Premjeras A.Butkevičius vyksta į Izraelį 

Vilnius, rugsėjo 7 d. (BNS). Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius pirmadienį vyksta oficialaus vizito į Izraelį, kur aptars ekonominį bendradarbiavimą ir pristatys bendradarbiavimą su Lietuvos žydų bendruomene.

Numatyti premjero susitikimai su Izraelio Vyriausybės vadovu Benjaminu Netanyahu (Benjaminu Netanjahumi), prezidentu Reuvenu Rivlinu bei energetikos ministru Yuvalu Steinitzu (Juvaliu Šteinicu).

Anot Vyriausybės, Izraelyje bus pristatyta Lietuvos pažanga diversifikuojant eksporto rinkas, kalbamasi apie užsienio investicijų pritraukimo priemones.

Lietuva svarsto galimybes ateityje pirkti dujų iš Izraelio, tačiau tai techniškai gali būti įmanoma tik po kelerių metų. Izraelis kol kas nėra nusprendęs dėl dujų eksporto.

Skaityti plačiau
Europos žydų kultūros diena Rokiškyje

Europos žydų kultūros diena Rokiškyje

2015 m. rugsėjo 6 d. minint Europos žydų kultūros dieną Rokiškio Sinagogų gatvėje buvo atidengtas informacinis stendas, skirtas Rokiškio litvakų bendruomenei ir čia stovėjusioms 3 sinagogoms atminti.


Į renginį susirinko nemažas būrys rokiškėnų, kuriems įdomi gimtojo miesto istorija.

Į renginį taip pat atvyko Žydų kultūros ir informacijos centro direktorius Algimantas Gurevičius ir Vilniaus jidiš instituto profesorius Dovidas Katzas, kuris į rokiškėnus kreipėsi jidiš kalba, kuri mūsų miesto gatvėse nebeskambėjo virš 70 metų.

Informacinį stendą atidengė Rokiškio rajono savivaldybės meras Antanas Vagonis ir Rokiškio krašto muziejaus direktorė Nijolė Šniokienė.

Informacinis stendas parengtas vykdant Kultūros paveldo departamento finansuojamą projektą “Rokiškio sinagogų vietos įamžinimas”.

Nuotraukos Facebook’e

Pro memoria Uri Chanoch parašė jo draugas Julius Bermanas

   Uri Chanoch –  kaunietis, išgyvenęs Holokaustą Kauno gete, iš jo perkeltas į Dachau. Netekęs artimųjų paauglys berniukas patyrė visą Šoa siaubą. Todėl  jis  tapo nenuilstančiu tvirtu išgyvenusiųjų gynėju, tą gerai žinojo jo gimtosios Lietuvos žydai.

   Jis gimė Kaune 1928m. užaugo garbingų sionistų namuose. Uri buvo tik 13, kai su tėvais buvo išsiųstas į Kauno getą 1941m. Jis pradėjo dirbti nacių biure, netrukus ėmė darbuotis geto pogrindžio veikloje ir rizikuodamas savo gyvybe, daug kartų yra pavogęs darbo leidimus, kurie leisdavo žydams pabėgti iš geto. Jam taip pat pavyko išsaugoti savo 9-erių metų brolio Daniau gyvybę, kai jis pasislėpė per Kauno geto  Vaikų akciją. Net ir žiauriai mušamas, Uri neišdavė naciams, kur slėpėsi  brolis.

Skaityti plačiau
Užuojauta

Užuojauta

Geros valios fondas ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė su dideliu liūdesiu praneša, kad rugsėjo 1-ą dieną, savo namuose Izraelyje, mirė Fondo valdybos narys Uri Chanoch. Netekties valandą Fondas užjaučia U. Chanoch šeimą ir gedi kartu – išėjo mūsų brangus bičiulis ir nepamainomas kolega.

Uri Chanoch gimė 1928 metais Kaune. Holokausto metu išgyveno Kauno getą, vėliau Dachau koncentracijos stovyklą, tačiau neteko savo senelių, tėvų ir sesers. Patyręs karo, persekiojimo ir naikinimo siaubą, U. Chanoch visą savo gyvenimą paskyrė kovai už Holokaustą išgyvenusių žydų gerovę, rūpinosi restitucijos klausimais Lietuvoje ir svetur.

Kaune įamžinamas legendinio žydų gelbėtojo atminimas

Kaune įamžinamas legendinio žydų gelbėtojo atminimas

Tuometinis Japonijos vicekonsulas Kaune 1940 metais išrašė daugybę tranzitinių vizų į Japoniją, leidusių žydų tautybės žmonėms pasislėpti nuo karo siaubų užsienyje.

Prisimenama, jog Č. Sugihara net po konsulato uždarymo pasirašinėjo „Gyvybės vizas“ „Metropolio“ viešbutyje ir tęsė darbą iki pat paskutinės akimirkos, kol jo traukinys išvyko iš Kauno stoties – paskutinės jo pasirašytos vizos esą buvo paleistos per traukinio langą.

Tikslus išgelbėtų žydų skaičius kol kas nėra tiksliai žinomas. Pasak Holokausto tyrinėtojų, japonų vicekonsulo išduotos tranzitinės vizos leido išgyventi apie 6 tūkst. žydų.

Japonijos ambasados inicijuotuose renginiuose, skirtuose 75-osioms Č. Sugiharos narsaus poelgio metinėms, dalyvauti kviečia ir Kaune veikiantis „Sugiharos fondas – Diplomatai už gyvybę“, įsikūręs buvusiame Japonijos konsulate, dabar paverstame muziejumi ir Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centru.

Skaityti plačiau
Izraelio ambasadorius J. E. Amiro Maimono vizitas Panevėžyje

Izraelio ambasadorius J. E. Amiro Maimono vizitas Panevėžyje

2015 m. rugpjūčio 6 d. Panevėžyje lankėsi Izraelio ambasadorius J. E. Amiras Mamonas. Vizito tikslas – plėtoti bendradarbiavimo ryšius, skatinti verslo plėtrą tarp Izraelio ir Lietuvos, susitikti su Panevėžio verslininkais, žydų bendruomene. Ambasadorius apsilankė miesto savivaldybėje, kur jį priėmė Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas.
„Mes gyvename Lietuvos viduryje, palankioje geografinėje vietoje, pusiaukelėje tarp Lietuvos ir Latvijos sostinių – Vilniaus ir Rygos. Esame kompaktiškas, palankus verslo plėtrai miestas. Turime didelių įmonių, tokių kaip AB „Amilina“, Panevėžio statybos trestas, „Panevėžio keliai“, esame sulaukę užsienio investuotojų, džiugina čia įsikūrusios norvegų kapitalo įmonės.
Skaityti plačiau
Panevėžio miesto žydų bendruomenės kelionė Rygoje

Panevėžio miesto žydų bendruomenės kelionė Rygoje

2015 m. rugpjūčio 7 d. Panevėžio miesto žydų bendruomenės nariai aplankė Rygos getą. Rygos getas,nacių politiko Hugo Wittrock įsakymu, buvo įkurtas 1941 m. spalį. Geto vieta pasirinkta neatsitiktinai – tai buvo gausiausiai žydų gyvenamas Rygos mikrorajonas, vietinių vadintas Maskvos priemiesčiu. Visi Rygos žydai gyvenę už įkurto geto ribų, buvo priversti nedelsiant palikti namus ir įsikelti į šią 9000 kv. metrų aptvertą teritoriją.
Nehumaniškose Rygos geto sąlygose iš viso gyventi suvaryta buvo per 30.000 žydų. Apytikriai viename kambaryje gyveno po 12 žmonių, kurie turėjo dalintis 5 miegamas vietas. Bendruomenės nariams geto darbuotojas pravedė trumpą ekskursiją, kurios metu papasakojo, jog nuo 1941 m. lapkričio iki 1944 m. birželio Rygos geto gyventojus be perstojo žudė. 1941 m. lapkričio 28 d. vokiečiai įsakė atskirti visus vyrus nuo moterų, įskaitant vaikus.

Skaityti plačiau
Europos žydų kultūros diena

Europos žydų kultūros diena

Šį sekmadienį (rugsėjo 6-ąją), Lietuvos žydų bendruomenė maloniai kviečia bendruomenės narius, draugus ir visus norinčius į renginius, skirtus Europos žydų kultūros dienai paminėti:

10:30-11:30 Pažintinė ekskursija ir kantorinis dainavimas Vilniaus choralinėje sinagogoje. Religines giesmes atliks kantorius Šmuel Jatom

Ekskursiją veda: Natalija Heifetz

Vieta: Vilniaus choralinė sinagoga, Pylimo g. 39, Vilnius

12:00-15:00 „Svetingos valandos“ Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje

Skaityti plačiau
Kauno žydų bendruomenės informacija

Kauno žydų bendruomenės informacija

Artėjant žydų Naujiesiems metams, kurie šiemet švenčiami rugsėjo 14- 15 dienomis, tradiciškai yra lankomi artimųjų kapai. Tragiški Antrojo pasaulinio karo įvykiai,Holokaustas beveik kiekviename  Lietuvos mieste ar miestelyje paliko ne vieną masinių žudynių kapavietę.
Rugsėjo 3 dieną Kauno žydų bendruomenės nariai lankė 1941 m. rugpjūčio mėn. vykdytų žydų žudynių vietas Petrašiūnuose bei IV forte. 1941 rugpjūčio 30 d. Petrašiūnuose buvo nužudyti 23 vaikai, 72 moterys ir 30 vyrų vien dėl to, kad jie buvo žydų tautybės.
IV  forte dėl tos pačios priežasties buvo nukankinti daugiau kaip 4000 žydų, vien rugpjūčio 18 d. buvo nužudyta daugiau kaip 500 Kauno gete kalėjusių žydų inteligentų, taip siekiant kuo greičiau sunaikinti iškilausius, labiausiai išsilavinusius žmones, tautos žiedą.
Skaityti plačiau
Iniciatyvos žydų kultūros paveldui išsaugoti

Iniciatyvos žydų kultūros paveldui išsaugoti

Pastaruoju metu įsibėgėjo daug procesų, skirtų žydų paveldo Lietuvoje išsaugojimui ir aktualizavimui. Praėjusiais metais pradėtas „YIVO Vilniaus projektas“, skirtas Niujorke ir Vilniuje esančių prieškarinių archyvų išsaugojimui ir suskaitmeninimui, išjudintas projektas dėl Žydų kultūros paveldo kelio kūrimo Lietuvoje, vykdoma tolerancijos kampanija „Beigelių krautuvėlė“, Šeduvoje įgyvendinamas ambicingas projektas „Dingęs Šteltas“, viešoji įstaiga „Maceva“ pasirašė sutartį su Kauno miesto savivaldybe dėl Senųjų žydų kapinių tvarkymo, Vilniaus miesto savivaldybė pradėjo restauruoti sinagogą Gėlių gatvėje ir dar daug kitų inciatyvų.

Daugiau infromacijos

Biržų miesto žydų genocido dienos minėjimas

Biržų miesto žydų genocido dienos minėjimas

2015 m. rugpjūčio 8 d. Biržuose vyko “Biržų miesto žydų genocido dienos minėjimas”. Renginyje dalyvavo seniausias Biržų miesto žydas Melamed, svečiai iš Izraelio, Šiaulių žydų bendruomenės nariai. Rajono savivaldybės ir tolerancijos klubo vadovo ir istorijos mokytojo Vidmanto Jakunio kvietimu mitinge taip pat dalyvavo Panevėžio miesto žydų bendruomenės atstovai. Biržų savivaldybė nuolat rūpinasi masinių žydų žudynių vietų priežiūra.  Būtina atkreipti dėmesį, kad miesto valdžia skiria ypatingą dėmesį  šiai problemai. Po mitingo Panevėžio miesto žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman apžiūrėjo memorialą ir pasiūlė rengti bendrą projektą, skirtą žydų kapinių priežiūrai.

Su liūdėsiu reikia pranešti, kad visą gyvenimą kartu su savo šeimą  nugyvenęs mieste, Melamed po sunkios ilgos lygos mirė ir bus palaidotas rugsėjo 3 d. 11 val. Biržų kapinėse. Visi išreiškia gylią užuojautą vėlionio artimiesiems.

 www.jewishpanevezys.lt

Kristinos Dubin viešnagė Panevėžy

2015 m. rugpjūčio 15 d. Panevėžio miesto žydų bendruomenėje svečiavosi  kinoaktorė, scenaristė ir prodiuserė Kristina Dubin, išgarsėjusi  tokiais savo filmais kaip “Kol nenuėjau miegoti” (2014), Pagrobimas (2012), “Žolelė” (2009). Kristinos senalis ir kiti giminaičiai gyveno Panevėžyje ir Krekenavoje. Ji domėjosi savo šaknimis ir aplankė kelias žinomas vietas. Svečią visur lydėjo bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman.
Renginiai, skirti japonų diplomato Čiunės Sugiharos atminimui

Renginiai, skirti japonų diplomato Čiunės Sugiharos atminimui

Penktadienį, rugsėjo 4 d., Kaune vyks renginiai, skirti japonų diplomato Čiunės Sugiharos atminimui.

Istorikas Egidijus Aleksandravičius sako, jog kilniojo japono dėka 1940-ųjų Kauną galima gretinti su Kasablanka, vaizduojama to paties pavadinimo filme – abu miestai turėjo herojų, kuris karo akivaizdoje nepabūgo rizikuoti, pasipriešinti totalitariniam režimui. „Kasablanka“ – tai tam tikras riteriško elgesio kanonas. Mes čia, Kaune, turėjom tokią Kasablanką, vilties kelią ištrūkti nuo totalitarinio režimo“, – paaiškina istorikas.

