Šventė dienos klube

Šventė dienos klube

Birželio 30d. Socialinio centro dienos klubo globotiniai šventė 6-ąjį gimtadienį. Dienos klubo programa, skirta patiems vyriausiems Socialinio centro nariams, nepajėgiantiems savarankiškai išeiti iš namų. Garbaus amžiaus žmonės susibūrę į tris grupes ir į klubą atvežami bendruomenės autobusu tris kartus per savaitę.

Gimtadienio šventėje sveikinimo žodį tarė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės pavaduotoja Maša Grodnikienė. “Su gimtadieniu sveikinu visus senjorus, klubo vadovę Žaną Skudovičienę bei visą Socialinio centro kolektyvą. Labai džiaugiuosi, kad  šešerius metus veikia tokia programa, kuri padeda vienišiems, sunkiai paeinantiems žmonėms neatitrūkti nuo bendruomenės gyvenimo”.
Programos koordinatorė Žana Skudovičienė nuoširdžiai padėkojo  susirinkusiems savanoriams, senjorų vaikams, bendruomenės vadovams ir darbuotojams,  rėmėjams – organizacijoms   JDC (Jewish Joint Distribution Committee) ir Claims Conference.
Nedidelį, tačiau labai šiltą koncertą senoliams dovanojo bendruomenės  darbuotojų vaikai bei anūkai. Dainos skambėjo jidiš, rusų, anglų ir italų kalbomis. Jas atliko Ester Reches, Tania Vaičiūnaitė ir Markas Volynskis.  Visiems dienos klubo globotiniams buvo įteiktos dovanos.

Atidengiama atminimo lenta Judai Zupavičiui,

Kaune liepos 13 d. 11val. bus atidengiama atminimo lenta Judai  Zupavičiui, Kauno geto žydų policijos ir pogrindžio pasipriešinimo vadovui. Į atidengimo ceremoniją atvyks jo žmona Dita Šperling.  Atminimo lentą pagamino ir įrengė Kauno miesto savivaldybė, Lietuvos žydų bendruomenė žmonos Ditos prašymu. Finansiškai parėmė Gerosios Valios fondas. Atidengimo ceremonijoje dalyvaus Kauno meras. Kauno – menininkas Vytenis Jakas, gyvenantis tame pačiame kieme, kuriame gyveno Juda Zupavičius su žmona Dita, juos abu Jakas įamžino namo sienoje, menininkas kieme kuria unikalią gyventojų “kiemo galeriją”, tokiu būdu freskose įamžinti su namu susiję žmonės ir įvykiai. Ten atsiras ir atminimo lenta, kurią pagamino  menininkas Gediminas Pašvenskas.

Kultūros ministerijoje pristatyta žydų kapinių tvarkymo iniciatyva

Liepos 3 d. kultūros viceministrė Patricija Poderytė susitiko su JAV nevyriausybinės organizacijos „Rytų Europos žydų kapinių atkūrimo projektai“ direktoriumi ir šios organizacijos partneriais.
Kultūros ministerijoje viešėjo  organizacijos „Rytų Europos žydų kapinių atkūrimo projektai“ direktorius dr. Michael Lozman ir šios organizacijos partneriai – JAV Xavier universiteto Bendruomenės tarpreliginio įtrauktumo centro vykdantysis direktorius rabinas Abie Ingber, to paties universiteto prorektoriaus akademiniams reikalams pavaduotojas dr. Steven T. Herbert  bei Švenčionių rajono savivaldybės tarybos narys Darius Velička.

Skaityti plačiau

LŽB valdybos posėdis 2015 m. liepos 16 d. 12 val.


Gerbiamieji Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės (toliau- LŽB) Valdybos nariai, regionų pirmininkai,

Kviečiame Jus 2015 m. liepos 16 d. 12 val. į LŽB valdybos posėdį, kuriame bus svarstoma:

1. dėl pareiškėjų David Kirzner ir Živilės Juonytės studijų finansavimo.

2. dėl LŽB ir LŽB regionų bendros strategijos, todėl maloniai kviečiame dalyvauti regionų pirmininkus.

Maloniai prašome atsakyti dėl galimybės dalyvauti posėdyje.

