Šį sekmadienį, kovo 22 d., 13 valandą tęsiame Judaizmo kursą, kurį veda Rabinas Chaimas Buršteinas – “Pesach sederio paslaptys ir Peshach įstatymai”.
Laukiame Jūsų II aukšto salėje, Pylimo 4.
Dėl informacijos skambinkite telefonu 865211723.
Primename, kad iki registracijos pabaigos liko 6 dienos. Registracija įsigalioja atlikus mokėjimą.
Lenkijos žydų keliai. Nuo Karaliaus Kazimiero Didžiojo privilegijos iki naujojo Lenkijos žydų istorijos muziejaus.
Klubas GESHER tęsia kelionių ciklą su Jerulita ir Daniel Gurevich.
2014 metais aplankėme Baltarusiją ir Lietuvos šiaurę, dabar keliaujame į Lenkiją.
Mūsų laukia 4 dienų kelionė į kurios kainą įeina – autobusas, gido paslaugos, apgyvendinimas 3 žvaigždučių viešbučiuose, muziejų bilietai ir maitinimas – 3 pusryčiai, 1 vakarienė.
Kelionės kaina Gesher klubo ir LŽB nariams 150 Eurų žmogui (dviviečiame kambaryje), ne Gesher ir LŽB nariams kelionės kaina 200 Eurų (dviviečiame kambaryje).
Skelbiami preliminarūs rinkimų Izraelyje duomenys rodo, kad nedidele persvara juos laimėjo dabartinio premjero Benjamino Netanyahu vadovaujama dešiniųjų partija „Likud“. Tokiu būdu B.Netanyahu gali tekti atsakomybė trečią kartą iš eilės suformuoti naują Vyriausybę. Rinkimuose dalyvavo 65 proc. rinkimų teisę turinčių gyventojų.
Papildyta 7.34 val. Suskaičiavus 99 proc. balsų, B.Netanyahu vadovaujama partija „Likud“ gauna 29 vietas Knesete iš 120. „Siono sąjunga“ – 24 vietas. Todėl B.Netanyahu oficialiai pareiškė, kad rinkimus laimėjo jo partija, skelbia CNN.
Jis praves mums koučingo susitikimą “Noriu. Galiu. Darau”.
Data: Šeštadienis 18:00 pylimo g. 4 Vilnius
Lokacija: Lietuvos žydų (Litvakų) bendruomenė
Renginio programoje numatoma:
a) Ragauti falafelių, humuso;
b) Išgirsti ir išmokti kaip siekti savų tikslų pagal Marką Kocą;
c) Uždaryti Šabo šventę, Havdalos ceremonija;
d) Taip pat bus galimybė įsigyti bilietus į operą “Žydė” http://www.opera.lt/
Trumpam sugrįžkime į pokario metus. Kaip jau buvo rašyta praėjusiame laikraščio numeryje, tais metais buvo sušaudyta tūkstančiai kovojusiųjų už Lenkiją be komunistų ir sovietų diktato. Tačiau ieškant medžiagos apie nuteistuosius mirties bausme, pavyko aptikti mažai kam žinomą teismo nuosprendį, paskelbtą už nusikaltimą prieš žydus. Kraujas macams Grįžusieji iš koncentracijos stovyklų žydai, nebuvo sutinkami išskėstomis rankomis. Neretai dėl to, kad žydų namuose jau kažkas gyveno ir nenorėjo atsisakyti per karą įgytos nuosavybės, ir dėl to, kad, kaip ir Lietuvoje, taip ir Lenkijoje, buvo gana plačiai paplitęs mitas apie ritualines žmogžudystes, kurias atlieka žydai.
LŽB pristatyta nauja knyga – ,,Žydai Lietuvos šachmatų istorijoje“, jos autoriai: Borisas Rositsanas ir Eugenijus Paleckis. Ši knyga visiems, kurie myli šachmatus. Knygos pristatymo proga Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės patalpose Vilniuje, J.Heifetzo salėje vyko šachmatų turnyras. Pristatyme ir turnyre dalyvavo žinomi politikai, diplomatai, LŽB nariai, susirinko aistringi šachmatininkai. Pasak vieno iš knygos autorių E. Paleckio, jiems abiems B. Rositsanu, pavyko rasti svarbią istorinę informaciją: pirmoji knyga apie šachmatus Vilniuje (Vilna) buvo išleista 19 amž. hebrajų kalba. Jos autorius – vienas garsiausių Talmudo tyrinėtojų. Dar daug kitų nežinomų ir įdomių faktų skaitytojas galės rasti knygoje ,,Žydai Lietuvos šachmatų istorijoje“.
Amžius: 16-19 metų
Apie programą: Madrichų mokykla – tai galimybė tapti programų bei stovyklų vadovais. Programa sudaroma 2 metams. Dabartinė Madrichų mokyklos komanda buvo surinkta 2013m. rudenį, taigi jiems liko vos keli mėnesiai ir kursas bus baigtas. Programos koordinatoriai, kruopščiai atrinko reikiamas temas ir suskirstė jas į sekmadienius, kurių metu, jaunimas tobulėja ir siekia savo tikslo.
Amžius: 7-14 metų
Apie programą: Regionų programa skirta ne vilniečiams, jos dėka Kauno, Šiaulių ir Klaipėdos žydų vaikai turi galimybę bendrauti tarpusavyje, sužinoti savo tautos istorija, žaisti ir lavinti pasaulėžiūrą kartą per 2 savaitęs. Programos kordinatoriai vieną savaitę vyksta į Šiaulius, kitą – į Kauną ir Klaipėdą.
Programos koordinatorius: Aleksandr Segal +37068776687
Amžius: 15-18 metų
Apie programą: Klubas “Knafaim” surenka jaunuolius kiekvieną penktadienį 18 val. Programos metu dalyviai žaidžia įvairius žaidimus, tobulina savo Judaizmo ir pasaulio pažinimo žinias, tai priklauso nuo to penktadieno siekių ir pasirinktos programos bei metodikos. Po užsiėmimo visi kartu sutinka Šabatą.
Programos koordinatoriai: Rachmilas Garberis +37068680284
Amžius: 7-14 metų
Apie programą: “ILAN” klubo programa vyksta kiekvieną sekmadienį 15 val. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje, Pylimo g. 4. “ILAN” programa metams suskirstyta į tam tikras potemes, kiekvienam sekmadieniui. ILAN’e dirba nauja madrichų (vadovų) komanda, kuri kiekvieną savaitę kuria vaikų programas ir pasirinkdami skirtingas, vaikams įdomias metodikas, paruošia užsiėmimus, trunkančius 2,5-3 val.
Programos koordinatorė: Simona Psonikaitė +37068542463
4 savaičių jidiš kalbos programa Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje!
Ketvirtadieniais, 15 val.
Lietuvos žydų bendruomenės konferencijų salėje (II aukštas)
Programai vadovauja Dr. Dovid Katz, pradėjęs ją vykdyti Lietuvos žydų bendruomenėje nuo 1999 m.
Dr. Dovid yra vienas garsiausių jidišistų, dirbęs profesoriumi Vilniaus universitete, Yale’io ir Oksfordo universitetuose.
Daugiau apie jo veiklą Jidiš srityje: www.dovidkatz.net
LAUKIAMI VISI !
Antradienį Izraelyje vyks parlamento rinkimai. Itin įnirtinga kova numatoma tarp dabartinio premjero Benjamino Netanyahu vadovaujamos dešiniųjų „Likud“ partijos ir Centro bei kairiųjų koalicijos, vadovaujamos opozicijos lyderio, Darbo partijos vadovo Isaaco Herzogo.
Remiantis apklausų duomenimis, pirmauja „Likud“ partija, tačiau nedidelė persvara tikrai dar negarantuoja pergalės. Po pirmą kartą 1949-aisiais Izraelyje įvykusių rinkimų, 120 narių turinčiame Knesete jokia partija negavo absoliučios valdančiosios daugumos.
Tai reiškia, kad mažesnės partijos, kurių iš viso yra 26, daro didelę įtaką formuojant valdančiąją koaliciją.
Pateikiame populiariausių partijų sąrašą ir galimus koalicijos dėlionės variantus:
LŽB lektoriume vyko paskaita ,,Gulago tremtiniai žydai: pamiršta Lietuvos istorija“.
Dr. V. Davoliūtė pasakojo apie pradėtą mokslinį tiriamąjį darbą, skirtą Lietuvos žydų deportacijai į gulagą 1940m. Violeta Davoliūtė – kultūros istorikė, apgynusi daktarės disertaciją Toronto universitete, Kanadoje. Dėstė Šiaurės Amerikos ir Lietuvos universitetuose, paskelbė daug straipsnių Vakarų akademiniuose leidiniuose. Pernai Londono „Routledge“ leidykla anglų kalba išleido jos studiją „The Making and Breaking of Soviet Lithuania: Memory and Modernity in the Wake of War“ („Sovietinės Lietuvos kūrėjai ir griovėjai: atmintis ir modernybė po karo“).
Žydų deportacija – tema Lietuvoje iki šiol beveik netyrinėta ir ignoruota. Nors apie lietuvių trėmimą 1940m. parašyta ne viena disertacija ir išleista daug knygų, tik dabar pradedama kalbėti, kad tuose pačiuose gyvuliniuose vagonuose žydai važiavo drauge su lietuviais į tuos pačius lagerius, palikę užgyventus namus ir savo įsteigtus verslus. Manoma, kad 1940m. birželio 14d.iš Lietuvos išvežta apie 3 tūkstančius žydų, kurių nemažai tremtyje mirė nuo bado, ligų ir išsekimo. Keista, kad ši tema nedomino istorikų nei Kanadoj, JAV ar Izraelyje, bet ir Sąjūdžio Lietuvoj. Pasak Dr. V. Davoliūtės, šiuo metu Kanadoje tarptautinė tyrėjų komanda domisi prievartiniu gyventojų perkėlimu – deportacija, o ji pati tyrinėja tik žydų trėmimus, susitikdama ir užrašinėdama gyvus, tremtį patyrusius litvakus Izraelyje, Didžiojoje Britanijoje, Lietuvoje.
Kovo 14 d. Panevėžio m. žydų bendruomenės nariai, pakviesti J. Miltinio dramos teatro vadovo Romualdo Vikšraičio, žiūrėjo Izraelio dramaturgo ir režisieriaus Hanoch Levin (1943-1999) spektaklį „Chefecas arba visi nori gyventi“. H. Levin buvo vienas originaliausių ir novatoriškiausių savo kartos rašytojų. Spektaklį režisavo Paulius Ignatavičius, vertė – Olga Lempert. „Chefecas arba visi nori gyventi“ tikra dviejų dalių juodojo humoro komedija apie šiuolaikinio jaunimo gyvenimą. Spektaklis gali būti laikomas pamokančiu, ugdančiu moralinius principus: žmogui tik vieną kartą duodama nugyventi gyvenimą ir Izraelio dramaturgas bei režisierius Hanoch Levin savo komedijoje pasakoja apie tai. Tema sudėtinga, tačiau suprantama žiūrovui.
Spektaklio premjeros metu teatro salė buvo pilna. Ateityje šį spektaklį planuojama įtraukti į J. Miltinio dramos teatro repertuarą ir su juo aplankyti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio scenas. Spektaklio pabaigoje Panevėžio m. žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman padėkojo režisieriui ir aktoriams už jų meistriškumą, įteikė atminimo dovanas, macų ir gėles. Palinkėjo meninės sėkmės, vaidinant Lietuvos scenoje.
Kovo 12d 2015 į Lietuvos žydų bendruomenę sugrįžo garsieji Jidiš skaitymai. Vėl su šypsenom susirinko draugų būrelis, kurį sukvietė skaitymams vadovaujantis pasaulinio garso jidiš kalbos žinovas profesorius Dovidas Katzas. Tai buvo šventė, kuri vyko Vilniuje, Lietuvos žydų bendruomenės pastato antrame aukšte, didelėje salėje .
Profesorius D.Katzas 11 metų dėstė jidiš, domėjosi ir tyrinėjo jidiš, kuri iki Holokausto buvo visų litvakų gimtoji kalba, neatsiejama nuo jų kultūros. D. Katzas kvietė Vilniaus žydų bendruomenės narius, kurių gimtoji kalba jidiš, į neformalų ratą jidiš skaitymams. Būrelis gyvavo, kiek leido profesoriaus užimtumo grafikas. Šiemet visi būrelio nariai džiaugiasi pradėję 16 –ąjį sezoną. Pasak profesoriaus, nebuvo per tą laiką nei vienų metų be Skaitymų būrelio. Jis pats visada stengdavosi, kad per metus įvyktų septynių savaičių mokymų sesija. Dabar į skaitymus kviečiami visi, kuriems jidiš kalba yra įdomi.
„Žydai nuo seno garsūs savo verslo tradicijomis. Vieni jų dėl to nekenčia, kiti jais žavisi, treti randa, ko pasimokyti. Daug mėtyta ir vėtyta knygos tauta savo sėkmę grindžia 5 svarbiausiais principais, vaikų auklėjimo filosofija ir religija“, – savo pranešimą „Žydų taisyklės sėkmingam gyvenimui“ vadovų konferencijoje „EBIT2015“ pristatė S. Gurevičius.
Jis dėstė, kad šie 5 principai yra: šeima, atmintis, Izraelis, Tora ir hebrajų kalba.
Irenos Giedraitienės jubiliejaus šventė
Panevėžio žydų bendruomenė sausio 14 d šventė savo narės Irenos Giedraitienės gimtadienį, kuriai šiemet sukako aštuoniasdešimt metų. Panevėžyje gimusi garsi fotografė Irena Giedraitienė augo darbininkų šeimoje .Pirmomis karo dienomis motina sugebėjo išgelbėti savo ir dukters gyvybes nuo holokausto. Ankstyvoje vaikystėje patirtus skaudžius išgyvenimus, baimę, nerimą, skausmą, kovą už išlikimą ponia Irena slepia giliuose stalčiuose.
