Lietuvos žydų bendruomenės veikloje, atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, dalyvavo daug mokslininkų, kurie susibūrė į Mokslininkų sąjungą. Šiuo metu sąjunga nebevysto aktyvios veiklos. Bendruomenė norėtų atgaivinti mokslininkų sąjungą vardan jos iškilių, Lietuvai ir žydų bendruomenei nusipelniusių kūrėjų: istoriko, sociologo profesoriaus Izraelio Lemperto, fiziko profesoriaus Adolfo Bolotino, filologo, leksikografo, lietuvių kalbos normintojo Chackelio Lemcheno ir kitų mokslininkų. Atėjo laikas pratęsti sąjungos darbą. Mes, Lietuvos žydų bendruomenė esame ne tik LR piliečiai, vartotojai, mes esame ir produkto kūrėjai. Mokslas mums labai aktualus. Galime jį priešpastatyti antisemitų nemoksliškumui. Žydų bendruomenėje išaugo produktyvi jaunųjų mokslininkų karta. Nors mokslas neturi bendruomeninių ribų, tačiau akademiniai tyrimai suteikia mums dar daugiau pasitikėjimo ir svorio, todėl visokeriopai remsime akademinius tyrimus įvairiose srityse. Šią Lietuvos žydų bendruomenės tinklapio Mokslo skiltį pradedame Holokausto psichologinių ir kitų pasekmių pažinimu. Ba aclacha (Sėkmės – hebrajų k.)
Pažymint Lietuvos Nepriklausomybės 25-metį, LŽB tinklapyje prasmingai pradedama Mokslo skiltis
Mokslinės įžvalgos Holokausto tema
Aut. Ruth Reches
Visapusis Holokausto psichologinių ir kitų pasekmių pažinimas yra aktualus ne tik moksline, bet ir bendrasocialine prasme. Turime kuo geriau pažinti šį reiškinį, norėdami išvengti jo ateityje. Yra gausi mokslinė literatūra, kurioje Holokaustas visapusiškai įvertintas doroviniu, filosofiniu, ekonominiu, politiniu ir kitais aspektais. Tačiau psichologinis Holokausto tyrimas tik prasidėjo. Be psichologinio nagrinėjimo Holokausto supratimas yra nepilnas, o jo reikšmės įvertinimas klaidingas.
Katastrofų problematika ir ypač jų psichologinių pasekmių tyrimas patraukia psichologų dėmesį. Yra nemažai tyrimų, kuriuose nagrinėjami gamtinių katastrofų, karų ir pan. psichologinės pasekmės. Bendras šių katastrofų tyrimo bruožas yra tai, kad jie apima artimesnes pasekmes. Paprastai tokie tyrimai atliekami iš karto katastrofai įvykus ar po kelių metų. Ilgalaikės psichologinės pasekmės nesulaukė tinkamo dėmesio. Tačiau būtent tokių pasekmių tyrimas ypač svarbus. Jis leidžia įvertinti pamatinius, sunkiausiai praeinančias katastrofos pasekmes.
Vilniaus rabinų sūnui ir anūkui profesoriui Saliamonui Vulfui Golombui bus įteiktas prestižinis Franklino medalis
Saliamonas Vulfas Golombas yra Vilniaus rabinų sūnus ir anūkas, kuris garsėja savo darbais mokslo ir inžinerijos srityse. Pietų Kalifornijos universiteto profesorius yra apdovanotas Franklino medaliu, o šio garbingo apdovanojimo ankstesnių gavėjų sąrašai rodo, kad juose rikiuodavosi būsimi Nobelio premijos laureatai.
Golombui dabar 83, jo atliktas darbas susijęs su pažangą garantuojančiomis matematinėmis formulėmis, kurios nesuvokiamos eiliniam žmogui, bet jos reiškia labai svarbų dalyką – pritaikymą kosmoso tyrinėjimams ir telefono ryšiui, raketų nukreipimui, radarams, sistemai, po vandeniu esantiems objektams, aptikti, bei nustatyti vandens gylį pagal garsą, taip pat GPS ir pasaulinės vietos nustatymo sistemas. Vienas iš daugelio šio profesionalaus lyderio mokslinių darbų, jau pritaikytų praktikoje – CDMA, išvertus reškia: Kodų sistema daugybinam ryšiui,- leidžianti šimtams tūkstančių mobiliųjų telefonų savininkų tame pačiame mieste bendrauti tuo pačiu metu.
