Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky pareiškimas dėl  darbų stabdymo prie atidengtos kapavietės

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky pareiškimas dėl  darbų stabdymo prie atidengtos kapavietės

 Atsižvelgdama į žydų bendruomenės prašymą, Šiaulių valdžia atsisakė planų iškelti palaikus, surastus tiesiant kelią. Šiaulių miesto savivaldybė užtikrina, kad nevyks jokie žemės kasimo darbai, kol nebus garantuota derama pagarba nužudytų masinėje kapavietėje palaidotų žmonių palaikams.

    Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky pabrėžia, kad statybos yra stabdomos ne dėl žydų kaltės, o todėl, kad buvo surasti palaikai, apie kuriuos turėjo būti žinoma iš anksto, prieš pradedant statybas.

,, Negaliu pasakyti, kokie istoriniai tyrimai buvo atlikti prieš pradedant statybos darbus. Jeigu jie buvo atlikti ir atsitiktinai buvo surasta dar viena vieta, kuri nebuvo iki šiol žinoma, tai galima suprasti, atleisti ir ištaisyti. Iki šiol buvo  žinomos aštuonios vietos. Klausimas dėl Pročiūnų žudynių vietos buvo iškeltas seniau, viskas yra  Valstybės Centrinio archyvo šaltiniuose, reiškia viskas yra surinkta ir žinoma. Galbūt nėra tiksliai nustatyta vieta, bet šiandien turim įvairių technikos priemonių, kuriomis net nejudinant žemės paviršiaus, imanoma nustatyti, kur yra palaikai. Nesvarbu , kieno tie palaikai, žydų ar nežydų. Jei vykdomos statybos, tai kam malonu važiuoti keliu, po kuriuo guli palaikai, ar statyti namus ir surasti kieme palaidotus žiauriai nužudytus žmones? Ir dabar iš atkastų palaikų galima spręsti, kad ten buvo nemažai vaikų. Tai tragedija, kuri reikalauja įamžinimo, o ne statybų. Netikėtumo buvo galima išvengti, jei būtų nuodugniai ištirta. Aišku, mes susipažinsime su visa istorine medžiaga ir pasižiūrėsime, kaip atsirado tas projektas. Tai ne žydų užgaida ar išskirtinis reikalavimas, – to reikalavo įstatymas: iki 2012metų inventorizuoti visas kapines ir masinių žudynių vietas, atlikti sklypų teisinę registraciją. Darbų atlikimo terminas pratęstas iki 2016 metų. Reikia vykdyti įstatymus, –  išvengsime baisių nesusipratimų. Ši istorija parodė, kaip Vyriausybė su Šiaulių savivaldybe ir Kultūros paveldo departamentu sprendžia klausimus, surėmę pečius, ieškodami išeities. Man labai svarbu pažymėti, kad nereikia jokio kišimosi iš užsienio. Aš pati pakviečiau rabiną iš Londono atvykti, apžiūrėti vietos, bet prašiau  specialaus Žydų kapinių Europoje išsaugojimo komiteto atstovo Yoel Shik, kurį pripažįsta  ES. Lietuvos Vyriausybė oficialiai bendradarbiauja su Rabinų komitetu.  Šio komiteto iniciatyva priimtos svarbios rezoliucijos. Pabrėžiu, kad tikrai nereikalinga jokia užsienio intervencija, sprendžiant vidaus reikalus. Noriu padėkoti Vyriausybei ir visoms institucijoms, Kultūros Paveldo departamentui, kurie operatyviai reagavo ir padeda spręsti problemą.“

Žydų bendruomenės pirmininkė: kam malonu važiuoti keliu, po kuriuo guli palaikai?

Vykdant kelio rekonstrukcijos ir kitus infrastruktūros darbus Pramonės parke atkasti palaikai bus palikti toje pat vietoje. Taip nuspręsta Šiaulių miesto savivaldybės komisijos dėl rezistentų ir kitų asmenų, nužudytų okupacinių režimų metu, palaikų perkėlimo ir įamžinimo posėdyje.

TIESIANT KELIĄ ŠIAULIUOSE APTIKTAS KRAUPUS RADINYS

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky pabrėžia, kad statybos yra stabdomos todėl, kad buvo surasti palaikai, apie kuriuos turėjo būti žinoma iš anksto, prieš pradedant statybas.

