Bažnyčia mini deklaracijos „Nostra aetate“, žyminčios istorinį posūkį santykiuose su judaizmu, 50-ąsias metines

Vatikanas, spalio 28 d. (AFP-AP-BNS). Katalikų Bažnyčia trečiadienį mini 50 metų sukaktį nuo deklaracijos „Nostra aetate“, žymėjusios istorinį posūkį santykiuose su žydais ir paraginusios siekti dialogo su kitais tikėjimais, paskelbimo.

Vatikano Šv.Petro aikštėje trečiadienį buvo surengta speciali popiežiaus audiencija, per kurią buvo prisimintas šis istorinis žingsnis 1965 metų spalio 28 dieną, kai tuometis pontifikas Paulius VI patvirtino revoliucingą Bažnyčios santykių su nekrikščionių religijomis deklaraciją, ypač pasmerkdama antisemitizmą.

Per įprastinę generalinę audienciją Pranciškus atkreipė dėmesį į „Nostra Aetate“ svarbą ir pažymėjo, kad ji katalikų ir žydų santykius transformavo iš „abejingumo ir priešinimosi į bendradarbiavimą ir geranoriškumą.“ „Iš priešų ir svetimųjų tapome draugais ir broliais“, – sakė pontifikas.

Popiežius apgailestavo, kad terorizmo iškilimas vėl pakurstė įtarumą apskritai dėl religijos ir jos smerkimą. Jis sakė, kad jokia religija neišvengia savų fundamentalistų, bet pasaulis verčiau turėtų kreipti žvilgsnį į tikėjimo skatinamas „teigiamas vertybes“, ypač rūpinimąsi tais, kuriems labiausiai reikia pagalbos. „Galime eiti kartu, rūpindamiesi vieni kitais ir Kūrinija“, – pabrėžė Šventasis Tėvas.

LŽB pirmininkė Faina Kukliansky apie Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės vizitą į Izraelį

LŽB pirmininkė Faina Kukliansky apie Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės vizitą į Izraelį

    Buvau įtraukta į delegaciją, vykusią į  Izraelį drauge su Lietuvos Prezidente Dalia Grybauskaite. Kaip Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė dalyvavau visur ir galiu pasakyti, kad šis vizitas buvo istorinis. Nepaisant įtampos, tvyrojusios dėl teroristinių palestiniečių išpuolių, Izraelio vadovai rado laiko susitikti su darbo vizitu viešėjusia Lietuvos Prezidente ir aptarti aktualiausius regioninio saugumo ir dvišalio bendradarbiavimo klausimus. Su Izraelio Prezidentu Reuvenu Rivlinu, kuris pabrėžia savo litvakiškas šaknis, Prezidentė taip pat aptarė ir priemones, padėsiančias stiprinti Izraelio ryšius su Lietuva. Susitikime su Izraelio vadovu Prezidentė kalbėjo ir apie žydų bendruomenės Lietuvoje padėtį bei Holokausto aukų atminimo įamžinimą mūsų šalyje. Pasak šalies vadovės, žydai labai prisidėjo kuriant Lietuvos valstybę, todėl ir dabar galime suvienyti jėgas, kuriant abiejų šalių ateitį ir gerovę. Prisimenu jaudinančias akimirkas, kai Izraelio litvakai pasitiko Prezidentę su ašaromis akyse, kaip jie pasakojo apie gražiausius savo gyvenimo metus Lietuvoje. Tada buvo jaunystė, buvo kova už žydiškumą, už laisvę. Lietuva jiems – protėvių žemė nuo Vytauto laikų, kurią jie vadino tėvyne ir dabar dažnai prisimena.

