Mieli bendruomenės nariai,

šiandien švenčiame 98-ąsias Lietuvos Valstybės atkūrimo metines, sveikiname Jus visus su viena svarbiausių Lietuvos istorijos datų –  Vasario 16-ąja. Ši šventinė diena yra Lietuvos dvasinės jėgos simbolis.Tikime, kad kaip tada taip ir dabar, kiekvieno iš mūsų nuoširdžiausias troškimas matyti savo šeimą, artimuosius, gyvenančius laisvoje šalyje. Laisvė jau tapo neatsiejama mūsų kasdieninio gyvenimo dalimi ir dažnai ją suvokiame kaip savaime suprantamą, tad retai susimastome apie laisvės ir demokratijos kainą ir kiek daug paaukota, kad mes gyventume laisvi ir nepriklausomi. Švęskime linksmai!

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje vasario 14 d. 11.00 val. prasidėjo elitinio šachmatų ir šaškių klubo „Rositsan ir Maccabi“ šachmatų turnyras, skirtas Vasario16-ajai, Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti.

Susirinkusius pasveikino turnyro direktorius FIDE meistras Borisas Rositsanas, perdavęs žodį Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui, kuris, kaip žinia, yra geras šachmatininkas, įrodęs tai  pradėdamas šį turnyrą. Jis laimėjo partiją, sužaidęs su daugkartine Lietuvos čempione Maryte Kartanaite. Pasak V.Landsbergio, ” žaidžiant  šachmatais,  yra svarbu neprarasti  iniciatyvos ir nepasiduoti. Svarbu, kiek tu užimi erdvės. Priešas, atrodo,  tave spaudžia  pasiduoti, bet neprarask iniciatyvos. Malonu , kad  šachmatininkai pagerbia Vasario  16-ąją, o Borisas Rositsanas nori parodyti Lietuvos istoriją per šachmatus. Šachmatai yra gyvenimo mokykla, šalies kultūros dalis , turėjusi  įtakos ir mūsų Nepriklausomybei“.

Vasario 13 d. (BNS). 2015 metų Tolerancijos žmogumi šeštadienį Kaune paskelbtas verslininkas Valdas Balčiūnas, BNS informavo „Sugiharos fondas – Diplomatai už gyvybę“.Apdovanojimą laureatui įteikė Lietuvoje viešintis karo metais žydus gelbėjusio garsaus Japonijos diplomato Chiunės Sugiharos (Čijunės Sugiharos ) sūnus Nobuki Sugihara. Laureatas tradiciškai apdovanotas skulptoriaus Edmundo Frėjaus sukurtu atminimo medaliu ir diplomu. 

Bernardinai.lt

Sergejus Kanovičius

R. Vanagaitės knyga iškėlė dar kelis nemalonius reiškinius. Nors ji lyg ir kalba apie aukas ir budelius, nei vieni, nei kiti daugumos tų, kurie tą knygą komentuoja ar aptarinėja – nedomina. Genocido centrą ir už jo stovinčius istorijos manipuliatorius domina centro neliečiamumo status quo, kuriam pastaruoju metu iškilo reali grėsmė, Žydų bendruomenę taip pat nelabai domina, nes pastarosios pirmininkė savanoriškai krinta ton pačion orkestro duobėn, kurioje jau meluodamas natas, groja Genocido centro simfoninis, šviesos riteriai dalyvauja su čekučiais entertainmento TV šou ir pastariesiems renka reitingo balus, kažkas kažką fone lemena apie Holokausto edukaciją. O tie žmonės, kuriuos prieš 75 metus sukišo po velėnomis, taip ir guli kaip gulėję. Dažniausiai neįvardyti, labai neretai apversti naudotais švirkštais, prezervatyvais ir bambaliais. Bevardžiai kaip ir jų budeliai. Pastaruosius pamėginus įvardyti kyla didžiausias triukšmas, vėl pradeda kvepėti visokiais „aš – tau, o tu – man“ sandėriais ir sanderėliais, po kurių staiga jau prokurorai turi tvirtinti seniausiai patvirtintą istoriniais faktais sąrašą tų, kurie sušaudė ar padėjo sušaudyti beveik visus iki vieno Lietuvos žydus.

Išėjo žmogus, svajojęs apie Didžią Lietuvą. Didžią ne teritorija, o mintimi, polėkiu, kūryba. Išėjo žmogus, pats dešimtmečiais kūręs tokią Lietuvą. Išėjo Profesorius Saulius Sondeckis.

Tarpas nuo Herberto von Karajano gerų žodžių Sauliaus Sondeckio vadovautiems jauniesiems muzikantams iki mūsų kraštą visame pasaulyje garsinusio Lietuvos kamerinio orkestro apėmė ištisą Lietuvos kultūros renesanso epochą. Daugelis į Lietuvą atvykstančių užsienio meistrų čia ieškojo Profesoriaus Sondeckio, nes jis buvo savotiškas šio krašto talento simbolis. Be Profesoriaus nacionalinėje kultūroje liko spraga, tačiau ją šiandien užpildo šimtai Sauliaus Sondeckio mokinių.

Kartu išėjo žmogus, kuriam Lietuvoje dėl visko skaudėjo. Išauklėtas tėvo, stovėjusio prie Lietuvos socialdemokratijos ištakų, jis kvietė visus mus nenukreipti akių nuo žmogaus, pergyveno dėl socialdemokratinės minties tęstinumo Lietuvoje.

Atsisveikinant su Maestro, reiškiu nuoširdžią užuojautą šeimai, jo mokiniams ir artimiesiems, visai Lietuvos kultūros bendruomenei. Mūsų darbai Lietuvai ir kultūrai bus jo svajonių įgyvendinimas.

Algirdas Butkevičius

Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas                                                                                                                                     Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas