LŽB Socialinis Centras kviečia į poilsinę kelionę į Estiją, Parnu.
Nakvynė su gydomuoju poilsiu SPA Tervis viešbutyje ant jūros kranto. 2015 gruodžio 4-5 d.
Kreiptis: Žana Skudovičienė nuo 11 iki 16 val. Tel. +3706 78 81514; zanas@sc.lzb.lt
LŽB Socialinis Centras kviečia į poilsinę kelionę į Estiją, Parnu.
Nakvynė su gydomuoju poilsiu SPA Tervis viešbutyje ant jūros kranto. 2015 gruodžio 4-5 d.
Kreiptis: Žana Skudovičienė nuo 11 iki 16 val. Tel. +3706 78 81514; zanas@sc.lzb.lt
Dar šiemet Salantuose prie istorinio pastato, kuriame įsikūręs Salantų kultūros centras, bus atidengta atminimo lenta, skirta šiame miestelyje gyvenusiems žydams atminti, buvusios sinagogos ir geto atminimui įamžinti.
Žydų bendruomenė – dalis miesto istorijos
Atminimo lentoje iškalta Dovydo žvaigždė, o po ja tekstai lietuvių ir hebrajų kalbomis skelbia: „XVII–XX a. Salantų žydams atminti. Šiame pastate buvo sinagoga, kurioje 1941 m. VI–VII mėn. veikė getas“.
Įamžinti žydų bendruomenės atminimą sumanė ir iniciatyvos ėmėsi iš Salantų kilęs šio krašto istorijos tyrinėtojas Paulius Vaniuchinas, vadovaujantis nevyriausybinei Lietuvos kultūros paveldo organizacijai.
Nuotraukoje: atminimo lenta dar šiemet bus atidengta ant Salantų kultūros centro rytinės, į Jeruzalę atgręžtos, sienos. Prie šios sienos sinagogoje kadaise stovėjo Aron Kodešas, kuriame buvo laikomi Toros ritiniai.
Darbo vieta – Vilnius
Darbo aprašymas
Reikalavimai
Naudingi įgūdžiai
Mes jums siūlome
Atlyginimas
Derybų klausimas
Lapkričio 19-ąją Vilniuje koncertuosiančiam pianistui Saleemui Ashkarui pavyko, atrodytų, neįmanoma. Gimęs Nazarete, kur skambėjo ne Vakarų klasika, o arabų muzika, ir niekas nemokė vaikų groti vakarietiškais instrumentais, jis sugebėjo prasiskinti kelią į klasikinės muzikos aukštumas. Saleemas koncertuoja su geriausiais dirigentais garsiausiose pasaulio salėse ir festivaliuose.
Apie savo netipišką karjerą ir jos tęsinį gimtinėje S.Ashkaras, šiuo metu gyvenantis Berlyne, papasakojo telefonu iš tėvų namų Nazarete.
-Kai kas jus vadina Ludwigo van Beethoveno kūrybos žinovu. Izraelio arabui tai neįprasta. Turbūt nelengva konkuruoti su vakariečiais pianistais, kuriems ši muzika – beveik kraujyje?
BNS
Kultūros ministras Šarūnas Birutis lankosi Tel Avive ir Jeruzalėje, numatomi susitikimai su Izraelio Užsienio reikalų ministerijos, kultūros organizacijų, išeivijos atstovais.
Ministras lankysis Yad Vashem, Holokausto tyrimų, edukacijos, dokumentacijos ir įamžinimo centre Jeruzalėje, dalyvaus Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro gastrolių Izraelio operoje Tel Avive premjeriniame spektaklyje. Tai antrosios šio teatro gastrolės Izraelio operoje, bus rodomos „Figaro vedybos“, pranešė Kultūros ministerija.
Anot pranešimo, Lietuvą ir Izraelį sieja svarbūs bendros istorijos ir kultūros išsaugojimo reikalai, žydiškojo kultūros paveldo Lietuvoje priežiūra, ryšių palaikymas ir bendradarbiavimas su išeiviais iš Lietuvos, jų palikuonimis. Kultūros ministerija pabrėžia, kad šalių kultūros ryšiai intensyvėja. Vieni didesnių pastaraisiais metais surengtų Lietuvos kultūros pristatymų Izraelyje – Lietuvos kino centro surengta kino savaitė Tel Avivo, Jeruzalės ir Haifos sinematekose, Oskaro Koršunovo teatro, Kauno kamerinio teatro, šokio teatro „Aura“ gastrolės Izraelyje. Nuo 2015 metų pradžios pradėjus veikti Izraelio diplomatinei atstovybei Vilniuje, suintensyvėjo ir Izraelio kultūros programa Lietuvoje. Š.Biručio vizitas Izraelyje truks dvi dienas.