AMOSAS OZAS: FANATIZMO AUGIMĄ SKATINA PAPRASTŲ RECEPTŲ TROŠKIMAS
Lygiai ketvirta valanda. Liftu pakylame į dvyliktą aukštą ir pasibeldžiame į duris. Jas atsiveria plačiai besišypsantis vyras. „Pačiu laiku, prašome užeiti“, – pakviečia rašytojas Amosas Ozas. Peržengus jo namų slenkstį, mus pasitinka gausybė knygų ir katinas Fredis. Pasak Amoso, šis šešiolikos sulaukęs katinas yra tikrasis namų šeimininkas.
Kol rašytojas ruošia kavą, beje, ypatingo skanumo, apžiūrinėjame gausią biblioteką ir pro langą atsiveriantį vaizdą į vakarėjantį Tel Avivą. Vienoje lentynų sudėtos ir įvairiomis kalbomis pasirodžiusios paties Amoso knygos. Tiesa, kaip netrukus sužinome, ten tikrai nėra lietuviškai išleistos knygos „Pasakojimas apie meilę ir tamsą“. A. Ozui tai didžiulė staigmena, o man – proga padovanoti jam savąjį suskaitytą, pastabomis išmargintą knygos egzempliorių. Būtent ši knyga tapo man kabliuku į visą gausią rašytojo kūrybą – ir veikiausiai ne tiek romanus, kiek jo poleminius esė, reportažus.
„Esė rašau, kai supykstu“, – prisipažįsta A. Ozas. Tiesa, kalbantis su juo atrodo sunkiai įmanoma, kad šis nuolat besišypsantis ir ramiai mintis dėstantis vyras galėtų staiga užsidegti pykčiu. Tačiau, kaip sako jis pats, taip būna ypač tada, kai įtakingi asmenys žarsto neatsakingus pareiškimus.
Košerinio maisto standartų palaikymas Izraeliui kasmet kainuoja 770 mln. dolerių
Griežtos košerinio maisto taisyklės Izraeliui kiekvienais metais kainuoja šimtus milijonų dolerių, skelbiama naujausioje šalies finansų ministerijos ataskaitoje, rašo naujienų svetainė newsweek.com.
Remiantis ataskaita, košerinio maisto sertifikatai Izraelio ekonomikai per metus atsieina 770 mln. dolerių, o daugiausia kainuoja išlaidos košeriniam skerdimui bei košerinio maisto konsultantų prekybos centruose išlaikymui.
Košerinio maisto sertifikatai, kurių gavimo taisyklės Izraelyje yra griežtesnės negu kitose šalyse, maisto produktų kainą padidina apie 5 proc.
Treniruotė su geriausiais Krav Maga ir tradicinio Karate meistrais
Mieli draugai ir kolegos!
Sausio 17 d., sekmadienį, Izraelio Ambasada kviečia Jus dalyvauti smagiame kovos menu pristatymo renginyje ir tikroje treniruotėje su geriausiais Krav Maga ir tradicinio Karate meistrais!
“Mokykitės iš geriausių!” (Learn from the Masters!) yra atviras renginys visiems, nepriklausomai nuo fizinio pasirengimo, amžiaus ar profesijos. Renginio dalyviai susitiks su geriausiais Lietuvoje Krav Maga Haim Zut ir tradicinio karate meistrais, kurie ne tik pristatys šių kovos menų filosofiją, bet taip pat suteiks praktinių žinių bei praves bendrą treniruotę! Karate – viena populiariausių Japonijos kovos menų rūšių, pažįstama visiems.
Apie Krav Maga, Izraelio savigynos sistemą, kol kas girdėjo nedaugelis. Iš pradžių ji buvo skirta tik Izraelio armijos, policijos ir apsaugos darbuotojams, ir tapo žinoma kitose šalyse tik po 1981 m.
Visų, norinčių sušilti bei smagiai praleisti laiką, meistrai lauks sausio 17 dieną, sekmadienį, 11.30 val.,
Amerikos Tarptautinės mokyklos Vilniuje (Subačiaus g. 41) sporto salėje, renginys vyks nepriklausomai nuo oro sąlygų!