   Prieš susitikimą su Izraelio Prezidentu Lietuvos vadovė, pagerbdama Holokausto aukų atminimą, apsilankė Yad Vashem muziejuje ir Tautų giraitėje pasodino alyvmedį. Prezidentė Dalia Grybauskaitė, susitikusi su Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu, sakė, jog Izraelis gali tiesiogiai padėti Lietuvai saugumo srityje. „Izraelis yra pasirengęs Lietuvai tiesiogiai padėti saugumo srityje: ir apmokant mūsų kariuomenę, ir kibernetinio saugumo srityje, ir mūsų net apsaugai gali suorganizuoti kursus“.

Rotšildo fondas Vilniuje surengė tarptautinę konferencija apie žydų kapinių paveldą

Rotšildo fondas Vilniuje surengė tarptautinę konferencija apie žydų kapinių paveldą

Rotšildo fondas Europai (Rothschild foundation Hanadiv) Vilniuje 2015 m spalio 25-28 d. surengė konferenciją žydų kapinių paveldo reikalams aptarti.

Konferencija “Tarpdisciplininiai seminarai Europos žydų kapinių klausimais: teorija, politika, valdymas ir informacijos platinimas” su profesionalais iš įvairių Europos valstybių truko keturias dienas.   Į Vilnių susirinko ekspertai, dirbantys su žydų kapinių istorija ir problemomis po Holokausto: mokslininkai, geneologai, žydų bendruomenių ir federacijų bei religiniai lyderiai, NVO ir kapinių paveldo politikos formuotojai, kurie siekė trijų tikslų:

  • Apžvelgti atliktus darbus ir pasiekimus,po Krokuvoje 2013m. surengtos konfrencijos apie žydų nekilnojamąjį kultūros paveldą. Vilniausžydų bendruomenėje vykusioje konferencijoje buvo sudaryta  galimybė aptarti, kas nuveikta ir įvertinti rezultatus. Organizacijos taip pat dalinosi patirtimi apie  savo svarbiausius projektus, įskaitant naujas tendencijas, kai mokslas ir technologiniai atradimai padeda greičiau ir geriau įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, ieškant sunaikintų kapinių.
  • Nagrinėti svarbius, šiandien kylančius, klausimus prie apskritojo stalo ir specialistų grupėse, ypač aktualias temas  apie žydų kapinių paveldo išsaugojimą.
  • Skatinti būsimą bendradarbiavimą tarp Vilniuje dalyvaujančių organizacijų, svarstyti, kaip jos galėtų dirbti kartu, skatinti tarpvalstybinių ryšių galimybes ir tolesnį strateginį bendradarbiavimą.
Tarptautinė konferencija „Emmanuelis Levinas: radikalus mąstytojas krizės metu“

Tarptautinė konferencija „Emmanuelis Levinas: radikalus mąstytojas krizės metu“

Vilniaus Universiteto Religijos studijų ir tyrimų centras spalio 27-29 dienomis kviečia į tarptautinę konferenciją „Emmanuelis Levinas: radikalus mąstytojas krizės metu“.  Joje siekiama ne tik prisiminti E. Leviną kaip mąstytoją, giliai išgyvenusį XX a. kataklizmus ir tapusį to meto viena ryškiausių intelektualinių figūrų, bet ir iš naujo atrasti jį kaip radikalų mąstytoją mūsų gyvenamu kritiniu laikotarpiu.

Konferencijos pradžia: spalio 27 d., 9:00 val., Vilniaus Universiteto Senato salėje, Universiteto g. 3.

Konferencija vyks anglų kalba.

IX forte pagerbtos Kauno geto Didžiosios 1941 m. akcijos aukos

IX forte pagerbtos Kauno geto Didžiosios 1941 m. akcijos aukos

Kiekvienais metais paskutinį spalio sekmadienį Kauno žydų bendruomenės nariai ir kiti, žiauriems praeities įvykiams neabejingi, miesto gyventojai bei svečiai susirenka IX forte pagerbti Didžiosios akcijos, įvykdytos 1941 m. Kauno gete, aukų. Didžiausia Kauno geto gyventojų naikinimo akcija buvo įvykdyta 1941 m. spalio 28- 29 d.  „Didžiosios“ akcijos metu IX forte buvo nužudyta 10 tūkstančių žmonių, tarp jų – 4273 vaikai.

