Klaipėdos žydų bendruomenės nariai drauge uždegė pirmąją Chanukos žvakę. Daugiau nei 100 žmonių džiaugėsi klezmerių muzikantais, atvykusiais iš Minsko, “ANAVIM band” ir choreografine grupe “AishhAim”. Vaikai gavo Chanuka gelt (Chanukos ,,auksas“).
Akimirkos http://www.lzb.lt/klaipedos-zydu-bendruomene-svencia-chanuka/
lrytas Stilius Aut.Daiva Kaikarytė
Draugystė tarp įvairių tautų netgi šiais moderniais laikais yra tik svajonė. Tai dar beveik prieš tris dešimtmečius pranašiškai numatė Lietuvos ir Izraelio džiazo muzikantas, kompozitorius Viačeslavas Ganelinas (70 m.), todėl išvyko į Tel Avivą. Bet siautulingosios „Velnio nuotakos“ žavesys ir virpulingas žvaigždės pasirodymo laukimas gerbėjų širdyse liko.Geriausias Rytų Europoje – taip Ganelino trio apibūdina net jauni džiazo gurmanai, nors V.Ganelino sumanymas garsėjo praėjusiame amžiuje. Gerą dešimtmetį nebuvo geresnių, nei progresyvų džiazą sumanęs su kolegomis groti V.Ganelinas.
Ir dabar, kai jis kartkartėmis apsilanko su muzikiniais sumanymais Lietuvoje, koncerto metu justi įtampa – veikia žvaigždės aura ir mintis, kad galbūt tai paskutinis koncertas – keliauti per jūras marias bėgant laikui vis sudėtingiau
Skatykite daugiau:
Registracija ir daugiau informacijos: lauras@lzb.lt – registruodamiesi prašome atsiųsti savo CV ir trumpai aprašyti savo motyvaciją, į kurią atsižvelgsime rinkdami pirmąją kursų dalyvių grupę. Kursų data bus patikslinta susirinkus dalyvių grupei.
*10 darbo dienų arba 20 pusdienių (2 kursai)
. Taip pat renkamos kompiuterinio raštingumo pagilinimo kursų grupės – jų metu susipažinsite su Google produktais, reikalingais efektyviam, produktyviam ir saugiam darbui internete.
Taip pat išmoksite be rūpesčių naudotis elektronine bankininkyste, o konsultacijų metu galėsite užduoti bet kokį jums rūpimą klausimą, susijusį su naudojimusi kompiuteriu.
Kursų laikas bus patikslintas susirinkus dalyvių grupėms.
Registracija ir daugiau informacijos: valentin.baltija@gmail.com
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė susirinko į Vilniaus Choralinę sinagogą uždegti pirmosios Chanukos žvakutės ir pasivaišinti šventės skanėstais. Šventėje dalyvavo Izraelio ambasadorius A.Maimon ir visi ambasados darbuotojai, taip pat Izraelio Garbės konsulas V.A. Bumelis, Šaulių sąjungos atstovai ir kiti garbūs svečiai. Visus susirinkusius pasveikino rabinas Sh.D. Izakson. Pirmąją žvakutę uždegė bendruomenės pirmininkė F.Kukliansky, o antrąją – ambasadorius A. Maimon. Sinagogoje skambėjo nuotaikinga tradicinė žydų muzika.
Fotografavo Milda Rūkaitė
Sekmadienio vakarą (gruodžio 6 d.), prasidėjus Chanukai – žydų šviesos šventei, Izraelio prezidentas R.Rivlinas išplatino pranešimą viso pasaulio žydų bendruomenėms. Žemiau pateikiamas pranešimo tekstas.