Gyventi laimingai jai padeda geriausias draugas – fotoaparatas. Irena 1954m baigė mokslus, Panevėžio antrą vidurinę, 1959 m. išvyko studijuoti į Kauno politechnikos institutą, statybos fakultetą. Jau tada mėgo fotografijose įamžinti savo draugus. Būdama studente 1956 m dalyvavo Tautų spartakiadoje Maskvoje, kur padarė pirmą savo reportažą. Debiutas foto parodoje „Vaikai“ Kaune 1966 m., nuo 1968 -1969 m. Kauno foto klubo narė, nuo 1970 m. –Lietuvos fotomenininkų sąjungos narė. Surengė per 50 personalinių bei dalyvavo apie 100 grupinių parodų visame pasaulyje. Gauti 4 aukso , 2 sidabro medaliai, apie 40 apdovanojimų, iš jų svarbiausias – Worldpress Press Photo prizas „Aukso akis“, gautas 1975 m. Amsterdame už fotografiją „Vestuvės“. Jubiliejaus proga Vilniuje įvyks Lietuvos fotomenininkų sąjungos PROSPEKTO galerijoje Irenos Giedraitienės retrospektyvinė foto paroda(sausio 23 d.). 2014 m. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narei I .Giedraitienei suteiktas Garbės vardas už didelius nuopelnus garsinant fotografijos meną.
Daugiau nuajienų
Vienijantis keturias tautas, trimis salvėmis palydėtas, taikai ir laisvei pašvęstas paminklas iš Kretingos kilusiam žydų tautybės Lenkijos ir Prancūzijos didvyriui Berekui Joselevičiui atidengtas mūsų šaliai simboliniu momentu – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse.
Pasak Kretingos rajono Garbės piliečio, profesoriaus, akademiko, Izraelio valstybės Garbės konsulo Lietuvoje Vlado Algirdo Bumelio, B. Joselevičius iškilmingai stojo šalia dviejų iškiliausių Kretingos istorinių asmenybių – miesto įkūrėjo Jono Karolio Chodkevičiaus ir tėvo Jurgio Ambrozijaus Pabrėžos – visus juos kretingiškiai garbingai įamžino ateinančioms kartoms.
Atidengti paminklą patikėta miesto šeimininkui – merui Juozui Mažeikai ir Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininkui Feliksui Puzemskiui, dėkojusiam vietos istorijos entuziastui Romualdui Beniušiui, pirmajam iš praeities Kretingai prikėlusiam Bereko Joselevičiaus vardą.
Vilniuje ketvirtadienį oficialiai atidarant pirmąją Izraelio ambasadą Lietuvoje, diplomatai pabrėžė išskirtinę Vilniaus reikšmę žydų istorijoje.
Izraelio užsienio reikalų ministerijos politikos direktorius Alonas Ušpicas per ceremoniją prisiminė, kad žydus į miestą dar XIV amžiuje kvietė Lietuvos valdovai Gediminas ir Vytautas, o Vilnius buvo įgijęs „Lietuvos Jeruzalės“ vardą.
„Vėliavos iškėlimas čia, Vilniuje, yra ypatingai svarbus. Ši šalis yra kertinis akmuo žydų pavelde, iš čia kilo daugybė didžių žydų mąstytojų“, – kalbėjo diplomatas.
„Izraeliečiams ir žydams, ryšys ir santykiai su Lietuva yra ne tik ryšys tarp dviejų draugiškų šalių. Tai emocinis ryšys tarp žmonių su bendra istorija – ne visada rožine – ir, žydų požiūriu, ryšys su šalimi, kur kadaise klestėjo žydų bendruomenė ir paveldas, kuris puikiai žinomas ir vertinamas“, – teigė A.Ušpicas.
Izraelio ambasadorius Lietuvai iki šiol reziduodavo Rygoje. Pirmuoju Vilniuje reziduojančiu ambasadoriumi paskirtas Amiras Maimonas.
Ketvirtadienį atidarant ambasadą, rabinas pagal žydų tradiciją prie durų prikalė mezuzą – dėžutę su pergamento ritinėliu.
Lietuvos žydų studentų sąjunga dalinasi savo iniciatyva, į kurią atsiliepė keliasdešimt žydiškas šaknis turinčių jaunuolių.
Inivciatyvos tikslas buvo pasveikinti Lietuvą ir visus Lietuvą mylinčius ir su ja save tapatinančius žmones kovo 11osios, Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo 25ojo gimtadienio proga.
Iniciatyva kilo spontaniškai. O ir nebuvo tai konkursas. Jokių prizų nei vienam atsiuntusiam savo nuotraukas nesiūlėme ir nedalinome. Idėja visus jungė viena, tai noras pasidalinti su visuomene paprasta žinute, jog žydiškas šaknis turintys jaunuoliai myli Lietuvą ir yra Nepriklausomos Lietuvos Respublikos dalis.
Dar kart sveikiname savo gimtinę, savo tėvynę Lietuvą ir visus jos piliečius.
