LŽB klubas Gešer susirinko į Šabo išlydėjimo ceremoniją

LŽB klubas Gešer susirinko į Šabo išlydėjimo ceremoniją

Šeštadienį, vasario 13 d. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės klubas “Gešer” pakvietė savo narius ir draugus į Šabo išlydėjimo ceremoniją “Havdalah”. Daugelis bendruomenės narių pirmą kartą dalyvavo klubo “Gešer” vakarėlyje. Dekoruotas kambarys, iškilmėms padengti stalai ir maloni muzika tikrai šventinei nuotaikai sukurti. Kiekvieną svečią su šypsena pasitiko vakaro organizatorė ir LŽB programos koordinatorė Žana Skudovičienė, kuri po Junonos Berznitski išėjimo, ėmėsi vadovauti klubui “Gešer”, nes Žana turi ilgametę organizacinio darbo patirtį.

Šabo išlydėjimo  ceremoniją “Havdalah” vedė Vilniaus choralinės sinagogos kantorius “Taharat Cha kodesz” Šmuelis Jatomas. Jis papasakojo apie ceremonijos reikšmę ir apie tradicijos svarbą: .. “Žodis” Havdalah ” (pažodinis vertimas iš hebrajų kalbos reiškia “atskirti” arba “išlydėti”).Tokia yra reikšmė trumpo, bet gražaus simboliško judaizmo ritualo, kuriuo baigiamas Šabas, nes Havdalah atskiria Šabą nuo kitų dienų, t.y. atskiria šventą dieną nuo kasdienybės. Šventė nėra įsakymas pagal Torą. Pasak Talmudo, Šabas  pradėtas švęsti 4-5 šimtmetyje prieš mūsų erą. Havdalos ceremonija susiformavo kaip Šabo pabaiga, ruošianti žmogų darbo savaitei, taigi Havdalah apeigos mūsų sielai, kurios suteikia dar vieną galimybę susikaupti drauge prieš savaitės pradžią, įkvėpti vieni kitus, įgauti stiprybės ir prašyti Dievo palaiminimo.

SVEIKINIMAS su Vasario 16-ąja iš Japonijos

Gerbiamoji p. Faina Kukliansky,
      Mieli  Lietuvos žydų bendruomenės bičiuliai,    
    Lietuvos ambasada Japonijoje  nuoširdžiai sveikina jus su Vasario 16-ąją,  Lietuvos valstybės atkūrimo diena! Siunčiame jūsų žiniai  Lietuvos ambasadoriaus Japonijoje Egidijaus Meilūno  straipsnį, šiandien publikuotą dienraštyje The Japan Times. Straipsnyje minimi  ir Pasaulio Tautų Teisuolio , buvusio Japonijos konsulo Lietuvoje, Kaune, nuopelnai gelbėjant žydus:     
Linksmos  šventės! 
Violeta GAIŽAUSKAITĖ
Lietuvos ambasados Japonijoje įgaliotoji ministrė
Švęskime linksmai Vasario 16-ąją

Švęskime linksmai Vasario 16-ąją

Mieli bendruomenės nariai,

šiandien švenčiame 98-ąsias Lietuvos Valstybės atkūrimo metines, sveikiname Jus visus su viena svarbiausių Lietuvos istorijos datų –  Vasario 16-ąja. Ši šventinė diena yra Lietuvos dvasinės jėgos simbolis.Tikime, kad kaip tada taip ir dabar, kiekvieno iš mūsų nuoširdžiausias troškimas matyti savo šeimą, artimuosius, gyvenančius laisvoje šalyje. Laisvė jau tapo neatsiejama mūsų kasdieninio gyvenimo dalimi ir dažnai ją suvokiame kaip savaime suprantamą, tad retai susimastome apie laisvės ir demokratijos kainą ir kiek daug paaukota, kad mes gyventume laisvi ir nepriklausomi. Švęskime linksmai!