Pagarbiai,
Administracija
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė
Pylimo g. 4
LT-01117 Vilnius
Tel. +370 5 261 3003
Fax +370 5 212 7915

David Kirzneris        Juonyte Zivile

Užuojauta

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė gedi netekus Vilniuje gimusios buvusios partizanės, akademikės, knygos “Partisan from Vilna” autorės
RAŠEL MARGOLIS (RACHEL MARGOLIS)
(1921-10-28 – 2015-07-06)
Rašel Margolis buvo ginkluoto pasipriešinimo prieš  nacistus dalyvė, kurios visa šeima žuvo Holokausto metu.
Nuoširdžiai užjaučiame artimuosius bei draugus.
young-rachel1 (1)
Kai jauna žydų mergaitė Rašel pateko į Vilniaus getą ji buvo šviesiaplaukė ir
mėlynakė, ir galėjo pereiti ” į arijų pusę”, kaip ji sakydavo. Rašel Margolis
dirbo Hermano Kruko geto bibliotekoje Strašūno gatvėje (dabar Žemaitijos
gatvė), kur ginkluoto pasipriešinimo prieš nacius dalyviai kartais rūsyje
mokydavosi šaudyti. Ji draugavo su Hirshu Gliku, jaunu poetu, kuris parašė eiles, tapusias partizanų himnu ” Sog Niet Keynmol”, dar dabar himnas dainuojamas, kai Holokaustą išgyvenusieji susirenka Izraelyje ir kitose pasaulio šalyse. Margolis
buvo pirmoji išgirdusi eilėraštį ir jam sukūrė muziką. Rašelės visa šeima buvo nužudyta per Holokaustą. Ji ištekėjo už kolegos partizano, sukūrė savo šeimą, susilaukė dukterų. Po karo daugelį metų dirbo dėstydama biologiją Vilniaus universitete ir padėjo išleisti garsųjį “Sakovičiaus dienoraštį”, kuriame aprašytos Paneriuose vykdytos žudynės liudininko akimis. Išvykusi gyventi į Izraelį, Rašelė vasaromis sugrįždavo į Vilnių ir savanoriaudavo, rengdama ekspozicijas apie Holokaustą Vilniaus Gaono žydų muziejaus Žaliajame Name bei vesdama ekskursijas po Vilniaus getą.
Kauno žydų istorijos prikeltos naujam gyvenimui

Kauno žydų istorijos prikeltos naujam gyvenimui

kd

Kaune gyvenantis britas senas šio miesto žydų šeimų nuotraukas prikelia naujam gyvenimui. Jas perfotografuodamas su tam tikromis meninėmis manipuliacijomis pildo litvakų nuotraukų archyvą.

Domisi istorija

Anksčiau Richardas Schofieldas domėjosi sovietinėmis šeimų nuotraukomis. Jas nagrinėti ir lyginti buvo įdomu, nes beveik visos šeimos turėjo tokių nuotraukų albumus.

Kodėl pasirinko kurti žydų šeimų archyvą? “Milijono dolerių vertės klausimas. Su žydais ryšių neturiu nei aš, nei mano šeima. Mane tiesiog yra užbūrusi istorija”, – pasakojo britas, Kaune gyvenantis jau dvejus metus ir bendradarbiaujantis su Tarptautiniu litvakų fotografijos centru. Dar daugiau nei dešimtmetį menininkas buvo apsistojęs Vilniuje.

Svarbu prisiminti

Šiuo metus jis yra susikoncentravęs į mažai žinomą Kauno žydų istorijos skyrių – jų kasdienį gyvenimą, šventes. Didžioji dalis buvusios gausios jų bendruomenės buvo sunaikinta. Litvakai žiaurumų patyrė ir iš nacių, negailestinga jiems buvo ir sovietinė okupacija.

“Atmintis yra viskas. Neteksi jos, atsibudęs ryte nemokėsi kalbos, nežinosi, kur tavo drabužiai. Mes esame kasdienės ir istorinės atminties rezultatas”, – kalbėjo R.Schofieldas.

Jis pridūrė, kad daug istorijos yra paslėpta ir nuėjo į užmarštį. Dalis svarbių istorijos vingių atsispindi senose nuotraukose. “Mano darbo tikslas ir yra priminti istoriją būdais, kuriuos išmanau”, – teigė menininkas.

