Susipažinkite – >>EŽKD lankstukas
Chanuka Kauno žydų bendruomenėje
Europos žydų kultūros diena
Pleneras prasidėjo
Pirma LŽB plenero diena Įlankos sodyboje Molėtų rajone prasidėjo labai intensyviai. 40 žmonių susirinko kartu praleisti 5 dienas, kad patirtų tikrą kūrybos džiaugsmą. Kai kuriems tai pirmas sąlytis su tapyba ir keramika, o patyrusiems dailininkams – galimybė pasidalinti savo žiniomis ir kartu sukurti kelis tapybos darbus rojaus kampelyje ant Bebrusų ežero kranto. Pirmieji darbai nutapyti ir keramikos darbai nulipdyti. Menininkai atvyko iš skirtingų Lietuvos miestų, taip pat iš Izraelio. Visi kartu nuotaikingai ir oficialiai atidarė plenerą kartu su bendruomenės megstamais smuikininkais.
Praeities nuodėmių istorija nenurašo
Iš 1788 prieškario Vyčio Kryžiaus ordininkų tik dviejų ar trijų asmenų biografijas ženklina žydšaudžių žymė. Kur kas daugiau būta tokių, kurie, nebodami pavojų savo gyvybėi, žydus gelbėjo. Žurnalistas, kolekcininkas, šešiatomio „Lietuvos karžygiai“ (Vyties Kryžiaus kavalieriai 1918–1940) bei kitų leidinių apie lietuviškus apdovanojimus autorius Vilius Kavaliauskas prieškario Vyčio Kryžiumi apdovanotų žmonių biografijas yra išnarstęs iki smulkmenų. „Istorijoje taip jau nutinka, kad žygdarbį ar kelis atlikęs asmuo, vėliau neišlaiko gyvenimo egzaminio. Tačiau tai visiškai nediskredituoja tos kovos, kurioje jis dalyvavo“, – įsitikinęs V. Kavaliauskas. Daug metų prieškario Lietuvos istorija besidomintis knygų autorius portalui lzinios.lt sakė galįs drąsiai teigti, kad tarp to meto Vyčio Kryžiaus ordininkų šio egzamino neįveikė labai mažas procentas. Mintį pakalbinti apdovanojimų žinovą davė pastaruoju metu netylančios diskusijos dėl Jono Noreikos-generolo Vėtros kai kurių biografijos momentų, taip pat atminimo įamžinimo. Tiesa, J. Noreikai Vyčio Kryžiaus ordinas buvo suteiktas jau po mirties, 1997 metais.
Daugiau skaitykite
© Lietuvos žinios
Paveldosaugininkai siūlo ištrinti K. Škirpos pavardę iš gatvės lentelių
Kultūros paveldo departamentas (KPD) kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, prašydamas apsvarstyti, ar nebūtų tikslinga pakeisti Kazio Škirpos gatvės pavadinimą ir nuimti šiam tarpukario veikėjui skirtą memorialinę lentą miesto centre. Šis paveldosaugininkų prašymas sukėlė nevienareikšmišką reakciją. Įtaria nusikaltimais žmoniškumui KPD Kauno skyriaus rašte merijai teigiama, jog K. Škirpa galbūt buvo vienas iš Tautos darbo apsaugos bataliono, atsakingo už tūkstančių žydų tautybės Lietuvos piliečių nužudymą, kūrėjų ir šios organizacijos vadų. „Manome, kad nusikaltimais žmoniškumui įtariamų asmenų vardais Kauno miesto gatvės neturėtų būti vadinamos, o memorialinės lentos, jeigu jos reikalingos, turėtų būti bent jau papildomos prierašais apie tokių asmenų įvykdytus nusikaltimus“, – sakoma paveldosaugininkų rašte.
Daugiau skaitykite
© Lietuvos žinios
Pranešimas spaudai
2015-08-08
Lietuvos Laisvės kovotojų sąjunga (LLKS) kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydama nereaguoti į Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus liepos 29 d. siūlymą svarstyti Kazio Škirpos gatvės pavadinimo tikslingumą ir nuimti arba pakeisti ant pastato Gedimino g. 25, Kaune Kaziui Škirpai skirtą memorialinę lenta bei nedaryti neatsakingų žingsnių. Savo siūlymą Kultūros paveldo departamentas motyvuoja prielaidomis, esą Kazys Škirpa yra susijęs žydų žudynėmis.
