Chanuka Kauno žydų bendruomenėje
Kvietimas į operą
ES Erasmus+ naujienos, konferencija Izraelyje
Džiaugiamės galėdami Jums pranešti, kad Švietimo mainų paramos fondas Lietuvoje, administruojantis ES Erasmus+ ir kitas tarptautines programas švietimo srityje, kartu su Nacionaliniu Erasmus+ ofisu Izraelyje, organizuoja tarptautinę konferenciją, skirtą aukštųjų mokyklų iš Izraelio ir Lietuvos bendradarbiavimui skatinti.
Konferencija vyks 2015 m. gegužės 5 dieną Bar Ilan universitete, Ramat Gan, Izraelyje.
Į renginį atvyks atstovai iš 12 Lietuvos universitetų ir kolegijų: Vilniaus universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Kauno technologijos universiteto, Kauno kolegijos, Vilniaus dailės akademijos, Lietuvos sporto universiteto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Mykolo Romerio universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Vilniaus verslo kolegijos, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, Vilniaus kolegijos. Iš Izraelio pusės dalyvaus atstovai iš Mofet institute, Weizmann Institute of Science, Holon Institute of Technology, Al – Qasemi College of Education, Gordon Academic College of Education, Oranim Academic College of Education, Bar-Ilan Universrity, Ben-Gurion University of the Negev ir kitų aukštųjų mokyklų.
Talka 2015
Daugiau kaip dvi savaites LŽB tinklapyje skelbimas kvietė į talką tvarkyti Žydų kapinių Vilniuje Sudervės kelyje. Organizatoriai talkai gerai pasiruošė: grėblių, šluotų maišų ir darbinių pirštinių užteko. Susirinko vyresnio amžiaus talkininkai, šeimos su vaikais. Bendruomenės Studentų klubo nariai pažadėjo LŽB pirmininkei į talką susirinkti kitą dieną. Kapinėse tvarkymo yra mažiausiai dešimčiai talkų.
Kapinėse numatyta vieta antkapapiams iš sunaikintų Šnipiškių kapinių. Vilniaus miesto vadovai buvo numatę perkelti saugomus antkapius ir tinkamai sutvarkyti jiems skirtą vietą. Pažadas dar neištesėtas.
Nuotraukose talkos akimirkos.
Lietuvos žydų bendruomenėje paminėta Izraelio Nepriklausomybės diena – atgarsiai žiniasklaidoje
Maceva 2014 metų veiklos ataskaita
DOKUMENTUOTOS KAPINĖS
(Jūsų pagalba verčiant įrašus yra labai laukiama!)
Lietuvos žydų bendruomenėje paminėta Izraelio Nepriklausomybės diena
Balandžio 24 dieną Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje paminėtos 67-os Izraelio Nepriklausomybės metinės. Renginyje, kurį organizavo tolerancijos kampanijos „Beigelių krautuvėlė“ komanda, dalyvavo užsienio reikalų viceministras Mantvydas Bekešius, buvęs Lietuvos ambasadorius Izraelyje Darius Degutis, Lietuvos žydų bendruomenės nariai ir svečiai.
Iškilmės prasidėjo Lietuvos Respublikos ir Izraelio Valstybės himnais, o sveikinimo žodį tarė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ir Norvegijos ambasadorius Dag Malmer Halvorsen (projektas „Beigelių krautuvėlė“ yra finansuojamas iš Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo, kurio viena sponsorių yra Norvegija).
Pagrindiniais renginio svečiais tapo Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas ir Nida Degutienė, izraelietiškos virtuvės žinovė, knygų „Izraelio skoniai: šventės ir kasdiena“ ir „Izraelio trauka“ autorė.
Kvietimas
Maloniai Jus kviečiame į
š.m. balandžio 28 d. 19 val.
LMTA Didžiojoje salėje vyksiantį koncertą, skirtą žymios Lietuvos profesorės, pianistės,
išugdžiusios ne vieną žymių atlikėjų, visuomenės veikėjų bei pedagogų kartą,
Olgos Šteinberg
95-osioms gimimo metinėms paminėti
Kvietimas
Vilniuje paminėtas armėnų tautos genocido aukų atminimas
Balandžio 24 d. 2015 Armėnija ir pasaulis pažymi tragišką datą – prieš 100-tą metų Omanų imperijoje įykdytą armėnų genocidą. Šią dieną pagerbiamas aukų atminimas. Šimtmetis minimas su šūkiu “Prisimenu ir reikalauju” bei su neužmirštuolės-forget me not simboliu. Šios pasaulio gėlės reikšmė – neužmiršti, prisiminti ir priminti. Pasirinktos spalvos simbolizuoja praeitį, armėnų genocido tragedijos padarinius dabarčiai ir ateičiai. Penki žiedlapiai simbolizuoja penkis kontinentus, kuriuose armėnai rado prieglobstį , ten armėnų pabėgėliai sukūrė armėnų bendruomenes, ten susiformavo armėnų diaspora.
Prezidentė pasveikino Izraelį nacionalinės šventės proga
Dalijimasis Holokausto kančia neiškreips stuburo
Šiandien, Holokausto – pramoninio žydų tautos naikinimo, pasmerkimo, užuojautos, menkinimo, šventimo, pasityčiojimo diena. Diena, kai diametraliai skirtingas emocijas vienai tautai nežinia už ką, leidžia jai ant kupros užversti tikrovė.
Tikrovė, jau virstanti mitu ir jau nebežinai, ar apverkiamas, niekinamas pats įvykis, ar jo virtualus produktas. Tačiau, abi pusės sutaria: Holokausto tema nepalieka abejingu. Minėjimas –nesvarbu intencijos – būdas palaikyti skausmą, lyg kokį gyvybės fakelą, vedanti tamsiu tuneliu tikėtinai ten, kur galiausiai atsiprašysime vienas kito be jokio patoso. Tiesiog žmogiškai.
Olaimenu 2015
Sveiki,
Turime informacijos apie Jūsų taip lauktas vasaros stovyklas, pasiruošę?
Abi Olameinu pamainos vyks Dubingiuose. Daugiau informacijos apie vietą: www.litorina-dubingiai.lt
Pirmoji Olameinu pamaina vyks 2015.06.29-2015.07.08, antroji – 2015.07.20-2015.07.30 dienomis.
Szarwas stovykla Vengrijoje prasidės 2015.08.06 ir tęsis iki 2015.08.22.
Iki gegužės 29 dienos, taikomos specialios kainos (po to kaina kils!):
1 Olameinu pamaina (7-12m.) – 1 vaikui 115 Eur (jei 2 vaikai iš tos pačios šeimos 205 Eur)
2 Olameinu pamaina (13-17m.) – 1 vaikui 130 Eur (jei 2 vaikai iš tos pačios šeimos 230 Eur)
Stovykla Vengrijoje “Szarwas” (12-17m.) – 270 Eur
Jei važiuojate ir į Olameinu ir į Szarwas – 350 Eur
Registracija į stovyklas vyksta LŽB darbo dienomis 10-17 val.
Jei kils klausimų susisiekite: Simona +37068542463
Paroda skirta Vilniaus Gaonui
LŽB PASTAT0 FOJE, PYLIMO 4, VILNIUJE PARODĖLĖ , SKIRTA VILNIAUS GAONUI ELIJAHU BEN SOLOMON ZALMAN (1720-1797)
LDK žydų bendruomenė nuo seniausių laikų buvo savita ir skirtinga nei kitų šalių žydų bendruomenės. LDK žydai turėjo senas šaknis ir labai gilias religines tradicijas, Lietuvoje veikė garsios religinės mokyklos – ješyvos, iš Lietuvos kilo daug žymių, rabinų, kantorių, Talmudo žinovų. Lietuvoje žydų bendruomenė, palyginti su kitomis, buvo konservatyvesnė ir atsparesnė naujovėms. LDK kultūrinėje erdvėje iškilių vietinių religinių autoritetų ir socialinių sąlygų įtakoje susiformavo savita Lietuvos žydų pasaulėjauta, pasižymėjusi religinio imperatyvo ir racionalaus mąstymo sinteze, savitas žydų mentaliteto tipas, dėl kurio Lietuvos žydai ilgainiui imti vadinti litvakais. Pats žymiausias religinis autoritetas, nulėmęs religinį – kultūrinį Lietuvos žydų bendruomenės savitumą, buvo XVIIIa. išminčius Vilniaus Gaonas.