Dalinamės Tarptautinės istorinio teisingumo komisijos 2015 m. spalio mėnesio Naujienlaikraščiu.
Numatyta parodyti 11 spektaklių. Dainuos net dvi solistų sudėtys, iš Vilniaus į Tel Avivą taip pat išvyko teatro choras, orkestras, išvežti kostiumai ir dekoracijos. Tai vienos didžiausių pastarųjų metų LNOBT gastrolių.
Spektaklius diriguos pastatymo muzikos vadovas ir dirigentas Martynas Staškus, pastatymą naujai scenai padeda pritaikyti režisieriaus asistentė Jūratė Sodytė.
Prakeiksmas, nužiūrėjimas, porča (pagąsdinimas) judaizme.
J. Greisman
Lapkričio 8 d. 12.00 val.
Paskaita vyks LŽB Jašos Heifetzo salėje (III a.)
Koncertą ir priėmimą Miuncheno Rezidens rūmų Heraklio salėje surengė Maltos ordinas kartu su Lietuvos ir Miuncheno žydų bendruomenėmis. Renginio metu surinktos aukos bus skirtos dar gyviems žydų gelbėtojams paremti. Lietuvos ambasadorius Vokietijoje Deividas Matulionis lapkričio 2 dieną Miunchene dalyvavo žydų gelbėtojams iš Lietuvos skirtame renginyje ir perskaitė jo globėjos Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimą „Pasaulio teisuoliai net pačiomis tamsiausiomis mūsų istorijos valandomis liudijo žmogiškumą. Savo drąsiais pasirinkimais ir veiksmais jie pastatė amžiną paminklą svarbiausioms žmonių vertybėms“, – sakoma Prezidentės sveikinime.
Vieno garsiausių visų laikų Japonijos diplomatų Chiune Sugiharos žygdarbis turi būti deramai įvertintas visame pasaulyje – tokio siekio ėmėsi šio žmogaus gimtojo Yaotsu miesto valdžia.
Nacionalinis Japonijos UNESCO komitetas išrinko „Sugiharos sąrašą“ kandidatu UNESCO registrui „Pasaulio atmintis“. „Sugiharos sąrašas“ – tai Ch.Sugiharos įrašai apie išduotas tranzitines vizas į Japoniją.
1939–1940 metais Japonijos imperijos vicekonsulu Kaune dirbęs Ch.Sugihara nuo pražūties išgelbėjo daugiau kaip 6000 Lietuvos ir Lenkijos žydų – jiems išdavė tranzitines vizas, kurios dar vadinamos „gyvenimo vizomis“.
Prieštaringai vertinamas Lietuvos karininkas Jonas Noreika nedalyvavo žydų žudynėse Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais, bet okupacinė nacių valdžia jį buvo įtraukusi į su žydų izoliavimu susijusių reikalų tvarkymą, teigia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras.
Tokią pažymą centras parengė po to, kai grupė žinomų visuomenės veikėjų paragino nukabinti paminklinę lentą J.Noreikai nuo Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos, teigdami, kad jis kolaboravo su naciais vokiečių okupacijos metais. Lenta karininkas pagerbiamas kaip su sovietų okupacija kovojęs rezistentas.
„(…) vokiečių okupacijos laikotarpiu Jonas Noreika nėra dalyvavęs žydų masinėse naikinimo operacijose Telšių ir Šiaulių apskrityse“, – rašoma viešai paskelbtoje pažymoje, kuri adresuota Vyriausybės kancleriui, Vilniaus merui ir bibliotekos direktoriui.
„Taip, tas kūrinys tikrai skirtas mano dukrai“, – patvirtina profesorė Irena Veisaitė. Lygiai tiek – pačiai profesorei. „Bet nežinau, ar verta tai skelbti, – iškart priduria ji. – Kažkaip pats kompozitorius to nelabai viešina.“ Lzinios.lt susisiekė su Arvo Pärto centru Estijoje, saugančiu, kaupiančiu ir tyrinėjančiu kompozitoriaus palikimą. Jie patvirtino, kad tai nėra paslaptis. Beje, centro pastatas – Aliina House – pavadintas tokiu pat vardu, kaip ir dedikuotasis kūrinys. Arvo Pärto centras įsikūręs netoli Talino (35 kilometrai), Laulasmaa vietovėje, pušyne netoli jūros.
32-ejų Kobis Tzafriras sugalvojo puikų planą, kaip išspręsti Izraelio ir Palestinos konfliktą. Tel Avive įsikūrusiame savo restorane „Hummus Bar“ humusui – populiariam Vidurio Rytų užkandžiui – jis taiko 50 proc. nuolaidą, jeigu jį drauge valgo arabai ir žydai. Kobis teigia, kad sužinoję apie taikos akciją, paskelbtą prieš kelias savaites, į jo restoraną užsuka daug arabų ir žydų. „Jeigu kas nors ir gali suvienyti žmones, tai – humusas“, – mano restorano savininkas. Pasak Kobio, į jo įstaigą užsukantys žmonės labai giria nuolaidos idėją ir tai, ką ji simbolizuoja. Pats jos sumanytojas sako norėjęs parodyti pasauliui, kad tikrai ne visi arabai ir žydai palaiko regione šėlstantį smurtą.
Lietuvos žydų studentų sąjunga 2015 spalio 23d. penktadienį prisijungė prie pasaulinės iniciatyvos “The Shabbos Project” ir kartu su visu pasauliu šventė Šabą. Mėginome padėti į šalį savo telefonus ir bent trumpam atsijungti nuo išorinio pasaulio bei pabūti vieni su kitais kartu kaip šeima. Daugiau nei keliasdešimt jaunuolių sugužėjo į košerinį restoraną Rishon“
Taip pat prie mūsų prisijungė ir buvęs Oxfordo profesorius bei Rabinas iš New Yorko, atvykęs į Lietuvą savaitgaliui pasisvečiuoti. Kadangi stengėmės laikytis Šabo, nesifotografavome, bet pasidalinsime keliais dalyvavusių jaunuolių įspūdžiais:
Karolina Adelbergytė:
Manau, jog šis projektas yra nuostabus, jame susipina vienos seniausių ir giliausių tradicijų su šiuolaikinio pasaulio atspindžiais. Buvo labai jauku, šilta ir sava. Nuo dūzgiančių diskusijų iki šventos tylos – buvo visko. Svarbu bent retkarčiais stabtelėti, apsidairyti ir pamatyti žmones, esančius šalia, atrasti juos ir pasigrožėti. Šis vakaras ir buvo apie tai.
Tomas Levi Starkevičius:
Sveiki visi, lankantys Dubi Mišpacha klubą!
Norime informuoti, kad šį šeštadienį, lapkričio 7 d. užsiėmimai su vaikučiais nevyks, kadangi būsiu išvykusi į Šeimų stovyklą Birštone.
Lauksime Jūsų ateinantį šeštadienį, lapkričio 14 d.
Iki susitikimo!
Alina
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžiai užjaučia „Kogalymavia“ 9268-ojo reiso katastrofos aukų artimuosius ir visus Rusijos žmones. Mintimis esame kartu su Jumis.
Per nacių okupaciją Holokaustas Lietuvoje vyko ypatingai žiauria forma.Tarpukario Lietuvoje gyveno apie 250 000 žydų piliečių ir tik apie 5 tūkstančiai išgyveno. Tačiau net ir tokiomis barbariškomis aplinkybėmis buvo drąsių žmonių, kurie neprarado žmoniškumo ir tiesė pagalbos ranką tiems, kuriuos reikėjo gelbėti. Gelbėtojams – Pasaulio Teisuoliams laikas – negailestingas, šiandien gyvų Lietuvoje liko apie 100. Jie yra didvyriai, gresiančio mirtino pavojaus sau ir savo šeimos nariams akivaizdoje, šie žmonės padėjo draugams ir kaimynams žydams pasislėpti, suteikė pastogę, rūpinosi jais, maitino.
Nemažai gelbėtojų šiandien gyvena sunkiai, jiems patiems reikia pagalbos. Lietuvos žydų bendruomenė ir Maltos ordinas siekia padėti šiems didvyriams senatvėje. Labdaros koncerto metu organizuojamas lėšų rinkimas specialiam “Maisto į namus” ir individualios gelbėtojų namų priežiūros projektui.
Labdaros koncertas vyksta lapkričio 2d. Miunchene, Karališkoje Rezidencijoje. Bus atliekami Mocarto ir Šuberto kūriniai.
Programoje numatyta, kad į susirinkusius kreipsis Faina Kukliansky, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė, Christian Freiherr von Bechtolsheim, Maltos ordino ambasadorius, Dr. Šarlotė Knobloch, Miuncheno ir Aukštutinės Bavarijos žydų bendruomenės prezidentė, Deividas Matulionis, Lietuvos ambasasdorius Vokietijoje.
Bus skaitoma Holokaustą išgyvenusio Seneko Rosenblumo knyga. Jį per Holokaustą spintoje slėpė krikščionių šeima. Autorius parašė knygą ,,Berniukas spintoje”.
Fotografijas kūrė Rimantas Dichavičius kurtos ( 1963 – 1965). Kapinės buvo sunaikintos 1965m.
Antkapiai virto statybine medžiaga, o apie 10 ha žemės per kelis dešimtmečius užžėlė mišku. Prieš kelia mėnesius prasidėjo kapinių teritorijos tvarkymas, kuriame dalyvauja Pavilnio regioninio parko darbuotojai ir daug savanorių talkininkų.
Šiomis dienomis R. Dichavičiaus fotografijos eksponuojamos Lietuvos žydų bendruomenėje Vilniuje, Pylimo 4.
Autoriaus anotacija
Ši paroda – tik aidas tik šešėlis, tik menki trupiniai To, ko jau nebėra. Šiandien neberasime ant šių jaukių nugludintų Vilniaus kalvelių nei vieno akmens iš tų šimtų ir tūkstančių ten sergėjusių mirusių dvasią Vilniaus žydų kapinėse. Jie visi virto skalda, tiltų ir namų pamatais, laiptais… – vienu mirksniu,- po nematomos rankos slaptos plunksnos brūkštelėjimo. Tai įvyko 1965 metais – ramiai, tyliai – kaip visi atlikti juodieji darbai. Šios fotografijos buvo darytos net nenujaučiant tuo metu , kad kiekvienas žvilgsnis per objektyvą taps vieninteliu vaizdžiu liudijimu, atminties matomu kristalu, skaudžiu dokumentu.
Atsigręžus atgal ir žiūrint į šiuos paveikslus supranti, kad jie patys tapo Paminklu buvusiems.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius spalio 30 dieną Vilniuje priėmė Lietuvoje viešintį Japonijos Gifu prefektūrosUžsien gubernatorių Hadžimę Farutą (Hajime Furuta). Svečias pristatė Japonijos teikiamą paraišką UNESCO dėl žymiojo Japonijos diplomato Čijunės Sugiharos veiklos dokumentų įtraukimo į UNESCO Pasaulio atminties registrą.
„Lietuva yra pasirengusi prisidėti prie šios gražios iniciatyvos ir kartu su Japonija ieškoti galimų bendradarbiavimo formų“, – sakė L. Linkevičius.
Į Lietuvą atvyko ir šios iniciatyvos autorius, Gifu prefektūros Jaotsu miesto, kuriame gimė ir augo Č. Sugihara, meras Šingo Akatsuka (Shingo Akatsuka). Šiame mieste veikia šiuolaikiškas memorialinis muziejus, kuriame daug vietos skirta Lietuvai ir Kaunui.
Izraelio policija penktadienį pašovė du palestiniečius, kurie esą kėsinosi peiliais subadyti pareigūnus viename patikros poste okupuotame Vakarų Krante. Vienas iš įtariamųjų mirė nuo patirtų sužeidimų.
„Abu teroristai atvažiavo į ta vietą motociklu, ginkluoti peiliais“, – policijos atstovas Micky Rosenfeldas rašo savo „Twitter“ žinutėje, pridūręs, kad vienas užpuolikas buvo nušautas, o kitas – sužeistas ir sučiuptas.
Naujausia iš tokio pobūdžio atakų įvyko patikros poste Nabluso miesto prieigose Vakarų Krante, kur pastaruoju metu suintensyvėjo smurtas, rugsėjį pirmiausiai įsiplieskęs Jeruzalėje.