Gegužės 9 d. minejimas Kaune

Gegužės 9 d. minejimas Kaune

Gegužės 9 d. sukako 70 metų nuo II Pasaulinio karo pabaigos.Kauno Žydų Bendruomenės nariai susirinko paminėti šią istorinę datą šiltoje,draugiškoje atmosferoje kavinėje-muzikiniame klube „Punto Jazz“.Datą kuri žydų tautai pažymi masinių žudymų nusinešusių milijonus nekaltų aukųgyvybių finalą.

Renginį organizavusi B.Šragienė ir KŽB pirmininkas G.Žakas pasveikino susirinkusiuosius su švente ir išreiškė padėką didvyriams iškovojusiems šią pergalę.

Šventės metu ypatingai buvo pagerbtas karo veteranas Š.Šragė neseniai atšventęs savo 90 metų sukaktį,peržiūrėtas dokumentinis filmas apie žydų pasipriešinimo judėjimą karo metais,susirinkusieji pasidalino savo asmeniniais ir šeimos narių prisiminimais apie karo baisumus,netektis,išbandymus bei  kovą dėl išlikimo.

Nuotraukų galerija

Statiniai iš žydų antkapių – ir Senamiestyje, ir Lazdynuose 

Statiniai iš žydų antkapių – ir Senamiestyje, ir Lazdynuose 

Evelina Valiuškevičiūtė, lrytas.lt

Statinių, kurie sumūryti iš žydų antkapinių paminklų, Vilniuje – ne vienas. Nors dalis jų išmontuoti, liko dar nemažai statinių, pro kuriuos vilniečiai eina kasdien, tačiau net nenutuokia, kokią istoriją jie slepia.

„Aptikti antkapiniai akmenys elektros pastotėje – tik ledkalnio viršūnė“, – sakė jidiš studijų profesorius Dovydas Katzas.

Tai, kad Vilniuje, Olandų gatvėje, esanti transformatorinė galimai sumūryta iš žydų antkapių, akylas vilnietis aptiko atsitiktinai. Nusprendęs patikrinti transformatorinės mūrus, vyras iš tiesų rado antkapių fragmentų su hebrajiškais užrašais. Tai papiktino Vilniaus gyventojus ir valdžią.

Skaityti plačiau

Kvietimas į susitikimą su prof. Irena Veisaite

Gerbiamieji,

Gegužės 19 d. (antradienis) 18 val. maloniai kviečiame Jus dalyvauti prisiminimų vakare ir diskusijoje su literatūrologe ir teatrologe profesore Irena Veisaite. 

 „Nedaug Lietuvoje liko holokaustą išgyvenusių žmonių, todėl paprašyta pasakoju – laikau tai savo pareiga“ – I. Veisaitė.

Susitikimas vyks Lietuvos žydų bendruomenės Baltojoje salėje (Pylimo g. 4).

Norinčiuosius dalyvauti prašome užsiregistuoti agne.zilinskaite@lzb.lt

 

Sveikinimas jubiliejaus proga

Sveikinimas jubiliejaus proga

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės Socialinis centras

sveikina Lizą Lukinskają 95-ojo gimtadienio proga!

Linkime stiprios sveikatos ir daug tikrojo žydiško džiaugsmo!

Mazl Tov!

Kvietimas

Gerbiamieji!
Kviečiame į 20-ąjį susitikimą iš ciklo „Likimai“.
Gegužės 21 d. 17.30 val. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės būstinėje (Pylimo g. 4), Jašos Heifetzo salėje (III a.)

Programoje: Filmo „Maestro Saulius Sondeckis“ peržiūra.

Režisierius: Juozas Javaitis

Operatorius: Donatas Buklys

Prodiuseris: Saulius Sondeckis jaunesnysis

Susitikimo moderatorius: prof. Leonidas Melnikas

Filmo trūkmė 1,45 val.
Renginio sumanytoja ir organizatorė  –  Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės  pirmininkės pavaduotoja Maša Grodnikienė

Siūloma švęsti  tarptautinę Hummuso dieną

Siūloma švęsti  tarptautinę Hummuso dieną

Daugybę hummuso rūšių galima įsigyti kiekvienoje Izraelio maisto prekių parduotuvėje, todėl sunku įsivaizduoti, kad vis dar galima sumanyti naujų jo skonio derinių ir stilių.Gegužė 13 d. skirta Izraelio pamėgtam hummusui, o tai reiškia – valgykim jį.