Renginių programa – 

Vieno žmogaus išgelbėjimas tolygus visos žmonijos išgelbėjimui

Vieno žmogaus išgelbėjimas tolygus visos žmonijos išgelbėjimui

2015 m. 30 d. Panevėžyje vyko konferencija, kurią organizavo Dievo Apvaizdos seserų kongregacija. Dalyvius pasveikino Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, įteikusi organizatoriams padėkos raštą ir gėlių puokštę. Pirmininkė šiltai paminėjo ir nuoširdžiai padėkojo žmonėms, gelbėjusiems žydus, pabrėždama teisuolės Marijos Rusteikaitės vaidmenį, kuri nuo Holokausto oficialiai išgelbėjo 15 žydų, ir keletą neoficialiai pasiuntė pas kitus žmones. Už Marijos Rusteikaitės didvyriškumą Izraelio vadovybė po mirties ją apdovanojo Pasaulio Tautų Teisuolės atminimo medaliu ir Garbės raštu.

Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Žydų gelbėjimo ir atminimo įamžinimo skyriaus vedėjaDanutė Selčinskaja skaitė pranešimą apie teisuolę Mariją Rusteikaitę. Tarp konferencijos dalyvių buvo vienas iš Marijos išgelbėtų ir išgyvenusių žmonių – Sulamita Lev, kuri, savo ruožtu, pasidalino savo nelengvo likimo ir šeimos istorija. Danutė Selčinskaja pristatė ir pakomentavo stendą su nuotraukomis ir medžiaga apie Sulamitos Lev išgelbėjimo istoriją.

Skaityti plačiau

Užuojauta

PRO MEMORIA
ŠEVKA (ŠEFTELIS) MELAMEDAS (1926.04.10-2015.08.31)

          Pirmadienį, eidamas 90-tuosius metus, mirė paskutinis Biržuose gyvenęs žydas Ševka (Šeftelis) Leiba Melamedas. Su Šeftelio Melamedo išėjimu iš gyvenimo baigėsi apie 400 metų trukęs Biržų žydų bendruomenės gyvavimas Biržų krašte. Hitlerio ir jo pakalikų vykdytas Holokaustas jau anksčiau sunaikino Biržų žydų bendruomenę. Netekome savo kaimynų, Biržų krašto piliečių.

Per laimingą atsitiktinumą 1941 m. dar paauglys būdamas Šeftelis Leiba Melamedas, pavykus netikėtai su į armija paimtu broliu Šalomu, pasitraukti į Sovietų sąjungą, išvengė žudynių. Po kiek daugiau nei mėnesio motina Pajė, tėvas Peisachas bei vos septynerių metų sulaukęs jo brolis Hirša tragiškai atgulė Pakamponyse, netoli Astravo. Tuo tarpu Š. Melamedas ir jo vyresnysis brolis buvo nuvežti į Rusijos gilumą. Ten Šeftelis dirbo kolūkyje. Vėliau įstojo į Kuibyševo (Rusija) lietuvių amatų mokyklą, dirbo lėktuvų gamykloje.  1945 m. Šeftelis grįžo į Biržus, tačiau namų ir artimųjų jau neberado. Biržuose susitiko savo brolį Šalomą ir kartu apsigyveno pas brolio gerą draugą Leoną Jukonį. Vėliau Šeftelis išvyko į Klaipėdą, kur dirbo atstatydamas Klaipėdos miestą. Po kiek laiko vėl sugrįžo į Biržus ir pradėjo darbuotis duonos kepykloje. Čia sutiko savo gyvenimo draugę Genovaitę ir su ja sukūrė šeimą bei užaugino dvi dukras – Letą ir Nelę bei susilaukė anūkų Dainos, Astos, Petro, Kristinos ir Dalios…

Skaityti plačiau

Lietuvos ir Izraelio ekspertų dvišalės konsultacijos

Šiandien, 2015 m. rugsėjo 1-ąją, Vilniuje prasideda Lietuvos ir Izraelio ekspertų dvišalės konsultacijos Rytų Europos partnerystės klausimais.

Du Izraelio valstybės pareigūnai, Yakov Livne – Izraelio Užsienio reikalų ministerijos Pirmojo Eurazijos Departamento direktorius ir Alona Simon – Izraelio Užsienio reikalų ministerijos Politikos planavimo departamento vyr. analitikė lankosi Vilniuje su dviejų dienų darbo vizitu.

Po susitikimo su prof. Vytautu Landsbergiu ir apskritojo stalo diskusijos Rytų Europos studijų centre, oficialus dvišalis dialogas su valstybės pareigūnais iš Rytų kaimynystės politikos departamento Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje įvyks rugsėjo 2-ąją dieną. Diena prasidės viceministro Andriaus Krivos sveikinimo žodžiu ir bus skirta galimų dvišalių iniciatyvų Rytų partnerystės regione aptarimui, taip pat bus diskutuojama apie dabartinę situaciją regione. Po konsultacijos Izraelio pareigūnai lankysis Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute ir susitiks su Žygimantu Pavilioniu, ambasadoriumi ypatingiems pavedimams Rytų Europoje.

Ateities mokykla Žvėryne duris atvėrė jau šiandien

Mokslo metų pradžios šventė simboliškai sutapo su Vilniaus Žvėryne įsikūrusios Šolomo Aleichemo ORT žydų gimnazijos įkurtuvėmis. Presitižinę gimnaziją, kurioje mokosi ne tik žydų vaikai, iš esmės atnaujino statybų rinkos milžinas „Litcon“.

Atnaujinta Šolomo Aleichemo ORT gimnazija rugsėjo 1-ąją šventė ne paprastą naujųjų mokslo metų šventę. Ir ne vien todėl, kad į renginį atvyko žymūs svečiai: Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, sostinės meras Remigijus Šimašius, Izraelio ambasadorius Amiras Maimonas, mokyklos renivaciją atlikusios įmonės „Litcon“ prezidentas Linas Piliponis.

Po esminio remonto Šolomo Aleichemo gimnazija tapo infrastruktūros prasme šiuolaikiškiausia vidurinio mokymo įstaiga ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje.

Skaitykite daugiau

Vilniaus Š.Aleichemo gimnazijos direktorius Miša Jakobas: „Ar aš kaltas, kad baigėsi vasara?“

Vilniaus Š.Aleichemo gimnazijos direktorius Miša Jakobas: „Ar aš kaltas, kad baigėsi vasara?“

Jau nuo žiemos Žvėryne dirbanti Š.Aleichemo ORT gimnazija pagaliau duris atvėrė ir oficialiai. I.Kraševskio gatvėje esančias mokyklos patalpas gimnazija gavo 2013 metų gruodžio vidury, dvejus metus apleistos klasės, koridoriai, salės buvo remontuojami. Pirma Rugsėjo 1-oji didžiausia švente čia tapo pirmokams, kurie švytėjo gavę Pirmokų pasus ir direktoriaus dovaną – kelionę į „McDonalds“.

Skaitykite daugiau

Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijoje ypatinga Rugsėjo 1-oji

Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijoje ypatinga Rugsėjo 1-oji

Direktoriaus žodis

Mieli mano brangūs vaikai, nepakartojami kolegos, gerbiami tėveliai! Žvelgiu į Jus pakylėtas nenusakomai laimingas ir apsvaigęs, kad myliu Jus visa širdimi. Didžiuojuosi Jumis, kad visi kartu statėme ir puoselėjome šią mažytę žydiškos meilės, mokslo ir taurios dvasios salelę. Viliuosi, kad mūsų išdalintas žinias bei išmintį, meilę ir pagarbą, gerą žodį ir šilumą ilgai laikysite savo jausmuose ir širdyse. Tegul šviesūs būna Jūsų keliai ir viltys Jūsų neišblunka. Būkite žvalūs, teisūs bei laimingi, eikite ten kur niekada nevysta gėlės ir kvepia pavasariu. Tegul Jums visada padeda svajonės. Iš jų išsirinkite pačią gražiausią, ir pavadinę ją gyvenimo tikslu, siekite jos įgyvendinimo.

Myliu Jus,

Jūsų direktorius Miša Jakobas

  Kartu su Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo sąjūdžiu atgimė ir Lietuvos žydai. Žydų mokyklos atkūrimas tapo Lietuvos žydų kultūros draugijos (LŽKD) pagrindiniu uždaviniu, kurį įgyvendinant aktyviai dalyvavo LŽKD pirmininkas E.Zingeris, J.Traupianskis (tuometinis žydų organizacijos SOHNUT atstovas Lietuvoje), S.Zibucienė, S.Lapickaja (žydų mokytojų asociacijos „Bildung“ aktyvistai), S.Levinas (pirmasis žydų mokyklos direktorius), M.Vildžiūnienė, M.Jakobas.

Skaitykite daugiau

Nuotraukos: