Geros valios fondas ir Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės technologinė mokykla lapkričio 13 d. kviečia į konferenciją, skirtą visuomeninio veikėjo, žymaus gydytojo Š. A. Mero 150-mečio minėjimui. Renginį remia Geros valios fondas.
Įžymus Lietuvos gydytojas Šachnelis Abraomas Meras gimė Panevėžyje. Baigė kaimo gimnaziją, studijavo mediciną Maskvos universitete. Gydytojo karjerą pradėjo Ukrainos Černigovo gubernijoje. Nuo 1891 m. dirbo Lietuvoje: iš pradžių Pasvalyje, nuo 1914 m. – Panevėžyje.
Paskutinę pastelės parodą esu surengęs prieš ketverius metus. Tuomet rašiau, kad “turiu dvi mylimas – tapybą ir pastelę“.
Peržvelgęs savo kūrybinę chronologiją pastebėjau, kad pastelės techniką pradėjau domėtis ir ją įvaldyti kiek vėliau negu tapyti: kažkur prieš 25-eris metus (tapau, kaip žinia, jau 35-eris). Pirmieji darbai atlikti kreidine pastele: “Karalienė”, “Liūdna dama” (abu 1990 m.), tuomet, pamenu, mane sužavėjo technikos lengvumas, atsipalaidavimo, neužbaigtumo galimybės.
BNS
Izraelio užsienio reikalų ministerija (URM) pareiškė nedalyvausianti keliuose planuotuose susitikimuose su ES pareigūnais, kai Bendrija trečiadienį pranešė nusprendusi specialiai ženklinti produktus, importuotus iš žydų nausėdijų okupuotose palestiniečių teritorijose. „Dėl pastarojo ES sprendimo Izraelis suspenduoja dialogą su ES įvairiuose forumuose, kurie turėjo įvykti pagal planą artimiausiomis savaitėmis“, – sakoma URM pranešime. Kiek anksčiau Izraelis jau griežtai smerkė šį ES sprendimą kaip politiškai motyvuotą, bet dabar derybų suspendavimas yra pirma konkreti į prekių ženklinimą atsakanti priemonė.
Su liūdesiu ir užuojauta artimiesiems pranešame, kad lapkričio 12d. mirė Abramas Leščius. Skaudi netektis Lietuvos žydų bendruomenei. Netekome nuoširdaus protingo žmogaus, ilgamečio Vilniaus Choralinės sinagogos minjano gabajaus. (1932 04 18 – 2015 11 12)
Abramas bus laidojamas pagal žydų tradicijas. Laidojimo ceremonija prasidės lapkričio 13d. 11val. Vilniaus Žydų kapinėse, Sudervės kelias 28. Norintys atsisveikinti, gali susirinkti prie LŽB bendruomenės Pylimo 4 , 10.30 val. Bus autobusas.
© www.lzb.lt
Abramas Leščius Chaimo sūnus visuomet pabrėždavo, kad jis iš Raseinių.
– Aš – raseinietis. Mama važiavo mane gimdyti į Kauną pas gydytoją Levitaną. Visos žydės pas jį gimdydavo. Taip mama pasakojo. Mūsų giminės šaknys buvo Sedoje ir Mažeikiuose. Ten nuo seno gyveno mano proseneliai, seneliai ir močiutės, skaičiuoti galima šimtmečiais. O aš su tėvais Raseiniuose gyvenau iki 1941 birželio 14d. Tą dieną mūsų šeimą ištrėmė rusai sovietai. Kodėl išvežė? Mano tėvas dirbo vadinamu tarpininku ruošėju, važinėdavo pas ūkininkus, supirkdavo linus, įvairius grūdus. Po to su mašina veždavo į Klaipėdą bagotam žmogui, kuris viską iš jo nupirkdavo. Tėvas išmaitino visą šeimą. Mes augom trys vaikai: aš ir dvi seserys. Mama nedirbo. Nebuvom turtingi, gyvenom vidutiniškai. Prisimenu, pas mus kieme buvo sinagoga, į kurią aš su tėvu eidavau. Tėvas buvo geras žydas, vadinasi, kad jis širdyje buvo žydas, visuomet padėdavo pinigais, jei kas paprašydavo, meldėsi sinagogoje, laikėsi šabo. Mamos tėvas buvo rabinas Sedoje, todėl ji buvo labiau tikinti. Prisimenu, kad eidami į sinagogą, su tėvu užeidavom į karčiamą, kai tėvas išlenkdavo stikliuką, mama labai supykdavo. Tėvelis pasakojo, kad Raseiniuose buvo žmogus, kuris sakydavo: negeri žydai, gal jis ir įskundė, todėl mus ir išvežė. Raseiniuose prieš karą gyveno daug žydų.
foto: www.lrytas.lt
Apie bombą keleiviniame lėktuve pirmi viešai prabilo JAV ir Jungtinės Karalystės pareigūnai. Tačiau, kaip dabar aiškėja, Sinajaus pusiasalio džihadistų komunikacijas pirmiausiai perėmė Izraelio žvalgyba. Tuo metu Rusija, kuri visuomet giriasi savo slaptosiomis tarnybomis, tylėjo.