Izraelis šiandien švenčia Nepriklausomybės dieną
Apie gyvenimą Izraelyje ir lietuvių bei žydų santykių perspektyvas susitikome pasikalbėti su 2009-2014 metais Lietuvos ambasadoriaus Izraelyje pareigas ėjusiu Dariumi Degučiu. Ilgametis nepriklausomos Lietuvos diplomatas pasakojo apie skirtumus tarp to, ką matome naujienose, ir to, ką išvystame atvykę į Izraelį; izraeliečių pagarbą savo šeimoms, meilę Tėvynei ir pasiryžimą ją ginti; litvakų santykį su Lietuva. Be to, pašnekovas pasidalino savo įžvalgomis apie sritis, kuriose Lietuva galėtų iš Izraelio pasimokyti.
GESHER klubo kelionė – Lenkijos žydų keliai
Gesher klubas dar kartą dėkoja visiems rėmusies (GVF ir JDC) ir dalyvavusiems kelionėje į Lenkiją.
Ypatingas Ačiū Danikui Gurvičiui (Jerulita) už prasmingą kelionę, kurios dėka mes patyrėme Lenkijos žydų tūkstantmečio istorijos mastą.
Visa kelionė buvo pilna labai stiprių emocijų ir minčių apmastymams. Pradedant Holokausto aukoms skirtos maldos Suvalkuose, nacistų bunkerio gruvesiuose Vilko Irštvoje pamatytai praeičiai, dabarties ir praeities sankirtoms Varšuvoje, šiuolaikiškame POLIN žydų muziejuje, Havdala su dabartine Lenkijos žydų bendruomene, kur kartu meldėsi ortodoksų ir reformatų rabinai, stipriausiais išgyvenimais Treblinkoje, Jedbavnėje ir širdį draskančiu eilėraščiu, fantastiška sinagoga Tykochine ir susitikimu su Lenkijos dabartimi esperanto mieste Balystoke.
Kelionės nuotraukos –
Havdala JCC Varšuvoje – video
Klubas Gesher
Pesach Kaune
Balandžio mėnesio 11 d. kavinėje-muzikiniame klube “Punto Jazz” Kauno Žydų Bendruomenės nariai šventė žydų tautos išėjimą iš Egipto vergovės ir iš vergovės – Pesach šventę.
Susirinko gausus būrys Kauno Žydų Bendruomenės narių su šeimomis.Puiki šventinė nuotaika vyravo visą popietę.Šventinę atmosferą padėjo sukurti ir palaikyti muzikuojanti jaunimo grupė Rakija el Ciganeska Orkestar.Muzikos grupė, kuri vienija grupelę puikių muzikantų susidomėjusių Balkanų, čigonų, žydų muzikos kultūra.Muzikantai su nuotaikingu ir prisotintu tautinio kolorito repertuaru neleido nuobodžiauti viso renginio metu…Ievos Černevičiūtės parengta nuotaikinga viktoriną šventės tematika dar labiau įkaitino ir taip jau puikią visų susirinkūsiųjų nuotaiką.
11 d. kavinėje-muzikiniame klube “Punto Jazz” Kauno Žydų Bendruomenės nariai šventė žydų tautos išėjimą iš Egipto vergovės ir iš vergovės – Pesach šventę.
Kviečiame drauge paminėti 67-ąsias Izraelio nepriklausomybės metines
Balandžio 24 d. 17 val. tolerancijos kampanija “Beigelių krautuvėlė” kviečia paminėti Izraelio Valstybės Nepriklausomybės dieną ir susipažinti su Izraelio visuomene bei virtuve.
Programoje:
– Paskaita-diskusija apie Izraelio visuomenę, kurią skaitys J. E. Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas;
– Izraelietiškos virtuvės pristatymas ir degustavimas su Nida Degutiene, knygos “Izraelio skoniai: šventės ir kasdiena” autore ir buvusio Lietuvos ambasadoriaus Izraelyje D. Degučio sutuoktine.