Skaitykite daugiau | Alfa.lt

Atsižvelgdami į žydų nerimą, Šiauliai atsisako planų iškelti palaikus, kurie rasti tiesiant kelią

Atsižvelgdami į žydų nerimą, Šiauliai atsisako planų iškelti palaikus, kurie rasti tiesiant kelią

bg

Vilnius, liepos 15 d. (BNS). Atsižvelgdama į žydų bendruomenės prašymą, Šiaulių valdžia atsisakė planų iškelti palaikus, kurie rasti tiesiant kelią.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Martynas Šiurkus teigė, kad toks sprendimas priimtas rodant pagarbą „visų tautinių grupių tradicijoms ir papročiams“.

„Šiaulių miesto savivaldybė užtikrina, kad (…) nevyks jokie žemės kasimo darbai, kol nebus garantuota derama pagarba nužudytų ir masinėje kapavietėje palaidotų žmonių palaikams”, – trečiadienį pranešime spaudai teigė M.Šiurkus.

Savivaldybės atstovas spaudai Vitalis Lebedis BNS sakė, kad Šiauliuose tiesiamo kelio projektas bus koreguojamas.

Aušvico buhalteris“ nuteistas kalėti ketverius metus (papildytas)

Aušvico buhalteris“ nuteistas kalėti ketverius metus (papildytas)

papildytas pranešimas

Liuneburgas, Vokietija, liepos 15 d. (AFP-BNS). Vokietijos teismas trečiadienį skyrė ketverius metus laisvės atėmimo „Aušvico buhalteriu“ pramintam buvusiam nacių SS pajėgų karininkui, išnagrinėjęs, kaip manoma, vieną iš paskutiniųjų tebegyvenančių Holokausto vykdytojų bylų.

94 metų Oskaras Groeningas (Oskaras Grėningas), sėdėjo nejudėdamas, kai teisėjas Franzas Kompischas (Francas Kompišas) paskelbė, kad „kaltinamasis buvo pripažintas kaltu dėl 300 tūkst. bendrininkavimo nužudant atvejų“, daugiausiai susijusių su Vengrijos žydų naikinimu dujų kamerose 1944 metais.

Žydų kraštotyrininkas L. Lipšicas buvo vaikščiojanti enciklopedija

„Dabar žiūrint į praeitį, tiek aš, tiek tie, kurie su L. Lipšicu dirbo, galime gailėtis, kad neišnaudojome jo 100 procentų. Jis žinojo tiek daug, kad visko paimti negalėjome, kartu su juo netekome dalies to palikimo“, – sako šiaulietis Giršas Rafaelis, vienas iš L. Lipšico bendražygių.

Iš Telšių į Šiaulius mokytis, o vėliau ir gyventi atvykęs G. Rafaelis pirmą kartą su L. Lipšicu susidūrė 1988 metų gruodį, kada Sąjūdžio iniciatyva buvo nutarta atkurti Šiaulių žydų bendruomenę. Iš daugiau nei 200 susirinkusių žmonių buvo renkama taryba, į kurią pateko mokytojai, dėstytojai, statybininkai. Tarp jų ir tuomet 64-erių L. Lipšicas.

Žydai nesirenka Estijos

Jeruzalėje įsikūręs tyrimų centras neseniai paskelbė, kad žydų bendruomenė dabar yra beveik tokio dydžio, kokia buvo iki holokausto. Bet Estijoje šios tautos atstovų gyvena maždaug perpus mažiau nei 1939-aisiais. Dabar Estijoje yra apie 2 tūkst. žydų. Prieš karą šalyje jų buvo 4500. Estijos žydų muziejaus vadovas negalėjo nurodyti priežasties, kodėl daugiau šios tautos atstovų neatvyksta čia įsikurti. Jo teigimu, šalyje gyventi gera, kokių nors priešiškumo apraiškų nejaučiama.

Daugiau © Lietuvos žinios

Žydų organizacija aiškinsis, ar atrastoje kapavietėje Šiauliuose yra žydų kapų

bg

Vilnius, liepos 14 d. (BNS). Kitą savaitę į Lietuvą atvyks Žydų kapinių Europoje išsaugojimo komiteto nariai, kurie Šiauliuose apžiūrės kapavietę, atrastą tiesiant kelią, antradienį pranešė Lietuvos žydų bendruomenės vadovė.

„Mes pakvietėme rabinus, antropologus, nes nėra duomenų, ar tai yra žydų, ar ne žydų palaikai“, – antradienį BNS sakė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Savaitės pradžioje Šiauliuose posėdžiavusi savivaldybės tarybos komisija nusprendė iškelti palaikus, tiesiant kelią rastus masinėje Antrojo pasaulinio karo laikų kapavietėje.

Anksčiau planuota iškėlimo darbus pradėti artimiausiomis dienomis, tačiau Šiaulių savivaldybės atstovas spaudai Vitalis Lebedis BNS antradienį teigė, jog darbai iki delegacijos atvykimo nebus vykdomi. Delegacijos vizitas planuojamas pirmadienį. Pasak savivaldybės atstovo, į kapavietę turėtų atvykti ir Izraelio ambasadorius Lietuvoje Aminas Maimonas.

Atidengtoje kapavietės dalyje yra maždaug 40 žmonių palaikai.

Susitikimas su Biržų vicemere I.Varziene ir istorijos mokytoju V. Jukoniu Panevėžio žydų bendruomenėje

Susitikimas su Biržų vicemere I.Varziene ir istorijos mokytoju V. Jukoniu Panevėžio žydų bendruomenėje

Biržų rajono vicemerė Irutė Varzienė kartu su Biržų „Aušros“vidurinės mokyklos Tolerancijos ugdymo centro vadovu ir istorijos mokytoju Vidmantu Jukoniu apsilankė Panevėžio žydų bendruomenėje aptarti bendrus projektus. Biržų savivaldybė daug dėmesio skiria žydų istorijos  reikalams. Miesto mokyklos tolerancijos centro vadovas yra istorikas istorikas, gyventojai savo iniciatyva kreipėsi į jį dėl pagalbos sutvarkyti žydų kapines. Atsirado remėjai. Kiekvienais metais pagal sukurtą projektą paskutinius 5 metus savanoriai iš Vokietijos ir „Aušros“ vidurinės mokyklos mokiniai padeda sutvarkyti žydų kapines.

    Pokalbio metu su Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininku Gennady Kofmanu buvo nuspręsta kitais metais kreiptis į Geros Valios fondą su bendru  projektu dėl Biržų miesto žydų kapinių ir masinių žudynių vietos Biržuose bei jų apylinkėje sutvarkymo. Biržų vicemerė pasiūlė įkurti Biržų kraštotyros muziejuje ekspoziciją apie Biržų XIX ir XX amžiaus žydų istoriją.

Irano branduolinis susitarimas yra „istorinė klaida“, sako Izraelio premjeras

Jeruzalė, liepos 14 d. (AFP-BNS). Izraelio vyriausybės vadovas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus) pareiškė, kad antradienį pasiektas susitarimas tarp Irano ir šešių galingųjų pasaulio valstybių dėl Teherano branduolinės programos yra „istorinė klaida visam pasauliui“.

Premjeras taip pat pabrėžė, jog padarys viską, kad užkirstų kelią Iranui įgyvendinti savo branduolines ambicijas.

„Iranui bus duotas aiškus kelias įgyti branduolinių ginklų. Daug suvaržymų, kurie turėjo užkirsti tam kelią, bus atšaukti“, – sakė B.Netanyahu per susitikimą su Jeruzalėje viešinčiu Nyderlandų užsienio reikalų ministru Bertu Koendersu (Bertu Kundersu).

„Visose srityse, kuriose Iranui turėjo būti sutrukdyta įgyti branduolinių ginklų gamybai reikalingus pajėgumus, padaryta didžiulių kompromisų“, – pabrėžė žydų valstybės lyderis.

„Iranas laimės aukso puodą, praturtės šimtais milijardų dolerių, kurie leis jam toliau tęsti savo agresiją ir terorą regione bei pasaulyje. Tai istorinio masto klaida“, – sakė B.Netanyahu.

Komisija nusprendė: Šiauliuose milijonines investicijas stabdantys palaikai bus iškelti

15m

Ką daryti su Šiaulių industriniame parke atkastais Antrojo pasaulinio karo palaikais? Speciali komisija nusprendė juos iškelti ir užsakyti antropologų bei istorikų tyrimus. Tyrimai industrinio parko statyboms netrukdys, tačiau miestui kainuos papildomai. Analogiškai bus daroma ir su kitais palaikais, jei jie bus rasti likusioje 100 metrų atkarpoje, o laikas spaudžia.

Iki tiesiamų komunikacijų pabaigos buvo likę visai nedaug – apie 100 metrų. Pagal dokumentus rodėsi viskas aišku – Antrojo pasaulinio karo žudynių vieta pažymėta lenta ir apibrėžta plane.

Skaitykite daugiau

Atidengta memorialinė lenta Kauno gete gelbėjusiam gyvybes J. Zupavičiui

Atidengta memorialinė lenta Kauno gete gelbėjusiam gyvybes J. Zupavičiui

Pirmadienį ant pastato E. Ožeškienės g. 21 C pažymėto namo, kuriame gyveno Juda ir Dita Zupavičiai atidengta atminimo lenta, skirta Lietuvos kariuomenės atsargos leitenantui, Antrojo pasaulinio karo metais – Kauno gete išgelbėjusiam ne vieną gyvybę, Kauno geto pasipriešinimo vadovui Judai Zupavičiui.

Memorialinės lentos atidengimo ceremonijoje dalyvavo Kauno mero pavaduotojas Simonas Kairys, Izraelio ambasadoriaus pavaduotojas Yehudas Gidronas, velionio žmona Dita Šperlingienė-Zupavičienė, Lietuvos žydų bendruomenės nariai.

Skaitykite daugiau

Galerija

Į žydų paveldą – europietišku žvilgsniu

Į žydų paveldą – europietišku žvilgsniu

Liepos pradžioje vykusiame Kėdainių rajono tarybos posėdyje buvo pritarta steigti Žydų kultūros paveldo kelio asociaciją.

Ją turėtų sudaryti ne tik kėdainiečiai, bet ir ukmergiškiai bei joniškiečiai.

Kėdainių rajono vadovai jau priėmė teigiamą sprendimą, dabar laukiama, kaip pasielgs likę du partneriai. Ukmergės ir Joniškio savivaldybių Tarybos turėtų posėdžiauti rugpjūčio mėnesį, tad tuomet ir tikimasi sprendimų.

Kai nutartys bus aiškios, bus pradedami asociacijos kūrimo darbai.

Mintis kurti Žydų kultūros paveldo kelio asociacija kilo gegužės pabaigoje Kėdainiuose surengus pasitarimą, kurį inicijavo Kultūros paveldo departamentas.

Memorialinės lentos Judai Zupavičiui atidengimas

Memorialinės lentos Judai Zupavičiui atidengimas

Liepos 13 d., pirmadienį, 11 val. vyks memorialinės lentos Judai Zupavičiui atidengimo ceremonija prie E. Ožeškienės g. 21 namo. Šio žmogaus atminimo įamžinimą iniciavo Lietuvos žydų bendruomenė (LŽB). LŽB pirmininkė Faina Kukliansky kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, siūlydama pagerbti iškilų Kauno miesto pilietį, II pasaulinio karo metais gelbėjusį žmones Kauno gete ir žuvusį IX forte. Juda Zupavičius, Lietuvos kariuomenės atsargos leitenantas, vienas iš Kauno geto policijos vadovų ir pogrindžio pasipriešinimo organizatorių, 1944 žiauriai nukankintas Kauno IX forte.

Dalyvauti šioje istorinėje ceremonijoje specialiai iš Izraelio atskrenda Judos Zupavičiaus žmona Dita Zupovič-Šperling, žada dalyvauti Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Kauno miesto vadovai, Lietuvos žydų bendruomenės nariai.

,,Slaptoji Istorija Apie Kauno Žydų geto policiją”

,,Slaptoji Istorija Apie Kauno Žydų geto policiją”

,,Slaptoji Istorija Apie Kauno Žydų geto policiją” parašyta jidiš kalba Judos Zupavičiaus ir kitų žydų geto policininkų. Daug metų gulėjusi dėžėje giliai užkasta Viljampolėje geto teritorijoje, buvo atrasata, perkelta į KGB rūsį. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę istorijos mikrofilmas persiųstas JAV Holokausto muziejui ir Diasporos muziejui Izraelyje. Išversta į anglų kalbą, slaptoji istorija knyga tapo visai neseniai, kai ji buvo atspausdinta JAV. Apie tai skatykite tinklapyje toliau.

Knyga “The Clandestine History of the Kovno Jewish Ghetto Police” tapo Bronzos laimėtoja JAV 2014 INDIEFAB Metų knygos apdovanojimuose (Book of the Year Awards) ir Istorijos Sidabro medalio laimėtoja Pasaulio Istorijos kategorijoje 2015m. Nepriklausomų Leidėjų Knygų apdovanojimuose (Independent Publisher Book Awards)

Apžvalga

kn

Indiana University Press   2014
416 Pages

,,Slaptoji istorija apie Kauno žydų geto policiją”