Kaip sekmadienį pranešė JAV žiniasklaida, su organizacija „Islamo valstybė“ susijusių kovotojų pokalbius perėmė ir su Amerikos bei Jungtinės Karalystės slaptosiomis tarnybomis pasidalino Izraelio žvalgyba.
Jeruzalės perimtos komunikacijos sustiprino įtarimus, kad oro linijų „Kogalymavia“ orlaivyje buvo paslėptas sprogstamasis įtaisas.
Mieli draugai!
Kviečiame Jus į edukacinę judaizmo konferenciją MINI LIMMUDĄ 2015,
kuri vyks gruodžio 11-13 d. viešbutyje VILNIUS GRAND RESORT
MINI LIMMUDAS ::
DĖMESIO, vietų skaičius ribotas!
REGISTRACIJA IR BILIETŲ PARDAVIMAS
Lapkričio 11,12,13 dienomis nuo 18.00 iki 19.30 val. vyks registracija ir bilietų pardavimas:
– šeimoms su mokyklinio amžiaus vaikais
-jaunoms šeimoms
-jaunimui nuo 18 m.
Lapkričio 16 d. nuo 17-19 val. registracija ir bilietų pardavimas visiems bendruomenės nariams (jei liks laisvų vietų)
Registruojantis prašome turėti galiojantį asmens dokumentą.
Mini Limmudo KAINOS:
Suaugusiam dalyviui 85 eur
Vaikui nuo 0 iki 5 m. – NEMOKAMAI
Vaikui nuo 5-13 m. – 25 eur
Dalyvavimas be apgyvendinimo – 60 eur
Papildoma informacija:
Projekto koordinatorė Žana Skudovičienė
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė liūdi dėl penktojo Izraelio prezidento Yitzhako Navono mirties. Daug žydų visame pasaulyje jį prisimena su pagarba kaip protingą intelektualą, išmintingą, atsidavusį valstybei ir žmonėms lyderį. Izraelis neteko dar vieno savo garsaus sūnaus – didžiavyrio . Lietuvos žydai reiškia gilią užuojautą prezidento Yitzhako Navono šeimai.
Aut.Rasa Pakalkienė
lzinios.lt
Žydų vaikams gyvenimą ir ateitį dovanojo žmonių gerumas bei meilė. Paslapčia ir rizikuojant iš Kauno geto išnešti mažyliai buvo priglobti, vėliau užauginti įtėvių arba tėvų, kuriems pavyko likti gyviems. Pusė šimto tokių jautrių istorijų sudėta į knygą „Išgelbėti bulvių maišuose“, Izraelyje išleistą hebrajų, Jungtinėje Karalystėje – anglų, mūsų krašte – lietuvių kalba. Šiuos prisiminimus surinko ir parengė buvęs geto vaikas, gydytojas Jakovas Zilbergas, kuris pristatyti knygą Lietuvoje atvyko iš Izraelio. Knygos „Išgelbėti bulvių maišuose“ pristatymas vyko Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje. Jos vadovas Žilvinas Beliauskas leidinį vadino įspūdingu. „Tai knyga apie ypatingus vaikus ir apie ypatingą bendruomenę“, – sakė jis. Susirinkusiems parodyta ištrauka iš Sauliaus Beržinio filmo „Neparašytas Judelio dienoraštis“ ta pačia – Kauno geto vaikų tema. Apie knygą „Išgelbėti bulvių maišuose“ pasakojęs jos sudarytojas J. Zilbergas pats gimė gete, iš kurio buvo slapta išneštas ir išgelbėtas. Vėliau jis baigė Kauno medicinos institutą, dirbo laivo gydytoju. Dabar J. Zilbergas – žinomas Izraelio gydytojas, dirbęs ir medicinos įstaigų vadovu. Sumanymas – palikti prisiminimus vaikams J. Zilbergas pasakojo ilgai manęs, jog gyvenime nieko nereiškia faktas, kad jis yra geto vaikas. Jo šeimoje ir tarp bičiulių buvo vengiama kalbėti Holokausto tema.
Vilnius, lapkričio 9 d. (BNS). Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky prieštaringu pavadino Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vertinimą dėl Lietuvos karininko Jono Noreikos veiklos Antrojo pasaulinio karo metais.
Centras spalio pabaigoje paskelbė, kad J.Noreika nedalyvavo žydų žudynėse Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais, bet okupacinė nacių valdžia jį buvo įtraukusi į su žydų izoliavimu susijusių reikalų tvarkymą.
„Mums, Lietuvos žydų bendruomenei, atrodo, kad toks Jono Noreikos veiksmų vertinimas yra labai prieštaringas“, – sakoma F.Kukliansky paskelbtame pareiškime.Jos teigimu, „žydų varymas į getus, ar bet koks kitas „izoliavimas“ arba „su izoliavimu susijusių reikalų tvarkymas” ir yra žydų naikinimas“.
Gerbiamieji Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės nariai,
Lapkričio 7 d., sulaukęs 94-erių metų, mirė buvęs Izraelio prezidentas Icchakas Navonas (Yitzhak Navon).Nuo 1978 iki 1983 m. jis buvo šalies prezidentu, o vėliau ilgą laiką dirbo Izraelio švietimo ministru. Norinčius pasirašyti užuojautų knygoje, kviečiame atvykti į Izraelio Ambasadą, Konstitucijos pr. 7, Vilniuje:
Šiandien, lapkričio 09 d. 14:00 iki 16:00,
Antradienį, lapkričio 10 d. 10:00 iki 12:00 ir 14:00 iki 16:00,
Trečiadienį, lapkričio 11 d. 10:00 iki 12:00 ir 14:00 iki 16:00.
Embassy of Israel to Lithuania,Konstitucijos pr. 7, LT-09308,Vilnius, Lithuania
Tel.: +370-5-2502502
E-mail: ambassador-sec@vilnius.mfa.gov.il
Icchakas Navonas ilgus metus buvo visuomeniniu bei politiniu veikėju ir nuolat rašė, pagrindine savo rašinių tema laikydamas sefardų ir mizrachi žydų kultūrinio paveldo išsaugojimą. 1978 metais jis buvo išrinktas 5-uoju Izraelio valstybės prezidentu. Šiame poste jis tarnavo iki 1983 metų.
Kadencijos metu jis tiesė tiltus tarp Izraelio etninių grupių, religinių žydų ir pasauliečių, sefardų ir aškenazių, kairiųjų ir dešiniųjų, žydų ir arabų, ir siekė nuraminti įtampą, kilusią dėl žydų nausėdijų Sinajaus pusiasalyje iškelimo, vykdant taikos sutarties su Egiptu sąlygas.
Vienu ryškiausių jo kadencijos įvykių tapo jo valstybinis vizitas į Egiptą 1980 m. prezidento Anwar Sadat kvietimu. Jis padarė didžiūlį įspūdį šeimininkams laisvai kalbėdamas arabiškai, tokiu būdu suartindamas žydus ir arabus bei parodydamas, jog izraeliečiai ir žydai nėra regiono svetimšaliai.
Užbaigęs prezidento kadenciją, jis sugįžo prie visuomeninės bei politinės veiklos. Savo ilgos karjeros metu jis buvo Ministro Pirmininko kabineto vadovu, Švietimo Ministru, buvo išrinktas Kneseto nariu bei Sionistų Vykdomojo Komiteto Pirmininku.
Prezidentas Reuvenas Rivlinas (Reuven Rivlin), pareikšdamas užuojautą dėl 5-ojo Izraelio prezidento Icchako Navono mirties, lapkričio 7 d. sakė: „Icchakas buvo dvasios ir ryžto žmogus, kuris petis petyn su Ben-Gurionu statė Izraelio valstybės pamatus, ir sukurė vieną reikšmingiausių žydų ir Izraelio kultūros veikalų – Bustan Sefardi („Sefardų sodas“), tapusį Izraelio kultūriniu monumentu.”
Visuomenė atsisveikino su amžinatilsiu prezidentu Prezidentinėje rezidencijoje Jeruzalėje.
Jauni Lietuvos žydai nusprendė, kad metas pasakyti GANA-Nebetylėsim. Reguojant į pažymą, kurią pateikė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras apie Jono Noreikos veiklą nacių okupuotoje Lietuvoj, organizuota akcija prie Vrublevskių bibliotekos.
JAV Atstovų rūmai vienbalsiai priėmė rezoliuciją, raginančią JAV administraciją paskatinti Europos valstybių vyriausybes imtis veiksmų, kurie užtikrintų žydų bendruomenės saugumą jų šalyse.