Renginys vyks anglų kalba su vertimu į lietuvių.
Renginio vieta – Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės (Pylimo g. 4) Baltoji salė.
Panevėžio gydytojas Šachnelis Abraomas Meras
Šiais metais Panevėžio m. žydų bendruomenė kartu su partneriais rengia įdomius projektus. Vienas jų skirtas garsaus Panevėžio daktaro ir visuomenės veikėjo, mecenato Šachnelio Abraomo Mero (1865-1930) vardo įamžinimui.
Š.A. Mero trumpa biografija:
Įžymus Lietuvos gydytojas Šachnelis Abraomas Meras gimė Panevėžyje. Baigė kaimo gimnaziją, studijavo mediciną Maskvos universitete. Gydytojo karjerą pradėjo Ukrainos Černigovo gubernijoje. Nuo 1891 m. dirbo Lietuvoje: iš pradžių Pasvalyje, nuo 1914 m. – Panevėžyje. Nesavanaudiškas, negailėdamas nei laiko, nei jėgų daktaras Š. A. Meras gydė visus žmones, kuriems reikėjo pagalbos. Lankydamasis užsienio šalių klinikose tobulino savo žinias, domėjosi ir taikė pažangius tais laikais gydymo metodus. Buvo puikus medicinos pagalbos organizatorius, aktyvus visuomenės veikėjas. Jo pastangomis 1919 metais Panevėžyje buvo pastatyta ir atidaryta žydų ligoninė, kurioje ėjo ligoninės vadovo pareigas. Ligoninėje buvo gydomi visų tais laikais gyvenusių Panevėžyje tautybių žmonės.
Vilniaus Šolom Aleichemo gimnazijos direktorius Miša Jakobas dalinasi gera žinia su visa LŽB bendruomene !
Gebiamieji kolegos ir žydų bendruomenės nariai, žurnalas ”Veidas”(balandzio 17d.) paskelbė Lietuvos gimnaziju reitingus.
Noriu kartu su jumis pasidžiaugti 2013-2014m. rezultatais. Bendroje įskaitoje mūsų g-ja užima 7-tą vietą, praleidusi į priekį Licėjų, KTU,Vilniaus Jezuitų gimnaziją, Žirmūnų, Biržiškos ir Kauno Atžalyno gimnaziją. Šios g-jos atlieka moksleivių atranką, o toliau sekame mes Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazija.
Lietuviu kalbos ir literatūros valstybinį egzaminą išlaikėme devinti, praleidę į priekį : Licėju, Rokiškio Otto Sirvydo vid. m-lą, Žūrmūnus,Jezuitus, KTU, Biržiskos, Kauno Jezuitus, Kauno Šv. Pranciškaus mokyklą.
Matematiką laikėm šešti:. Licejus,KTU,Žirmūnai,Jezuitai,Saulės gimnazija ir Mes
Anglu –ketvirti: Licėjus, KTU Jezuitai, Mes.
Istorija- ketvirti: Licėjus,KTU,Žirmūnai, Mes.
Pasaulio Tautų Teisuolių apdovanojimo ceremonija – akimirkos
Vyriausybės rūmuose vyko Pasaulio Tautų Teisuolių apdovanojimo ceremonija, kurios metu buvo pagerbta dešimt asmenų, kurie Antrojo pasaulinio karo metais atliko nepaprastą žygdarbį – gelbėjo žydus nuo nacių genocido.
Renginyje kalbėjęs Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius teigė, kad Pasaulio Teisuoliai – tai žmonės, kurie pasmerktiesiems grąžino viltį ir esminę žmogaus teisę – teisę gyventi, džiaugtis, mylėti. „Nepaprastai džiaugiuosi, jog šiandien pagerbėme Pasaulio Tautų Teisuolius – žmones, kurie įvykdė neprilygstamą žygdarbį. Teisuoliai iš mirties vadavo draugą, kaimyną ar visai nepažįstamą žmogų, vaiką ir senelį“, – sakė premjeras.
Akimirkų galerija: