogeris Cohenas)
„The New York Times“ publicisto Rogerio Coheno šeimos istorija yra itin turtinga. Ji prasideda nuo jo prosenelių, gyvenusių Lietuvoje. Būtent nuo jų ir prasidėjo klajonės. „Kiekviena iš paskutinių keturių šeimos kartų patyrė persikraustymą. Lietuva, Pietų Afrika, Londonas. Mano tėvai gimė Pietų Afrikoje, o po to emigravo į Jungtinę Karalystę, kur gimiau aš. Tada, kai dar buvau kūdikis, mano šeima keleriems metams grįžo į Pietų Afriką, o po to vėl grįžo į Britaniją, kur aš iš esmės ir užaugau“, – pasakoja R. Cohenas.
Dabar publicistas yra JAV pilietis ir savo namais laiko Niujorko miestą.
LŽB pirmininkės F.Kukliansky komentaras
Aušvicas žiemą, minint Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną atrodė sukrečiančiai kaip ir Holokausto siaubą išgyvenę žmonės, kurie susirinko su visa atributika. Man galvoje sukosi mintys apie žmones, kurie dar gyvi. Lietuvoje liko tik vienas Moisiejus Preisas, per stebuklą išgyvenęs Aušvico, Štuthofo, ir dar Dachau koncentracijos lagerius. Silpna sveikata neleido jam dalyvauti Aušvico aukų paminėjime sausio 27d.Į paminėjimą susirinko karaliai ir karalienės, valstybių vadovai. Norėčiau, kad Lietuvos gyventojai, politikai, aukšti valstybės tarnautojai, ypač tie, nuo kurių priklauso sprendimai, suprastų, kad kelionė į Aušvicą, yra ne tas pats, kas važiavimas į eilinį posėdį Briuselyje.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės jau vienuoliktus metus iš eilės organizuojama tarptautinė konferencija „Limmud Keshet“ kviečia dalyvauti visus, neabejingus žydų istorijai ir kultūrai. Tai unikalus renginys, apjungiantis tradiciją, edukaciją ir pramogą.
Pagrindiniai konferencijos svečiai:
• Prof. Barbara Kiršenblat – Gimblet, Lenkijos žydų istorijos muziejaus programų direktorė. Profesorė skaitys dvi paskaitas ir ves vienas kūrybines dirbtuves. Pirmojoje paskaitoje bus išsamiai pristatyta Lenkijos žydų muziejaus „POLIN“ steigimo istorija, antroje, remdamasi savo tėvo palikimu, profesorė atskleis žydiškosios vaikystės iki Holokausto tikrovę Lenkijoje, o kūrybinėse dirbtuvėse pamokys, kaip pasigaminti žaislų, kokius iki Holokausto Lenkijoje vaikai gamindavosi patys.
• Svetlana Amosova, Judaizmo studijų centro (Maskva) mokslinė bendradarbė, Sankt Peterburgo universiteto Antropologijos fakulteto absolventė. Ji konferencijos dalyvius pakvies į tris originalias paskaitas apie žydų „magiją“ slavų akimis, „Kraujo šmeižto“ fenomeną XIX – XXI amžiaus Latvijos ir Lietuvos visuomenėse bei aškenazių vardų pėdsakus istoriniuose šaltiniuose.
VASARIS/ФЕВРАЛЬ
02-01, 12.00 h
ENERGETINĖ MEDICINA
Lektorius J.Greisman
ЭНЕРГЕТИЧЕСКАЯ МЕДИЦИНА
Лектор Ю. Грейсман
02-08, 12.00 h
LIETUVOS ŽYDAI- ŽURNALISTAI KAUNE IKI 1940M. (2DALIS)
Lektorius V. Karakorskis
Holokaustas, dar vadinamas Šoa (hebr.katastrofa) – sistemingas, masinis žydų genocidas, vykdytas Antrojo pasaulinio karo metais.
2005 metų lapkričio 1 dieną Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją ir paragino kasmet pasaulyje sausio 27-ąją minėti kaip tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną. Šiais metais minimas Aušvico – Birkenau koncentracijos stovyklų, įkurtų okupuotoje Lenkijoje 1939-1941 metais nacistinės Vokietijos sprendimu, išlaisvinimo 70-metis. Aušvico – Birkenau koncentracijos stovyklos buvo didžiausia masinio žmonių naikinimo vieta Europoje – iš viso nužudytų aukų skaičius siekė 1,5 milijono žmonių, iš kurių 1,1 milijono sudarė žydai.
Lietuvos žydų bendruomenė paminėjo Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną sinagogoje skaitydami žuvusiųjų pavardes. Po to iškilminga minėjimo ceremonija persikėlė į bendruomenės patalpas Vilniuje. Čia dalyvavo paskirtasis Izraelio ambasadorius J.E Amir Maimon, kitų valstybių Lietuvoje reziduojantys ambasadoriai, LŽB pirmininkė F.Kukliansky, daug bendruomenės narių, Vilniaus Choralinės sinagogos kantorius Shmuel Yatom, operos solistas Rafailas Karpis. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro departamento direktorius dr. Arūnas Bubnys pristatė savo knygą ,,Šiaulių getas”. Pristatymo metu vyko diskusija.
Minėjimo ceremonija nuotraukose.
Vilnius, sausio 27 d. (BNS). Lietuva antradienį mini Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, skirtą Aušvico koncentracijos stovyklos išlaisvinimo 70-mečiui atminti.
Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų muziejuje bus atidaryta paroda apie Lenkijos teisuolius „Rizikuojant gyvybe: lenkai, gelbėję žydus Holokausto metu“. Taip pat muziejuje bus rodomas dokumentinis filmas anglų kalba „Aušvico išlaisvinimas“, kuriame nufilmuoti autentiški, 1945 metais užfiksuoti kadrai iš Aušvico koncentracijos stovyklos.
Minimos 70-osios Osvencimo išlaisvinimo metinės
Lina Bartkutė
Antradienį Lenkijoje vyksta Holokausto aukų minėjimas. Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) pirmininkė Faina Kukliansky pakeliui į šį renginį papasakojo, kodėl pasauliui ir Lietuvai yra svarbi ši diena. Moteris atskleidė, ko neteko Lietuva išžudžius žydus ir kas vykdė masinį žydų genocidą Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais.
„Man patiko prezidentės Dalios Grybauskaitės pasakyti žodžiai, kad žmonių žudyti negalima. Tuo metu, kai pasaulyje buvo žudomi 6 mln. žydų, būčiau labai norėjusi, kad kas nors būtų tai tvirtai pasakęs“, – teigė F.Kukliansky.
Pasak moters, žudynes reikia stabdyti visais laikais. Negalima apsimesti nieko nematančiais ir negirdinčiais.
Visų žmonių pareiga daryti viską, kas įmanoma, kad tik žudynių nebūtų. Privaloma tam užkirsti kelią. F.Kukliansky gaila, kad nebuvo užkirstas kelias jų tautos žudymui.
– Kuo Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena yra svarbi pasauliui ir Lietuvai? – Lrytas.lt paklausė LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky.
ELLEN CASSEDY
Antrojo pasaulinio karo metais bausmė už pagalbą žydams buvo mirtis. Nepaisydama šios grėsmės, Juros šeima ištiesė pagalbos ranką mano šeimos nariams. Neseniai abiejų šeimų nariai susėdo prie bendro pietų stalo Niujorko mieste. Susitikome, kad išklausytume, kad pažintume, kad apmąstytume tuos beprecedenčio nežmoniškumo metais įvykdytus drąsius ir didžiadvasiškus darbus.