Rezoliuciją pristatė respublikonas Chrisas Smithas, ji buvo priimta vienbalsiai. Ch.Smithas vadovauja Helsinkio komisijai, kuri yra viena iš Kongreso institucijų, kontroliuojančių, kaip laikomasi žmogaus teisių kitose valstybėse.
Rezoliucija, kurią palaikė 89 rėmėjai, ragina JAV administraciją skatinti Europos vyriausybes, teisėsaugos institucijas ir tarptautines organizacijas oficialiai bendradarbiauti su žydų bendruomenių grupėmis, stiprinti krizių prevenciją, būti pasiruošusiems atsakyti į antisemitinius išpuolius.
Kai kuriose Europos šalyse nuo 2013 m. smurtinių antisemitinių išpuolių skaičius išaugo nuo 100 iki 400 procentų,- teigiama Ch.Smitho pareiškime.”Žmogžudystės Paryžiuje, Kopenhagoje ir kitur mums priminė, kad yra ir tokių, kuriuos motyvuoja antisemitizmas ir jie pasiryžę žudyti.”
Tarp JAV žydų bendruomenių, patvirtinusių rezoliuciją, yra Didžiųjų Amerikos žydų organizacijų Pirmininkų Konferencija, Šiaurės Amerikos žydų federacijų konferencijos, Amerikos žydų komitetas, Lyga prieš šmeižtą, Stačiatikių sąjunga, Saugios bendruomenės tinklas ir Simono Wiesenthalio centras.
Tėvai ir pedagogai dažnai susiduria su vaikais, kuriuos sunku mokyti ir kurie negali sukaupti dėmesio ar susikoncentruoti. Tokiais atvejais į pagalbą pasitelkiami specialistai – psichologai, socialiniai darbuotojai. Tačiau neretai patys tėvai nežino tam tikrų taisyklių, kaip reikėtų tinkamai bendrauti su augančiomis ir besiformuojančiomis asmenybėmis.
Bendravimo paslaptis atskleidė kelioms dienoms į Lietuvą iš Izraelio atvykusi vaikų ir suaugusiųjų, turinčių mokymosi negalią edukologijos mokslų daktarė ugdymo plėtros asociacijos „Nitzan“ vykdomoji direktorė Maly Danino.
Efektyvaus dialogo paslaptis
Dalinamės puikiomis nuotraukomis iš Gesher klubo kelionės – Talinas Ryga 2015
Dėkojame Robertui Skalskiui, kad fiksavo gražiausius kelionės momentus.
>> Nuotraukos
Lietuvos žydų bendruomenė reaguoja į pažymą, kurią pateikė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras apie Jono Noreikos veiklą nacių okupuotoje Lietuvoj. Su šia pažyma gali susipažinti visi LGGRTC tinklapyje: >> Pažyma
LIETUVOS ŽYDŲ (LITVAKŲ) BENDRUOMENĖ:
>>DĖL Lietuvos kariuomenės karininko kpt. Jono Noreikos veiklos II-ojo Pasaulinio karo metais
2015 m. lapkričio 6 d.
ve.lt
Aviakompanija “Ryanair” Kauno oro uoste ketvirtadienį pristatė pirmąjį skrydį į Eilatą. Keleiviai iš Kauno į Eilato Ovdos oro uostą (Izraelis) bus skraidinami du kartus per savaitę žiemos sezono metu.
“Džiaugiamės pristatydami naują maršrutą iš Kauno į Eilatą (Izraelį), kuris bus vykdomas du kartus per savaitę žiemos sezono metu. Naujojo maršruto iš Kauno į Eilatą pristatymo proga siūlome bilietų akciją skrydžiams nauju maršrutu nuo 14.99 euro į vieną pusę. Pasiūlymas galioja įsigyjant bilietus iki 2015 m. lapkričio 7 d. vidurnakčio skrydžiams lapkričio, gruodžio ir sausio mėnesiais”, – sakė “Ryanair” pardavimų ir marketingo vadybininkė Lietuvai Arūnė Jaraitė.
Tel Avive, Lietuvos Respublikos ambasadoje lapkričio 6d. įvyko Izraelyje gyvenančių litvakų – kultūrininkų, menininkų susitikimas su Kultūros ministru Šarūnu Biručiu, ambasadoriumi Edminu Bagdonu, kultūros ataše Saulium Pilinkum.
Susitikime dalyvavo : Viačeslavas Ganelinas, Julia Ganelina, Dodydas Zundelovičius, Gregorijus Zundelovičius, Ania Zundelovičiūtė, Tamara Garon, Milda Rūkaitė, Leo Ray.