Apranga: laisvalaikio/ sportinė, sportbačiai
Pasimatysime renginyje!
Daugiau informacijos mūsų Facebook puslapyje: IZRAELIS LIETUVOJE
Izraelis vertina Lietuvos sveikatos apsaugos srities pasiekimus
Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė su nepaprastuoju ir įgaliotoju Izraelio valstybės ambasadoriumi Lietuvoje J. E. Amiru Maimonu aptarė bendradarbiavimo galimybes sveikatos apsaugos srityje. Pasak ministrės, Izraelio specialistai vertina Lietuvos medicinos pasiekimus bei rodo norą ir toliau tęsti įvairiapusį bendradarbiavimą abiejų valstybių žmonių gerovei užtikrinti.
Šalys susitikimo metu aptarė Izraelio ir Lietuvos tarptautinį bendradarbiavimą ekstremaliųjų sveikatai situacijų valdymo srityje, ypatingai epidemijų metu. Izraelio pusė išreiškė norą keistis patirtimi kuriant ir plėtojant nacionalines ekstremaliųjų situacijų valdymo sistemas, koordinuojant nacionalinių sveikatos sistemų įstaigų pasirengimą ir veiklą ekstremaliųjų situacijų atvejais.
LŽB ir elitinis šachmatų ir šaškių klubas „Rositsan ir Maccabi“ kviečia
Kviečiame į šachmatų turnyrą, skirtą Dr. Mykolo Sakalinsko atminimui 2016 m. sausio 24 d. 11.00 val.
Turnyras vyks: Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje (Pylimo g.4)
Turnyro direktorius: FIDE meistras Boris Rositsan.
Papildoma informacija ir registracija:
El. p.: info@metbor.lt / Tel.: +370 655 43556
GEDĖJIMAS SU PERTRAUKOMIS
SERGEJUS KANOVIČIUS
Kas kartą, kai artėja kokių nors sukakčių minėjimai, man darosi nejauku. Net kiek baugu. Ypač, kai sukaktys yra susijusios su nesuskaičiuojama, veik neįsivaizduojama daugybe aukų. Baugu dėl to, kad tuoj priverstinai gedulingu balsu prabils tie, kuriems pagal rangą priklauso tą daryti. Skambės gedulingi, kupini valdiškos užuojautos žodžiai, kurie išnyks tuštumoje tarsi prabėgęs vėjas nušalusiais Lietuvos laukais ir palaukėmis.
Artėja Aušvico koncentracijos stovyklos išvadavimo metinės. Bus gailimasi nužudytų žydų. Prie mikrofonų, spaudos konferencijose ir pranešimuose žiniasklaidai. Galbūt dar bus kokių nors režisuotų renginių. Su mikrofonais, su ir be kiliminės dangos takeliais. Bet jų neabejotinai bus. Nes to reikalauja protokolas. Taip reikia. Dabar to galbūt reikia net labiau, nes būtų nepatogu. Ne prieš žydus, gink Dieve, ne. Prieš tuos, kuriuos dažnai ir pelnytai vadiname civilizuota Europa ir norime būti jos dalimi. Po trumpo ir veik nematomo valdiško gedėjimo įsivyraus ramioji ir ilgoji pertrauka – nužudytų žydų bus gaila vėl, kai vėl pastatys mikrofonus net Vilniaus mokyklų privalomai nelankomuose Paneriuose (nebent privalomomis laikysime vienos masinių renginių – už ES fondų pinigus – organizatorės show „Būti žydu“ performansus, kurių esmės nesupranta net šlikėmis ir Dovydo žvaigždėmis laikinai „papuošti“ vargšai nieko nesuprantantys moksleiviai). Kai gyvybės maršo keliu reikės kartą per metus nulinguoti į tą tikrą ašarų pakalnę ir pasakyti vėl „ką nors tokio“. Taip surežisuotas spektaklis kartosis ir kartojasi kasmet. Tarp Aušvico ir Holokausto dienos (iš Izraelio perkelto ir Lietuvon) minėjimo, vėliau Vilniaus geto likvidavimo metinių bus didieji antraktai – jokių kalbų sakyti nereikės.
Rašytoja Palčinskaitė: visą gyvenimą savimi labai nepasitikiu
„Esu dėkinga visiems, kurie manimi įtikėjo, o labiausiai skaitytojams, kurie mane iki šiol skaito. Man tai vis dar yra kaip stebuklas. Parašai eilėraštį, net baisu sakyti, prieš keturiasdešimt metų, o jis vis dar gyvas, koks pyplys jį vis dar skaito. Šis užauga ir tą eilėraštį kartoja savo vaikams. Aišku, kad smagu. Tai yra svarbiausias akstinas kažką daryti“, – sakė beveik prieš mėnesį didelį pokštą – memuarų knygą „Atminties babilonai arba aš vejuos vasarą“ (leidykla „Tyto alba“) – pristačiusi poetė, rašytoja, dramaturgė, scenarijų autorė Violeta Palčinskaitė.
Izraelio ambasadorius Amiras Maimonas: „Lietuviams aš jau ne Amir, o Amiras“
Tik praėjusiais metais Lietuvoje atidarytos Izraelio ambasados veikla viešojoje erdvėje buvo pastebima. Izraelio valstybės nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvai Amiras Maimonas pasidžiaugė, kad pavyko ne tik įsikurti, bet ir pradėti vykdyti konkrečius projektus, suvienijančius dviejų draugiškų valstybių žmones.
Specialiame interviu 15min ambasadorius papasakojo apie planus Vilniuje įsteigti modernų žydų kultūros muziejų, dvišalius projektus ir savo pirmųjų metų Lietuvoje įspūdžius.
– Manau, kad nesuklysiu teigdamas, jog praėjusiais metais buvote vienas labiausiai pastebimų ambasadorių Lietuvos viešojoje erdvėje. Organizavote krepšinio turnyrą, dviračių žygį, parodą, Izraelio menininkų pasirodymus, daug keliavote po Lietuvą ir bendravote su žmonėmis. Kokius tikslus, kuriuos įvardijote 2015-ųjų pradžioje, pavyko įgyvendinti?
– Tikriausiai nustebinsiu jus, bet svarbiausias tikslas, kurį pavyko pasiekti – mano misijos aiškumas. Kaip jau minėjau jums praėjusiais metais, tai nesibaigiantis procesas, bet dabar man aiškiau, kam turėčiau skirti didžiausią dėmesį. Kai prieš metus atvykau į Lietuvą, negalėjau pasakyti, kokie bus konkretūs tikslas.
Išardykime Sporto rūmus: atšaukime “svetingumo atšaukimą”
Vilniaus sporto rūmai pastatyti 1965-1971 m. ant senų žydų kapinių. 2009 m. Andriaus Kubiliaus vadovaujama Lietuvos vyriausybė įsipareigojo kapines globoti. Dabartinė Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė ketina Sporto rūmus paversti kongresų centru. Siūlau Lietuvos valstybei šias kapines grąžinti Vilniaus žydams ir jas sutvarkyti taip, kaip Vilnius žydai paprašys.
Andrius Kulikauskas
Apžvelgsiu kapinių ir Sporto rūmų istoriją. Išsakysiu, kodėl palaikau mintį Vilniaus žydams grąžinti šias jų žymiausias kapines vietoj kad sovietinį architektūros paminklą pritaikyti europietiškam kongresų centrui. Baigsiu mintimi, jog didžiausia kliūtis tai, kad mūsų lietuvių tautos valios reiškėjai (Kazys Škirpa, Stasys Raštikis, Antanas Maceina, Leonas Prapuolenis, Adolfas Damušis, Stasys Lozoraitis, Petras Klimas) mūsų vardu ir mūsų gerbūviui 1941 m. Lietuvos žydams “atšaukė svetingumą” ir mes lig šiol šito atšaukimo nesame atšaukę.
Valstybė pradėjo skirti daugiau dėmesio žydų paveldo ir kapinių išsaugojimui – bendruomenės vadovė
Vilnius, sausio 4 d. (BNS). Lietuvos valstybė praėjusiais metais pradėjo skirti daugiau dėmesio žydų paveldo ir kapinių išsaugojimui, teigia Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.