,,Mano brangūs broliai ir seserys, esantys Izraelyje bei visame pasaulyje. Per Chanukos šventę mes stovime apsupti šviesų, žiūrime į jų švytėjimą, ir kartu dainuojame „Maoz Tzur“, dainą apie iššūkius, su kuriais praeityje susidūrė žydų tauta. Mes švenčiame mūsų žmonių pergalę ir mūsų tikėjimą, nepaisydami visų sunkumų. Mes švenčiame laisvę, kuri buvo iškovota tomis dienomis, ir kuria mėgaujamės šiandien Izraelyje – žydų tautos namuose. Tai nėra sutapimas, kad Izraelio vyriausybės simbolis yra Menora – žydų nepriklausomybės simbolis, kuri nušviečia mūsų kelią. Su kiekviena karta mes turime rasti šį kelią, stiprinti ryšį tarp viso pasaulio žydų, perduoti ir aukštai laikyti laisvės deglą. Nešti šviesą ten, kur dominuoja tamsa. Lygiai taip, kaip didvyris Makabėjus. Menoros šviesa įkvepia ir mus visus.
Šiandien neapykanta ir terorizmas kelia grėsmę visam pasauliui. Šių grėsmių akivaizdoje, mes turime būti tvirti ir stiprūs kaip uola, kaip „Maoz Tzur“, tikėkime laisve, teisingumu, laikykimės savo tradicijų bei demokratijos vertybių. Kai vėl susitiksime su savo šeima ir bendruomene, pažvelgime į nuostabias šviesas, melskimės, kad visi prisimintume, kas mus sieja, taip pat mūsų visų svarbų vaidmenį patiems būti tautos šviesa.
Mūsų mintys šiuo metu, žinoma, yra su tais, kurie šventes švenčia skaudančia širdimi; su sužeistaisiais ir tomis šeimomis, kurios per Izraelyje ir visame pasaulyje nuvilnijusių teroro išpuolių bangą prarado savo artimuosius. Jiems, ypatingai, ir visai žydų tautai, aš linkiu labai laimingos Chanukos. Shalom iš Jeruzalės.”
Sveikinimo vaizdo įrašą galite peržiūrėti čia:
www.youtube.com/watch?v=WKhtyRL5z4g&feature=youtu.be,%20and%20the%20text%20is%20below,
RIMGAILĖ KASPARAITĖ
Naujos rašytojo Sauliaus Šaltenio knygoje „Žydų karalaitės dienoraštis“ anotacijoje pateikiama, jog tai romanas apie žydų mergaitės Esteros Levinsonaitės gyvenimą Lietuvoje karo ir pokario metu jaunų įsimylėjėlių šeimoje. Mergaitė, atsidūrusi, mylinčių lietuvių šeimoje, gauna nepaprastą dovaną – kitos mergaitės gyvenimą, ji tampa Eliza, jai nudažomi plaukai, aprangą išryškina nacistinės Vokietijos ženklelis. Mergaitė kiekvieną kartą ne tik kitiems, tačiau ir sau pati kartoja, kad ji Eliza. Estera tarsi žūva kartu su visais likusiais žydais genocido metu. Ji atgimsta kaip lietuvių karalaitė, kaip Eliza. Deja, po kiek laiko laimingas gyvenimas vėl sudrumsčiamas tikrovės, tarpduryje stovi jau ne vienas, bet penki žydai, kurie tiki, jog mokytojo Vlado durys jiems atviros. Žinoma, taip ir atsitinka, jog viena didelė šeima, žydų ir lietuvių, gyvena po vienu stogu, kvėpuoja, tuo nevilties ir blogio pritvinusiu oru.
Visais laikais atsirasdavo žmonių, kurie sugebėdavo prisitaikyti, tapti tais, kurių reikalauja sistema ar valdžia. Knygoje galime įžvelgti ne vieną tokį veikėją, kuris savo silpnumą išreiškia prisidengdamas brutalia jam suteikta, jėga. Nacistinės Vokietijos režimo nurodymu vykdo žydų genocidą, vėliau atgailauja ir tampa komunistų partijos nariu. Tų veikėjų istorijas galime pabaigti ir patys. Galbūt tas pats žmogus atgailaus jau ir laisvoje Lietuvoje, taps aršiu laisvės gynėju, užims aukštą postą, ir visa jo istorija tarsi nublanks prieš jo charizmą, jėgą ir valdžią. O štai tie žmonės, kurie išmaitino ne vieną nukentėjusįjį, kurie nepasidavė ir neišdavė savo tautos kankinimų metu – tiems užteks paminėjimo, vienos ar kitos gėlės, o galbūt perdėm herojiško dokumentinio filmo.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky 2015 m. lapkričio viduryje lankėsi Tokijuje, Japonijoje, kur dalyvavo Lietuvos Ambasados renginyje, skirtame paminėti legendinį diplomatą Čijunę Sugiharą.
Jo metu gausiai susirinkusiai japonų publikai buvo pristatytas Pasaulio Tautų Teisuolio, savo humanitarinę misiją vykdžiusio Kaune, paveldas Lietuvoje, aptartos tolesnės Č. Sugiharos įamžinimo galimybės ir bendradarbiavimas. Taip pat japonų auditorijai buvo pritatyta Lietuvos žydų bendruomenė, daugeliui japonų nepažįstamas, tačiau didelį įspūdį palikęs, litvakų kultūrinis-intelektualinis paveldas bei skaudžios Holokausto netektys. Renginys sulaukė didelio susidomėjimo, jame dalyvavo ir Japonijoje gyvenantys ir dirbantys žydai. Prieš renginį LŽB Pirmininkė davė interviu vienam didžiausių Japonijos laikraščių Asahi Shimbun – žurnalistus ypač domino Pirmininkės šeimos istorija, jos Holokausto išgyvenimai bei susidarytas įspūdis apie Japoniją.
Taip pat Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė turėjo galimybę paviešėti Tokijo sinagogoje, susipažinti su Japonijos žydų bendruomene, kuriai vadovauja tolimų litvakiškų šaknų turintis pirmininkas Phillip Rosenfeld. Nedidelė, tačiau aktyvi Japonijos žydų bendruomenė turi apie 1000 narių. Dauguma jų – Pietų Afrikos žydai.
Lietuvos žydų bendruomenė vertina Japonijoje užmegztus kontaktus, kurie, tikimąsi, padės puoselėti Č. Sugiharos atminimą Lietuvoje ir Pasaulyje, įtraukiant Č. Sugiharos visas į UNESCO paveldo registrą, stiprins kultūrinius-socialinius ryšius tarp diasporos žydų.
Nuoroda į Japan Times: http://www.japantimes.co.jp/multimedia/2015/11/27/images/times-gallery/november-28-2015/#.VmMROVgrLIW
JAUNIMĄ NUO 18M. KARTU PRALEISTI PIRMĄJĮ CHANUKOS ŠVENTINĮ VAKARĄ VIENINTELIAME KOŠERINIAME RESTORANE RIŠON.
Vakaro pradžia 19:00 val.
Kaina dalyviams: esantiems LŽB/VŽB nariu ir užpildžiusiems anketą ( http://goo.gl/XzXthr ) :
3,5 eur, o ne bendruomenės nariams – 5 eur renginio dieną mokant, o iš anksto neužsiregistravus – 5 eur LŽB/VŽB nariams ir 7 eur ne bendruomenės nariams.
Registracija: natkusv@gmail.com (nurodyti savo vardą, pavardę, jei esate veganas arba vegetaras, telefono numerį bei žmonių skaičių)
Dalyvių skaičius RIBOTAS, šį kartą papildomų kėdžių nevešime.
Pasiteiravimui: 869227326
Taip pat dėkojame visiems nelikusiems abejingais ir jau paaukojusiems nebedėvimus rūbus Tai Jūsų paskutinė galimybė paaukoti nebenešiojamus rūbus arba tvarkingus daiktus socialinio centro globotiniams.
Juos palikite prie apsauginio esančiose kartoninėse dėžėse iki kitos savaitės pabaigos!!! Chanuka – stebuklų metas, todėl nepamirškite Chanukos gelt tradicijos.
Palangos jūroj“, „Aš myliu vasaros rugiagėles”, „Elyte, tu meili“- šias ir kitas Danieliaus Dolskio dainas žino net ir tie, kurie nelabai domisi populiariąja muzika. D. Dolskis gimė Vilniuje, žydo verslininko šeimoje. Iki Pirmojo pasaulinio karo mokėsi Sankt Peterburgo universiteto Teisės fakultete, mokėjo lotynų, hebrajų, prancūzų, vokiečių, ispanų ir italų kalbas, studijavo filosofiją, lankė privačią vaidybos studiją. Dalyvavo turtingų pirklių ir aristokratų vakarėliuose, 1914 m. debiutavo vasaros estradoje kartu su įžymiuoju Aleksandru Vertinskiu, tapo Sankt Peterburgo ir Maskvos publikos numylėtiniu. Po bolševikinio perversmo persikėlė į Rygą, koncertavo su „tango karaliaus“ Oskaro Sroko orkestru, 1923 m. išvyko į Berlyną. Atvykti į Kauną D. Dolskį paskatino susitikimas su tuo metu Berlyne studijavusiu kauniečiu smuikininku Danieliu Pomerancu. Į Lietuvą dainininkas atvažiavo apie 1929 m.
Šeštadienį gruodžio 5d. Vilniaus Rotušėje vykusi Tarptautinė Kalėdų labdaros mugė 2015, kurią organizavo Tarptautinė Vilniaus moterų asociacija, sutraukė minias žmonių, kurie aukojo ir pirko daug skanėstų ir suvenyrų. Rotušės salės vos sutalpino norinčius dalyvauti, pamatyti įvairių pasaulio šalių suvenyrų ir atėjusius aukoti bei pirkti vilniečius su šeimomis.Izraelio valstybę atstovavo ambasada, o prekiavo savanorės, kurioms vadovavo Janet – Tarptautinė Vilniaus moterų asociacijos narė. Mugės palapinės stovėjo ir Rotušės aikštėje, kur žmonės galėjo pasivaišinti karštu vynu ir skanėstais iš įvairių šalių.
2015 m. gruodžio 13 d. 15 val.
Restorane „Vakarinė Žara“
(S. Dariaus ir S. Girėno g. 4 , Panevėžys)
Chanuka (hebr. חֲנֻכָּה) – žydų šventė pergalės II a. pr. m. e. prieš užkariautojus graikus, siekusius primesti žydams helenų religiją, garbei. Pagal Hebrajų kalendorių ši šventė gali įvykti bet kuriuo laiku lapkričio–gruodžio mėnesiais. Chanukos data nustatoma pagal Mėnulio kalendorių. Žydai visame pasaulyje švenčia aštuonias dienas.
Renginys organizuojamas kartu su Ukmergės žydų bendruomene.
Vaikų laukia žaidimai ir dovanėlės.
Apie savo dalyvavimą renginyje prašome pranešti el.paštu: genakofman@yahoo.com
Kultūros vertybių registrą papildė naujas nekilnojamojo kultūros paveldo objektas ─ Tirkšlių medinė sinagoga Mažeikių rajone. Manoma, kad ši sinagoga yra ankstyviausia iš vėlyvojo klasicizmo periodo sinagogų regione. „Medinės sinagogos yra unikali Lietuvos žydų paveldo dalis. Šalyje jų yra išlikę mažiau nei dvi dešimtys. Medinės sinagogos Europoje jau yra retenybė. Žinant, kaip pasaulyje vertinamas medinis praeities palikimas, turime suprasti, kad medinės sinagogos yra neįkainojamos vertės“, ─ Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė džiaugiasi, kad dar viena medinė sinagoga papildė Kultūros vertybių registrą ir ja bus galima pasirūpinti. Anot Kultūros paveldo departamento Telšių skyriaus vedėjo Antano Eičo, Žemaitijos regionas išsiskiria savo medine architektūra, ypač bažnyčiomis ir sinagogomis. „Į Kultūros vertybių registrą įrašyta Tirkšlių sinagoga pastatyta XIX a. pirmoje pusėje. Dabar yra išlikusi tik ši medinė sinagoga Mažeikių rajone. Ji, kaip ir anksčiau gyvavusi Sedos sinagoga, yra panašaus vėlyvojo klasicizmo laikotarpio. Iki II-ojo pasaulinio karo mediniai žydų maldos namai taip pat buvo Viekšniuose, Židikuose, Leckavoje, Laižuvoje ir Pikeliuose. Taigi saugosime unikalią ir retą medinio kultūros paveldo vertybę“, ─ teigia A.Eičas.