Skaitykite daugiau

Meras susitiko su JAV žydų organizacijos „Joint“ atstovais

Trečiadienį Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas priėmė Panevėžio žydų bendruomenės vadovus bei pasaulinės žydų labdaros organizacijos JOINT atstovus. Į Panevėžį atvyko JAV organizacijos atstovas Europai Ra‘anan B. Dotan.  Svečias domėjosi kaip Panevėžyje įgyvendinami labdaros organizacijos remiami projektai.
Panevėžio miesto meras R. Račkauskas pasidžiaugė, kad pastaruoju metu sprendžiamas Hasintų Sinagogos gražinimo žydų bendruomenei klausimas prisideda prie savivaldybės ir žydų bendruomenės glaudaus bendradarbiavimo ir istorinio teisingumo atstatymo.
„Mes visada esame pasirengę bendradarbiauti, padėti miesto bendruomenėms ir džiaugiamės žydų bendruomenės aktyvumu, jų indėliu į miesto kultūrinį gyvenimą. Tikimės, kad jūs įvertinsite mūsų bendradarbiavimo vaisius ir gerai praleisite laiką mūsų mieste“, – svečiui sakė meras R. Račkauskas.
Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Genadijus Kofmanas pasidžiaugė glaudžiu bendradarbiavimu su miesto vadovais, kartu vykdytais ir įgyvendinamais projektais.

panevezys.lt

„Ryanair“ atidaro žiemos sezono skrydžius į Izraelį

lr

„Ryanair“, dažniausiai europiečių pasirenkama oro bendrovė, liepos 7 d. pranešė apie naują maršrutą iš Kauno į Eilatą (Ovda oro uostą) Izraelyje. Žiemos sezono metu skrydžiai bus vykdomi du kartus per savaitę, bendrovė nauju maršrutu skraidyti pradeda lapkričio 5 dieną.

Pradėdami skraidyti nauja kryptimi į Eilatą, „Ryanair“ keleiviams teikia pasiūlymą įsigyti bilietų nuo 29,99 eurų – pasiūlymas galioja lapkričio ir gruodžio skrydžiams. Bilietus šiomis kainomis užsisakyti galima Ryanair.com svetainėje nuo liepos 8 d. iki liepos 10 d. vidurnakčio.

„Ryanair“ pardavimų ir rinkodaros vadovė Lietuvai Elina Hakkarainen sako:

„Mums smagu pranešti apie naują žiemos sezono maršrutą į Eilato Ovda oro uostą Izraelyje. Jis pradedamas vykdyti nuo lapkričio mėnesio, o skrydžių bilietus įsigyti bus galima jau rytoj www.ryanair.com svetainėje.

Skaityti plačiau
Valstybę stiprinantiems žmonėms – apdovanojimai

Valstybę stiprinantiems žmonėms – apdovanojimai

Valstybės dienos proga už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje Lietuvos valstybės ordinais ir medaliais Prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo 27 Lietuvos ir užsienio valstybių piliečius. Už ryžtą gelbstint žūvančius žmones Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanoti 4 Lietuvos piliečiai.
Pasak Prezidentės nuo pat savo valstybingumo ištakų Lietuva yra stipri todėl, kad nuolat atsinaujina. Tai – nuopelnas žmonių, kuriuos įkvepia mūsų šalies istorija, o lietuviškumas skatina kurti, veikti ir nelikti abejingiems, kai kalbama apie Lietuvą. Jie nusipelno nuoširdaus mūsų dėkingumo ir pagarbos.
Pasak šalies vadovės, Liepos 6-ąją lenkiamės Tėvynės gynėjams, paaukojusiems gyvenimą svajonei, kurios daugelis neišvydo – Lietuvos nepriklausomybei. Laisvės kovotojų atminimas mūsų šalyje visada bus šventas. Dėkojame ištikimiems ir profesionaliems šalies kariams, kurie budi mūsų laisvės ir demokratijos sargyboje. Taip pat vertiname Lietuvos draugus užsieniečius, kuriems Lietuvos saugumas ir pažanga yra tapę gyvenimo misijos dalimi.

Skaityti plačiau
Edukacinis pleneras „Litvakų dailininkai. „L’école de Paris“ laikotarpis“ 2015 m. rugpjūčio 10 – 14 d.

Edukacinis pleneras „Litvakų dailininkai. „L’école de Paris“ laikotarpis“ 2015 m. rugpjūčio 10 – 14 d.

Mielieji,

Š.m. rugpjūčio 10 – 14 d. Lietuvos žydų bendruomenė organizuoja edukacinį plenerą „Litvakų dailininkai. „L’école de Paris“ laikotarpis“, kuris vyks „Įlankos“ sodyboje, Molėtų rajone, Šaukšteliškių kaime.

Plenero dalyvių laukia įdomi ir turtinga tapybos, piešimo bei keramikos edukacinė – praktinė programa, žymūs profesionalūs dėstytojai bei lektoriai, turininga laisvalaikio programa.

Edukacinio plenero rėmėjai: Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, Geros valios fondas, JDC.

Norinčius dalyvauti edukaciniame plenere kviečiame registruotis jau šiandien. Vietų skaičius ypač ribotas, registracija vyks iki liepos 17 d.

Plenero programa

Registracijos formą užpildykite ČIA

Dalyvio mokestis: 150 EUR

Skaityti plačiau
“Sambation 2015” kviečia

“Sambation 2015” kviečia

Tarptautinė jaunimo kūrybinė stovykla “Sambation 2015” kviečia Jus į moksleivių ir studentų kelionę ( skirtą  13-25 metų jaunimui). Trys grupės iš Sankt Peterburgo ir Kijevo iškeliaus patogiais autobusais į savo maršrutus, o viena grupė dirbs Vilniuje. Kelionės metu visos grupės bus užimtos kūrybine veikla ir įgyvendins savo idėjas įvairiose meno srityse – literatūros, muzikos, kinoir daugiau. Galutinis taškas – vaizdingas Baltijos jūrojos krantas, kur mūsų grupės susirinks kartu ir pasidalins savo darbo rezultatais.

Kviečiame jaunimą dalyvauti Žydų paveldo kūrybinėje stovykloje-kelionėje.

Informacija prisegtuke. (Ypatingos dalyvavimo sąlygos jaunimui iš Lietuvos)

Daugiau informacijos rusų kalba: Sambation 2015

 Šiauliuose atkurti žydų maldos namai

 Šiauliuose atkurti žydų maldos namai

Simona SIMONAVIČĖ

Pirmą kartą po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Šiauliuose atkurti žydų maldos namai. Juose apskrities žydų bendruomenė turi šventąjį raštą Torą, kurią padovanojo Vokietijos miesto Lorrach žydų bendruomenė. Toros ritinėliai iškilmingos ceremonijos metu penktadienį įnešti į maldos namus, palaiminti rabino.

Tora – dovana kraštiečiams

Toros atvežimą į Šiaulius inicijavo buvusi šiaulietė, daugiau nei 40 metų Vokietijoje gyvenanti Baden-Wurttemberg regiono Lorrach miesto žydų bendruomenės pirmininkė Hanna Scheinker.

„Tora yra šaknis. Jei sunaikinsime šaknį – medis neaugs. Mieste, kuriame yra sinagoga, visada būna darbo, geras gyvenimas ir taika tarp žmonių“, – sakė H. Scheinker. Į Šiaulius ji atvyko kartu su savo pavaduotoja Anna Shneider ir Baden-Wurttemberg regiono vyriausiuoju rabinu Mosche Flomenmann, kuris palaimino Torą.

Nuotraukų albumas

Visas straipsnis

Skaityti plačiau

Žydų antkapiams Vilniuje nėra vietos

lr

Daugiau kaip dvidešimt metų aikštelėje Ateities gatvėje saugotos žydų kapinių paminklų liekanos kainavo nemažus pinigus Vilniaus savivaldybei, o dabar tapo galvosūkiu – kur tuos akmenis dėti?

Apie 300 žydų paminklų liekanų savivaldybė galų gale nusprendė išgabenti iš bendrovės „Žaluma“ aikštelės Ateities gatvėje.

Čia 1992 metais suvežti sovietmečiu iš žydų antkapių sumūryti laiptai ant Tauro kalno.

„Siūloma palaidoti paminklų liekanas kapinėse, pastatant atminimo lentą, taip pat galima panaudoti juos memorialui žydų kapinėms atminti.

Kai bus sutarta su žydų bendruomene, paminklus iš saugojimo aikštelės išgabensime“, – paaiškino Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento direktoriaus pavaduotojas Antanas Mikalauskas.

Paminklų liekanos 23 metus niekam nerūpėjo. Kasmet už jų saugojimą savivaldybė mokėjo po maždaug 3 tūkst. eurų.

Paveldosaugininkai ir istorikai nustatė, jog paminklai iš išardytų Olandų gatvės kapinių sovietmečiu buvo plačiai naudojami laiptams, laikančiosioms konstrukcijoms statyti.

