Sveikiname visus bendruomenės narius su Rugsėjo 1-ąja, Mokslo ir žinių diena. Linkime sėkmingai semtis žinių visur, kur jūs pasirinkote mokytis.
Telydi jus ypatingas mokymosi džiaugsmas, žinių troškimas, noras pažinti ir tobulėti.
Dar neseniai sostinės Kraševskio gatvė buvo aptriušęs ir apleistas Žvėryno mikrorajono kampelis. Šiandien ši vieta įgavusi naują kvėpavimą. Nors aplinkiniai pastatai – vis dar tokie pat apleisti, o šaligatvio plytelės – nelygios, medžių šaknų išvartytos, per patį vidurį stūkso įspūdingi, šviežiai suremontuoti rūmai.
Tai – rugsėjo 1-ąją ne tik mokslo metų pradžią, bet ir įkurtuves švęsianti mokykla, pavadinta Šolomo Aleichemo vardu. Kieme ant ilgų stiebų plazda Lietuvos ir Izraelio valstybinės vėliavos. Tai – pasaulietinė mokykla, kurios valgykloje nerasime kiaulienos maltinukų, o valgyklos darbuotoja, paduodama lėkštę mėsiškos burokėlių sriubos, atsiklaus, ar galima įdėti grietinės. Dauguma gimnazijoje besimokančių vaikų – žydų tautybės.
66 metų direktorius Miša Jakobas – šviesus, mandagus, ramiai, bet kartu emocingai įtaigiai kalbantis žmogus. Tikras mokytojas iš pašaukimo. Sako esantis Lietuvos patriotas, džiaugiasi, kad jo gimnazijos absolventai beveik visi neieško laimės užsienyje, o sėkmingai darbuojasi tėvynėje. Taip, tėvynėje.
Rugsėjo 6 dieną kviečiame prisiminti ir gilintis į žydiškojo paveldo ir tradicijų turtingumą bei dalyvauti Europos žydų kultūros dienai skirtuose renginiuose. Europos žydų kultūros dienos renginius, kurie yra Europos Tarybos programos „Žydų kultūros paveldo kelias Europoje” dalis, Lietuvoje koordinuoja ir rengia Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, bendradarbiaudamas su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomene, Vilniaus ir Kauno žydų religinėmis bendruomenėmis, tyrimų centrais, miestų ir rajonų savivaldybėmis, muziejais ir kitomis švietimo ir kultūros įstaigomis.
Rugpjūčio 28 d. 16 val. Vilniaus Katedros aikštėje bus atidaryta paroda „Popiežiaus Pranciškaus viešnagė Izraelyje 2014 m.“ Parodoje pristatomos nuotraukos, geriausiai atskleidžiančios istorinio įvykio atmosferą ir svarbiausius popiežiaus kelionės susitikimus. Atvirą parodą Katedros aikštėje atidarys ir pristatys Izraelio valstybės ambasadorius p. Amiras Maimonas ir Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Linas Grušas.
2014 m. gegužę įvyko pirmasis popiežiaus Pranciškaus ir ketvirtasis popiežiaus apsilankymas Šventojoje Žemėje, jis sutapo su 50-osiomis istorinėmis popiežiaus Pauliaus VI apsilankymo Izraelyje metinėmis.
Tai keliaujanti šiuolaikinės tapybos ir fotogtafijos paroda, parengta LR Kultūros atašato Vokietijoje, Moses Mendelssohno Europos žydų studijų centro (Potsdamas) bei Dailininkų sąjungos galerijos (Vilnius). Paroda, kuri buvo eksponuojama Vilniaus miesto rotušėje kovo mėnesį, po Berlyno toliau tęs savo kelionę į Pietų Afriką, Izraelį, Argentiną ir kitas šalis, kuriose gyvena gausios litvakų bendruomenės.
Paroda, kurioje daugiau nei 10 žinomų Lietuvos menininkų reflektavo žydiškojo Vilniaus istoriją, Berlyne bus papildyta Mečio Brazaičio nuotraukomis, pasakojančiomis apie praeito šimtmečio, prieškarinį, Vilnių.
Lietuvoje antradienį viešintys žydų ortodoksų rabinai domisi Vyriausybės ir Vilniaus savivaldybės planais sutvarkyti žydų kapinių teritorijoje esantį buvusių Sporto rūmų kompleksą.
Anot Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky, susitikime su Vilniaus meru septyni litvakiškos pakraipos rabinai ortodoksai iš JAV ir Izraelio domėjosi, ar planuojami darbai Šnipiškėse nepažeis judaizmo reikalavimų.
„Rabinai išsakė savo prašymą išsaugoti mirusių ir Šnipiškėse palaidotų žydų atminimą. Man atrodo, tiek Vilniaus miesto savivaldybė, tiek Vyriausybė, tiek ir Lietuvos žydų bendruomenė turi tuos pačius tikslus, tad aš kol kas nematau jokio pagrindo nei konfliktui, nei kažkokiems požiūrių skirtumams – visi norime to paties“, – BNS sakė susitikime dalyvavusi F.Kukliansky.
Vėliau antradienį rabinai šį klausimą planuoja aptarti Vyriausybėje su vicekancleriu Rimantu Vaitkumi, BNS patvirtino Vyriausybės spaudos tarnyba.
Žydų kapinių Europoje išsaugojimo komitetas
344 Fairholt Road, London N16 5HW Telefonas: 020 8802 6853 Faksas: 020 8802 0279 6905/8800
2015 rugpjūčio 23d.
Pranešimai spaudai
Džiaugiamės, galėdami pranešti, kad Žydų kapinių Europoje išsaugojimo komitetas (CPJCE) ir jo kolegos JAV Admas Kodesz bei jų dukterinių organizacijų, rabinų tarybų JAV ir Europoje yra įsitraukusios į intensyvias derybas su Lietuvos Vyriausybe, dalyvaujant Lietuvos Žydų bendruomenei. Derybos vyksta, atsižvelgiant į Vyriausybės pasiūlymus dėl buvusių Vilniaus Sporto rūmų ir Šnipiškių kapinių.
CPJCE ir Admas Kodesz aktyviai dalyvavo derybose dėl pirmojo sėkmingo susitarimo 2009m., kuris užtikrino visapusišką Šnipiškių kapinių likučio išsaugojimą ir apsaugą to, kas liko, planuojamos statybos buvo atmestos, automobilių stovėjimo aikštelė pašalinta ir užtikrinta, kad nebus kasinėjama ar statoma kapinių ribose.
Mielieji,
Šių metų rugsėjo 6 d. maloniai kviečiame Jus į Europos žydų kultūros dienos renginius Žiežmariuose.
Susipažinkite su programa:
EZKD 2015 Ziezmariai programa final
ŽIEŽMARIŲ ŽYDŲ PAVELDAS – TILTAS IŠ PRAEITIES Į ATEITĮ
Žiežmariai, Kaišiadorių raj., 2015 m. rugsėjo 6 d.
P R O G R A M A
Alfa.lt paskalbtas straipsnis apie verslininko Strolio finansinius nusikaltimus, kur minima ir žydų bendruomenė. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė pareiškia, kad nei ji, nei Vilniaus žydų bendruomenė nėra susijusi su šia istorija. Straipsnyje minimą viešbutį pirko Chabad Lubavitch rebe Sholom Ber Krinsky, atvyko iš Bostono į Lietuvą 1994m. burti naujos bendruomenės, nes Lietuvos bendruomenė nuo seno buvo ir yra Gaono pasekėjai mitnagedai, kuriems chasidų tikėjimas buvo svetimas ir jie visada priešinosi chabatnikams , todėl Lietuvoje šis sąjūdis turėjo nedaug pasekėjų .
Alfa.lt skelbia netiesą apie Lietuvos žydų bendruomenę. LŽB laukia paneigimo ir atsiprašymo.
Garsų verslininką Strolį kaltina daugiamilijonine afera, kurioje – ir Vilniaus žydų bendruomenė
Skaitykite ir žiūrėkite daugiau:
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės
Pirmininkei Fainai Kukliansky
Rabinui Chaimui Buršteinui
Į Jus kreipiasi Šiaulių miesto žydų bendruomenės Tarybos nariai.
Pastaraisiais metais interneto tinkluose atsirado rabino Chaimo Buršteino pasirašyti kritiniai išpuoliai prieš Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkę.
Mums nežinomos priežastys, paskatinusios Ch. Buršteiną užimti priešišką poziciją vadovų atžvilgiu, tačiau mūsų netenkina vyriausiojo rabino pozicija. Mes negalime spręsti, kokį vaidmenį Vilniaus miesto gyvenime jis atlieka, bet būdamas vyriausiuoju Lietuvos rabinu, jis, mūsų nuomone, privalėtų domėtis regioninių bendruomenių gyvenimu. Tačiau šito kaip tik ir nebuvo.
Štai ir įvyko edukacinio plenero „Litvakų dailininkai. L’école de Paris laikotarpis“ dalyvių darbų parodos atidarymas 2015. Šį kąrtą bendruomenėje susirinko dešimtys laimingų besišypsančių žmonių. O tai reiškia, kad vyko kažkas svarbaus ir prasmingo.
Visi kartu – plenero dalyviai, dėstytojai ir pradedantys kurti, plenero organizatoriai ir žydų bendruomenės nariai ir darbuotojai – sukūrė projektą, kuris atvėrė kiekvienam dalyviui naujas galimybes, ir sukūrė dar vieną kuriančių žmonių grupę. Yra rezultatas – puiki paroda, kuri visus nustebino. Juk keramikos ir tapybos darbus sukūrė žmonės, kurių didžioji dalis pirmą kartą dirbo su aliejiniais dažais ir moliu.
Tikimės, jog tai gera pradžia, kūrybiniai darbai bus tęsiami.
Kviečiame visus aplankyti parodą.
Gesher klubas
Gerbiamieji,
J.E. Izraelio valstybės ambasadorius p. Amir Maimon,
J.E. Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Linas Grušas
ir Bažnytinio paveldo muziejus Vilniuje maloniai kviečia į nuotraukų parodos:
„Popiežiaus Pranciškaus viešnagė Izraelyje 2014 m.“
atidarymą, kuris vyks
š.m. Rugpjūčio 28 d., penktadienį, 16:00 val.,
Katedros aikštėje (Katedros a. 2 Vilnius)
Informacija pasiteiravimui:
+370 5 2502 510
info@vilnius.mfa.gov.il
Lietuvos žydų bendruomenė rugpjūčio 21 d. dalyvavo talkoje, tvarkydami Kaišiadorių raj. Žaslių žydų kapines. Talkoje dalyvavo nemažas būrys bendruomenės narių su pirmininke F.Kukliansky, Izraelio ambasadorius Lietuvoje A.Maimonas, Kaišiadorių meras V.Tomkus, Žaslių seniūnas Mindaugas Nasevičius.
Šįkart Izraelio ambasada kviečia kartu pasivažinėti dviračiais po gražųjį Vilnių!
Lydimi šūkio “Have fun, ride safe” riedėsime Vilniaus gatvėmis pasipuošę specialiai šiam renginiui sukurtais ir pagamintais marškinėliais, o kelionės pabaigoje skanaudami obuolius su medumi pasitiksime artėjančius judėjų naujuosius metus.
Daugiau informacijos Facebook
„Beveik visą gyvenimą esu laisvasis menininkas – gyvenu vien muzika“,- sakė rugpjūčio 21 dieną 70-metį minėsiantis vienas garsiausių Lietuvos kompozitorių, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatasAnatolijus Šenderovas.
Kompozitoriaus A.Šenderovo muzika jau daug metų skamba Lietuvoje ir pasaulyje, jis kuria daug ir nuosekliai, kiekvienais metais pristato vis naujų kūrinių. Netrukus 70-metį minėsiantis kūrėjas ištikimas savo kūrybos principams, kuriais jam svarbu ne tiek nustebinti, kiek prabilti į klausytojo širdį ir protą, ne pataikauti mados vėjams, o įvykdyti svarbiausią kūrėjo misiją – suteikti džiaugsmo ir atlikėjams, ir muzikos mėgėjams.
– Artėjantis jubiliejus yra graži proga dar kartą įvertinti jūsų indėlį į Lietuvos profesionalųjį muzikinį gyvenimą, į jo matomumą Europoje ir už jos ribų. O ką jums pačiam reiškia šį sukaktis?