„Panaši sąsaja buvo eskaluojama su Laikinąja vyriausybe ir Birželio 23-ios sukilimu. Tačiau tiek Lietuvoje (birželio 23-oji – atmintina diena), tiek JAV, kur sukilimo byla buvo nagrinėjama su ypatingu dėmesiu, tas šešėlis sukilimui ir Laikinosios vyriausybė vadovui Juozui Brazaičiui buvo išsklaidytas. JAV atstovų rūmų Teisės komiteto Imigracijos pakomisės žydų tautybės pirmininkas Jashua Eilbergas 1975 metų sausio 13 d. oficialiai kreipėsi raštu į JAV Lietuvių bendruomenės krašto valdybos visuomeninių reikalų tarybos pirmininką Algimantą Gečį, informuodamas, kad kaltinimai J.Brazaičiui ir J.Šlepečiui yra nepagrįsti ir patikino, kad šis dokumentas padės sumažinti tas įtampas ir nusivylimus, kuriuos tie du vyrai ir jų draugai turėjo patirti“, – teigiama Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos pranešime.
Šiaulių merui – padėka Amerikos dėl žydų palaikų išsaugojimo
Jungtinių Valstijų komisija Amerikos paveldui užsienyje saugoti padėkojo Šiaulių merui, kad miestas atsisakė planų iškelti palaikus, kurie buvo rasti tiesiant kelią.
Komisijos pirmininkė Lesley Weiss pažymėjo, kad žydų religinės nuostatos draudžia atkasti žmogaus palaikus.
„Iškasimas būtų buvęs žmogaus orumo pažeidimas. Ačiū, kad imdamiesi greitų ir ryžtingų veiksmų, užtikrinote, kad tai neatsitiktų (…) Labai vertiname jūsų lyderystę ir supratimą šiuo svarbiu žmogaus teisių ir vertybių klausimu“, – rašoma jos laiške merui Artūrui Visockui.
Vyriausybinės komisijos pirmininkė, kurią 2011 metais į pareigas paskyrė prezidentas Barackas Obama pabrėžė, kad JAV rūpi žydų paveldas užsienyje.
„Esame imigrantų šalis, įskaitant Lietuvos žydų emigrantus (dalis kurių išgyveno Holokaustą) ir jų palikuonis, todėl JAV rūpi kitose šalyse esančių vietų, susijusių su jų piliečių paveldu, apsauga“, – teigė L.Weiss. Laiško kopiją paskelbė Lietuvos užsienio reikalų ministerija.
LŽB pirmininkė Faina Kukliansky apie informaciją užsienio spaudoje dėl Chaimo Buršteino
Neseniai pasaulio spaudoje pasirodė informacija, kad iš Lietuvos deportuotas rabinas, rašoma, jog įvykis sietinas su Vyriausybės ketinimais statyti naujus statinius senosiose Šnipiškių žydų kapinėse. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė neigia šiuos gandus.
Pasak pirmininkės Fainos Kukliansky, niekas Chaimo Buršteino iš Lietuvos nedeportavo. ,,Jis gyvena Izraelyje, ne Lietuvoje. Nusipirkęs bilietus, Ch.Buršteinas vyko iš Lietuvos į Izraelį savo reikalais. Mums nėra žinoma, ar jo išvykimas kaip nors susijęs su Kongresų centro projektu, kurį Vyriausybė ketina įgyvendinti, pritaikydama kongresams, konferencijoms ir kultūriniams renginiams, kartu sutvarkydama ir įamžindama Šnipiškių žydų kapinių teritoriją. Tam pritarė ir Europos žydų kapinių priežiūros komiteto atstovai. Visi Vyriausybės veiksmai dėl minėto projekto yra koordinuojammi su šiuo Rabinų komitetu. Jokios statybos apskritai nevykdomos, kol kas projektas tik svarstomas. Ch.Buršteinas nėra Lietuvos pilietis ir neturi leidimo gyventi Lietuvoje. Jo šeima gyvena Izraelyje, todėl natūralu, jog daugiavaikės šeimos galva praleidžia didžiąją laiko dalį būtent ten.
Kaip mums tapo žinoma, pasienio pareigūnas turėdamas tam teisę, nusprendė patikrinti, ar trečiosios šalies pilietis Ch. Buršteinas neviršijo leistino buvimo laiko pagal Šengeno susitarimą. Patikra užima šiek tiek laiko. Spėjame, kad tai sukėlė Chaimo Buršteino reakciją ir jis pavadino patikrą pasikėsinimu jį deportuoti bei pasidalino savo įspūdžiais su pažįstamais jam žmonėmis ir žurnalistais.
Kaip mums žinoma, Ch. Buršteinas važinėdamas dažnai, naudojasi beviziu režimu. Tačiau bevizis režimas pagal Šengeną yra apribotas 90 dienų terminu 180 dienų laikotarpyje.”
„Kino pavasario“ salės repertuare – neįprasti Izraelio ginklai
Rugpjūčio 6–13 d. „Kino pavasario“ salėje – du šių metų festivalyje žiūrovų pamėgti Izraelio filmai. Tai – komedija „Nulis motyvacijos“ („Zero Motivation“, rež. Talya Lavie) ir drama „Šokantys arabai“ („Dancing Arabs“, rež. Eran Riklis). Kino kūrėjai ir Izraelio ambasados Lietuvoje atstovas dalijasi savo komentarais apie žydų ir palestiniečių santykius.
Pavojingasis lapų segiklis
„Nulis motyvacijos“ režisierė Talya Lavie nuo vaikystės žiūrėdavo labai daug karinių filmų, kurių pagrindą įprastai sudarydavo kovos scenos. Tad jai, baigus kino mokyklą, kilo mintis sukurti juostą apie karinę administraciją, kurios pavojingiausias ginklas – popieriaus lapų segiklis. Pati idėja nulėmė ir filmo žanrą. Komiškai vaizduodama biure sėdinčias karininkes, T. Lavie palietė ir opiausias šalies problemas. Už priverstinai armijoje atsidūrusių merginų nugarų vyksta karas, žūsta žmonės, tad moteriškame kolektyve verdančios intrigos, pykčiai atrodo dar beprasmiškesni, o kariaujančio Izraelio pasekmės komiškame fone iškyla dar kraupesniu pavidalu.
„Ar žinote, kokie yra tikrieji Izraelio armijos ginklai? Tai – popieriaus lapų segiklis, dokumentų naikiklis bei specifinis humoro jausmas. Būtent pastarasis ir lėmė filmo apie Izraelio smėlynuose tarnaujančias karininkes žanrą. Vienos pagrindinių komedijos „Nulis motyvacijos“ herojų tikslas – būti perkeltai į Tel Avivą. Ar pavyks jai laimėti kovą su kariuomenės administracija, sužinosite pažiūrėję filmą“, – sako Izraelio ambasados Lietuvoje atstovas, misijos vadovo pavaduotojas Yehuda Gidron.
Finišavo 14-os Europos „Makabi“ žaidynės Berlyne
Finišavo 14-os Europos „Makabi“ žaidynės Berlyne
Žaidynėse dalyvavo 2340 sportininkų iš 38 šalių, kurie varžėsi 19-je sporto šakų. Dvidešimt šeši Lietuvos „Makabi“ delegacijos nariai startavo penkiose sporto šakose, jaunių, suaugusių ir veteranų grupėse. Puikūs jaunųjų sportininkų pasiekimai. Plaukikė Jekaterina Gamper iškovojo tris bronzos medalius įvairių plaukimo stilių distancijose ir dar du: vieną aukso ir vieną sidabro estafetėse su kitų šalių sportininkais. Plaukikas Artiomas Perepelica iškovojo du bronzos medalius individualiose rungtyse ir vieną sidabro medalį estafetėje. Jaunoji stalo tenisininkė Vanessa Ražinskytė iškovojo du sidabro medalius: vieną individualiai ir vieną kartu su Anglijos stalo tenisininku. Viso Lietuvos jaunieji makabiečiai iškovojo 10 medalių.
Suaugusiųjų tarpe sėkmingiausiai varžėsi plaukikas Andrej Fadejev – 8 medaliai, iš jų – 3 aukso, badmintonininkas Alanas Plavinas – 2 aukso medaliai ( 1 individualiai, 1 poroje su Estijos sportininku) ir plaukikė Ela Pavinskienė – 3 bronzos medaliai.
LŽB Šabas drauge su Vilniaus Jidiš instituto programos dalyviais
Vilniaus Jidiš institute Vilniaus universitete šiuo metu vykdoma Vasaros Jidiš kalbos ir literatūros Vasaros programa 2015. Iš viso pasaulio suvažiavusieji gali studijoms pasirinkti keturis lygius nuo pradedančiųjų iki stipriai pažengusiųjų.