Skaityti plačiau

Mirė „Anglų Schindleriu“ pramintas N. Win

Britas Nicholas Wintonas, prieš Antrąjį pasaulinį karą išgelbėjęs nuo nacių šimtus žydų vaikų Prahoje, mirė būdamas 106 metų, trečiadienį pranešė jo šeima. Velionio žentas Stephenas Watsonas sakė, kad N.Wintonas mirė ramiai miegodamas Veksamo ligoninėje Slau mieste į vakarus nuo Londono. Londone gyvenusioje Vokietijos žydų šeimoje gimęs N.Wintonas nukeliavo į Čekoslovakiją, kuri 1993 metais buvo padalyta į Čekiją ir Slovakiją, kaip jaunas Londono akcijų biržos darbuotojas.

© Lietuvos žinios

Skaityti plačiau
Susitikimas Seime

Susitikimas Seime

Lietuvos žydų bendruomenės ir Gerosios Valios fondo pirmininkė Faina Kuliansky kartu su Andrew Baker, kuris taip pat yra GVF pirmininkas, lankėsi Seime ir susitiko su Seimo pirmininke Loreta Graužiniene bei Seimo vicepirmininku, Europos komiteto vadovu Gediminu Kirkilu.

Akimirkos:

Skaityti plačiau

„Būti žydu“: sąmoningumo ugdymas, o gal… naudingų idiotų šou?

lr

Lrytas.lt skaitytojams pateikiame N.Šepečio straipsnį „Būti žydu“ Lietuvoje. Šoa atminimo stiprinimas, pilietinio sąmoningumo ugdymas, o gal… naudingų idiotų šou?“, – paskelbtą “Naujojo Židinio-Aidų“ 3-iajame numeryje.

Parašius antraštę – visai nepalengvėjo: paprastai taip suręsti klausimai keliami retoriškai, aiškiai akcentuojant paskutinę alternatyvą (1). Tokią kalbėseną skatina poreikis nuplėšti kaukę aiškiems apsimetėliams, o turinio požiūriu „naudingų idiotų“ idioma tetaikoma prokremliniams Vakarų demokratams. Tačiau man rūpimu atveju – niekas nėra aišku. Nesuprasi, ar idėja gera, ar ją įgyvendinant pasiekiamas norimas poveikis, o ir patys norai, tikslai ir užmačios – miglotos. Net neaišku, ar tai atvejis, ar jau reiškinys, ar tik paskiras įvykis.

Skaityti plačiau

Sveikinimas

Bendruomenė sveikina Robertą Lozinskį, tapus geriausiu studentu pianistu  Didžiojoje Britanijoje.

Linkime kūrybinės sėkmės studijose ir būsimuose konkursuose!

Geriausiu studentu pianistu Didžiojoje Britanijoje vykusiame tarptautiniame konkurse išrinktas lietuvis Robertas Lozinskis. „Newbury Spring Festival“ dalyvauja įvairių pasaulio šalių aukštųjų mokyklų studentai. Robertas į jį vyko iš Karališkosios Škotijos konservatorijos, nes čia jis studijuoja magistrantūroje.

Daugiau skaitykite: Lietuvos žinios

Buvę tremtiniai žydai pirmą kartą sulaukė finansinės paramos

15m

Geros valios fondo lėšomis pirmą kartą finansinės paramos sulaukė dabar užsienyje gyvenantys žydai, sovietinės okupacijos metu ištremti į Sovietų Sąjungą, sako fondo valdybos pirmininkė Faina Kukliansky. Fondo lėšų naudojimą ji su kitu valdybos pirmininku iš JAV Andrew Eliot Bakeriu trečiadienį pristatė Seimo pirmininkei Loretai Graužinienei.

„Tai, kad fondas sumokėjo pinigus nuo okupacinių režimų nukentėjusiems žmonėms, irgi labai svarbus dalykas. Žydai tremtiniai, gyvenantys užsienyje, niekados jokių išmokų nėra gavę. Už išbūtą tremtyje laiką jiem nemoka nei Lietuvos valstybė, nei Rusijos valstybė, nei ta valstybė, kurioje jie gyvena. Tie, kurie yra nukentėję nuo nacizmo, jie gauna kompensacijas iš Vokietijos, o tremtiniai iš viso nėra gavę“, – po susitikimo Seime žurnalistams sakė F.Kukliansky.

Ji pranešė, kad 869 tūkst. eurų (3 mln. litų) paskirstyti 1,5 tūkst. žmonių.

Išmokos skiriamos ir gelbėtojams

Skaityti plačiau