Darbo pasiūlymas apsaugos darbuotojui

Darbo skelbimas – konkursas LŽB nariams ir jų šeimos nariams.

Reikalavimai:                          

Amžius              Nuo 24 m. iki 35m.

Išsilavinimas    Ne žemesnis nei vidurinis ;

Kalba                  Puikios lietuvių kalbos žinios – raštu ir žodžiu, bendravimo – anglų, rusų kalbomis įgūdžiai;

Pageidaujamos asmeninės savybės:

Žydų bendruomenės narys;

Greita orientacija;

Kruopštumas, atidumas, pareigingumas;

Gebėjimas spręsti konfliktines situacijas;

Gebėjimas dirbti komandoje;

Geras fizinis ir psichologinis pasirengimas;

Atsakingumas, sąžiningumas, punktualumas;

Nepriekaištinga reputacija, sugebėjimas tinkamai bendrauti su  LŽB lankytojais.

Prezidentė sako, kad Izraelis pasirengęs tiesiogiai padėti Lietuvai saugumo srityje

Spalio 20 d. (BNS). Prezidentė Dalia Grybauskaitė, antradienį susitikusi su Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu, sako, jog ši šalis gali tiesiogiai padėti Lietuvai saugumo srityje. „Izraelis yra pasirengęs Lietuvai tiesiogiai padėti saugumo srityje: ir apmokant mūsų kariuomenę, ir kibernetinio saugumo srityje, ir mūsų net apsaugai gali suorganizuoti kursus“, – po susitikimo sakė Izraelyje viešinti Lietuvos vadovė. Ji taip pat pabrėžė, kad Europa turi būti aktyvesnė padedant sureguliuoti Izraelio ir Palestinos konfliktą.

Prezidentė pasiūlė, kad Lietuva tarpininkautų derybose tarp Izraelio ir Palestinos

Spalio 20 d. (BNS). Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasiūlė Palestinos vadovui Mahmoudui Abbasui (Mahmudui Abasui), kad Lietuva tarpininkautų taikos derybose tarp Izraelio ir Palestinos.

„Maža valstybė, būdama (Jungtinių Tautų) Saugumo Tarybos nare, galime prisidėti prie taikos proceso. Tą ir pasiūliau, kad netgi ir Lietuva galėtų dalyvauti, jeigu toks noras būtų iš abiejų pusių ir mumis pasitikėtų“, – po susitikimo su Palestinos prezidentu antradienį sakė D.Grybauskaitė. Jos pasisakymo įrašą išplatino prezidentės spaudos tarnyba.

Lietuva ir Izraelis galėtų bendradarbiauti verslo, mokslo, švietimo, inovacijų srityse, sako D.Grybauskaitė

Spalio 20 d. (BNS). Lietuva ir Izraelis galėtų bendradarbiauti verslo, mokslo, švietimo, informacinių technologijų, atsinaujinančios energetikos srityse, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. Oficialaus vizito Izraelyje metu atidarydama pirmą kartą čia vykstantį Pasaulio lietuvių ekonomikos forumą (PLEF), subūrusį verslo ir politikos lyderius, prezidentė pabrėžė, jog šiam bendradarbiavimui šiuo metu yra pats tinkamiausias laikas.

„Visi kartu – verslo ir valdžios desantas Izraelyje padedame šios šales  verslininkams ir mokslininkams atrasti Lietuvą – modernių ir unikalių idėjų, galimybių ir sumanių žmonių šalį. Mūsų konkurencingumas nuolat didėja, o šalies ekonomika – viena sparčiausiai augančių visoje ES. Todėl nėra tinkamesnio laiko, nei dabar, pasinaudoti Lietuvos ir Izraelio santykių teikiamais pranašumais ir rasti unikalių būdų bendradarbiauti verslo, mokslo, švietimo, informacinių technologijų ir inovacijų srityse“, – pranešime spaudai antradienį  teigė prezidentė.

D.Grybauskaitė Izraelyje pabrėžia Lietuvos žydų palikimą, žada tarptautinę paramą

 

Spalio 19 d. (BNS). Su Izraelio prezidentu Jeruzalėje pirmadienį susitikusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė žydų svarbą Lietuvos istorijoje ir žadėjo paramą Izraeliui tarptautinėse organizacijose.

„Žinome, kad mūsų šalį kūrė daugybė tautų, ir žydai buvo ryškiausi tarp jų. Dabar turime (…) kartu kurti ateitį“, – sakė D.Grybauskaitė bendroje spaudos konferencijoje su Izraelio prezidentu Reuvenu Rivlinu. Ji teigė, kad dirbdama Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje Lietuva Izraelį „stengėsi remti kiek įmanoma“. R.Reuvlinas į tai atsakė: „Labai tai vertiname“.

Savaitgalis jaunimo klubuose

Per šį savaitgalį  spalio 16-17 d.vyko šie LŽB jaunimo programų renginiai:

 Knafaim – penktadienis, spalio 16d. 18.30 val. paaugliams organizuota speciali programa Labirinte. (https://www.facebook.com/labyrinthusgame) ir, žinoma, mes pasitikome ten šabą.

 Ilan – sekmadienį spalio 17d.15val. Su vaikais kalbėjome apie žydų vertybes. Nuo 16.30 visiems buvo rengiama viktorina. Havdalos ceremonija su istorija vyko apie 17.30 val.

Madrichų mokykla – sekmadienį 12:00 val. Dalyvavo apie 20 jaunų lyderių, kurie susirinko išgirsti daugiau žinių žydų gyvenimo temomis.

Prezidentė Izraelyje sieks įtvirtinti „geriausius istorijoje santykius“

Prezidentė Izraelyje sieks įtvirtinti „geriausius istorijoje santykius“

Vilnius, spalio 19 d. (BNS). Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį pradeda pirmąjį savo vizitą Izraelyje, žadėdama siekti naujo pagreičio „geriausiems per visą istoriją“ dvišaliams santykiams.

Prezidentė Jeruzalėje turėtų susitikti su Izraelio prezidentu ir premjeru. Tel Avive šalies vadovė atidarys Pasaulio lietuvių ekonomikos forumą ir Pasaulio litvakų forumą. Taip pat numatomas jos susitikimas su Palestinos prezidentu Mahmudu Abbasu.

D.Grybauskaitės vizitas vyksta regione tvyrant įtampai dėl naujo smurto proveržio, kuris pastarosiomis savaitėmis nusinešė dešimtis gyvybių.Per susitikimus su Izraelio vadovais D.Grybauskaitė žada aptarti geopolitinę ir saugumo situaciją, padėtį Ukrainoje, Sirijoje, kovą su „Islamo valstybės“ grupuote, Artimųjų Rytų taikos procesą.

„Šiuo metu Lietuvos ir Izraelio santykiai yra pagarbūs ir atviri, geriausi per visą istoriją, todėl kokybiškai naują pagreitį gali įgauti tiek dvišalis dialogas, tiek bendradarbiavimas tarptautinėse organizacijose“, – vizito išvakarėse sakė D.Grybauskaitė.Lietuva ES yra viena iš tvirčiausių Izraelio rėmėjų. 2011 metais ji buvo viena iš vos 14 valstybių, balsavusių prieš Palestinos narystę Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijoje (UNESCO). Šiemet rugsėjį Lietuva susilaikė Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje balsuodama dėl leidimo palestiniečiams iškelti savo vėliavą prie šios organizacijos būstinės. Vėliavos iškėlimą palaikanti rezoliucija priimta 119 balsų prieš aštuonis, o 45 šalys susilaikė. Vizito metu prezidentė Jad Vašemo muziejuje taip pat pagerbs Holokausto aukų atminimą. Per Holokaustą Lietuvoje išžudyta apie 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žydų. Tuometinis prezidentas Algirdas Brazauskas 1994 metais Izraelyje atsiprašė už lietuvių dalyvavimą žudant žydus. Už žydų gelbėjimą Pasaulio teisuoliais yra pripažinti beveik 900 lietuvių. Anot prezidentės spaudos tarnybos, susitikimuose taip pat bus aptariami kibernetinio saugumo klausimai bei galimybė Lietuvai ateityje importuoti dujas iš Izraelio.