Pagerbimo ceremoniją šiltu sveikinimo susirinkusiems ir užuojautos, artimųjų čia netekusiems, žodžiu pradėjo IX forto muziejaus direktorė Jūratė Zakaitė. Apie būtinybę prisiminti nacių vykdytus, sveiku protu nesuvokiamus, žiaurumus, kuo daugiau kalbėti apie tai su jaunimu, apie žmonijos negebėjimą pasimokyti iš savo skaudžios patirties, apie paraleles su šių dienų rasistiniais nusikaltimais, kalbėjo Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas, Kauno miesto mero pavaduotojas Vasilijus Popovas, Izraelio ambasadoriaus Lietuvoje pavaduotojas Yehuda Gidron, Rusijos ambasados Lietuvoje atašė Svetlana Lepajeva. Prisiminimais ir įžvalgomis dalinosi Holokaustą ir tremtį išgyvenusi KŽB narė Julijana Zarchi.

Žydai paskanavo lietuviško sūrio ir jau riša verslo tinklus

lr

Lietuviams ambicijų, atrodo, netrūksta. Kurdami inovacijas, jie lygiuojasi į Izraelį. Galima juk ir pasigirti tuo, kad esame konkurencingi pasaulyje pagal patrauklumą investuotojams, įstengiame pasiūlyti aukštos kvalifikacijos specialistų ir puikią infrastruktūrą verslui.

Pasak Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdo Sutkaus, atidariusio jau septintąjį Pasaulio lietuvių ekonomikos forumą (PLEF), pats laikas abiejų šalių – Lietuvos ir Izraelio atstovams ryžtis naujiems, bendriems verslo bei mokslo projektams.

„Visi kartu – verslo ir valdžios desantas – Izraelyje padedame šios šalies verslininkams ir mokslininkams atrasti Lietuvą – modernių ir unikalių idėjų, galimybių ir sumanių žmonių šalį.

Mūsų šalies konkurencingumas nuolat didėja, o ekonomika – viena sparčiausiai augančių visoje ES. Todėl nėra tinkamesnio laiko, nei dabar, pasinaudoti Lietuvos ir Izraelio santykių teikiamais pranašumais ir rasti unikalių būdų bendradarbiauti verslo, mokslo, švietimo, informacinių technologijų ir inovacijų srityse“, – sakė konferencijoje viešinti prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Muzikos galia: giluminiai pasakojimai

Muzikos galia: giluminiai pasakojimai

ejcdelfi

„Yra sakoma, kad muzika gali išgelbėti pasaulį. Jei atvirai, aš tuo nelabai tikiu. Juk sukurta tiek daug puikios, geros muzikos, o pasaulyje kiek dar yra vargo, karų, nelaimingų žmonių, priverstų bėgti iš Tėvynės. Muzika neišgelbės pasaulio. Bet gali padaryti jį šiek tiek geresniu. Jei mano muzika gali padėti žmonėms pasijusti geriau, pasijusti laimingesniais, tapti geresniais – tai aš laimingas, žinau, kad mano darbas nebuvo veltui“.

Šiais žodžiais Anatolijus Šenderovas šių metų spalio dešimtą pakvietė Lietuvos Nacionalinės filharmonijos publiką klausytis jo kūrybos. Tai jau ketvirtasis kompozitoriaus autorinis koncertas filharmonijos publikai Vilniuje, ir, kaip kiekvienas ankstesnių šio kūrėjo koncertų – ypatingas.

Skaitykite daugiau

Foto: Anatolijus Šenderovas (D. Matvejevo nuotr. LMIPC)

Prezidentė Izraelio žiniasklaidai: V.Putino žodžiais tikėti nereikia

Vilnius, spalio 22 d. (BNS). Prezidentė Dalia Grybauskaitė interviu Izraelio žiniasklaidai pareiškė, kad Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną reikia vertinti ne pagal žodžius, o pagal darbus. Tai ji pareiškė i24news.tv paklausta, ką patartų Izraelio premjerui Benjaminui Netanyahu (Netanjahui) dėl santykių su Rusija.

„Paprastai mūsų patirtis su rusais, ypač su šiandienine Rusija, vadovaujama V.Putino, paprastai mes sakome – netikėkite tuo, ką jie sako, tiesiog pabandykite patikrinti, ką jie daro“, – teigė Lietuvos vadovė, V.Putino veiksmus Sirijoje įvertinusi ne kaip karą prieš „Islamo valstybės“ džihadistus, o kaip siekį paremti Basharo al Assado (Bašaro Asado) režimą. Ji taip pat sakė, kad Vakarai turi pergalvoti savo veiksmus Rusijos atžvilgiu. D.Grybauskaitės teigimu, lyderystės trūkumas Vakaruose sukūrė vakuumą, kurį bando užpildyti V.Putinas. „Lyderystės trūkumo problemą matome ne tik jūsų regione, bet ir Europoje, ir būtent dėl to mes turime labai sudėtingą situaciją Ukrainoje, mes vis dar turime sudėtingą situaciją prie mūsų sienos, Karaliaučiaus srityje, kur Rusija treniruojasi ir bando mus gąsdinti“, – kalbėjo D.Grybauskiatė. Manau, Vakarai buvo susikoncentravę tik į sankcijas ir padarė ne viską, kas įmanoma. Turėjome suirutę Libijoje, dabar turime ko gero dar didesnę problemą Sirijoje. Manau, kad mums Vakaruose reikia pergalvoti savo veiksmus“, – dėstė prezidentė.

 

Dalia Grybauskaitė susitiko su Pasaulio žydų kongreso delegacija

Dalia Grybauskaitė susitiko su Pasaulio žydų kongreso delegacija

wjc

Spalio 21d. WJC. Tel Avive Pasaulio žydų kongreso (Pasaulio žydų kongresas) ir Izraelio užsienio ryšių tarybos (ICFR) delegacija susitiko su Lietuvos Respublikos Prezidente Dalia Grybauskaite aptarti  keletą klausimų. Susitikime taip pat dalyvavo Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Dalia Grybauskaitė susitikime  su Pasaulio žydų kongreso ir ICFR delegacija kalbėjo: “Lietuvos visuomenė pripažįsta savo istoriją. Mūsų Žydų paveldas yra dalis Lietuvos paveldo. Mūsų parama Izraeliui ateina automatiškai, nes mes suprantame, kas vyksta Artimuosiuose Rytuose, ir koordinuojame savo pozicijas su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. ” Pasaulio žydų kongreso vadovas Robertas Singer girdamas tvirtus santykius tarp Izraelio ir Lietuvos, pridūrė: “Lietuvos parama yra labai vertinama”. R.Singer taip pat iškėlė klausimą dėl kasmet Vilniuje ir Kaune organizuojamų neo-nacių eitynių ir mitingų. Jis pabrėžė, kad žydų pasaulį “labai neramina šis reiškinys, ypač  turint galvoje tragišką Lietuvos žydų istoriją.”

Dalia Grybauskaitė sutiko, kad tai buvo problema, bet jos nuomone, vyriausybei buvo sunku imtis priemonių, nebent eitynėse dalyviai atvirai naudotų nacių simbolius ar aiškiai kurstytų antisemitizmą ir rasizmą. Ji patikino susirinkusius, kad tai buvo visiškai marginalinis reiškinys. “Jie sukelia daug triukšmo, bet atstovauja labai mažą skaičių žmonių.”

Pastaraisiais metais Lietuva stengiasi puoselėti gerus santykius su Pasaulio žydų kongresu Izraelyje. Prieš mėnesį  Lietuvos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius  Pasaulio žydų kongresui – ICFR pažadėjo, kad visos žydų kapinės Lietuvoje bus “įamžintos ir pažymėtos” iki 2017 m.

2014m. Pasaulio žydų kongresas Vilniuje įsteigė Tarptautinį Jidiš centrą, kuriame siekiama skatinti domėjimąsi kultūriniais lobiais, sukurtais jidiš kalba, ir pačios jidiš mokymąsi, užtikrinant mokslinių tyrimų tęstinumą.

Nuotraukoje iš kairės į dešinę: ICFR valdybos narė profesorė Dina Porat, Pasaulio žydų kongreso administracinio komiteto narys Eduardo Elsztain, Pasaulio žydų kongreso vadovas Robertas Singer, Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, ICFR valdybos narė Colette Avital, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

 

Šaltinis

Naujas politinis sezonas – investuotojų požiūris

   Maloniai kviečiame jus į kasmetinį asociacijos „Investors‘ Forum renginį: Naujas politinis sezonas: investuotojų požiūris. 
   Ar šiandiena Lietuva gali save laikyti konkurencinga šalimi tarp Baltijos regiono valstybių ir ES? Kokias mūsų šalies stiprybes ir silpnybes įžvelgia tarptautinės įmonės Lietuvoje? 
Šiuos ir kitus klausimus investuotojai kartu su politinių partijų atstovais aptars renginio metu, pasidalins įžvalgomis švietimo, mokesčių sistemos, darbo santykių, infrastruktūros plėtros, Lietuvos pasiekiamumo ir kitose srityse bei pristatys Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indekso rezultatus.
 Renginį atidarys LR Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. 
Laikas: 13:00 – 15:30
Data: Spalio 28, 2015
Vieta: Lietuvos Respublikos Seimas, III rūmai, konferencijų centras 
Renginio programą pridedama.
Registracija iki spalio 25 d.: http://bit.ly/1R26y9V
Andželika Rusteikienė
 
Ką turi žinoti kiekvienas apie naująjį socialinį modelį? Skaitykite: http://bit.ly/1OFQYSh 
Investors’ Forum
Totorių 5-21, LT-01121, Vilnius

 

 

 

Amit Belaitė: žydiškumas nebūtinai susijęs su religija

Amit Belaitė: žydiškumas nebūtinai susijęs su religija

„Kuo tu labiau užsiėmęs, tuo daugiau spėji padaryti“, – tokia filosofija savo gyvenimą grindžia Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto studentė Amit Belaitė. Visuomenės sveikatą studijuojanti mergina, už savo veiklą „Beigelių krautuvėlės“ įvertinta tolerancijos apdovanojimu, aktyviai darbuojasi žydų kultūros sklaidos srityje. Šiuo metu A. Belaitė vadovauja Lietuvos žydų studentų sąjungai, vasarą ji buvo išrinkta Europos žydų studentų sąjungos viceprezidente ir valdybos nare.

Kiekvienam pagal interesus

A. Belaitės atstovaujama organizacija veikia po Lietuvos žydų bendruomenės stogu. Anot jos, studentų sąjungos siūlomas veiklų spektras itin platus, nereikėtų jos įsivaizduoti kaip tik religinės ar tik kultūrinės institucijos.

Paskaita Vilniaus choralinėje sinagogoje

Spalio 27 d. 18 val.  Vilniaus choralinėje sinagogoje kviečiame pasiklausyti rabino Klev Krelin paskaitos “Savaitinė Toros dalis: Abraomas ir jo sūnūs. Žydai ir arabai”.

Vilniaus žydų religinės bendruomenės pirmininkas  Simas Levin

 

Mini Limmud 2015

Mini Limmud 2015

Mielieji Lietuvos žydų bendruomenės nariai ir draugai,

Maloniai pranešame, jog  daugelio pamėgta tradicinė žydų kultūros konferencija Mini Limmud 2015 vyks  gruodžio 11-13 dienomis.

Išsamesnė informacija, konferencijos vieta, programa ir registracija – jau greitai.

Litvakų viešoji diplomatija svarbi Lietuvai

Litvakų viešoji diplomatija svarbi Lietuvai

Trečiadienis, spalio 21 d. (Tel Avivas). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Tel Avive atidarė pirmąjį istorijoje Izraelio litvakų forumą. Kreipdamasi į šaknų Lietuvoje turinčius žydus ir jų palikuonis, Prezidentė pabrėžė ypatingą litvakų indėlį kuriant Lietuvos ryšius su pasauliu ir pakvietė puoselėti tai, kas jungia lietuvių ir žydų tautas.

Litvakai – didelė ir garbinga žydų bendruomenė, turinti daugiau nei 600 metų istoriją. Daug jos atstovų padeda Lietuvą suartinti su valstybėmis, kuriose esama žydų diasporos. Ši viešoji diplomatija sėkmingai tarnauja Lietuvai – pristato mūsų šalį visame pasaulyje, padeda megzti ryšius su investuotojais.

Skaitykite daugiau

D.Grybauskaitės vizito Izraelyje akimirkos

Prisiminkime Kauno geto Didžiosios akcijos 74-ąsias metines

2015 spalio 25 d. 12 val. IX forte Kauno žydų bendruomenė minės Kauno geto Didžiosios akcijos 74-ąsias metines.
Kviečiame kartu prisiminti ir pagerbti šių tragiškų žudynių aukas.
Didžiausia Kauno geto gyventojų naikinimo akcija buvo įvykdyta 1941 m. spalio 28- 29 d.  „Didžiosios“ akcijos metu IX forte buvo nužudyta 10 tūkstančių žmonių, tarp jų – 4273 vaikai.

Litvakai atliko ypatingą vaidmenį kuriantis ir Lietuvai, ir Izraeliui – D.Grybauskaitė

Spalio 21 d. (BNS). Litvakais vadinami Lietuvos žydai atliko ypatingą vaidmenį kuriantis tiek Lietuvai, tiek Izraeliui, šioje šalyje atidarydama Pasaulio litvakų forumą pareiškė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Pasak jos, litvakai yra vieni aktyviausių Izraelio visuomenės, verslo, kultūros ir politikos veikėjų. Jie aktyviai reiškėsi visuose demokratinės Lietuvos seimuose – tiek tarpukariu, tiek atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. „Litvakai buvo, yra ir bus vieni aktyviausių Izraelio visuomenės, verslo, kultūros ir politikos veikėjų“, – prezidentės spaudos tarnybos pranešime cituojama D.Grybauskaitė. Prezidentė sveikino litvakų indėlį į Lietuvos ekonomiką, kultūrą ir mokslą. Ji nurodė, kad ir Lietuva, ir Izraelis puoselėja demokratiją, žmogaus teises ir tolerancijos kultūrą, o globalaus pasaulio iššūkiai kaip terorizmo ar agresijos grėsmė yra bendri abejoms valstybėms.

2011 metų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 3 tūkst. žydų. Izraelyje Lietuvos Užsienio reikalų ministerija skaičiuoja apie 200 tūkst. litvakų ir jų palikuonių. Ministerijos teigimu, tai didžiausia pasaulyje Lietuvoje kilusių žydų bendruomenė.

LŽB ieško Jaunimo programų koordinatoriaus

Darbo skelbimas – konkursas LŽB nariams ir jų šeimos nariams

Darbo pobūdis:

Koordinuoti jaunimo vadovų ir jaunimo savanorių darbą.

Kurti naujas programas, skirtas žydų jaunimui.

Skatinti jaunimą dalyvauti visuose žydų bendruomenės gyvenimo įvykiuose, įskaitant švietimą, savanorišką veiklą ir t.t.

Ruošti mėnesinius jaunimo programų pranešimus, ataskaitas, planus.

Dirbti su regioninėmis žydų bendruomenėmis.

Reikalavimai :