„Lietuvos valstybė pradėjo skirti daugiau dėmesio žydų paveldo ir kapinių išsaugojimui. Šalies miesteliuose nebelikus žydų, senosios sinagogos panaudos sutarčių pagrindu yra perduodamos miestų ir miestelių kultūrinėms reikmėms“, – rašo F.Kukliansky pirmadienį paskelbtame komentare.
Ji taip pat atkreipė dėmesį į Vilniuje ir Niujorke prasidėjusius darbus skaitmenizuojant Vilniuje iki Antrojo pasaulinio karo sukauptą unikalų Žydų mokslinių tyrimų instituto YIVO archyvą apie žydų gyvenimą Rytų Europoje iki Holokausto.
Apžvelgdama praėjusius metus, bendruomenės vadovė taip pat atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais metais „matomi reikšmingi pokyčiai Lietuvos ir Izraelio santykiuose“ – Izraelis atidarė ambasadą Vilniuje, Izraelyje su oficialiais vizitais lankėsi Lietuvos prezidentė ir premjeras.
Vertindama diskusijas dėl senųjų Šnipiškių kapinių vietoje esančių Sporto rūmų rekonstrukcijos, F.Kukliansky pabrėžė, kad „kapinių reikalai yra ir bus sprendžiami su rabinų priežiūra – sutartis su jais buvo pasirašyta 2009 metais“.
Bendruomenės vadovė taip pat teigė, kad 2016 metais tikisi pokyčių šalies mokyklų švietimo programose, kuriose atsirastų daugiau vietos žydų kultūrai, žydų indėliui į Lietuvos istoriją ir Holokaustui.
„Charlie Hebdo“ atakos metinių proga savo viršelyje paskelbs ginkluoto Dievo karikatūrą
Paryžius, sausio 4 d. (AFP-BNS). Prancūzijos satyrinis savaitraštis „Charlie Hebdo“ paminės metų sukaktį po atakų prieš savo redakciją, viršelyje išspausdindamas karikatūrą, kurioje pavaizduotas barzdotas Dievas, užsikabinęs ant peties Kalašnikovo automatą, ir užrašas: „Praėjo vieneri metai. Žudikas vis dar laisvėje.“
Šis specialus numeris, kurio bus išleista milijonas egzempliorių, spaudos kioskuose pasirodys trečiadienį, o dešimtys tūkstančių egzempliorių bus išplatinta užsienyje. Jis bus išleistas praėjus metams po to, kai broliai Cherifas ir Saidas Kouachi (Šerifas ir Saidas Kvaši) įsiveržė į „Charlie Hebdo“ redakciją Paryžiaus rytuose ir nužudė 12 žmonių, tarp jų aštuonis šio savaitraščio darbuotojus. Ta ataka buvo įvykdyta praeitų metų sausio 7-ąją įvykdyta ataka, o atsakomybę dėl jos prisiėmė Arabijos pusiasalio „al Qaeda“ (AQAP).
Leonidas Donskis: Pasaulį gelbėjantis humoras
Aut.L.Donskis
Ką tik pasibaigusių metų gruodžio 1 d. Woody Allenui sukako 80 metų. Nėra prasmės lenktyniauti su interviu žanru – pastarasis visada įdomesnis už tai, ką apie mėgstamą menininką pasako jo gerbėjai arba šiokie tokie jo kūrybos žinovai. Bet šį kartą apie Woody Alleną norisi prabilti visiškai kitaip.
Kartą vienas žmogus pasakė įdomų dalyką. Jei jam būtų leista į negyvenamą salą pasiimti tik vieno kino režisieriaus kolekciją, anot mano pašnekovo, jis rinktųsi Woody Alleno filmus. Man paklausus, kodėl, jis atsakė – Woody Allenas yra amerikiečių Federico Fellini, tik dar su genialiu žydišku humoru
http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/komentarai/leonidas-donskis-500-561117
Pirmoji JAV ortodoksų moterų rabinė buria kongregaciją
Jpost, Sam Sokol
Lila Kagedan, birželio mėnesį ordinuota JAV, tapo pirmąja moterimi, kuriai leista vadintis rabine, ir nuo šiol ji dirbs greta savo kolegų vyrų.
Pirmoji ortodoksų moteris, įšventinta Jungtinėse Amerikos Valstijose, vadinsis rabine,- neįprasta, bet šitaip į ją bus kreipiamasi. Netrukus ji lips į sakyklą kol kas neįvardintoje sinagogoje,- šią savaitę pranešė ,,Londono Žydų Kronika“.
Religingos JAV žydės moterys buriasi į ,,Atvirą Ortodoksių“ judėjimą, o Lila Kagedan yra pirmoji ordinuota rabinė. Dalyvaudama Limmudo konferencijoje, ji pareiškė, kad nusprendė pasivadinti rabine, nes “norėjo titulo, kuris yra susijęs su tarnyste bendruomenei, kad žmonės tiksliai žinotų, kas ji yra,”- dar pridūrė, kad “bet koks pasikeitimas, permainos yra sudėtingas dalykas ir šiek tiek baugina. Mes esam įpratę prie tam tikros ,,estetikos”, kreipdamiesi žodžiu ,,rabine”.
Moterų įšventinimo klausimas sukėlė nesantaiką visoje judėjų ortodoksų bendruomenėje, taip pat ir Amerikos ultra-ortodoksų Izraelio Agudath, ir nuosaikesnėje Amerikos Modernių ortodoksų Rabinato taryboje. Visi savo nepasitenkinimą demonstravo pareiškimais, smerkiančiais naująją moterų įšventinimo praktiką. Manoma, kad toks nepasitenkinimas gali iššaukti skilimą tiek Amerikos Modernių ortodoksų bendruomenėje, kovojančioje dėl religingų moterų vaidmens apibrėžimo ir lygių teisių visuomenėje, bei tarp modernaus ir ultra ortodoksų judaizmo atstovų.
Nors ultra ortodoksai Agudath Izraelis iš esmės kaltino ,, Atvirą ortodoksių“ bendruomenę erezija, Amerikos Rabinų tarybos (RCA) pareiškimas buvo daug santūresnis, jame rašoma, kad RCA negalės įšventinti moterų, kad ir kaip jos besivadintų.
Leidinyje “Londono Žydų Kronikos” cituojama L.Kagedan, kurios nuomone, bendruomenė yra labiau už rabinus pasirengusi priimti moteris dvasininkes, be to tikintiesiems ne tiek svarbu, kad jos pasirinks ,,rabinės” vardą.
“Žydų pasaulis nors ir pamažu, tačiau pastebimai priima daugiau lyčių lygybės ir tas moteris, kurios imasi lyderio vaidmens, per amžius priklausiusio tik vyrams“,- paaiškino Stevenas Cohenas, Hebrajų Sąjungos koledžo sociologas, kuris gerai išmano Amerikos žydų istoriją.”Be to pastaraisiais metais, ,,Atvirų ortodoksių” bendruomenė labiau susitelkė ir pasiekė didesnį visuomenės pripažinimą. Galima įžvelgti, kad jau susibūrė ortodoksių moterų dvasinis ir bendruomeninis lyderių judėjimas. Rabinė L. Kagedan yra pirmoji moteris tarp visų ortodoksų, tačiau ji nebus paskutinė“.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, baigiantis kalendoriniams 2015 metams, vertina nuveiktus darbus.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei 2015 metai buvo svarbūs. Matomi reikšmingi pokyčiai Lietuvos ir Izraelio santykiuose – Lietuvoje buvo atidaryta Izraelio ambasada, kurioje darbą pradėjo ambasadorius Amir Maimon. Ambasadorius daug laiko skiria bendruomenei, yra patikimas partneris sprendžiant įvairias problemas. Rimtą dėmesį žydų bendruomenei rodo Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ir premjeras Algirdas Butkevičius – abu jie 2015 m. su oficialiais vizitais lankėsi Izraelyje, susitiko su aukščiausiais žydų valstybės vadovais. Konstatuota, kad dar niekada Izraelio ir Lietuvos santykiai nebuvo tokie geri, toliau siekiama ekonominių-kultūrinių santykių plėtros.
Lietuvos valstybė pradėjo skirti daugiau dėmesio žydų paveldo ir kapinių išsaugojimui. Šalies miesteliuose nebelikus žydų, senosios sinagogos panaudos sutarčių pagrindu yra perduodamos miestų ir miestelių kultūrinėms reikmėms. Nacionalinė M. Mažvydo biblioteka kartu su YIVO institutu, 1925 m. įkurtu ir iki Antrojo pasaulinio karo veikusio Vilniuje, o vėliau persikėlusiu į JAV, pradėjo itin svarbią kultūrinę ir istorinę reikšmę turintį YIVO archyvų skaitmeninimą.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė vertina, kad valstybiniuose aukščiausių vadovų vizituose dalyvauja bendruomenės atstovai. Aš dalyvauju beveik visuose susitikimuose, ir šis faktas byloja ne tik pagarbą, bet ir galimybę pateikti informaciją tiesiogiai – o tai yra labai svarbu ir vadovui, ir bendruomenei. Mes sėkmingai dalyvaujame visose tarptautinėse organizacijose, tęsiame daug metų trunkantį bendradarbiavimą su JOINT ir vertiname didelę šios pasaulinės organizacijos paramą mūsų bendruomenei. Už pagalbą dėkojame ORT, EJC, WJC, AJC, GVF, ŽTSI, EEA Grants, Howardo Margolio fondui – ačiū visiems.
Kauno žydų bendruomenės sveikinimas
Minime smuikininko, iškilaus žydų gelbėtojo Vlado Varčiko 100-ąsias gimimo metines.
LŽB vaikai žiemos stovykloje A Mechaye
Žiemos stovyklojei A Mechaye vyrauja puiki atmosfera, gera nuotaika, žinoma nuostabūs vaikai ir madrichų darbas. Antradienį, guodžio 29d. – stovyklos uždarymo vakaras.
Žiemos stovykla yra pats didžiausias ir atsakingiausias jaunimo programų renginys, kiekvienais metais sulaukiantis ne tik didelio dalyvių susidomėjimo, jam reikia ruoštis ilgai ir kruopščiai, prireikia nemažai organizacinių darbų. Šiais metais atsirado naujas pagalbinis organizacinis organas – prieš stovyklą buvo suburtas tėvų komitetas, kuris padėjo spręsti stovyklos tvarkos ir taisyklių klausimus, ypatingas dėmesys buvo skirtas būtent su tvarka ir vaikų drausme susijusioms problemoms spręsti.
Stovyklos vadovams gerai atlikti savo darbą padėjo jaunų, tačiau neįtikėtinai atsakingų ir talentingų koordinatorių, madrichų ir profesionalų komanda. Ypatingai smagu, kad visi (išskyrus vieną – Judaizmo koordinatorių) komandos dalyviai yra išaugę LŽB jaunimo programose ir kaip stovykloje, taip ir už jos ribų, sėkmingai dirba ne tik kaip madrichai bet ir kaip žydų muzikos, žydų šokių, meno dirbtuvių, filmų kūrimo profesionalai. Stovyklos programai vadovai sėmėsi įkėpimo Litvakų istorijoje. Siekdami litvakų istorinę atmintį ir žinias perduoti jaunąjai kartai, koordinatoriai ir madrichai programą kūrė, remdamiesi visam pasauliui žinomų religinių lyderių, kultūros, meno, mokslo ir kitų žymių litvakų pasiekimais. Šabą sutikome ypatingai jaukioje ir šeimyniškoje atmosferoje, pabaigę vakarą dainomis ir šokiais. Havdalos vakarą vainikavo saliutas ir gražios bei žiemiškos savaitės palinkėjimas. Vienas vakaras buvo skirtas visą žydų tautą ištikusiai tragedijai atminti – tai svarbi atminties ir mūsų graudžios išlikimo istorijos perdavimo akimirka. O šiandien, antradienį laukia talentingų vaikų pasirodymai bei paskutinis ir ypatingas stovyklos uždarymo vakaras.
Gaila, bet stovykla eina link pabaigos. Rytoj jau išvažiuojame namo, tačiau kaip ir po kiekvienos mūsų organizuojamos stovyklos, vaikai išvažiuos kupini žinių, emocijų bei atsiminimų. Džiaugiamės, kad turime puikią galimybę būti kartu, dirbti su vaikais, leisti smagiai laiką ir perduoti žinias jaunajai kartai. Tikimės, kad vasaros stovyklos sulauks nemažiau dėmesio, bei juose galėsime panaudoti sukauptas žinias ir patirtį.
Dėkojame stovyklos rėmėjams JOINT ir GVF.