SERGEJUS KANOVIČIUS

Kas kartą, kai artėja kokių nors sukakčių minėjimai, man darosi nejauku. Net kiek baugu. Ypač, kai sukaktys yra susijusios su nesuskaičiuojama, veik neįsivaizduojama daugybe aukų. Baugu dėl to, kad tuoj priverstinai gedulingu balsu prabils tie, kuriems pagal rangą priklauso tą daryti. Skambės gedulingi, kupini valdiškos užuojautos žodžiai, kurie išnyks tuštumoje tarsi prabėgęs vėjas nušalusiais Lietuvos laukais ir palaukėmis.

Artėja Aušvico koncentracijos stovyklos išvadavimo metinės. Bus gailimasi nužudytų žydų. Prie mikrofonų, spaudos konferencijose ir pranešimuose žiniasklaidai. Galbūt dar bus kokių nors režisuotų renginių. Su mikrofonais, su ir be kiliminės dangos takeliais. Bet jų neabejotinai bus. Nes to reikalauja protokolas. Taip reikia. Dabar to galbūt reikia net labiau, nes būtų nepatogu. Ne prieš žydus, gink Dieve, ne. Prieš tuos, kuriuos dažnai ir pelnytai vadiname civilizuota Europa ir norime būti jos dalimi. Po trumpo ir veik nematomo valdiško gedėjimo įsivyraus ramioji ir ilgoji pertrauka – nužudytų žydų bus gaila vėl, kai vėl pastatys mikrofonus net Vilniaus mokyklų privalomai nelankomuose Paneriuose (nebent privalomomis laikysime vienos masinių renginių – už ES fondų pinigus – organizatorės show „Būti žydu“ performansus, kurių esmės nesupranta net šlikėmis ir Dovydo žvaigždėmis laikinai „papuošti“ vargšai nieko nesuprantantys moksleiviai). Kai gyvybės maršo keliu reikės kartą per metus nulinguoti į tą tikrą ašarų pakalnę ir pasakyti vėl „ką nors tokio“. Taip surežisuotas spektaklis kartosis ir kartojasi kasmet. Tarp Aušvico ir Holokausto dienos (iš Izraelio perkelto ir Lietuvon) minėjimo, vėliau Vilniaus geto likvidavimo metinių bus didieji antraktai – jokių kalbų sakyti nereikės.

Vilniaus sporto rūmai pastatyti 1965-1971 m. ant senų žydų kapinių.  2009 m. Andriaus Kubiliaus vadovaujama Lietuvos vyriausybė įsipareigojo kapines globoti.  Dabartinė Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė ketina Sporto rūmus paversti kongresų centru. Siūlau Lietuvos valstybei šias kapines grąžinti Vilniaus žydams ir jas sutvarkyti taip, kaip Vilnius žydai paprašys.

Andrius Kulikauskas

Apžvelgsiu kapinių ir Sporto rūmų istoriją.  Išsakysiu, kodėl palaikau mintį Vilniaus žydams grąžinti šias jų žymiausias kapines vietoj kad sovietinį architektūros paminklą pritaikyti europietiškam kongresų centrui.  Baigsiu mintimi, jog didžiausia kliūtis tai, kad mūsų lietuvių tautos valios reiškėjai (Kazys Škirpa, Stasys Raštikis, Antanas Maceina, Leonas Prapuolenis, Adolfas Damušis, Stasys Lozoraitis, Petras Klimas) mūsų vardu ir mūsų gerbūviui 1941 m. Lietuvos žydams “atšaukė svetingumą” ir mes lig šiol šito atšaukimo nesame atšaukę.

Paryžius, sausio 4 d. (AFP-BNS). Prancūzijos satyrinis savaitraštis „Charlie Hebdo“ paminės metų sukaktį po atakų prieš savo redakciją, viršelyje išspausdindamas karikatūrą, kurioje pavaizduotas barzdotas Dievas, užsikabinęs ant peties Kalašnikovo automatą, ir užrašas: „Praėjo vieneri metai. Žudikas vis dar laisvėje.“

Šis specialus numeris, kurio bus išleista milijonas egzempliorių, spaudos kioskuose pasirodys trečiadienį, o dešimtys tūkstančių egzempliorių bus išplatinta užsienyje. Jis bus išleistas praėjus metams po to, kai broliai Cherifas ir Saidas Kouachi (Šerifas ir Saidas Kvaši) įsiveržė į „Charlie Hebdo“ redakciją Paryžiaus rytuose ir nužudė 12 žmonių, tarp jų aštuonis šio savaitraščio darbuotojus. Ta ataka buvo įvykdyta praeitų metų sausio 7-ąją įvykdyta ataka, o atsakomybę dėl jos prisiėmė Arabijos pusiasalio „al Qaeda“ (AQAP).