Įžangą knygai parašė žinomas Holokausto istorikas Samuel Kassow

   Šią neįprastą knygą rašė Kauno geto žydų policijos nariai nuo rugpjūčio 1941m. iki 1944., kai naciai nužudė jos vadovus. Šio kniedėmis rašyto dokumento autoriai buvo pasiryžę pateikti tikrąją istoriją apie žydų policiją, kaip ji bendravo su geto gyventojais ir nacių okupantais bei jų pagalbinininkais lietuviais antisemitais, kurių smurtas prieš žydus šokiravo ir gete šeimininkavusius nacius. Ši kronika – akivaizdus liudijimas, nes getų policijos egzistavimas susilaukė įvairių kritiškų vertinimų, ją kritikavo patys žydai. Vienas žinomas Holokausto istorikų, Samuel  Kassow, parašęs knygos įžangą, pažymi, kad “Slaptoji Istorija” įrodo, kaip atsargiai reiktų vertinti žydų policijos ir žydų geto vadovybės sprendimus baisiomis karo sąlygomis. Kiekvienas getas turėjo savo kontekstą ir aplinkybes. 

Klausimai ir atsakymai su Samueliu Schalkovskiu apie knygą ,,Slaptoji Istorija apie Kauno Žydų Geto Policiją”

Knygą išleista 2014 m.kartu su Jungtinių Amerikos Valstijų Holokausto memorialiniu muziejumi (USHMM), atskleidžia ilgai buvusią nežinomą Antrojo pasaulinio karo istoriją. Kauno (Kovno) žydų geto policija pasakoja dramatišką ir sudėtingą istoriją apie policijos pajėgas, turėjusias tarnauti dviem šeimininkams: Kauno geto kaliniams Lietuvoje ir vokiečių okupantams. Kaip tik todėl Kauno žydų geto policija vaikščiojo plonyčiu lynu – tarp gyvybės ir mirties, stengdamasi padėti žydams išgyventi ir tuo pačiu vykdyti nacių įsakymus.

   1942m.- 1943m. geto policijos narių slapta rašytą dienoraštį reikėjo paslėpti arba palaidoti jį skarda apmuštoje dėžėje. Ši istorija gulėjo užkasta iki 1964m, kai dėžė buvo atsitiktinai atrasta, prasidėjus statyboms buvusioje geto teritorijoje. Dėžę atkasė ekskavatorius.  Sovietų valdžia slėpė šią istoriją kartu su žydų rašytais dokumentais, neskelbė jų iki Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo 1990 metais. Kauno geto policininkai įvykius aprašinėjo jidiš kalba, kuri buvo jų gimtoji. Kaunas jidiš vadinamas Kovno.

Religinis žydų gyvenimas Panevėžyje sulaukia susidomėjimo iš užsienio

Religinis žydų gyvenimas Panevėžyje sulaukia susidomėjimo iš užsienio

Kiekvienais metais, kone kas mėnesį Panevėžio žydų bendruomenė priima svečius iš viso Pasaulio, tarp jų nemažai religingų žydų. Juos domina tiek Panevėžio žydų praeitis, tiek dabartinis religinis jų gyvenimas.

  2015-07-10 į Panevėžį atvyko gausi žydų religinė grupė iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir Izraelio, kuri džiaugėsi žydų bendruomenės nuveiktu darbu, siekiant išsaugoti žydų paveldą Panevėžyje. Grupei vadovavo Niujorko Ješivos Universiteto profesorius S. Leiman, kuris dėsto religinę ir dvasinę žydų istoriją. Žydų istorija mieste labai gili, garsi pasaulyje buvo ir Panevėžio Ješiva.

 Svečiams buvo pristatyti bendruomenės projektai: per pastaruosius 10 metų pastatytas  memorialas “Liūdinti žydų motina”, rabino Josefo Kahanemano ir garsaus žydų  aktoriaus Beniamino Zuskino atminimo įamžinimas, knygų apie Panevėžio žydų istoriją išleidimas ir stelos sukūrimas Jointo organizacijos šimto metų veiklos jubiliejui Panevėžyje ir Lietuvoje paminėti.

 Svečiai domėjosi dabartiniu žydų gyvenimu, tačiau nustebo, jog Panevėžio žydų bendruomenė neturi savo sinagogos. Svečiams buvo parodytas 1932 metų filmas apie žydų gyvenimą Panevėžyje ir apie Panevėžio Ješivą. Jie susidomėję išklausė Panevėžio žydų bendruomenės pirmininko Genadijaus Kofmano  pasakojimą apie dabartinį bendruomenės gyvenimą. Svečiams buvo įteikti atminimo ženkliukai ir padovanotos knygos.