Delfi.lt M.Zingeris
Praėjusio amžiaus žydų anekdotas piešia tokį vaizdelį. Viduržemio jūroje priešpriešiais plaukia du jūrų laineriai – vienas į Europą, kitas į Izraelį.
Abu kupini žydų pabėgėlių. Nuo laivo, plaukiančio link Europos, pasigirsta balsas: „Ei! Kur plaukiate?“ Iš laivo, plaukiančio į Izraelį, atsklinda: „Į pažadėtąją žemę! O jūs kur?“ Tuomet iš laivo, plaukiančio priešinga kryptimi, Europon, ataidi: „Ir mes – į Pažadėtąją žemę!”
Sausio 17 d. (BNS). Prezidentui Kaziui Griniui ir jo žmonai suteikti Pasaulio tautų teisuolių vardai, įvertinant jų nuopelnus gelbėjant žydus nuo Holokausto. Tokį sprendimą priėmė Izraelio Jad Vašemo Holokausto memorialiniame muziejuje veikianti visuomeninė komisija.
K.Grinius ir jo žmona Kristina nacistinės Vokietijos okupacijos metais buvo priglaudę bičiulį Kauno geto kalinį Dmitrijų Gelperną. Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus pranešė, kad apie šį apdovanojimą buvo informuotas gruodžio mėnesį. Lietuvoje K.Griniaus ir K.Griniuvienės indėlis gelbėjant žydus buvo įvertintas dar 1993 metais, kai jiems suteikti nacionaliniai apdovanojimai – Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiai.
Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky BNS sekmadienį sakė, kad komisijos darbas Izraelyje užtruko ilgiau dėl to, kad nėra išlikę gyvų liudininkų, o Jad Vašemas kelia gana griežtus reikalavimus.
Visuomeninė Pasaulio Tautų Teisuolių pripažinimo komisija, veikianti Jad Vašem Holokausto memorialiniame muziejuje, remdamasi buvusio Kauno geto kalinio, vieno iš Antifašistinės kovos organizacijos vadų Dmitrijaus Gelperno liudijimu, pripažino Kazį Grinių ir Kristiną Griniuvienę Pasaulio Tautų Teisuoliais. Ši žinia pasiekė Valstybinį Vilniaus Gaono žydų muziejų 2015-ųjų gruodį.
2016 metų gruodį bus minimos Lietuvos Prezidento, Steigiamojo Seimo komiteto pirmininko, Lietuvos Konstitucijos rengėjo, šeštojo Lietuvos Ministro Pirmininko, gydytojo, publicisto Kazio Griniaus 150-osios gimimo metinės. Todėl 2016-uosius metus Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Prezidento Kazio Griniaus atminimo metais.
Kazys Grinius gimė 1866 m. gruodžio 17 d. Marijampolės apskrityje, Sasnavos valsčiuje, Selemos Būdos kaime. 1887 m. baigė Marijampolės gimnaziją. Tais pačiais metais įstojo į Maskvos universiteto Medicinos fakultetą. 1893 m. gavęs medicinos gydytojo laipsnį dirbo gydytoju laive Kaspijos jūroje. 1894 m. grįžo į Lietuvą. Marijampolėje vertėsi gydytojo praktika, aktyviai įsitraukė į lietuvių kultūrinę ir visuomeninę veiklą. Buvo vienas Valstiečių liaudininkų sąjungos lyderių ir Varpininkų organizacijos vadovų.
Pirmasis pasaulinis karas K. Grinių su šeima nubloškė į Rusiją. 1896 m. jis buvo vedęs Joaną Pavalkytę, su kuria susilaukė sūnų Jurgio ir Kazio bei dukros Gražinos, (1918 m. žmoną ir dukrą Kislovodske žiauriai nužudė plėšikavę kareiviai).
1917 m. Voroneže K. Grinius tapo Vyriausiosios lietuvių tarybos Rusijoje nariu ir Tarybos pirmininku. 1919 m. vyko į Prancūziją, Taikos konferencijoje buvo pakviestas į Lietuvos laikinosios vyriausybės delegaciją, tapo Lietuvos repatriacinės komisijos pirmininku. Padėjo tautiečiams grįžti iš vokiečių nelaisvės į Lietuvą. Tų pat metų rudenį grįžo į Lietuvą, kur tuo metu jau buvo rengiamasi pirmiesiems demokratiniams Steigiamojo Seimo rinkimams.
Kazys Grinius – Steigiamojo Seimo, I, II ir III Seimo narys. Rūpinosi sveikatos apsaugos klausimais, gynė tautinių mažumų apsisprendimo laisvę, pilietines teises. Nuo 1920 m. birželio 19 d. iki 1922 m. vasario 2 d. vadovavo VI-ajam ministrų kabinetui.
1926 m. birželio 7 d. III Seimas išrinko Kazį Grinių Lietuvos Respublikos Prezidentu. Lietuvos Respublikai vadovavo iki 1926 m. gruodžio 17 dienos perversmo, kai perversmininkai privertė atsisakyti prezidento pareigų.
BNS
Iranas vis tiek siekia įgyti karinius branduolinius pajėgumus, šeštadienį sakė Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu, kurio pareiškimas buvo paskelbtas po to, kai buvo įgyvendintas Irano susitarimas su pasaulio galiomis dėl Teherano branduolinių pajėgumų sumažinimo.
„Net pasirašęs šį susitarimą, Iranas neatsisakė savo ambicijos įgyti branduolinių ginklų ir toliau veikia siekdamas destabilizuoti Artimuosius Rytus bei skleisti terorą visame pasaulyje, pažeisdamas savo tarptautinius įsipareigojimus“, – sakoma B.Netanyahu biuro paskelbtame pareiškime.
2016 m. sausio 14 d. panevėžiečiai pagaliau sulaukė ir susipažino su foto paroda, skirta Popiežiaus Pranciškaus viešnagei Izraelyje. Ekspoziciją atidaryta Izraelio ambasados Lietuvoje iniciatyva.Izraelio ambasadorius J. E. Amir Maimon, pristatydamas parodą, padėkojo susirinkusiems ir padėjusiems organizuoti renginį: Panevėžio m. žydų bendruomenei, Panevėžio vyskupijai, Panevėžio m.savivaldybei. Ambasadorius išreiškė viltį, kad prasidėjęs bendradarbiavimas ekonomikos, kultūros, medicinos, sporto ir edukacijos srityse bus tęsiamas ir ateityje.
Sausio 22 d. 18 val.
Žydų kultūros ir informacijos centre
Mėsinių g. 3, Vilnius
Sausio 14 d., Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės J. Heifetzo salėje įvyko fotomenininkės Irenos Giedraitienės fotoalbumo ir fotografijų parodos “Prisiminimų aidai” pristatymas. Albume ir parodoje užfiksuoti Lietuvos ir užsienio getuose ir koncentracijos stovyklose išgyvenusių asmenų bei žydų gelbėtojų portretai. Fotoalbume galima rasti ir geriausius I. Giedraitienės retrospektyvinių fotografijų darbus.
Renginio metu kalbėję F. Kukliansky, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė, Y. Gidron, Izraelio valstybės ambasados Lietuvoje misijos vadovo pavaduotojas pabrėžė, kad parodoje užfiksuotos akimirkos ne tik puikiai atspindi žmonių charakterius, o užfiksuotos šypsenos suteikia optimizmo, bet dar ir viltingai nuteikiančios. Paroda primena ne tik skaudžius įvykius, įamžina Holokausto aukų ir išgyvenusiųjų atminimą, bet ir suteikia vilties, jog ateityje bus dar daugiau įgyvendintų projektų, pabrėžiančių žydų istoriją ir paveldą Lietuvoje.
Jafetas, Buvusių geto ir koncentracijos stovyklų kalinių sąjungos atstovas, dėkojo autorei už jos atliktą svarbų darbą, įamžinus Holokaustą išgyvenusius žmones nuotraukose – darbuose, kurie išliks ir ateičiai.
Nidos Degutienės knyga „Izraelio skoniai: šventės ir kasdiena“ buvo pripažinta geriausia 2015 metų kulinarine knyga Pietų Afrikos Respublikoje. Knyga nugalėjo žydiškos kulinarijos knygų kategorijoje ir šių metų pavasarį Kinijoje atstovaus Pietų Afrikos Respublikai pasauliniuose geriausių kulinarinių knygų rinkimuose.
Geriausių pasaulio kulinarinių knygų paskelbimo ceremonija šiemet vyks gegužės 28d. Kinijoje, Yantai mieste. Nuo 1995 metų kasmet vykstanti nugalėtojų paskelbimo ceremonija žurnalistų lyginama su Oskarų teikimo švente, ir tai yra didžiausias tokio pobūdžio renginys pasaulyje, kuriame dalyvauja neabejotinai gausiausias dalyvių skaičius.
Izraelio ambasados Lietuvoje iniciatyva 2016 m. sausio 13 d. Margaritos Rimkevičaitės technologinėje mokykloje vyko susitikimas su Panevėžio m. mokyklų ir gimnazijų jaunimu. Susitikime ambasadą atstovavo Liana Jagniatinskytė, kuri papasakojo susirinkusiems apie Izraelį. Pilnoje salėje buvo kalbama apie Izraelio istoriją, paskutinius pasiekimus mokslinėje srityje ir inovacinėje veikloje. Renginio dalyviai sužinojo, kad Izraelio medicina pripažinta geriausia pasaulyje. Šalyje, pasak pranešėjos, kasmet gydosi tūkstančiai žmonių iš viso pasaulio.
Koncerte, skirtame Vlado Varčiko 100-sioms gimimo metinėms, dalyvauja: . V.Varčiko mokiniai: prof. Petras Kunca (smuikas),Vilija Vitkutė Pranskienė (smuikas), Kristijonas Venslovas (smuikas), Daiva Valentaitė (altas), Andrius Pleškūnas (altas)
Milda Šalučkaitė, Paula Savulionytė, Laura Bagurskaitė. O taip pat:
Marija Pranskutė (smuikas), Stasys Makštutis (klarnetas), Birutė Šernaitė (fortepijonas), Jolita Makštutienė (fortepijonas), aktorė Kristina Kazakevičiūtė, prisiminimais dalinsis Elena Andriuškevičienė (pedagogė, V. Varčiko kolegė, išgebėta iš Kauno geto)
Koncerto programoje skambės G. P. Telemanno, R. Kreutzer, Ch. Gounod, F. Schuberto, N. Paganini, J. Joachimo, J. Haydno, F. Anderseno, A. Dvorzako, N. Rubinteino, P. Čaikovskio, Ch. Dankla, S. Nichiforo, B. Kovacs, B. Ulevičiaus kūriniai, režisieriaus Kamos Ginko prisiminimai.
Renginį veda dr. Linas Venclauskas.
Renginio partneris-GVF.
Prancūzijos prezidentas Francois Hollande’as trečiadienį „netoleruotina“ pavadino idėją, kad baimindamiesi išpuolių Prancūzijos žydai turi „slėptis“. „Netoleruotina, kad mūsų šalyje piliečiai jaustųsi taip prislėgti ir bijotų išpuolių dėl savo religinio pasirinkimo, kad turėtų nuspręsti, jog reikia slėptis“, – sakė F.Hollande’as po pirmadienį Marselyje buvusio išpuolio prieš mokytoją su kipa ant galvos. Marselio žydų bendruomenės lyderis antradienį paragino šiame pietiniame Prancūzijos uostamiestyje gyvenančius žydus nenešioti kipų „iki geresnių dienų“, kai mieste turkų paauglys subadė vieną mokytoją. „Šiuo neramiu metu nusiimkite kipas iki geresnių dienų“, – sakė Zvi Ammaras, Marselio Izraelio konsistorijos vadovas, praėjus dienai po to, kai mačete ginkluotas paauglys vidury dienos užpuolė 35-erių žydą mokytoją ir sužeidė jo ranką bei petį.
BNS
Buvęs Izraelio prezidentas ir Nobelio taikos premijos laureatas Shimonas Peresas ketvirtadienį buvo hospitalizuotas dėl širdies ir kraujagyslių problemų, pranešė jo atstovas, kuris pridūrė, jog žymaus šalies valstybininko būklė po medicinos procedūrų yra stabili. Sh. Peresas, kuriam yra 92 metai, buvo hospitalizuotas „po patirtų krūtinės skausmų“, sakoma pranešime. Atstovo pranešime nurodoma, kad „jam atlikus širdies kateterizaciją, buvo diagnozuota susiaurėjusi arterija, kuri paskui per procedūrą buvo išplatinta“. „Buvęs prezidentas Peresas jaučiasi gerai ir yra visiškai sąmoningas, o jo būklė stabili“, – sakoma jame. Sh.Peresas, vienas iš 1993 metų Oslo taikos susitarimų architektų, Nobelio taikos premija buvo apdovanotas 1994 metais kartu su Izraelio premjeru Yitzhaku Rabinu (Icchaku Rabinu), kuris buvo nužudytas kitais metais, ir tuomečiu palestiniečių prezidentu Yasseru Arafatu (Jasiru Arafatu). Sh. Peresui, laikomam paskutiniu Izraelio tėvu kūrėju, per savo karjerą yra tekę eiti beveik visas reikšmingas pareigas žydų valstybėje. Jis ne vieną kartą vadovavo vyriausybei, o 2007–2014 metais buvo prezidentas.
Geros valios fondas ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė maloniai kviečia dalyvauti fotomenininkės Irenos Giedraitienės fotoalbumo ir fotografijų parodos “Prisiminimų aidai” pristatyme. Albume ir parodoje užfiksuoti Lietuvos ir užsienio getuose ir koncentracijos stovyklose išgyvenusių asmenų bei žydų gelbėtojų portretai, fotoalbume rasite ir geriausius I. Giedraitienės retrospektyvinių fotografijų darbus.
Renginio vieta ir laikas: 2016 m. sausio 14 d., 17:30 val., Jašos Heifetso salė, III a., Pylimo g. 4 (Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė)
Paroda ir jos atidarymo vakaras skiriami Buvusių geto ir koncentracijos stovyklų kalinių sąjungos narių, kurie vis dar dalina šypsenas pasauliui, pagerbimui ir įamžinimui. Vakaro metu bus suteikta unikali galimybė ne tik susipažinti su paroda, bet ir išgirsti gyvas dramatiškų išgyvenimų istorijas.
“Norėjau įamžinti getus ir koncentracijos stovyklas išgyvenusiuosius kuo skubiau, kol dar visi esame čia, šiame laike. Aš tikiuosi, kad ši paroda ir albumas bus didžiulės pagarbos išgyvenusiems ir simbolinio jų atminimo įamžinimas” – teigia I. Giedraitienė.
Atidaryme dalyvaus Buvusių geto ir koncentracijos stovyklų kalinių sąjungos nariai iš visos Lietuvos, Izraelio ambasados Lietuvoje atstovai, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės nariai, Lietuvos fotomenininkų sąjungos atstovai, kiti garbūs svečiai.
Apie autorę:
I. Giedraitienė surengė per 40 personalinių parodų bei dalyvavo apie 100 grupinių parodų visame pasaulyje. Gavo apie 38 apdovanojimus. Iš jų svarbiausias – Worldpress Photo prizas „Aukso akis“, gautas 1975 m. Amsterdame už fotografiją „Vestuvės“ (1974 m.). Jos darbas „Katytė“ (1970 m.) įtrauktas į Tarptautinio fotografijos centro fotografijos enciklopediją, 1984 m. išleistą Niujorke. 2006 m. įtraukta į enciklopediją „Allgemeines Künstlerlexikon“.
Darbai saugomi: Amsterdamo „Canon“ galerijoje; Tarptautiniame fotografijos centre, Niujorke; Prancūzijos fotografijos muziejuje, Paryžiuje; Šiaulių fotografijos muziejuje; Tarptautiniame fotografijos muziejuje, Katalonijoje, Ispanijoje.
Leidyklos „Alma littera“ išleistoje knygoje „Vilniaus vegetariškų patiekalų knyga. Tradicinė tarpukario Vilniaus žydų virtuvė. Legendinio Leidyklos „Alma littera“ išleistoje knygoje „Vilniaus vegetariškų patiekalų knyga. Tradicinė tarpukario Vilniaus žydų virtuvė. Legendinio Fanios Lewando restorano receptai“ – siūloma per 400 receptų. Knygoje skaitytojai atras tradicinių žydiškų patiekalų (kugeliai, blynai, vaisių kompotai, barščiai), vegetariškų žydiškų šventinių patiekalų (šniceliai, cholent, kichke) ar užkandžių, sriubų, pagrindinių patiekalų bei desertų receptus. Juose stebina tai, kad jau 1938 metais Fania Lewando pasiūlė naudoti kai kurias daržoves ir vaisius, kurių tuo metu nebuvo įprastiniame namų racione – avinžirnių kotletai, Jeruzalės artišokų sriuba, porų fritata, obuolių šarlotė su rūpių kviečių miltų trupinėliais ir kt.
Švenčiame Lietuvos Pergalės ir Triumfo dieną, Vilniaus mūšio už laisvę ir demokratiją, kurį Lietuva laimėjo prieš 25-erius metus, dieną! Pasidžiaukime, kad turime savo demokratinę valstybę!
Degančios žvakės Laisvės gynėjų atminimui Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės lange Vilniuje, Pylimo gatvėje.
Antradienis, sausio 12 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Amerikos žydų komiteto vadovais. Šis komitetas – viena didžiausių ir įtakingiausių nevyriausybinių organizacijų JAV, kuri visuomet rėmė Lietuvos laisvę.
Susitikime Amerikos žydų komiteto vadovai perdavė Prezidentei 1991-aisiais metais tuometiniam JAV Prezidentui Džordžui H. Bušui rašyto laiško kopiją, kurioje raginama nedelsti pripažįstant atkurtą Lietuvos ir kitų Baltijos šalių nepriklausomybę. Ši organizacija taip pat palaikė mūsų šalies siekį tapti NATO nare.
Šiandien Amerikos žydų komitetas daug dėmesio skiria energetiniam saugumui ir prisideda prie JAV energetinės politikos formavimo, todėl susitikime buvo aptarta Lietuvos patirtis užsitikrinant energetinę nepriklausomybę ir svarbiausi Europos energetikai kylantys iššūkiai. Šalies vadovė pabrėžė, jog JAV energijos išteklių eksportas į Europą yra svarbus, siekiant užtikrinti konkurenciją ES rinkoje, sumažinti „Gazprom“ įtaką Europos šalims ir užkirsti kelią Rusijos energetiniam šantažui.
Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius kartu su Vyriausybės kanclerio pirmuoju pavaduotoju Rimantu Vaitkumi susitiko su Amerikos žydų komiteto nariais. Susitikime pabrėžtos Lietuvos pastangos atkuriant istorinį teisingumą ir išsaugant žydų kultūrinį paveldą mūsų šalyje, akcentuotas glaudus Vyriausybės bendradarbiavimas su Lietuvos ir tarptautinėmis žydų bendruomenėmis, taip pat pasikeista nuomonėmis ir įžvalgomis apie tarptautines aktualijas.
Amerikos žydų komiteto delegacija apsilankė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje. Svečius pasveikino bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.
Šiandien į Lietuvą atvyksta Amerikos žydų komiteto (AJC) delegacija. AJC – žinoma pasaulinė, žydus palaikanti ir ginanti organizacija, turinti savo atstovybes Jungtinėse Amerikos Valstijose, pasaulyje, bei partnerystės ryšiais susijusi su Europos ir kitų valstybių žydų bendruomenėmis. AJC veikla skirta žydų tautos gerovei, žmogaus teisių ir demokratinių vertybių apsaugai. Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę prieš 25-erius metus, ši organizacija rėmė Lietuvos žydų veiklą ir dabar palaiko Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenę (LŽB), stebi, kad jos teisės nebūtų pažeidžiamos.