2013 metais Lietuvoje lankėsi tuometinis Izraelio prezidentas Shimonas Peresas.

 

Atidengta atminimo lenta Bliumai Kac

Atidengta atminimo lenta Bliumai Kac

Algis JAKŠTAS

Kiekvienais metais spalio mėnesio pradžioje į Švenčionių miesto parką prie paminklinės Menoros susirenka būrelis žmonių, kurie prisimena 1941-1943 m. įvykius, susijusius su šia vieta.

Šiųmetį susitikimą pradėjo Švenčionių žydų bendruomenės pirmininkas Moisiejus Šapiro. Susirinkusiems pristatęs svečius, pirmininkas suteikė žodį Nalšios muziejaus istorikei Nadeždai Spiridonovienei. Paliesdama istorinių įvykių apžvalgą Švenčionyse kalbėtoja pabrėžė, kad žydų atsiradimas Lietuvoje susijęs su tragiškais įvykiais Vakarų ir Centrinėje Europoje XIX a.

„Lietuva buvo žemės ūkio kraštas, priklausęs didžiulei nepramoninei Rusijos daliai. Dauguma valstiečių buvo lietuvių, baltarusių ir lenkų tautybės, išpažinę katalikų tikėjimą. Tai daugiausia ir lėmė vietos gyventojų santykius su žydais. Lietuvio, baltarusio, lenko akimis žydas buvo gudrus ir išmintingas dėl savo įvairiapusių sugebėjimų. Žydai – tai smulkūs prekiautojai, amatininkai, keliavę iš vienos vietos į kitą, buvo labai vertinami kaip informacijos platintojai, naujienų šaltiniai. Švenčionyse tuo metu gyveno apie 4,5 tūkstančių žydų, jie įkūrė vaistažolių fabriką, turėjo miesto centre odos perdirbimo dirbtuves. Visose gamybos srityse reiškėsi žydų verslo žmonių pastangos, iniciatyva ir patyrimas.

„Vilnius Jazz“ prizas už nuopelnus Lietuvos džiazui – Arkadijui Gotesmanui

„Vilnius Jazz“ prizas už nuopelnus Lietuvos džiazui – Arkadijui Gotesmanui

Šeštadienio vakarą sostinės Rusų dramos teatre paskelbtas 12-asis festivalio „Vilnius Jazz“ laureatas – už nuopelnus Lietuvos džiazui apdovanotas perkusininkas ir kompozitorius Arkadijus Gotesmanas.

Muzikas jau tris dešimtmečius reiškiasi šalies džiazo scenoje. Jis yra ilgametis Viačeslavo Ganelino, Petro Vyšniausko, Vladimiro Tarasovo, Liudo Mockūno, Dainiaus Pulausko, Tomo Kutavičiaus partneris, muzikuoja Vilniaus džiazo orkestre, trio „ACCOsax Freeminded“, su Juozu Kuraičiu, Eugenijumi Kanevičiumi ir daugeliu kitų šalies džiazo meistrų.

Naujausia A.Gotesmano eksperimentų laboratorija – duetas su klavišininku Dmitrijum Golovanovu, audžiantis spontaniškas improvizacijas iš akustinių mušamųjų dūžių ir klavišininko melodijų bei gyvos elektronikos triukų. Prie dueto dažnai prisijungia ir poetas Rolandas Rastauskas.

Skaitykite 15min.lt

Tabu nebūčiai

2015 metais pasirodė nauja prof. Marko Petuchausko knyga „Price  of Concord/Memoirs; Portraits of Artists; Interactions of Cultures“. Leidykla Versus aureus (www,versus.lt;info@versus.lt).

Spausdiname knygos ištraukas lietuvių ir anglų kalbomis, skirtas žymiems litvakams menininkams.

Samuelis Bakas, su kuriuo susirašinėju, papasakojo man matęs Chajos Rozental dukters Naavos Piatka monospektaklį, skirtą motinai. Kūrinys jam patikęs. Pagalvojau, kad reikėtų jį perkelti į Vilniaus sceną. Pradėjau susirašinėti su Naava Piatka, derinome jos atvykimą į tėvų žemę ir spektaklio rengimą. Naava ir Amerikoje, ir Londone vaidino angliškai. Ilgai teko įkalbinėti, kad ryžtųsi repetuoti jidiš kalba, nes aktorei ji kėlė problemų. Vis dėlto įtikinau, kad Vilniuje, geto scenoje, būtina vaidinti jidiš. Ta kalba spektaklio, skirto Chajos Rozental ir pavadinto „Geriau nekalbėti“, premjerą surengiau 2003m. rugsėjo 24 dieną, per Tarptautines meno dienas Vilniaus geto teatro 60-mečiui. Paminėjome šį Lietuvos Jeruzalės fenomeną ir Vilniaus geto sunaikinimą.

Iš esmės šis monospektaklis – tai savotiškas Naavos Piatka dialogas su išėjusia Anapilin motina. Chajelė Rozental buvo viena iš pagrindinių Vilniaus geto teatro aktorių ir dainininkių. Jos grožis, jaunatviškas temperamentas, stiprus humoro jausmas kerėjo susirinkusiuosius į teatrą. Ji buvo vadinama geto vunderkindu, vilties šaukle.

Binkių šeimos precedentas

2015 metais pasirodė nauja prof. Marko Petuchausko knyga „Price  of Concord/Memoirs; Portraits of Artists; Interactions of Cultures“. Leidykla Versus aureus (www,versus.lt;info@versus.lt).

Spausdiname knygos ištraukas lietuvių ir anglų kalbomis, skirtas žymiems litvakams menininkams.

 

Buvau parašęs recenziją apie Kazio Binkio „Generalinę repeticiją“, kurią iš užmaršties ištraukė ir pirmąkart drįso parodyti scenoje režisierius Henrikas Vancevičius (1959). Norėjau būtent partijos CK laikraštyje Tiesa paremti Binkio europinio lygio pjesę, naują žodį mūsų dramaturgijoje. Pjesę, ilgai gulėjusią stalčiuose, kėlusią nemažai abejonių valdžios vyrams.

Kai redakcijoje perskaičiau spaudai parengtą tekstą, man pasidarė bloga. Pagrindiniai recenzijos akcentai buvo pakeisti svarstymais apie pjesės ir spektaklio pacifistinį ribotumą. Apie Binkio nesugebėjimą atskirti teisingus karus nuo neteisingų. Visa tai buvo atmiešta įprastine sovietine frazeologija. Įsiutęs pasakiau, kad atsiimu straipsnį, nes dabartinis tekstas visą recenziją pastato nuo kojų ant galvos.

Man paaiškino, kad straipsnį taisė pats vyriausiasis redaktorius. Genrikas Zimanas panoro su manimi susitikti. Po ilgo, sunkaus pokalbio redaktorius pagaliau sutiko, kad jau surinktame tekste atkurčiau pagrindinius savo straipsnio teiginius ir akcentus. Pažadėjo, kad straipsnis bus išspausdintas su mano pataisomis. Tačiau kitą rytą laikraštyje išvydau tokį tekstą, kokį sukurpė redaktorius. Tai buvo viena šlykščiausių dienų mano, kaip kritiko, gyvenime.

Iš ryto paskambino Sofija Binkienė, rašytojo našlė. Daug metų buvome artimai pažįstami. Draugiškai bendravome, dirbdami Radijo komitete: Binkienė – Vaikų, o aš – Literatūros ir dramos redakcijoje. Ji jautėsi priblokšta, kad aš galėjęs šitaip pasielgti. Sofija gilus, reto padorumo žmogus, patikėjo sujaudintu mano aiškinimu. Mūsų santykių nesudrumstė nė menkiausias šešėlis.

D.Grybauskaitė: Lietuvos ir Izraelio santykiai – geriausi per visą istoriją

Vilnius, spalio 15 d. (BNS). Vizito į Izraelį besirengianti Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad šiuo metu dvišaliai santykiai yra geriausi per visą istoriją.

„Ko gero, galime pasakyti, kad turime geriausius santykius per visą pokarinę istoriją su Izraeliu“, – ketvirtadienį paskelbtame interviu LRT radijui sakė prezidentė. Į Izraelį prezidentė išvyksta sekmadienį, vizitas tęsis iki ketvirtadienio. Izraelyje taip pat lankysis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, ūkio ministras Evaldas Gustas ir energetikos ministras Rokas Masiulis.Pasak D.Grybauskaitės, Lietuvą su Izraeliu sieja interesai gynybos, kibernetinio saugumo, inovacijų, verslo srityse.

Prezidentės teigimu, jos vizitas gali turėti tarptautinį atgarsį dėl to, jog „šiame regione matome didžiulę įtampą ir konfliktus“. Vizito metu prezidentė planuoja susitikti su Izraelio ir Palestinos vadovais.„Šis regionas dabar ypač yra karštasis pasaulio taškas, kuriame būtina siekti iš abiejų pusių taikos ir mūsų buvimas tokiu įtemptu, sudėtingu laikotarpiu šiame regione taip pat rodo ir mūsų pasitikėjimą, mūsų interesą, kad net ir Lietuva, nedidelė Lietuva, galėtų mėginti daryti savo indėlį į taikos procesus visur, kur tik galima“, – kalbėjo D.Grybauskaitė.

Pastarosiomis savaitėmis atsinaujinusi smurto banga Izraelio okupuotame Vakarų Krante ir aneksuotoje rytų Jeruzalėje paskatino nuogąstavimus, kad prasideda trečioji intifada – palestiniečių sukilimas. Lietuva ES yra viena iš tvirčiausių Izraelio rėmėjų. 2011 metais ji buvo viena iš vos 14 valstybių, balsavusių prieš Palestinos narystę Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijoje (UNESCO). Šiemet rugsėjį Lietuva susilaikė Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje balsuojant dėl leidimo palestiniečiams iškelti savo vėliavą prie šios organizacijos būstinės. Vėliavos iškėlimą palaikanti rezoliucija buvo priimta 119 balsų prieš aštuonis, o 45 šalys susilaikė.

Smurtas prieš civilius izraeliečius – eilinė terorizmo banga ar intifados pradžia?

Smurtas prieš civilius izraeliečius – eilinė terorizmo banga ar intifados pradžia?

Živilė Juonytė

Straipsnio autorė yra Jeruzalės Hebrajų universiteto „Izraelio studijų“ magistrantė

Artimieji Rytai – regionas, kuriame karštųjų taškų tiek daug, kad naujienos apie ten vykstantį smurtą stebina vis mažiau. Sirijos pilietinio karo ir kruvinos Islamo Valstybės ekspansijos akivaizdoje ypač nublanksta žinios apie pavienius teroristinius išpuolius regione. Vis dėlto pastarojo meto įvykiai Izraelyje – valstybėje, su Lietuva susijusia vertybiniais, istoriniais, galiausiai – litvakiškais saitais – kelia mažų mažiausiai susirūpinimą, o Izraelio viešajame diskurse aktyviai diskutuojama, kaip įvardinti augančią smurto ir teroro bangą.

Intifada – kruvinas Izraelio ir palestiniečių santykių etapas

Nors Izraelis, gynybai ir karybai skiriantis daugiau nei 5 % bendrojo vidaus produkto, sėkmingai saugo savo valstybės sienas nuo išorės grėsmių, ne mažesnį pavojų šalies stabilumui ir kasdieniam jos piliečių gyvenimui kelia priešiškai nusiteikusi palestiniečių dalis. Izraelio ir palestiniečių, 1967 m. patekusių Izraelio Valstybės kontrolėn, santykiai niekada nebuvo draugiški ir taikingi, o juodžiausiais jų laikotarpiais galima pavadinti dvi intifadas, arba palestiniečių sukilimus, vykusius atitinkamai 1987-1991(3) m. ir 2000-2004 m. ir pareikalavusius tūkstančių žmonių aukų abiejose konflikto pusėse. Šiuo metu visi Izraelio dienraščiai ir naujienų portalai svarsto, ar tai, kas vyksta šalyje, galima laikyti trečiosios intifados pradžia.

Skaityti daugiau

Sekmadienį LŽB vyks “Aleksandro Machto atminimo šachmatų turnyras”

Sekmadienį LŽB vyks “Aleksandro Machto atminimo šachmatų turnyras”

LŽB sekmadienį, spalio 18d. 11val. Pylimo g. 4 vyks “Aleksandro Machto atminimo šachmatų turnyras”. Jį organizuoja Lietuvos žydų (litvakų)bendruomenė ir elitinis šachmatų, šaškių klubas Rositsan ir Maccabi.
Borisas Rositsanas turnyro išvakarėse interviu LŽB tinklapiui sakė, kad ketina žaisti 30 žmonių. Užsakyti specialūs medaliai, skirti šiam turnyrui.
Ką mums reiškia Aleksandro Machto vardas?
B.Rositsanas:
Aleksandras Mahtas yra istorinė asmenybė, labai svarbus žmogus Lietuvos šachmatų istorijoje, ne tik žydų. Tokio žmogaus neturime teisės pamiršti, todėl tęsiame turnyrų tradiciją. Juk jis tarpukario Lietuvoje buvo 7-nis kartus Lietuvos čempionas. A. Machtas gyveno Kaune, vadovavo Žydų liaudies bankui, buvo jo direktorius, 1935 m. jis išvyko į Izraelį, ten vadovavo garsiam Leumi bankui. Niekas apie šį puikų šachmatininką sovietmečiu nerašė, nekalbėjo, neprisiminė. Esame parengę programą, skirtą Lietuvos žydams šachmatininkams. Kai metų pradžioje pristatėm knygą ,,Žydai Lietuvos šachmatų istorijoje” , LŽB pirmininkė F.Kukliansky paklausė, kodėl netęsiam šios istorijos? Noriu pasakyti, kad bendradarbiaudami su bendruomene, ruošiamės tą ir daryti. Mes rengiam du turnyrus, šis skirtas suaugusiems, bet jei ateis jauni stiprūs šachmatininkai, mes juos įtrauksim. Spalio 31d. bus turnyras Isako Vistaneckio atminimui, jame žais vaikai.

ES kamuoja antisemitizmo dvasia. Ar todėl Briuselis tyli?

Arkadijus Vinokuras

Jau dvidešimt Izraelio piliečių žuvo ar sužeisti palestiniečių peiliais. Jeruzalėje, Raananoje, Afuloje, Kiryat Gate. Kol vis tai vykstai, Izraelio gydytojai žydai Nazareto miesto narkomanų klinikoje gydo vietinius arabus narkomanus.

Tuo pat, teroristams palestiniečiams žudant civilius Izraelio gyventojus, ES bei JT greitos smerkti Izraelio gynybines operacijas palestiniečių teritorijose, tyli lyg vandens į burną prisėmę. Antisemitizmas? Deja, linkęs tuo nebeabejoti.

Be abejo, palestiniečių teroristai naudojasi savo visuomenės frustracija dėl Izraelio gyvenviečių plėtros palestiniečių teritorijose ir pastaruoju metu eskaluojamo mito neva Izraelis siekia kontroliuoti Al Aksos mečetės kompleksą. Taip pat teroristiniais veiksmais siekiama nukreipti dėmesį nuo beviltiškos palestiniečių politikų socialinės politikos, korupcijos, vyraujančios diktatūros.

Prieš korumpuotą PLO vadovybę ar Hamas fanatikus juk nepakovosi. Sunaikins vietoje. Todėl nesunku paversti palestiniečių vaikus, vaikinus ir merginas žydų žudikais. ES ir JAV žiniasklaidos galiūnams tai patinka. Nes tik taip jie gali be jokios sąžinės graužaties paversti teroristus aukomis. Antai, BBC skelbia: „Du palestiniečiai nušauti Jeruzalėje“.

Skaitykite daugiau

Kada Lietuva atsikratys  ,,žydšaudžių šalies vardo”?

Kada Lietuva atsikratys ,,žydšaudžių šalies vardo”?

Spalis 11, 2015. Švenčionių žydų bendruomenė paminėjo Holokausto aukas prie Menoros paminklo. Liūdnoje ceremonijoje dalyvavo Švenčionių miesto vadovai, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Religinės žydų bendruomenės vadovas Simas Levinas, Izraelio ambasadoriaus pavaduotojas Lietuvoje Yehuda Gidron, profesorius Dovid Katz, švenčioniškiai. Švenčionių žydų bendruomenės pirmininkas Moisiejus Šapiro padėkojo visiems susirinkusiems, kurie nepaisė šaltų orų, neliko abejingi nužudytųjų atminimui. Gėles prie paminklo padėjo buvę Kauno ir Vilniaus geto kaliniai – Moisiejus Preisas ir Fania Brancovskaja. Vietinio Kraštotyros muziejaus “Nalšia” atstovė papasakojo apie Švenčionių miesto istoriją, apie žydų indėlį į miesto plėtrą, apie jų tragišką likimą per Antrąjį pasaulinį karą.

Šeduvoje atidengtas paminklas Šeduvos žydams

Šeduvoje atidengtas paminklas Šeduvos žydams

Į Šeduvą atvykę LR Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, LR užsienio reikalų ministerijos atstovai, Lietuvoje reziduojantys užsienio šalių ambasadoriai, Radviliškio rajono savivaldybės atstovai, iš viso pasaulio kampelių atvykę žydai, šeduviai dalyvavo Šeduvoje gyvenusių, dirbusių, kūrusių ir čia mirusių ir sušaudytų žydų atminimo ceremonijoje ir Šeduvos žydų memorialinio fondo projekto „Prarastas Štetlas“ atidarymo iškilmėse.

Skaitykite daugiau     ir  akimirkos

Palestiniečiai Izraelyje švaistosi peiliais – subadyti aštuoni autobuso keleiviai

Palestiniečiai Izraelyje švaistosi peiliais – subadyti aštuoni autobuso keleiviai

Vienas palestinietis antradienį subadė mažiausiai aštuonis žmones viename Jeruzalės autobuse, pranešė Izraelio policija, o žiniasklaida nurodė, kad užpuolikas buvo pašautas.

Šis incidentas įvyko tuojau po to, kai kitas palestinietis peiliu „vidutiniškai sunkiai“ sužeidė vieną izraelietį sostinės Tel Avivo priemiestyje Rananoje netoli vietos autobusų stoties. Policijos paskelbtame vaizdo įraše matoma, kaip praeiviai spardo ir muša numanomą užpuoliką.

Pareigūnai nurodė, kad užpuolikas yra 22 metų palestinietis iš Rytų Jeruzalės, kuris buvo smarkiai sumuštas gyventojų ir išvežtas į ligoninę.

Skaitykite daugiau

Perrinktas Kauno bendruomenės pirmininkas G.Žakas

Perrinktas Kauno bendruomenės pirmininkas G.Žakas

2015 m. spalio 11 d. Kauno žydų bendruomenės nariai gausiai susirinko į bendruomenės ataskaitinį rinkiminį susirinkimą. Susirinkimo pradžioje KŽB pirmininkas Gercas Žakas pakvietė tylos minute pagerbti per ketverius nuo paskutinio rinkiminio susirinkimo greitai prabėgusius metus anapilin išėjusius bendruomenės narius, kurių dauguma buvo aktyviai bendruomenės gyvenime dalyvavę žmonės. Vėliau susirinkimo vairą į savo rankas perėmė Michailas Duškesas, pirmininkavęs sueigai. G. Žakas apžvelgė savo bei bendruomenės tarybos ketverių metų kadencijos veiklą, pasiekimus ir trūkumus, iškylančias problemas bei jų sprendimo būdus, aptarė ateities planus. Po pasisakymų ir diskusijų prasidėjo balsavimas KŽB pirmininko ir tarybos rinkimuose. Atidarius balsadėžę rasti 176 biuleteniai. 98 % susirinkusiųjų balsų KŽB pirmininku naujai keturių metų kadencijai buvo išrinktas Gercas Žakas. Taip pat buvo išrinkta 13 žmonių bendruomenės taryba.