Kai jidiš kalba skamba dainos ir visiems jauniems ir vyresniems gera jas dainuoti, o jų nemokantys bando pritarti, panašu, Lietuvos žydų bendruomenėje iš tiesų bus atgaivinta tradicija per šventes visiems dainuoti jidiš. Paskutinis liepos mėnesio šabas švenčiamas su Vilniaus Jidiš instituto Vasaros dalyviais, profesoriais ir studentais, suvažiavusiais iš įvairių šalių. Jidiš dainuoti įkvepia profesorius Abrahamas Lichtenbaumas. Gimęs Argentinoje Buenos Aires mieste Europos žydų šeimoje, jo mama iš Odesos, o tėvas iš Varšuvos, namuose kalbėdavo ispaniškai. Jidiš jis vaduna savo bobutės kalba, nes būtent ji šnekėjo tik jidiš, net kortų žaidimus išmokė iš jos skaitytos Šolomo Aleichemo knygos. Profesorius pasakoja, kad jis studijavo Argentinoje ir Izraelyje, pedagogu dirba jau 50 metų ir yra žinomas jidiš kalbos puoselėtojas. Vilniuje jis dėsto jau 10-oje programoje.
Profesorius A. Lichtenbaumas sako, kad Vilniuje jaučiasi labai gerai, beveik kaip gimtajame mieste. ,,Niujorką iškeičiau į Vilnių, nes man čia patinka, myliu žmones, myliu studentus ir mėgstu Lietuvos orą. Penkerius metus dėsčiau Niujorke ir dešimt metų Vilniuje. Atmosfera čia gera, studentai jaučiasi laisvai –niekas mūsų nevaržo. Aš dėstau aukščiausiajįį jidiš kalbos lygį“.
Profesorius pristato savo kolegę dėstytoją, buvusią studentę Karolina Szymaniak, gimusią Krokuvoje, dabar gyvenančią Varšuvoje.
Kalvarijos sinagogos – dylanti istorija
Į valstybės saugomų kultūros vertybių sąrašą įtrauktas Kalvarijos sinagogų kompleksas ir toliau dūlėja. Kodėl prieš dešimtmetį restauruotuose maldos namuose vis dar spengia tyla? Koks likimas ištiks trupančias vienos unikaliausių sinagogų sienas?
„Žydų Kalvarija“
„Aš gerai prisimenu, kad mano gimtojoje Kalvarijoje kone visos parduotuvės priklausė žydams, pramonės dirbtuvėlės – žydams, abu miestelio gydytojai buvo žydai, advokatas irgi žydas“, – taip apie gausią žydų bendruomenę prieš Antrąjį pasaulinį karą kalbėjo rašytojas Jokūbas Josadė. Tačiau žydai Kalvarijoje įsikūrė kur kas anksčiau.
LŽB vaikų vasaros 2015 stovyklos buvo smagios!
Šią vasarą Lietuvos žydų bendruomenės vaikams organizuotos trys Olameinu stovyklos pamainos – šeimų, vaikų ir paauglių. Stovyklos jau 15 metų yra remiamos JOINT (JDC), bendradarbiaujant su Lietuvos, Latvijos ir Estijos žydų bendruomenėms.
2-us metus organizuojamoje Olameinu Mishpaha šeimų stovykloje šiemet dalyvavo daugiau nei 300 dalyvių: žydų šeimų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos su vaikais iki 12 metų. Stovyklos ypatumas – ją planavo, organizavo ir vykdė savanoriai tėvai ir jiems talkino savanoriai madrichai (vadovai). Vaikai ir suaugę dirbo pagal atskiras programas.Tėvų programoje buvo daug įdomių paskaitų aktualiomis tėveliams temomis, kurias skaitė kviestiniai profesionalai. Visi stovyklautojai mielai dalyvaudavo įvairiuose bendruose žaidimuose, sporto renginiuose, vakaruose, jidiš koncerte, edukaciniuose projektuose. Vaikų programą organizavo profesionalūs pedagogai ir madrichai. Pasibaigus stovyklai, apklausti dalyviai prašė pakeisti tik vieną dalyką – prailginti stovyklos trukmę nuo 5-ių dienų iki savaitės arba 10-ies dienų. Vadinasi, visiems patiko!
Klezmer Klangen koncertas – kviečiame
Gerbiamieji,
Maloniai Jus kviečiame į klezmerių muzikantų pasirodymą, vyksiantį
2015 m. rugpjūčio 6 d. (ketvirtadienį) 17.30 val.
Lietuvos žydų bendruomenės Jašos Heifetzo salėje (III a.)
Klezmer Klangen – tradicinę žydų klezmer muziką grojantis,
dainas Jidiš kalba dainuojantis ansamblis, susikūręs įkvėptas neapsakomo
žydų tautos muzikos grožio. Ansamblį sudaro profesionalūs muzikai,
gyvenantys iš savo muzikinės atlikėjiškos, pedagoginės veiklos, kuriuos
vienija ne tik muzika, bet ir artimi santykiai realiame gyvenime – jie yra šeima:
Tėtis Dainius – klarnetas;
Mama Rasa – vokalas, kontrabosas, fortepijonas;
Duktė Saulė – smuikas, vokalas;
Duktė Ramunė – smuikas, vokalas;
Sūnus Dovydas – vokalas, mušamieji;
Teta Jovita – akordeonas, vokalas.
LIETUVOJE MENO MYLĖTOJUS SUBURS EDUKACINIS PLENERAS LITVAKŲ DAILININKAMS ATMINTI
PRANEŠIMAS ŽINIASKLAIDAI
2015 m. rugpjūčio 4 d.
Š.m. rugpjūčio 10 – 14 d. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė pirmą kartą mūsų šalyje organizuoja edukacinį plenerą „Litvakų dailininkai. L’école de Paris laikotarpis“. Šio edukacinio plenero tikslas – paminėti turtingą litvakų dailininkų kūrybinį indėlį į pasaulio dailės istoriją, įtvirtinti ir puoselėti Lietuvos žydų bei Lietuvos visuomenės plačiąja prasme sąmonėje atmintį apie šį unikalų kultūrinį paveldą.
„Litvakų dailininkų palikimas – unikalus reiškinys ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio meno istorijos kontekste. Tarp litvakų dailininkų – tokios garsios pavardes kaip Arbit Blat, Marc Chagall, Chaim Soutine, Lasar Segall ar Jacques Lipchitz. Būtent noras pasidalinti turtinga litvakų meno paveldo istorija, suburti meno mylėtojus ir bendraminčius paskatino imtis šio edukacinio projekto“, – pasakoja edukacinio plenero sumanytoja ir koordinatorė Junona Berznitski.
Izraelyje mirė per gėjų paradą Jeruzalėje subadyta paauglė
Izraelietė paauglė, kurią kartu su penkiais kitais žmonėmis per gėjų paradą Jeruzalėje subadė numanomas žydų ultraortodoksas, sekmadienį mirė nuo patirtų sužalojimų, pranešė ligoninė.
16-metė Shira Banki buvo atvežta į ligoninę kritinės būklės po to, kai jai buvo peiliu smogta į nugarą per ketvirtadienį vykusias eitynes. Penki kiti nukentėjusieji patyrė įvairaus sunkumo sužalojimų. Įtariamasis Yishai Shlisselis įvykdė šį išpuolį praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai buvo paleistas iš kalėjimo, atlikęs 10 metų laisvės atėmimo bausmę dėl išpuolio per 2005 metų gėjų paradą Jeruzalėje, per kurį subadė tris žmones. Policija sekmadienį nurodė įkūrusi komitetą ištirti „pagrindą ir aplinkybes“, nulėmusias naujausią išpuolį. Premjeras Benjaminas Netanyahu pareiškė užuojautą Sh.Banki šeimai ir sakė, kad „Shira buvo nužudyta, nes drąsiai palaikė principą, kad kiekvienas asmuo turi teisę gyventi oriai ir saugiai“.
Kauno getas: treji pragaro metai
Prieš 71 metus, 1944-ųjų liepą, hitlerininkai likvidavo Kauno getą – antrą pagal dydį Lietuvoje. Tomis dienomis iš Kauno į mirties stovyklas išvežta maždaug 7 tūkst. žydų, dar tūkstantis žuvo geto likvidavimo metu. Nacių okupacijos pabaigos sulaukė tik kas penkiasdešimtas iš daugiau nei 30 tūkst. Kaune gyvenusių žydų. Paskutinę 1944-ųjų liepos dieną Vilijampolė atrodė šiurpiai. Gatvėse – nė gyvos dvasios. Tik vėjas vartė išmėtytų apanglėjusių knygų puslapius, tarsi norėdamas perskaityti paskutinių psalmių žodžius. Tik lietus prausė paliktus vaikų žaislus ir suaugusiųjų rakandus, lyg apverkdamas čia pražudytus gyvenimus. Tik aprūkusios namų sienos žvelgė tuščiomis akiduobėmis į gatves, kuriomis tūkstančiai vyrų, moterų, senelių ir vaikų ką tik iškeliavo į mirtį, tik kaminai, lyg į pilkus debesis ištiestos rankos, šaukėsi dangaus keršto ir teisingumo. Tik svilėsių ir mirties kvapas sklandė virš nykių kvartalų, kuriuose trejus metus buvo Kauno getas.
Daugiau skaitykite
© Lietuvos žinios
Vokiečių ir lietuvių savanorių pastangomis sutvarkytos žydų kapinės Kretingoje
Liepos 20-24 d. Kretingoje esančių senųjų žydų kapinių teritoriją tvarkė per keturiasdešimt savanorių iš Vokietijos ir Lietuvos: valė apkerpėjusius paminklinius akmenis, kirto netvarkingai sužėlusius medžius ir krūmus. Projektas, kurio metu tvarkomos žydų kapinės ir siekiama ugdyti toleranciją tarp tautų, Lietuvoje vykdomas jau penktus metus.
„Savo darbu norime prisidėti prie žydų tautos paveldo išsaugojimo, sutvirtinti kultūrinius ryšius ir mokantis istorijos suvokti, kokių klaidų nebereikia kartoti“, – sakė Biržų VšĮ „Nojaus arka“ direktoriaus pavaduotoja Gražvilė Noreikienė, koordinavusi savanorių veiklą Kretingoje. Organizacijos „Nojaus arka“ iniciatyva pirmąkart į Kretingos rajoną svečiai iš Vokietijos atvyko praėjusiais metais – tąkart buvo tvarkomos Darbėnų žydų bendruomenės kapinės.
Pasak vieno iš projekto iniciatorių, Vokietijos Federacinės Respublikos garbės konsulo Klaipėdoje dr. Arūno Baublio, Vokietija deda daug pastangų, kad žydų kapinės būtų tvarkomos įvairiuose Lietuvos regionuose. „Keičiantis kartoms labai svarbu, kad istorija tautų atmintyje išliktų nepaviršutiniškai“, – sakė dr. A. Baublys, pasidžiaugęs, kad šiame tęstiniame projekte kasmet dalyvauja vis daugiau savanorių iš abiejų šalių.
„Savo nuoširdžiu darbu parodėte didžiulę pagarbą ir toleranciją žydų tautai. Tikiuosi, kad iš Kretingos rajono išsivešite gražius įspūdžius ir norėsite čia sugrįžti dar kartą“, – už kilnią misiją tarptautinės ekspedicijos dalyviams dėkojo Kretingos rajono savivaldybės mero pavaduotoja Danutė Skruibienė.
Vatikane atidaryta paroda apie katalikų ir žydų santykius
Antradienio – liepos 28 d. popietę, Vatikano radijo patalpose buvo pristatyta paroda „Abipusis palaiminimas. Popiežius Jonas Paulius II ir žydų tauta“, nuo šio trečiadienio veikianti laikinų ekspozicijų patalpose Šv. Petro aikštės kairėje pusėje, tarp bazilikos ir aikštę juosiančios kolonados kairiojo sparno. Paroda iliustruoja katalikų ir žydų santykių kaitą per pastaruosius penkis dešimtmečius ir ypač popiežiaus šv. Jono Pauliaus II indėlį į šį procesą. Paroda taip pat skirta Vatikano II Susirinkimo deklaracijos apie santykius su nekrikščionių religijomis „Nostra aetate“ penkiasdešimtosioms metinėms. Šiemet spalio mėnesį sukaks 50 metų nuo šio dokumento paskelbimo. Juo padėtas pagrindas naujiems Katalikų Bažnyčios santykiams su didžiosiomis religijomis, visų pirma su judaizmu, su kuriuo krikščionybė turi bendras šaknis.
SĖKMINGI Lietuvos “Makabi” startai Berlyne!
Jau baigėsi plaukimo varžybos, kurios buvo ypatingai sėkmingos Lietuvos “Makabi” plaukikams.Varžybos vyko atvirame plaukimo baseline. Salygos varžytis buvo sudėtingos, nes oro temperatūra buvo labai žema, nuo 11C laipsnių ryte iki 18C dieną. Bet mūsų plaukikai išlaikė visus ismėginimus ir iškovojo 16 medalių. Kiekvienas iš keturių Lietuvos delegacijos narių varžėsi nuo 4 iki 8 plaukimo stilių distancijose.Rekordinį medalių “derlių”surinko plaukikas Andrej Fadejev, kuris iškovojo aštuonis medalius,trys aukso ir penkis sidabro.Tris bronzos medalius iškovojo veteranė Ela Pavinskienė.Taip pat tris bronzos medalius iškovojo jaunė Ekaterina Gamper, du – jaunis Artiom Perepelica. Dar tris medalius jaunieji plaukikai iškovojo estafetėse su kitų šalių plaukikais: Ekaterina Gamper – vieną aukso ir vieną sidabro, o Artiom Perepelica vieną- sidabro.
Du Europos pirmenybiu aukso medalius iskovojo badmintonininkas Alanas Plavinas .Viena individualai ir viena kartu su Estijos badmintoniniku Semionu Bremeriu.
Sunkus yra mūsų mini futbolo komandos kelias. Pogrupyje mūsų komanda (treneris Gercas Žakas, komandos vadovas Matvejus Fišmanas, kapitonas Artūras Sobolis), laimėjo prieš Olandijos komandą 6:3, prieš Turkijos 7:3 ir sužaidė lygiosiomis 3:3 su Ispanijos makabiečiais, iškovoję pirmą vietą pogrupyje (viso dalyvauja 15 komandų, kurios suskirstytos į 4 pogrupius),ketvirtfinalyje rugpjucio 2 d. rungtyniaus su pajėgia Izraelio komanda.
Lauko tenisininkė Valentina Finkelsteinienė, laimėjusi mačus prieš pajėgias JAV ir Vokietijos lauko tenisininkes pateko į pusfinalį ir kovos del makabiados medalių. Šiandien savo dalyvavimą makabiadoje pradeda pajėgi jauna stalo tenisininkė Vanesa Ražinskytė iš kurios mes tikimės labai gero rezultato.
Makabiadoje dalyvauja 2340 sportininku is 38 saliu ,kurie rungiasi 19 sporto saku.
Pranešimą atsiuntė Lietuvos Makabi sporto klubo prezidentas, delegacijos vadovas
Semionas Finkelšteinas
Žiežmarių sinagogą perima Kaišiadorių miestas
Ketvirtadienį liepos 30 d. 2015m. Kaišiadorių miesto tarybos posėdyje, kuriame dalyvavo meras Vytenis Tomkus ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės (LŽB) pirmininkė Faina Kukliansky bei bendruomenės atstovas paveldosaugai Martynas Užpelkis, buvo svarstomas Žiežmarių griūvančios medinės sinagogos likimas. Posėdis vyko draugiškoje geranoriškoje aplinkoje. Miesto taryba nuspręndė perimti sinagogą panaudai ir kreiptis į ES struktūrinius fondus dėl jos remonto. Šiuo metu valstybės biudžeto ir Geros valios fondo lėšomis yra rengiamas Žiežmarių sinagogos tvarkybos techninis projektas bei atliekami reikalingi tyrimai. Sutvarkius sinagogą, bus įamžintas Kaišiadoryse bei apylinkėse gyvenusių žydų atminimas, pastatas tarnaus šio krašto žmonių kultūrinėms reikmėms. Kaišiadorių rajono savivaldybės meras Vytenis Tomkus pakvietė rugpjūčio 21 d. Kaišiadorių miesto ir rajono gyventojus dalyvauti Žiežmarių žydų kapinių tvarkyme.
LŽB pirmininkė Faina Kukliansky bendruomenės vardu padėdėkojo visai Kaišiadorių tarybai už geranoriškumą ir supratimą, priimant svarbius sprendimus ir pakvietė žydų bendruomenę taip pat prisidėti prie sunaikintos bendruomenės kapinių tvarkymo.
Lietuvoje jau yra gerų pavyzdžių, kaip restauruotos sinagogos tarnauja Kėdainių, Pakruojo, Joniškio miestų kultūrinėms reikmėms, dabar rengiamas Kalvarijų sinagogų komplekso prikėlimo naujam gyvenimui projektas.