Ukmergėje gyvenę žydai ne tik prekiavo, bet ir skundėsi

Ukmergėje gyvenę žydai ne tik prekiavo, bet ir skundėsi

lrytas.lt DAIVA ZIMBLIENĖ

Ukmergėje iš rankų į rankas keliauja ką tik išleista knyga „Ukmergės žydų bendruomenės istorija“. Į lietuvių ir anglų kalbomis surašytus beveik 500 knygos puslapių sugulė daug svarbių istorinių datų, įdomių faktų, dokumentų bei citatų apie Ukmergėje gyvenusius žydus.

„Aš nesu kūrėjas, o tik istorijos faktų rankiotojas – apie 15 metų kruopščiai rinkau ir kaupiau įvairius Ukmergės miesto bei rajono istorijos faktus.

Viename iš kompiuterio aplankų sparčiai ėmė daugėti medžiagos apie Ukmergės žydų bendruomenę. Ir tai visiškai dėsninga, kadangi žydai beveik kelis amžius buvo gausiausia tautinė bendrija Ukmergėje, galima teigti – dominuojanti“, – sakė knygos autorius, Ukmergės rajono savivaldybės Kultūros ir viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pavaduotojas Julius Zareckas.

Pasak jo, naujoji knyga – tai antras, papildytas, daug solidesnis to paties pavadinimo knygos, pasirodžiusios 2008 metais, leidimas.

Jaunimo klubų savaitgalis buvo aktyvus ir kupinas pozityvių emocijų.

Jaunimo klubų savaitgalis buvo aktyvus ir kupinas pozityvių emocijų.

Praėjęsis savaitgalis buvo įdomus jaunimo klubams, kurie įgyvendina įvairias pogramas. Penktadienį klubas “Knafaim” ir didelis būrys paauglių su savo koordinatorium keliauvo į “Pramogų Areną” čiuožinėti. Pasak jaunimo programų koordinatoriaus Pavelo Guliakovo, „stengiamasi neatsiriboti nuo paprastų pramogų, kurių dėka galime gerai praleisti laiką, pabūti kartu ir pabendrauti“.

Sekmadienis buvo aktyviausia diena, kadangi jau nuo praėjusio savaitgalio, vėl sugrįžę po atostogų, smagiai dirba klubo “Ilan” nariai, o šis klubas surenka didelį vaikų nuo 7 iki 13 metų būrį ir jų madrichus, tad vyko informatyvūs ir įdomūs užsiėmimai, žaidimai ir žinoma, vaišės. Po tokios veiklos vaikai namo grįžta sotūs žiniomis, su geromis emocijomis ir prisiminimais.

Pavelas Guliakovas pasakoja, kad sekmadienį su keliais madrichais važiavo vesti pamokos į Kauno žydų bendruomenę, kur ,, šiek tiek pagyvinome Kauno žydų bendruomenės vaikų žinias apie žydų kultūrą ir istoriją. Malonu, kad sulaukėme dėmesio iš Kaune gyvenančių vaikų tėvelių, bei surinkome nemažai vaikų.”

Nuotraukos, paspaudus straipsnio pavadinimą.

Amerikos žydų komiteto padėka LŽB ir veiklos gairės

Amerikos žydų komiteto padėka LŽB ir veiklos gairės

AJC vykdomojo direktoriaus David Harris ir AJC delegacijos, kuri lankėsi Vilniuje sausio mėn. vardu, norėčiau dar kartą padėkoti Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei ir asmeniškai Fainai Kukliansky už jūsų pagalbą ir svetingumą, parodytą mums vizito metu.

Norėjau jums pranešti, kad AJC svarsto galimybę įkurti Varšuvoje savo atstovybę, kuri galėtų tapti regioniniu centru ir mūsų darbui Baltijos šalyse. Mes įsivaizduojame, kad šio centro  prioritetu bus geopolitika, nes šios pasaulio dalies svarba auga. Mūsų buvimas šalia, manome, padėtų stiprinti reikšmingą bendradarbiavimą su Lietuvos žydų bendruomene, be to tikimės, kad bus dar daugiau galimybių remti jūsų pastangas, jei jūs nuspręstumėt, jog to reikia. Mūsų, Amerikos žydų komiteto veiklos prioritetai – nuosekli  veikla pasaulyje nesikeičia, mums šiuo metu rūpi: ES santykiai, transatlantiniai ryšiai, regioninio saugumo klausimai, ir nuolatinis nestabilumas Artimuosiuose Rytuose. Manome, kad naujos atstovybės sukūrimas galėtų tapti pirmuoju žingsniu, siekiant gilinti mūsų ryšius ir plėsti bendrus  interesus. Mes sveikintume visas idėjas, nuomones ir pasiūlymus šiuo klausimu. Tikimės, kad ir ateityje tęsis mūsų nuolatinė partnerystė ir draugystė.

Su geriausiais linkėjimais,

Sam Kliger

Kvietimas LŽB nariams

LIETUVOS ŽYDŲ (LITVAKŲ) BENDRUOMENĖ IR KLUBAS GESHER KVIEČIA Į ŠILTĄ IR JAUKIĄ ŠABATO IŠLYDĖJIMO VAKARIENĘ, 

kuri vyks vasario 13 d. 18 00 val. Baltojoje salėje (Pylimo g. 4, I aukštas)

VIETŲ SKAIČIUS YRA RIBOTAS! Registracija ir staliukų rezervacija vyksta iki vasario 11 dienos.

El.paštu zanas@sc.lzb.lt

(Prašome nurodyti savo vardą, pavardę, o taip pat, norinčių dalyvauti kartu su Jumis, šeimos narių, ar draugų duomenis).

Papildoma informacija darbo dienomis nuo 10.00 iki 17.00 val. Tel.: +370 678 815 14.

Nacionalinio edukacinio projekto „Kas buvo Č. Sugihara?“ baigiamasis renginys 2016-02-11 d. 13 val. Kauno VDU

 2015 metais sukako 75 metai nuo įvykių, kai 1940 metų vasarą Japonijos konsulas Čijunė Sugihara Lietuvoje išdavinėjo tranzitines vizas žmonėms, daugiausia žydų pabėgėliams iš Lenkijos, bandžiusiems išsigelbėti nuo Europoje prasidėjusio Antrojo pasaulinio karo. Ta proga Tarptautinė komisija inicijavo nacionalinį edukacinį projektą mokykloms „Kas buvo Čijunė Sugihara?“

Projekte 2015 m. rugsėjo – 2016 m. sausio mėnesiais aktyviai dalyvavo 12 mokyklų iš įvairių Lietuvos vietų, kuriose veikia Komisijos įsteigti Tolerancijos ugdymo centrai ir šių mokyklų bendruomenės daugiau dėmesio skiria istorinės atminties puoselėjimui.  Moksleiviai domėjosi Čijunės Sugiharos asmenybe, jo gyvenimu ir veikla. Tuo pagrindu kūrė menines kompozicijas, pristatymus, vaidinimus, piešinių ir skulptūrų parodas.  Baigiamajame nacionalinio edukacinio projekto renginyje visuomenei bus pristatytos įdomiausios projekto veiklos.

Žydų bendruomenė Lietuvoje norėtų atminimo žydų gelbėtojams

Vilnius, vasario 7 d. (BNS). Lietuvos žydų bendruomenė pasigenda Pasaulio tautų teisuoliams skirto įamžinimo Lietuvoje, Vilniaus valdžia kol kas konkrečių idėjų nesvarsto.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky teigiamai įvertino visuomenininkų pasiūlytą iniciatyvą statyti paminklą žydų gelbėtojams Izraelyje, bet mano, kad tokio įamžinimo pirmiausia reikėtų Vilniuje.

„O kodėl reikia Izraelyje statyti, o ne Lietuvoje? Ar Lietuvoje nereikia pagerbti gelbėtojų? Aš nežinau, galbūt per daug nebus, jei Izraelyje atsiras tokia skulptūra. Galvoju, kad yra išeivių iš Lietuvos, kurie liko gyvi, jei apskritai kas nors liko gelbėtojų dėka. Manau, kad žmonės neprieštaraus dėl šito. Bet gal reikėtų pirmiausia Lietuvoje susitvarkyti“, – BNS sakė F.Kukliansky.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius sutinka, kad pagerbiant žydų gelbėtojus, Lietuvoje reikėtų „labai daug pasistūmėti“ – jis atkreipė dėmesį, jog Izraelyje, Jad Vašem memoriale Pasaulio tautų teisuoliams iš Lietuvos yra pasodinti medžiai, tuo metu Vilniuje, naujos tarybos iniciatyva, pernai viena sostinės gatvių pavadinta ryškiausios lietuvių teisuolės Onos Šimaitės vardu. „Bet aš manau, kad reikės ir daugiau tokių ženklų, ypač, kai šiais laikais primenama, kad nemažai lietuvių prie žydų naikinimo prisidėjo. Reikia neužmiršti ir to, kad labai daug lietuvių ir žydus gelbėjo (…). Manau, kad Vilniuje irgi reikėtų įamžinimo“, – BNS tvirtino R.Šimašius, tačiau kol kas negalėjo atsakyti, ar savivaldybė prisidės prie to.