Kasdien Izraelyje suvartojama tona hummuso. Hummuso stiliaus restoranai, žinomi kaip “hummusiot”, juos galima rasti visoje šalyje, įvairių stilių ir skonių, pateikiamus su paskrudinta duona ar tradicine pita. Hummusas pirmą kartą buvo įrašytas į senovės virimo ar gaminimo knygas, kurios buvo surastosi Egipte. Nors tai ne gimtasis Izraelio patiekalas, žydai atvykę gyventi į Izraelį iš arabų šalių, atsinešė ir savo maisto kultūrą, toku būdu hummusas tapo  nacionaliniu Izraelio maisto simboliu.

  Jo sėkmei padėjo nauda sveikatai.  Pagamintas iš avinžirnių, sumaišytas su prieskoniais, alyvuogių aliejum ir sezamų tyre, – hummusas yra puikus baltymų šaltinis. Avinžirniai neturi cholesterolio arba sočiųjų riebalų. Kitas svarbus ingredientas hummuse yra alyvuogių aliejus – sveiko maisto superžvaigždė, nes jame yra daug širdžiai naudingų mononesočiųjų riebalų, nepamirškim ir česnako, kitos mitybos žvaigždės, kuri padeda kovoti su infekcija ir gerinti imuninę sistemą.Pagaminti gerą Izraelio stiliaus hummusą nėra sunku, reikia tik kantrybės ir pasišventimo. Vienas iš naminio hummuso privalumų, lyginant su pirktu parduotuvėje – mažiau konservantų ir primesto skonio.

Skanaus!

Kvietimas į koncertą

Kviečiame į Ciuricho Sinagogos Choro koncertą:

Kaune gegužės 13d. 18:00 val. Kauno filharmonijoje ir

Vilniuje gegužės 14 d.  19:30val. ir 16 d. 10:00 val.

Įėjimas laisvas.

sinagoga-plakatas-koncertas-choras-11-724x1024

Žydų organizacijų atstovai pakviesti aktyviai dalyvauti Pasaulio lietuvių ekonomikos forume Izraelyje

Izraelyje su darbo vizitu viešintis užsienio reikalų viceministras Mantvydas Bekešius gegužės 12 dieną Tel Avive susitiko su išeivių iš Lietuvos organizacijų „Beit Vilna“, „Igud jocei Lita“ ir „Izraelita“ atstovais, Lietuvos garbės konsulais Izraelyje.

M. Bekešius garbės konsulus ir organizacijų atstovus supažindino su Pasaulio lietuvių ekonomikos forumo, kuris turėtų vykti šių metų spalio 19–21 dienomis Izraelyje, koncepcija bei programa ir paragino aktyviai jame dalyvauti.

Skaityti plačiau
4-tasis Pasaulinis antisemitizmo forumas

4-tasis Pasaulinis antisemitizmo forumas

Žydų bendruomenių ir organizacijų lyderiai susirinko į Jeruzalę , kur drauge su Izraelio ir užsienio politikais antradienį vakare dalyvaus prasidedančiame Izraelio Užsienio reikalų ministerijos kas dveji metai rengiamame Pasauliniame antisemitizmo forume.

Šių metų renginys, organizuotas kartu su Diasporos reikalų ministerija. Jau penktą kartą į Jeruzalę susirenka ekspertai iš viso pasaulio aptarti geriausią kovos su antisemitizmu praktiką. Kol kas, nepaisant įvairių pastangų, antisemitizmo banga neslūgsta.

Į susirinkusius kreipsis Ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu ir diasporos reikalų ministras Naftali Bennettas.

Skaityti plačiau

Vilniuje – sinagogų architektūros ir istorijos paroda

Vilniuje, Tolerancijos centre, rengiama paroda apie sinagogas. Seniausios Vidurio Europoje išlikusios sinagogos ir kaip jos restauruojamos – tokią ekspoziciją Lietuvoje pristatanti Vengrijos ambasada teigia, kad parodą rengė taip, kad ji būtų įdomi besidomintiems ir architektūros istorija, ir žydų gyvenimo papročiais.

Vidurio ir Rytų Europoje sinagogos statytos nuo 18-ojo iki 20-ojo amžiaus. Tačiau yra išlikusių ir senesnių. Kaip jos atrodo, galima išvysti parodoje Tolerancijos centre.

„Šios sinagogos iš Austro–Vengrijos imperijos teritorijos. Pavyzdžiui, nuostabi sinagoga Suboticoje. Tai Vengrijos žydų sinagoga, šiandien tai – Serbijos teritorija, bet šiame mieste gyvenę žydai save vadino Vengrijos žydais“, – sako Vengrijos ambasadorius Lietuvoje Zoltanas Pecze`as.

Skaitykite daugiau

Kvietimas

Gerbiamieji,

Kviečiame į prof. Marko Petuchausko knygos pristatymą

PRICE of CONCORD

MEMOIRS

PORTRAITS OF ARTISTS INTERACTIONS OF CULTURES

Šis neeilinis pristatymas įvyks trečiadienį,t.y., gegužės 13 d., 17 val.

Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje, Gedimino pr. 24.

Maloniai kviečiame.

Išsami informacija ir knygos anotacija – prisegtukuose:

KNYGOS ANOTACIJA6-1

APIE AUTORIU1

Žydų bendruomenę šokiravo Vilniuje rasta elektros transformatorinė

IL timesŠi elektros transformatorinė sostinėje, netoli Senamiesčio, Olandų gatvėje, patraukė praeivių žvilgsnius, mat kai kurie akmenys su užrašais spėjama, yra hebrajų kalba. Statinį, kuris yra netoli anksčiau buvusių žydų kapinių vietos, apžiūrėję specialistai baiminasi, kad visa transformatorinė gali būti pastatyta iš žydų antkapių, tik ne visi gerai matomi, mat akmens dalis su užrašu nusukta į vidinę pusę.

„Tai nėra labai retas reiškinys, laikas nuo laiko visur surandami, visoj Lietuvoj surandami tokie antkapiai, ypatingai Vilniuje, kadangi tai geras akmuo ir buvo naudojamas visai ne tam tikslui, kadangi pagarba mirusiems žydams nebuvo aukštumoje“, – sakė Faina Kukliansky – Žydų bendruomenės pirmininkė.

Vilniaus miesto meras sako, kad šiuo metu pastatas turi du adresus ir du savininkus– Vilniaus šilumos tinklus ir Lesto.

Dar kartą apie tai, kodėl ne tik rusams nėra ko švesti pergales dienos. Žinomo žurnalisto Rimanto Valatkos komentaras delfi.lt

R. Valatka. „Pergalės“ diena – 9 faktai, kodėl ne tik rusams nėra ko švęsti

Ką švenčia rusai ir jiems prijaučiantys štai jau 70 metų? Pergalę prieš fašizmą? Bendrą komunizmo ir Vakarų demokratijų pergalę? Karo pabaigą? Dorai niekas nežino.

Tiksliau, žino, bet nelabai malonu apie tai kalbėti: pasaulis švenčia vieno šlykštaus diktatoriaus pergalę prieš kitą tokį pat. Vienintelis neabejotinas tos dienos nuopelnas: gegužės 8-ąją nutrauktas siaubingiausias nusikaltimas Europos istorijoje – masinis žydų naikinimas. O jei kalbame apie valstybes? Ar tai, ką gegužės 8-9 dienomis ypač pompastiškai švenčia ne tik Rusija, o ir JAV bei Didžioji Britanija, nėra bandymas pridengti po to dar trejus metus vykusius karo nusikaltimus?

Skaityti plačiau
Gesher – ekskursija

Gesher – ekskursija

Šį sekmadienį Gesher klubas šventė Lag Ba Omer šventę keliaudami žydų paveldo keliais Vilniaus senamiestyje su D. Gurevich (Jerulita).

Gedimino prospekte susitikome Kudirkos aikštėje kur ankščiau buvo kelios žydų mokyklos.
Sustojome Šv. Jono gatvėje, kurioje žydai įsikūrė šešioliktame amžiuje.

Gaono gatve nuėjome į kelių mažų gatvelių sankryžą. Stiklių, M. Antokolskio, Žydų ir Gaono gatvelės papasakojo mums apie Lietuvos žydų aukso amžių. Apie Didžiają sinagogą ir apie Vilniaus Gaoną pakalbėjome sustoję  prie jo paminklo.

Skaityti plačiau

Tomas Čyvas: V.Putinui Holokausto nebuvo – jis neonacių draugas

Atidžiai perskaičius Rusijos prezidento Vladimiro Putino kalbą, minint Antrojo pasaulinio karo (Rusijos istorikai vadina jį Didžiuoju tėvynės karu) pabaigos jubiliejų, tampa dar aiškiau, kodėl šis režimas liko vienišas šioje šventėje – neatvažiavo pergalės sąjungininkų lyderiai iš Vakarų.

Visoje kalboje, kuri baigiasi riksmu „Ura“ („valio“ lietuviškai) nėra žodžio „Holokaustas“, nėra žodžio „žydai“.

Pirmą kartą per daugelį dešimtmečių Vakarai ir net buvusios kolonijos suprato, kad metas parodyti Kremliui tikrą tiesą: pretenzijos į „pergalės prieš nacizmą“ monopolį nėra pagrįstos. Ir Kremlius logiškai suklupo, nepaisant visos savo pompastikos. Politinės argumentacijos logika yra negailestinga.

Negalima vienu metu kovoti prieš „žydobanderovcus“ Ukrainoje ir minėti Holokausto aukų. Neišeina per savo propagandinius buldogus rėkti pasauliui apie pasaulinį žydų plutokratų sąmokslą ir tuo pačiu nuoširdžiai prisiminti svarbiausias karo aukas.

Skaityti plačiau
Pergalės dienos minėjimas Vilniaus žydų bendruomenės Socialiniame centre

Pergalės dienos minėjimas Vilniaus žydų bendruomenės Socialiniame centre

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės nariai karo veteranai paminėjo 70-ąsias

Antrojo Pasaulinio karo pabaigos metines.Šventinio vakaro organizatorė ir vedėja, Socialinio centro programų koordinatorė Žana Skudovičienė pasidžiaugė, kad pagerbti karo veteranus susirinko apie 160 žmonių, tarp jų daug jaunimo. Pagrindiniais renginio svečiais tapo Antrojo Pasaulinio karo veteranai, anapilin iškeliavusių veteranų našlės. Taip pat tarp svečių buvo JAV prezidento kultūros  komisijos dėl žydų paveldo išsaugojimo užsienyje narys Herbert Block.

Skaityti plačiau
Markas Petuchauskas. „Price of Concord“

Markas Petuchauskas. „Price of Concord“

Vilniaus geto kaliniui, garsiam teatro kritikui ir istorikui, gyvenimas pažėrė tokių likimo posūkių, kokių ir nuotykių filme nedažnai pamatysi. Autorius pasakoja apie žmones, sugebėjusius per hitlerinę ir sovietinę Lietuvos okupacijas išlikti žmonėmis. Apie rizikavusius savo vaikų gyvybėmis, kad išgelbėtų tai, kas šioje žemėje svarbiausia – žmogų.  Knygoje pavyko įtaigiai atskleisti milžiniškus litvakų meno klodus: nežinoma tapo žinoma, atmintis – dabartimi.

Markas Petuchauskas matė visus Geto teatro pastatymus, visam gyvenimui įsiminė jų kūrėjai – įžymūs Lietuvos Jeruzalės menininkai. Per pastaruosius 25 metus prisiminimus pratęsė autoriaus tyrinėjimai. Taip knygoje atsirado A. Suckeverio, Š. Kačerginskio, I. Segalio, L. Lewickos, Rozentalių (Chajos, Leibos ir Naavos Piatka) bei kiti portretai. Greta jų iškilo ir litvakų – Pasaulio didžiųjų siluetai: Ch. Soutine, J. Lipchitz, Ben Shahn, N. Arbit Blatas, R. Gary, E. Levinas, J. Heifetz ir kt. Autorius bendravo su įžymiais užsienio menininkais: Cz. Milosz, C. Lanzmann, J. Sobol, P. Amoyal, A. Tamir, S. Bak, J. Liubimov, G. Tovstonogov ir kt. Su kai kuriais draugauja ligi šiol. Atsirado ir šių kūrėjų portretai.

Skaityti plačiau

Kartų estafetė – žydų aukso fondas

2015/05/02 Kauno žydų bendruomenė dvidešimtą kartą pakvietė į padėkos pietus savo tautiečių gelbėtojus nuo pražūties vokiečių okupacijos metais. Šiuo metu Kaune ir jo apylinkėse žydų bendruomenei yra žinomi apie 500 gelbėtojų, iš kurių gyvi telikę  29. Renginyje dalyvavo 40 žmonių.

Skaitykite daugiau