Aut. Audrius MUSTEIKIS
„Ponia pabaigė knygą“, – atsiduso ir pranešė Tarnaitė. Vėlus darganotas vakaras, prietema, žvakių šviesa, fortepijonas. Ponia (Violeta Palčinskaitė) laukė svečių. Pasitikti juos buvo patikėta aktyviai, apie viską savo nuomonę turinčiai Tarnaitei (leidyklos „Tyto alba“ vadovei Lolitai Varanavičienei). „Rašė Ponia trejus metus! – aikčiojo ji. – Kankinosi! Nemiegojo! Kilnojo popierius. O jau kiek poetai turi tų popierių – tvarkyk ir tvarkyk. Bet dabar, knygai išėjus, ji nervinasi dar labiau – kritikai nerašo!“ Knygą Tarnaitė buvo skaičiusi ir štai taip komentavo: „Nuotraukų nėra… Skyrius apie vyrus jos gyvenime irgi nieko ypatingo. Dauguma – mirę, vadinasi, jų nerodys LNK, nerašys žurnalas „Žmonės“…“ Būtų radusi ir daugiau kliaučių, bet jau ėmė rinktis svečiai: Kaimynas, Muzikas, Anesteziologas, Artistė, Užsienietė, Vytukas iš Žvėryno.
LŽB bendruomenė šį mėnesį sulaukia daug padėkų, ypač iš gelbėtojų. Čia skelbiame vieną iš laiškų. Bendruomenės Socialinis centras skiria Zenonui Mozūraičiui, kaip ir kitiems globotiniams, Maximos kortelę.
Šių metų liepos mėnesį statinio techninis prižiūrėtojas inžinierius Giedris Butanavičius (UAB „SDG“) pranešė apie susidariusią avarinę būklę – supuvus sienos rąstui, sija nusileido, deformuodama perdangą; sijų galimas tolesnis griuvimas kėlė pavojų visam pastatui. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nedelsdama ėmėsi veiksmų – buvo užsakyta parengti neatidėliotinų avarijos grėsmės šalinimo darbų aprašą ir darbų schemą. Pagal UAB „Senamiesčio projektai“ (proj. vadovas Jakobas Mendelevičius) parengtą darbų aprašą ir schemą Molėtų statybos ir restauravimo įmonė „Ateities projektai“ (darbų vadovas Bronius Gaižutis) lapkričio mėnesį atliko neatidėliotinus tvarkybos darbus – parėmė griūvančias sijas, sutvirtino sienas ir vidines pertvaras, suremontavo medinių lentų profiliuotą karnizą, užsandarino langų angas. Projekto parengimą ir tvarkybos darbus finansavo Geros valios fondas. Bendruomenė dėkoja projektuotojams, restauratoriams ir visiems kurie prisidėjo prie operatyvaus problemos sprendimo.
Alantos sinagoga yra vertingas nekilnojamojo kultūros paveldo statinys. Sprendžiant iš formų, spėjama, kad sinagoga statyta XIX a. antrojoje pusėje. Po Antrojo pasaulinio karo pastatas naudotas kaip grūdų sandėlis. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę pastatas, deja labai blogos būklės, grąžintas Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei. Medinių sinagogų Europoje išlikę vos dvi dešimtys, dauguma jų – Lietuvoje. Šių metų rugsėjo mėnesį Alantos sinagoga paskelbta valstybės saugoma.