F.Kukliansky taip pat priminė, jog anksčiau svarstyta statyti memorialą Kaune, kurį būtų projektavęs žymus žydų kilmės JAV architektas Danielis Libeskindas, tačiau tai ir liko tik idėja.

Daugiau nei 59 procentai Prancūzijos gyventojų mano , kad už atisemitizmą atsakingi žydai

Daugiau nei 59 procentai Prancūzijos gyventojų mano , kad už atisemitizmą atsakingi žydai

Daugiau kaip 59 procentai Prancūzijos žmonių mano, kad žydų bendruomenės nariai  yra bent iš dalies atsakingi už antisemitizmą – tokius skaičius rodo apklausa, kurią internetu atliko Fondation du Judaisme Français ir “Ipsos”. Per devynias dienas apklausti 1005 žmonės. Respondentų buvo klausiama, ar jie mano, kad žydai turėtų prisiimti dalį atsakomybės už antisemitizmą Prancūzijoje?

59 procentų apklaustųjų atsakė “taip”, trys procentai manė, kad jie smarkiai prisidėjo ir 14 proc teigė, kad jie prisidėjo “didele” dalimi. Daugiau nei pusė respondentų sakė, kad žydų tauta turi daug valdžios ir kad žydai – turtingesni už vidutinį Prancūzijos gyventojų sluoksnį. 13 procentų respondentų manė, kad Prancūzijoje  yra daug žydų, nepaisant statistikos, kuri rodo, jog žydų bendruomenė sudaro iki vieno procento gyventojų.

Pranešimų skaičius apie antisemitinius nusikaltimus Prancūzijoje padidėjo daugiau nei dvigubai nuo 2014 iki 2015. Pasak žmogaus teises ginančių organizacijų, išpuoliai ir nusikaltimai rodo augantį smurtą.

Maždaug 8000 Prancūzijos žydų pernai emigravo į Izraelį, daug daugiau emigravo į Didžiąją Britaniją ir Kanadą.

Britanijos žydų tarybos viceprezidentas Richardas Verberis sako, kad toks reiškinys kelia nerimą, nes daugiau nei  vienas iš 10 Prancūzijos žmonių mano, jog šalyje per daug žydų.”Liūdna realybė – suprantama, Prancūzijos piliečiai žydai apimti nerimo, juos supantis antisemitizmas perauga į kraštutinį smurtą – kai kurie žydai jau žuvo. Todėl daugelis nusprendžia, kad žydų gyvenimas Prancūzijoje nebegali būti gyvybingas.  Jungtinėje Karalystėje  Prancūzijos žydai buvo sutikti išskėstomis rankomis, taip juos pasitiko žydai – Britanijos piliečiai, du Prancūzijos rabinai ir kiti. Kai kuriose Britanijos žydų mokyklose atvykėliai  prancūzakalbiai sudaro jau 50 procentų moksleivių. Žydų diasporos Europoje  jaučia nerimą, nes tendencijos rodo augantį  antisemitizmą. Šalių Vyriausybės ir plačioji visuomenė turėtų stiprinti savo įsipareigojimą remti žydų bendruomenes”.

 

 

Beigelių krautuvėlės atidarymo akimirkos

Beigelių krautuvėlės atidarymo akimirkos

Vasario 4 dieną duris atvėrė ir nauja košerinio maisto kavinė „Beigelių krautuvėlė“.

Čia pagal griežtas judėjų taisykles, prižiūrint rabinui bus gaminamas košerinis maistas, vietoje kepami įvairūs tradiciniai žydiški skanumynai, o svarbiausia – beigeliai – dideli riestainiai, su kuriais dalis vilniečių ir miesto svečių jau spėjo susipažinti.

Dalinamės atidarymo akimirkomis ir linkime geros savaitės!

© FotoNuotekos albumas

Lietuvos ryto straipsnis

LŽB Facebook albumas “Tada ir dabar”

Galerija

Lektoriumas

Vasario 7d. sekmadienį 12 val. Pylimo g. 4, Jašos Heifetzo salėje (3 aukštas)

Dokumentinis filmas
Žydų laimėKibucas, Masada
V. Pozneris

 

Vilniuje vėl pakvipo legendiniais žydų skanėstais

Vilniuje vėl pakvipo legendiniais žydų skanėstais

lrytas.lt – pirmasis vasario 4d. popietę pateikė išsamų reportažą apie LŽB ,,Beigelių kavinės” atidarymą su nuotraukomis.

Kažkada Šiaurės Jeruzale vadintas Vilnius po truputį susigrąžina prarastąją kultūros dalį. Pernai Vilniuje oficialiai atidaryta pirmoji Izraelio ambasada Lietuvoje, o vasario 4 dieną duris atvėrė ir nauja košerinio maisto kavinė „Beigelių krautuvėlė“.

Čia pagal griežtas judėjų taisykles, prižiūrint rabinui bus gaminamas košerinis maistas, vietoje kepami įvairūs tradiciniai žydiški skanumynai, o svarbiausia –  beigeliai– dideli plikyti riestainiai, su kuriais dalis vilniečių ir miesto svečių jau spėjo susipažinti.

ALEKSANDRA JACOVSKYTĖ: „SVARBU, KAD MENAS NEBŪTŲ BEJĖGIŠKAS“

ALEKSANDRA JACOVSKYTĖ: „SVARBU, KAD MENAS NEBŪTŲ BEJĖGIŠKAS“

bernardinai.lt

Austėja Mikuckytė

Su kostiumų dailininke Aleksandra Jacovskyte susitinkame Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus padalinyje „Tolerancijos centras“. Pašnekovė čia dirba parodų kuratore, jos kabinetą puošia įrėminti kostiumų eskizai. Su dailininke šnekučiuojamės apie glaudų autoriaus ir jo kūrinio ryšį, apmaudžias klaidas ir kūrybinius džiaugsmus, ieškome bejėgiško meno apibrėžimo.

Kada užsimezga ryšys tarp Jūsų ir Jūsų kūrinio? Ar tada, kai dar tik formuojasi idėja, ar tada, kai jau prisiliečiate prie medžiagų?

Tada, kai sužinau, kad reikia sukurti kostiumo eskizą, palaipsniui sąmonėje ir pasąmonėje visas procesas jau vyksta. Idėja gali išsivystyti darbo metu ir pasukti visai į kitą pusę nei įsivaizdavai. Jeigu tai užduotis, didžiausias darbas vyksta dar galvoje, dar neprisėdus prie medžiagų.

O jeigu kuri savarankiškai, be užduoties, nėra jokios atsakomybės užsakovui, tai būna labai įvairiai. Idėja gali gimti čia ir dabar. Tiesiog pradedi paišyti ir įsitrauki. Gali būti visiškai atsitiktinės aplinkybės, ne tavo aplinka, ne tavo rašomas stalas. Man taip yra buvę, ir visai neblogai pavykdavo.

Tai Jums galbūt artimesni piešiniai, kuriuos kuriate sau, o ne kostiumai, eskizuojami pagal užsakymą?

Net ir kuriant pagal užduotį, kostiumas tampa artimu, nes negali padaryti to, kas nėra tavo, ko tu neįsivaizduoji ir kas tau yra svetima. Susikuria visiškai asmeniškas ryšys. Kai pildai režisieriaus norą, vis tiek padarai pagal savo skonį ir savo supratimą. Mano supratimu, kostiumai turi netrukdyti bendrai atmosferai. Neturi dominuoti, bet turi būti išraiškingi.Man nesvarbu, kokia pjesė. Galiu netikėti tuo, kas vyksta pjesėje, bet turiu tikėti tuo, kuo galiu papildyti spektaklį.

A. OZAS: JUDAS YRA VISŲ ANTISEMITINIŲ STEREOTIPŲ ŠALTINIS

A. OZAS: JUDAS YRA VISŲ ANTISEMITINIŲ STEREOTIPŲ ŠALTINIS

bernardinai.lt

Donatas Puslys

Paskutinėje pokalbio su žymiu Izraelio rašytoju Amosu Ozu dalyje kalbėjomės apie naujausią jo romaną „Judas“. Šis romanas paliečia ir biblinę istoriją apie Jėzaus išdaviką Judą Iskarijotą. „Aš nuo labai jaunų dienų žinau, kad Naujajame Testamente Judas yra viso tūkstantmečio krikščioniško antisemitizmo šaltinis – visa istorija apie 30 sidabrinių, pats žymiausias pabučiavimas visoje istorijoje – išdaviko pabučiavimas, kuriuo jis pardavė savo mokytoją, Dievo sūnų. Manau, kad tai yra nuodinga istorija, bjauri istorija,“ – teigė A. Ozas.

Grįžkime nuo politikos prie literatūros. Naujausia Jūsų knyga vadinas „Judas“. Pradėsiu nuo labai paprasto, tačiau man aktualiausio klausimo – kada galime laukti angliško knygos vertimo, nes mačiau, kad olandų kalba ši knyga jau yra.

Angliškas vertimas turėtų pasirodyti rugsėjo mėnesį. Galbūt jau yra lietuviškas vertimas, apie kurį irgi nieko nežinau (juokiasi, red. past.). „Judas“ jau pasirodė ne tik olandiškai, tačiau ir itališkai, vokiškai, ispaniškai, lenkiškai. Žinau, kad Varšuvoje ši knyga pateko ir į bestselerių sąrašus.

Man įdomu yra pats procesas, kurio metu gimsta knyga. Nuo ko viskas prasideda? Ar pradžioje turite pasakojimo įsivaizdavimą ir veikėjai gimsta tam, kad perteiktų visą tą pasakojimą? O gal priešingai, pradžioje yra keli veikėjai, nuo kurių ir pradeda rutuliotis visa pasakojimo gija?

Negaliu kalbėti už kitus, viskas prasideda nuo veikėjų, o ne nuo siužeto, ne nuo kokių nors atskirų scenų, idėjų ar žinių. Su savimi nešiojuosi kelis veikėjus, kurie nė nežinau, iš kur ateina, nes nesiremiu realaus gyvenimo pavyzdžiais. Ilgą laiką gyvenu kartu su tais veikėjais, kol pagaliau pradedu rašyti. Siužetas gimsta, kai tie skirtingi veikėjai užmezga santykius mano galvoje.

Netekome dirigento Sauliaus Sondeckio

Netekome dirigento Sauliaus Sondeckio

Vasario 3d, eidamas 88-uosius, mirė dirigentas, orkestrų vadovas profesorius Saulius Sondeckis.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė su giliu skausmu sutiko žinią apie Maestro Sauliaus Sondeckio mirtį. Bendruomenei tai reiškia garbės nario, ilgamečio bendruomenės draugo netektį. Maestro žavėjo savo profesionalumu, asmenybės šiltumu, nuoširdumu.
Žydiškai publikai puikiai pažįstamas bei gerbiamas Maestro Saulius Sondeckis, kilęs iš intelektualų žydų gelbėtojų šeimos, dalyvavo žydų bendruomenės rengiamuose kultūriniuose renginiuose nuo pat jos atkūrimo pradžios.
Nuoširdžiai užjaučiame žmoną prof. Silviją Sondeckienę, sūnus Saulių, Vytautą, Paulių Sondeckius ir jų šeimas.
Maestro S.Sondeckio atminimas ilgai išliks žydų bendruomenėje, su kuria didis dirigentas, inteligentiškas, plačios širdies charizmatiškas žmogus mielai bendraudavo. Per paskutinį susitikimą 2015 gegužės mėnesį benduomenės salė lūžo, visi atėjo pažiūrėti filmo apie garsųjį Lietuvos muziką  prof. Saulių Sondeckį, filmą prodiusavo jo sūnus Saulius. Pats  Maestro tuomet dėkojo tėvams už savo muzikinės karjeros sėkmę, sakydamas, jog pasakojimai apie jų gerus darbus ėjo iš lūpų į lūpas: mamos mokytojos labdaringa veikla, padedant neturtingiems mokiniams ir tėvo Šiaulių burmistro Jackaus Sondeckio žygdarbiai, gelbėjant žydus. Jackus Sondeckis už žydų gelbėjimą Jad Vašeme paskelbtas Pasaulio Teisuoliu. Lietuvos muzikai vertina S.Sondeckį kaip aukščiausios prabos Lietuvos menininką, gimusį praeitame šimtmetyje. Beveik metai iki išėjimo jis buvo visavertis scenos atlikėjas, nepaisant jo amžiaus. Per 50 metų kūrybinį laikotarpį profesorius S. Sondeckis dirigavo daugiau kaip 3 tūkst. koncertų beveik visose Europos šalyse, JAV, Japonijoje, Kuboje, Kanadoje, Taivanyje, Pietų Korėjoje.

S.Sondeckis gimė 1928 metų spalio 11 dieną Šiauliuose. 1948-1952 metais jis studijavo smuiką Lietuvos konservatorijoje pas profesorių Aleksandrą Livontą, vėliau smuiko studijas tęsė Maskvos konservatorijoje, kartu pas Igorį Markevičių studijavo dirigavimą. Kaip dirigentas S. Sondeckis pradėjo dirbti 1955 metais. Iš pradžių jis vadovavo M.K.Čiurlionio meno mokyklos moksleivių orkestrui. Mokyklos orkestro didžiausias laimėjimas – 1976 metų Herberto von Karajano jaunųjų orkestrų konkurse Berlyne gautas aukso medalis. 1960 metais maestro subūrė Lietuvos kamerinį orkestrą, su kuriuo koncertavo daugelyje pasaulio šalių ir vadovavo jam iki uždarymo 2004 metais. Jis taip pat yra vadovavęs Leningrado (dabartinio Sankt Peterburgo) valstybinio Ermitažo orkestrui, Lietuvos Baltijos kameriniam orkestrui, dirigavęs kameriniam orkestrui „Maskvos virtuozai“.

Profesorius yra apdovanotas Gedimino 5–ojo ir 1-ojo laipsnio ordinais, 1998 metais apdovanotas Vyriausybės premija, 1999 metais – Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premija, 2000 metais paskelbtas Šiaulių miesto garbės piliečiu, 2002 metais S.Sondeckiui įteiktas Sausio 13-osios atminimo medalis, Estijos Marijos žemės kryžiaus 4-ojo laipsnio ordinas, 2003 metais – pirmos klasės Austrijos garbės kryžius. S.Sondeckio vardas suteiktas Šiaulių menų gimnazijai (buvusiai Šiaulių konservatorijai).

Tebūnie šviesus dirigento Sauliaus Sondeckio atminimas.

Prie Holokausto prisidėjusių asmenų sąrašą turėtų vertinti prokurorai – F.Kukliansky

Vilnius, vasario 2 d. (BNS). Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky siūlo, jog Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (LGGRTC) turimą sąrašą asmenų, prisidėjusių prie žydų žudymo, perduotų įvertinti prokurorams.

LGGRTC vadovė Teresė Birutė Burauskaitė abejoja, ar toks tyrimas galėtų vykti bei mano, kad kreiptis į prokurorus turėtų ne centras, o Vyriausybė. „Mane tai (sąrašo paviešinimas) patenkintų, bet kaip į tai atsilieps šitų žmonių giminės, ar tai nebus jų teisių pažeidimas, jeigu jų kaltė nėra įrodyta? Aš perduočiau tokį sąrašą prokuratūrai – nusikaltimai neturi senaties, tegu atlieka tyrimą. Jau seniai šitą reikėjo padaryti“, – BNS sakė F.Kukliansky. „Aš galvoju, kad žmonės žinotų ne tik gelbėtojus, bet ir žudikų pavardes. Bet sąrašas gali būti publikuotas tik tada, kada šitų žmonių kaltė yra įrodyta. Tai turėtų būti taip, kaip leidžia įstatymas“, – pridūrė ji.

Vilniuje vėl kvepia žydiškais beigeliais!

Vilniuje vėl kvepia žydiškais beigeliais!

Vasario 4 d. duris atvers nauja košerinio maisto kavinė ”Beigelių krautuvėlė”. Kavinėje pagal judėjų taisykles bus gaminamas košerinis maistas, įvairūs tradiciniai saldumynai. ”Beigelių krautuvėlės” trauka – vietoje kepti beigeliai ir iš jų gaminami sumuštiniai. Laikantis itin griežtų tradicijų, gaminimas vyks prižiūrint rabinui, įsisavinus košerinio maisto gaminimo taisykles.

Beigelis – tradicinis Europos žydų, jidiš kultūros kulinarinis gaminys -,,baronka”, kuri iškepta gali būti pjaunama pusiau ir daromas sumuštinis. Knygoje “Jidiš džiaugsmai” pateikiama versija, jog beigelių receptas buvo sukurtas Krokuvoje 17 amž. pradžioje, tuomet juos kepdavo kaip dovaną gimdančiai moteriai. Rašoma, kad beigelis simbolizavo “gyvenimo ratą”, nes yra apvalios formos. Baigelių populiarumas greitai augo, jie plito po kitas šalis, kur gyveno jidiš kalbantys žydai, greitai juos pamėgo Amerikoje, kur dabar kepama maždaug 5 mln. beigelių per dieną!

LŽB pirmininkė Faina Kukliansky  beigelius dažniausiai ragauja kelionėse po pasaulį ir mano, kad LŽB ,,Beigelių krautuvėlės“ kavinėje pasiseks juos iškepti tokius, kokie būdavo anksčiau ir dabar Lietuvoje yra – tikri tradiciniai žydiški. ,,Skaniausi beigeliai buvo vaikystėje ir jaunystėje, nes mes patys buvom jauni ir gražūs. Norėčiau, kad ir LŽB jaunimas sušuktų: kokie skanūs beigeliai! Žydų patiekalų receptus aš paveldėjau iš mamos, savaitgaliais gaminu tradicinius pietus: verdu sultinį iš naminės vištos, farširuoju žuvį“.  Beigelius  kepti dirbančiai advokatei laiko nepakanka, todėl juos pirks kavinėje.

Miša Jakobas, Šolomo Aleichemo žydų gimnazijos ORT direktorius prisimena vaikystę Telšiuose: ,,Niekada nebebus tokių beigelių, kokius valgiau vaikystėje kasdien. Karštus beigelius prisimenu. Tas kvapas, skanumas, traškumas, o kai užtepdavau sviestą, neapsakoma… Eidavau pirkti beigelių pas ponią Samsonienę kasdien ir švenčių dienomis.  Karšti  švieži  – mmmm. Kol ateidavau namo, būtinai vieną suvalgydavau. Tik Niujorke radau tokius pat beigelius kaip gimtuosiuose Telšiuose būdavo  1956 m. Dingo viskas, pražuvo. Gerai, kad bando bendruomenėj kepti, tik viskas – ne tas. Tik improvizacija. Žydiška virtuvė kvepia, ji nuostabi, jos tokios nebebus niekada. ,,Nekabinkit man makaronų“,- vistiek bus nebe tas… Aš žinau, kokius produktus reikia naudoti, gaminant teiglech ir imberlech. Esu sužavėtas žydiška virtuve, ji kvepia, ji sultinga, dabar tokių kvapų nėra ir nebebus”.

Vasarį dirbti į Vilnių atvyksta  2 rabinai

Vasarį dirbti į Vilnių atvyksta 2 rabinai

Ilgiau nei pusę metų Lietuvos ir Vilniaus žydų bendruomenės (LŽB) oficialiai neturėjo savo rabino. LŽB ir Lietuvos žydų religinė bendruomenė (LŽRB) paskelbė atvirą konkursą. Norą jame dalyvauti pareiškė virš 30 garbių pasaulio rabinų – iš JAV, Vokietijos, Anglijos, Izraelio, Baltarusijos, Latvijos, Rusijos. LŽB ir LŽRB pirmininkai dėkingi visiems rabinams, norėjusiems dirbti ir padėti. Mes dėkojame už parodytą dėmesį Lietuvos judėjams ir jų  garbingai praeičiai.

LŽB ir LŽRB kėlė savo reikalavimus, turėjo aiškią ir realią viziją.

Dalis kandidatų buvo pakviesti į Vilnių prisistatyti bendruomenei, reikliai ir atidžiai vyko pažintiniai pokalbiai. Susipažinus, kilo mintis pakviesti 2 rabinus, kurie gali įkurti rabinatą, papildyti vienas kitą ir pateikti platų, judėjams reikalingų paslaugų spektrą, – organizuoti  edukacinę veiklą, įtraukti į sinagogos veiklą jaunimą, organizuoti kolel-Tora (Toros ir tradicijų mokymo seminarus), atidaryti sekmadieninę vaikų mokyklėlę, teikti kašruto paslaugas, atlikti brit-milia, chupos ritualą, civilinių aktų registraciją sinagogoje, įsteigti mikvę.

Į Vilniaus sinagogos rabinų pareigas pakviesti rabinai KALEV KRELIN  ir SHIMSON DANIEL  IZAKSON.

LIETUVOS ŽYDŲ (LITVAKŲ) BENDRUOMENĖS PIRMININKĖ FAINA KUKLIANSKY APIE PASTARŲJŲ DIENŲ DISKUSIJAS HOLOKAUSTO TEMA

LIETUVOS ŽYDŲ (LITVAKŲ) BENDRUOMENĖS PIRMININKĖ FAINA KUKLIANSKY APIE PASTARŲJŲ DIENŲ DISKUSIJAS HOLOKAUSTO TEMA

Pranešimas spaudai 2016 m. vasario 1 d.

„Prieš kelias dienas paminėjus Tarptautinę Holokausto dieną, Lietuvoje vėl įsiplieskė diskusijos Holokausto tema. Vaikystėje viską girdėjau šeimoje – pokalbių metu neretai atgydavo prisiminimai apie getą, į kurį uždarė,  koncentracijos stovyklas, į kurias vežė, apie duobę, kurioje buvo slapstomasi. Bet Holokausto patirtis buvo tarsi vienas iš dalykų, skiriančių žydus nuo ne žydų. Mus žudė, o kiti tuo metu gyveno, ėjo į kiną, mokyklą, studijavo. Per kelis mėnėsius nužudyta visa Lietuvos žydų bendruomenė, daugiau kaip 200 000 žmonių. Juk mus daug kas skyrė visą mano gyvenimo laikotarpį, visą sovietmetį. Visada žinojome, kad mūsų galimybės ribotos ir kad mes kitokie.

Lietuvoje iki Holokausto tik lietuvių gyveno daugiau negu žydų, o dabar žydų bendruomenę tesudaro apie 5000 narių… Kiekvienas iš jų turi savo šeimos Holokausto istoriją. Ir tie, kurie gimė ir gyveno Lietuvoje, ir tie, kurie įsiliejo į Lietuvos žydų bendruomenę, atvykę iš Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos…Kiekvienas galėtų parašyti savo Holokausto istoriją, bet ne visi parašė. Valstybė turėjo daug galimybių paaiškinti savo piliečiams, ypatingai jaunajai kartai, apie žydų žudynes ir kas jas vykdė, ne mokslininkų ir politikų, bet paprasta, net ir vaikams suprantama, kalba. Prašėme daug metų ir turėjome daug bendrų planų kaip tą įgyvendinti. 75-eri metai praėjo, o Lietuva vis dar niekaip negali išrišti lietuvių dalyvavimo Holokauste temos.

Panevėžio m. žydų bendruomenės narė O.Nacickienė gavo Jad Vašem diplomą

Panevėžio m. žydų bendruomenės narė O.Nacickienė gavo Jad Vašem diplomą

Izraelyje, Jeruzalėje ant Atminimo kalno, 1953 m. buvo įkurtas Tautos atminimo institutas-muziejus Jad Vašem. Nuo pat įkūrimo dienos pagrindinis komplekso tikslas – išsaugoti Holokausto (Šoa) laikotarpio žydų istoriją. Edukologams, istorikams ir Tolerancijos centro vadovams iš viso pasaulio Jad Vašemas siūlo programas, sukurtas Tarptautinėje Holokausto dėstymo ir tyrimo mokykloje. 2015 m. minėta mokykla organizavo kursą apie Holokausto (Šoa) istoriją „Ir prisiminimų nėra baisesnių…“. Kartu su dalyviais iš viso pasaulio kursą klausė ir baigiamąjį darbą parengė Panevėžio m. žydų bendruomenės atstovė – Oksana Navickienė. Jai įteiktas diplomas, įrodantis sėkmingą kurso pabaigą. Dabar Oksana Navickienė gali skaityti paskaitas Holokausto temomis ne tik Panevėžio, bet ir visos Aukštaitijos mokiniams bei gimnazistams.

Ištiesta pagalbos ranka, gelbstinti žydus Holokausto metu

Ištiesta pagalbos ranka, gelbstinti žydus Holokausto metu

Apie ištiestą pagalbos ranką gelbstint žydus Holokausto metu Lietuvoje, patirtus mažus ir didelius stebuklus, kai pavykdavo išgelbėti žmogaus gyvybę, mokiniai kalbėjo sausio 27 –Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną Ariogalos gimnazijoje, vykusioje mokiniams ir mokytojams skirtoje konferencijoje. Šių metų renginio tema buvo „Kito žmogaus gelbėjimas – aukščiausia žmogiškumo vertybė“Į Ariogalos gimnazijoje vykusį renginį atvyko mokiniai ir mokytojai iš mokyklų, kuriose veikia Tolerancijos ugdymo centrai. Konferencijos buvo gausus būrys svečių: Izraelio ambasadorius Lietuvoje – Amir Maimon, Užsienio reikalų ministerijos ambasadorius ypatingiems pavedimams Dainius Junevičius, Raseinių rajono meras Algirdas Gricius, Kauno žydų bendruomenės atstovai su bendruomenės pirmininku Žaku Gercu, Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Gennady Kofman ir dar būrys svečių iš Raseinių rajono savivaldybės švietimo skyriaus bei įvairių institucijų. Renginio pradžioje kalbėjęs Izraelio ambasadorius pasidžiaugė galimybe aplankyti Ariogalos miestelį bei supažindino susirinkusius su Ariogalos žydų istorija iki Antrojo pasaulinio karo. Pasak ambasadoriaus, iš 27 veikusių verslo įmonių – 16 priklausė vietos žydams.

Kulautuvoje po mūrinėmis sienomis rasta medinė sinagoga

Kulautuvoje po mūrinėmis sienomis rasta medinė sinagoga

BNS  Ardant mūrinės pastato sienas Kulautuvoje po jomis rasta medinė tarpukariu statyta sinagoga.

Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno skyrius griovimo darbus sustabdė, svarstoma, ką su radiniu daryti, rašo „Kauno diena“.KPD darbuotojai sako apie griovimo darbus sužinoję savaitgalį iš socialiniame tinkle „Facebook“ įkeltų nuotraukų. Paveldosaugininkai svarsto, kad sinagogą gali būti siūloma įrašyti į Kultūros vertybių registrą ir gal net perkelti į Lietuvos liaudies buities muziejų Rumšiškėse.

1935 metais statyta Sinagoga per Antrąjį pasaulinį karą buvo paversta miestelio sandėliu, langai buvo užkalti. 1967-1968 metais atlikti pagrindiniai pastato rekonstrukcijos darbai.