LŽB vyko šachmatų turnyras, skirtas Vasario 16-tai

LŽB vyko šachmatų turnyras, skirtas Vasario 16-tai

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje vasario 14 d. 11.00 val. prasidėjo elitinio šachmatų ir šaškių klubo „Rositsan ir Maccabi“ šachmatų turnyras, skirtas Vasario16-ajai, Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti.

Susirinkusius pasveikino turnyro direktorius FIDE meistras Borisas Rositsanas, perdavęs žodį Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui, kuris, kaip žinia, yra geras šachmatininkas, įrodęs tai  pradėdamas šį turnyrą. Jis laimėjo partiją, sužaidęs su daugkartine Lietuvos čempione Maryte Kartanaite. Pasak V.Landsbergio, ” žaidžiant  šachmatais,  yra svarbu neprarasti  iniciatyvos ir nepasiduoti. Svarbu, kiek tu užimi erdvės. Priešas, atrodo,  tave spaudžia  pasiduoti, bet neprarask iniciatyvos. Malonu , kad  šachmatininkai pagerbia Vasario  16-ąją, o Borisas Rositsanas nori parodyti Lietuvos istoriją per šachmatus. Šachmatai yra gyvenimo mokykla, šalies kultūros dalis , turėjusi  įtakos ir mūsų Nepriklausomybei“.

Lietuvos žydai, kūrę valstybę  nuo 1918 m. Ištrauka iš knygos ,,Pažadėtoji žemė – Lietuva“, knygos sudarytojas Vilius Kavaliauskas.

Lietuvos žydai, kūrę valstybę nuo 1918 m. Ištrauka iš knygos ,,Pažadėtoji žemė – Lietuva“, knygos sudarytojas Vilius Kavaliauskas.

Nuotraukoje: rinkimų plakatas. Balsuokite už sąrašą Nr.13 – Žydų sąrašą. Aut.-H.J. Levinsonas. 1922 m. Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus

Atstatačius nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę 1918 vasario 16, vienas iš ryškiausių įvykių Lietuvos žydų istorijoje buvo 1919 metais Nepriklausomos valstybės įkurta Žydų reikalų institucija, iš esmės atlikusi ministerijos funkcijas. Ministru be portfelio tapo dr. Maksas Soloveičikas.

Nuo 1918 iki 1926 metų Lietuvos žydų dalis sėkmingai įsitraukė į šalies valdymo struktūras, aktyviai dalyvavo rinkimuose į savivaldybes, Lietuvos Respublikos Seimą. 1918 iki 1924 metų Lietuvos Ministrų kabinete dirbo nemažai žydų: ministrais be portfelio žydų reikalams Jokūbas Vygodskis, Maksas Soloveičikas, Bernardas Fridmanas (panevėžietis, 1925m. buvo Panevėžio apygardos teismo narys), Simonas Rozenbaumas.

Savo erudicija ir išsilavinimu išsiskyrė filosofas daktaras Maksas Soloveičikas (1883-1957). Jis mokėsi Petrapilyje, Vokietijoje, Šveicarijoje. Buvo aktyvus sionistų organizacijos veikėjas, žydų spaudos bendradarbis. Su kolegomis ministrais kalbėjęs rusiškai. 1921m. buvo išrinktas į Pasaulio sionistų vykdomosios valdžios organizaciją su būstine Londone.

Žydų bendruomenių siekimą paversti ministeriją politine institucija Ministrų kabinetas toleravo, kol buvo sprendžiamas Vilniaus klausimas. 1924 metais atėjus į valdžią krikdemams, minisiterijos kreditavimas buvo nutrauktas ir ministerija nustojo egzistavusi.

 

2015 metų Tolerancijos žmogumi paskelbtas verslininkas V.Balčiūnas

2015 metų Tolerancijos žmogumi paskelbtas verslininkas V.Balčiūnas

Vasario 13 d. (BNS). 2015 metų Tolerancijos žmogumi šeštadienį Kaune paskelbtas verslininkas Valdas Balčiūnas, BNS informavo „Sugiharos fondas – Diplomatai už gyvybę“.Apdovanojimą laureatui įteikė Lietuvoje viešintis karo metais žydus gelbėjusio garsaus Japonijos diplomato Chiunės Sugiharos (Čijunės Sugiharos ) sūnus Nobuki Sugihara. Laureatas tradiciškai apdovanotas skulptoriaus Edmundo Frėjaus sukurtu atminimo medaliu ir diplomu. 

Valdas Balčiūnas – Tolerancijos žmogus, gaivinęs Žągarės žydų atminimą

Šeštadienį „Sugiharos fondas – Diplomatai už gyvybę“ paskelbė metų Tolerancijos žmogų. Juo tapo verslininkas iš Žagarės Valdas Balčiūnas, siekiantis atgaivinti šio mažo miestelio žydų atmintį. Su dukra į ceremoniją Kaune atvykęs verslininkas titulą priėmė Žagarės bendruomenės,  žydų bendruomenės ir tų žmonių, kurie prisidėjo prie Žydų kultūros dienų Žagarėje organizavimo. „Nesitikėjau, esu be galo sujaudintas ir dėkingas, gavęs tokį įvertinimą“, – sakė verslininkas.

Nuteista įžeidžiančius komentarus apie žydus rašiusi vilnietė

 Vasario 12 d. (BNS). Vilniaus miesto apylinkės teismas penktadienį paskelbė nuosprendį vilnietei, kuri pripažinta kalta dėl viešo raginimo smurtauti bei žmonių grupės, skiriamos tautiniu pagrindu, viešą tyčiojimosi ir niekinimo. 1944 metais gimusi D.B.L. nubausta 33 parų areštu, tačiau jos bausmė laikoma atlikta, nes moteris gruodžio-sausio mėnesiais buvo laikinai sulaikyta ir jai taikyta kardomoji priemonė – suėmimas – dėl vengimo dalyvauti teisiamuosiuose posėdžiuose. Kaip pranešė Vilniaus miesto apylinkės teismas, komentarus apie žydų tautą D.B.L. viešai rašė iš Vilniaus bibliotekose esančių kompiuterių.

Apie Šabo reikšmę šiuolaikiniam žmogui A.J. Heschelio knygoje

Leidykla „Katalikų pasaulio leidiniai“ kviečia skaitytojus pažinti šabo dvasingumą, suprasti jo svarbą šiuolaikiniam žmogui.

Abrahamas Joshua Heschelis (1907– 1972) – garsus žydų teologas ir mąstytojas, rabinas. Gimė Lenkijoje, keletą metų jaunystėje gyveno Vilniuje. 1927 metais baigė Vilniaus Matematikos ir gamtos mokslų gimnaziją. Tuo laiku priklausė žydų literatų ir menininkų grupei Jung Vilne (Jaunasis Vilnius). Vėliau studijavo universitete Berlyne, dirbo Vokietijoje, Lenkijoje, Didžiojoje Britanijoje. 1940 metais persikėlė gyventi į JAV. Parašė knygų filosofijos, teologijos, žydų kultūros ir istorijos temomis. Šabas – viena gražiausių garsaus žydų teologo ir mąstytojo, rabino Abrahamo Joshua Heschelio (1907–1972) knygų.

Lietuvos žydų bendruomenė siūlo viešai skelbti duomenis apie Holokausto dalyvius

Vasario 12 d. (BNS). Lietuvos žydų bendruomenė penktadienį pasiūlė viešai paskelbti „bendrojo pobūdžio duomenis“ apie daugiau kaip 2 tūkst. asmenų, kurie, anot istorikų tyrimo, galėjo prisidėti prie Holokausto Antrojo pasaulinio karo metais. Toks siūlymas pateiktas penktadienį paskelbtame bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky kreipimesi į Generalinę prokuratūrą ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrą. Bendruomenės vadovė siūlo paskelbti, kokia sąraše esančių asmenų dalis tiesiogiai dalyvavo žudynėse, o kiek prisidėjo netiesiogiai, kiek iš jų buvo nuteisti, ar tarp jų yra asmenų, kurie buvo kaip nors pagerbti valstybės, kokiose struktūrose jie dirbo. F.Kukliansky BNS penktadienį sakė mananti, kad visuomenei svarbu gauti paaiškinimus apie šį sąrašą. Jos nuomone, viešinti būtų galima tas pavardes, dėl kurių baigti teismo procesai.

Paaukotų daiktų mugė Socialinio centro klientams

Paaukotų daiktų mugė Socialinio centro klientams

Šį ketvirtadienį ir penktadienį, vasario 11, 12d. LŽB buveinėje vyko, žmonių paaukotų žaislų, avalynės, vaikiškų , moteriškų ir vyriškų drabužių bei aksesuarų mugė. Daiktus pernai iš žmonių rinko studentų sąjungos pirmininkė Amit Belaitė, ši jos iniciatyva pasiteisino, buvo surinkta daugiau nei 10 dėžučių ir maišų su įvairiais reikalingais daiktais. Vasario 11,12 dienomis Socialinio centro Jewish family center klientai: jaunos šeimos su vaikais, ir laikinai darbą praradę asmenys, kuriuos koordinatorė Rašelė Šeraitė pakvietė asmeniškai, rinkosi sau drabužius ir avalynę. Buvo pakviesta apie 80 vargingiau gyvenančių,asmenų.

Kviečiame į šachmatų turnyrą

Kviečiame į šachmatų turnyrą

trispalve

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė bei elitinis šachmatų ir šaškių klubas „Rositsan ir Maccabi“

 Kviečia

2016 m. vasario 14 d. 11.00 val.

į šachmatų turnyrą, skirtą

Vasario16-ajai,

Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti

Turnyras vyks: Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje (Pylimo g.4)

Turnyro direktorius – FIDE meistras Boris Rositsan

Papildoma informacija ir registracija:

El. Paštas.: info@metbor.lt

Tel.: +3706 5543556

ADOMAS JACOVSKIS: „DAUGIAU DIRBU TEATRE, BET ESU TAPYTOJAS“

ADOMAS JACOVSKIS: „DAUGIAU DIRBU TEATRE, BET ESU TAPYTOJAS“

Bernardinai.lt  AUSTĖJA MIKUCKYTĖ

Scenografo ir tapytojo Adomo Jacovskio dirbtuvės nustebina sterilia tvarka. Lentynose rikiuojasi didžiulės drobės, kvepiančios aliejiniais dažais. Dailininkas pasidžiaugia savo paties rankomis sumeistrautu molbertu. Su A. Jacovskiu kalbamės apie tapymo ir scenografijos kūrybos procesus, ekspresionizmą ir literatūriškumą, geros scenografijos receptą ir klišes.

Studijavote tapybą ir scenografiją. Kodėl pasirinkote būtent šias dailės šakas?

Kai buvau jaunas ir mokiausi dailės mokykloje, norėjau tapti tapytoju. Stojau į vitražą, nes tikėjausi būti priimtas ten. Kai stojau į institutą, kartu stojo M. K. Čiurlionio mokyklos pirmoji laida. Jie beveik be konkurso įstodavo, ir tiems, kas ne iš M. K. Čiurlionio mokyklos, buvo labai mažai šansų patekti.

Paskui nutariau pereiti į scenografiją vien dėl to, kad ten dėstė Augustinas Savickas. Jis man labai patiko kaip tapytojas. Palaipsniui tapau scenografu, bet šiaip manau, kad esu tapytojas. Tik dirbu daugiau teatre, nei tapau. Dirbu su gerais režisieriais ir neišeina atsisakyti. Kartais būna ir įdomu.

LŽB Kreipimasis į Lietuvos Generalinę Prokuratūrą ir LGGRTC

LIETUVOS ŽYDŲ (LITVAKŲ) BENDRUOMENĖ

2016 m. vasario 11 d. Nr. 179

Gerb. Evaldui Pašiliui
Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra

Gerb. Birutei Burauskaitei
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras

Dėl galimų veiksmų, susijusių su sąrašu, susidedančiu iš 2055 asmenų, galimai vykdžiusių ar prisidėjusių prie žydų žudymo ANTROJO Pasaulinio karo metu

Vilnius, 2016 m. vasario 11 d.

Lietuvos žydų bendruomenė, siekdama istorino teisingumo atkūrimo ir įamžinimo, gerbdama teisinės valstybės, įstatymų viršenybės bei nekaltumo prezumpcijos principus, siūlytų:

Parodos „YIVO Vilniuje. Legendos pradžia” atidarymas

 YIVO-d5281c3b6c78a6447dd232c1c135c8d3.jpg

Maloniai kviečiame į parodos „YIVO Vilniuje. Legendos pradžia“ atidarymą Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Arsenalo g. 1, vasario 18 d. 16 val. Parodos kuratorės: Dr. Lara Lempertienė ir Dr. Giedrė Jankevičiūtė.
Paroda sukurta Žydų mokslo instituto (jidiš k. – Yidisher visnshaftlekher institut, sutrumpintai YIVO) 90-mečio proga, ji skirta YIVO pradžiai Vilniuje ir pristato Lietuvos valstybiniuose rinkiniuose išlikusius instituto istorijos ir veiklos liudijimus, kurių dauguma iki šiol nebuvo viešinama. Paroda atskleidžia, kaip institutas paskatino Vilniaus ir platesnio Vidurio ir Rytų Europos regiono žydų intelektualinio gyvenimo suklestėjimą, kartu pristato miestą ir jo bendruomenę kaip instituto veiklos įkvėpimo šaltinį ir istorinę-kultūrinę terpę. Pirmą kartą paroda „YIVO Vilniuje. Legendos pradžia“ eksponuota Krokuvoje, žydų muziejuje „Galicija“ 2015 m. rugsėjo 30 – lapkričio 8 d. Lietuvos kultūros sezono Krokuvoje proga. Vilniuje galėsite pamatyti papildytą parodos versiją.

„Likimai“ kviečia į susitikimą su Kristina Sabaliauskaite

Žydiškieji motyvai Kristinos Sabaliauskaitės kūryboje 

Maloniai kviečiame į 24-ąjį susitikimą iš ciklo „Likimai“ su rašytoja, menotyros mokslų daktare Kristina Sabaliauskaite.Renginio moderatorius – mokytojais ir eseistas Vytautas Toleikis.

Renginys vyks:

Vasario 17 d. 18 val.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje, Pylimo g. 4, Jašos Heifetzo salėje (III a.)

Renginio sumanytoja ir vedėja – Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės pavaduotoja Maša Grodnikienė

MELO SIMFONIJOS MUZIKANTAI

MELO SIMFONIJOS MUZIKANTAI

Bernardinai.lt

Sergejus Kanovičius

R. Vanagaitės knyga iškėlė dar kelis nemalonius reiškinius. Nors ji lyg ir kalba apie aukas ir budelius, nei vieni, nei kiti daugumos tų, kurie tą knygą komentuoja ar aptarinėja – nedomina. Genocido centrą ir už jo stovinčius istorijos manipuliatorius domina centro neliečiamumo status quo, kuriam pastaruoju metu iškilo reali grėsmė, Žydų bendruomenę taip pat nelabai domina, nes pastarosios pirmininkė savanoriškai krinta ton pačion orkestro duobėn, kurioje jau meluodamas natas, groja Genocido centro simfoninis, šviesos riteriai dalyvauja su čekučiais entertainmento TV šou ir pastariesiems renka reitingo balus, kažkas kažką fone lemena apie Holokausto edukaciją. O tie žmonės, kuriuos prieš 75 metus sukišo po velėnomis, taip ir guli kaip gulėję. Dažniausiai neįvardyti, labai neretai apversti naudotais švirkštais, prezervatyvais ir bambaliais. Bevardžiai kaip ir jų budeliai. Pastaruosius pamėginus įvardyti kyla didžiausias triukšmas, vėl pradeda kvepėti visokiais „aš – tau, o tu – man“ sandėriais ir sanderėliais, po kurių staiga jau prokurorai turi tvirtinti seniausiai patvirtintą istoriniais faktais sąrašą tų, kurie sušaudė ar padėjo sušaudyti beveik visus iki vieno Lietuvos žydus.

Amžinybėn išėjo didis muzikos riteris

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė su giliu skausmu sutiko žinią apie Maestro Sauliaus Sondeckio mirtį. Bendruomenei tai reiškia garbės nario, ilgamečio bendruomenės draugo netektį. Maestro žavėjo savo profesionalumu, asmenybės šiltumu, nuoširdumu.
Žydiškai publikai puikiai pažįstamas bei gerbiamas Maestro Saulius Sondeckis, kilęs iš intelektualų žydų gelbėtojų šeimos, dalyvaudavo žydų bendruomenės rengiamuose kultūriniuose renginiuose nuo pat jos atkūrimo pradžios. Maestro tėvo, Šiaulių burmistro Jackaus Sondeckio žygdarbiai, gelbėjant žydus, įvertinti Jad Vašeme, jis paskelbtas Pasaulio Teisuoliu.
Maestro S.Sondeckio atminimas ilgai išliks žydų bendruomenėje, su kuria didis dirigentas, inteligentiškas, plačios širdies charizmatiškas žmogus mielai bendraudavo.

   Čia publikuojama Prof. habil. dr. Ritos Aleknaitės-Bieliauskienės pro memoria

Saulius Sondeckis, 1928 spalio 11 – 2016 vasario 3

Po sunkios ligos šią laikiną būtį paliko daugybe garbingų vardų paženklintas menininkas.

Išėjo Maestro Saulius Sondeckis

Išėjo Maestro Saulius Sondeckis

Išėjo žmogus, svajojęs apie Didžią Lietuvą. Didžią ne teritorija, o mintimi, polėkiu, kūryba. Išėjo žmogus, pats dešimtmečiais kūręs tokią Lietuvą. Išėjo Profesorius Saulius Sondeckis.

Tarpas nuo Herberto von Karajano gerų žodžių Sauliaus Sondeckio vadovautiems jauniesiems muzikantams iki mūsų kraštą visame pasaulyje garsinusio Lietuvos kamerinio orkestro apėmė ištisą Lietuvos kultūros renesanso epochą. Daugelis į Lietuvą atvykstančių užsienio meistrų čia ieškojo Profesoriaus Sondeckio, nes jis buvo savotiškas šio krašto talento simbolis. Be Profesoriaus nacionalinėje kultūroje liko spraga, tačiau ją šiandien užpildo šimtai Sauliaus Sondeckio mokinių.

Kartu išėjo žmogus, kuriam Lietuvoje dėl visko skaudėjo. Išauklėtas tėvo, stovėjusio prie Lietuvos socialdemokratijos ištakų, jis kvietė visus mus nenukreipti akių nuo žmogaus, pergyveno dėl socialdemokratinės minties tęstinumo Lietuvoje.

Atsisveikinant su Maestro, reiškiu nuoširdžią užuojautą šeimai, jo mokiniams ir artimiesiems, visai Lietuvos kultūros bendruomenei. Mūsų darbai Lietuvai ir kultūrai bus jo svajonių įgyvendinimas.

Algirdas Butkevičius

Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas                                                                                                                                     Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas