Vasario 26, penktadienio rytą LRT TV laidoje ,, Labas rytas, Lietuva“ žiūrėkite reportažą iš ,,Beigelių krautuvėlės“ kavinės. Laidos rengėjai numato jį rodyti 6.20 ir 8.06 val.
Skanių pusryčių su beigeliais.
Chanuka Kauno žydų bendruomenėje
ANONSAS
Apie mistiką judaizme
Mieli draugai,
Vasario 28 d. (sekmadienį) kviečiame Jus į Vilniaus choralinę sinagogą (Pylimo g. 39) dalyvauti paskaitoje
„Mistika judaizme“
pradžia 18 val.
Vilniaus rabinas Shimshon D. Izakson
Filmas apie poetą Osipą Mandelštamą
Vilniaus žydų viešoji biblioteka kviečia į filmo „Išsaugok mano kalbą amžiams“(„Сохрани мою речь нaвсегдa“) apie įžymųjį rusų poetą Osipą Emiljevičių Mandelštamą premjerą. (Režisierius Roman Liberov, 2015, 84 min., Rusija, dokumentinis filmas apie poetą Osipą Mandelštamą, rusų k., liet. subt.)Renginys vyks 2016 m. vasario 29 d. (pirmadienį), 17 val. 30 min. Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje, Gedimino pr. 24 (įėjimas iš Mažojo teatro kiemo), Vilniuje. Dalyvauja filmo kūrėjas režisierius Roman Liberov (Maskva).Šiais metais švenčiame 125-asias Osipo Mandelštamo gimimo metines! Poeto prosenelis Jozefas, senelis Benjaminas ir tėvas Šancl – visi kilę iš Žagarės.
Knygų mugėje vasario 25-28 dienomis bus galima susitikti su Sam Yossman
Knygų mugėje vasario 25-28 dienomis bus galima susitikti su BBC radijo laidų vedėju, žurnalistu, vertėju, kariu, keliautoju Sam Yossman ir dalyvauti (Semo Josmano) biografinės knygos „Šaltojo karo samdinys“ pristatyme.
„SOCHNUT“ KVIEČIA SUSIPAŽINTI SU NAALE PROGRAMA
„SOCHNUT“ KVIEČIA SUSIPAŽINTI SU NAALE PROGRAMA, SKIRTA 8-9 kl. MOKINIAMS
Programa NAALE (НААЛЕ) suteikia galimybę 8-9 klasių (15-16 m.) mokiniams užbaigti vidurinę mokyklą Izraelyje ir gauti atestatą, atveriantį duris į prestižiškiausias mokymo įstaigas Izraelyje ir visame pasaulyje.
Kviečiame susitikti su programos atstove Julija Krat, 2016 m. Kovo 3 d. 17.30 val. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje, Pylimo g. 4 (Konferencijų salė, II a.)
DAUGIAU INFORMACIJOS: Leonid +37069978839 leonid@sohnut.lv
Lietuvoje pradeda veikti rabinatas
Gerbiami LŽB nariai,
Lietuvoje pradeda veikti rabinatas, kurį palaiko Europos Rabinų Konferencija. Jis spręs visus aktualius klausimus, kurie aktualūs nuo žmogaus gimimo iki mirties:
- apipjaustymas (brit mila)
- vestuvės (Chupa) – (suderinta su Teisingumo ministerija);
- žydiškos kilmės patvirtinimas;
- pasirengimas gijurui;
- civilinių aktų registravimas (suderinti su Teisingumo ministerija) ir t.t.
Priėmimas ir konsultacijos bus vykdomos LŽB arba sinagogoje, suderinus laiką su rabinais Kalev Krelin ir Shimson Izakson. Telefonai ir detalesnė informacija bus paskelbta papildomai.
Religinės bendruomenės pirmininkas
Shmuel (Simas) Levin
Apie žydiškus motyvus, istorinius faktus ir lietuvišką tapatybę K.Sabaliauskaitės kūryboje
LŽB vasario 17 d. vyko 24-asis – susitikimas iš ciklo „Likimai“, kurio tema – ,,Žydiški motyvai rašytojos, menotyros mokslų daktarės Kristinos Sabaliauskaitės kūryboje“. Renginio moderatorius – mokytojas ir eseistas Vytautas Toleikis. Renginio sumanytoja ir vedėja – Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės pavaduotoja Maša Grodnikienė, kuri pristatydama susitikime dalyvaujančią rašytoją K.Sabaliauskaitę priminė, kad talentingą rašytoją pamilo ne tik lietuviai skaitytojai, dėl jos knygų iš proto kraustosi ir Latvija, ir Lenkija.
Susitikimo moderatorius – mokytojas eseistas Vytautas Toleikis, pradėdamas vakarą ir kreipdamasis į pilną salę susirinkusių žmonių, pasakė:,, Kristina grąžino Lietuvos istorijos atmintį. Grąžino 200 metų istoriją, kurios, dėl Šapokos paradigmos lietuvio sąmonėje nebuvo. ,,Silva Rerum” yra mums netikėta istorijos sėkmė kaip tautai laimėtas loterijos bilietas. Mums pasisekė, kad Kristina grąžino šimtmečius istorijos. Autorės atmintis nėra selektyvinė, ji rašo apie viską, kas buvo, ir apie lenkus, ir apie žydus kaip saviškius. Toks yra 21amž. žmogaus požiūris, kitoks jis būti negali“.
,,Likimų“ vakaro metu pokalbis sukosi apie žydų personažus, apie tai, kaip atėjo žydas į Kristinos Sabaliauskaitės kūrinius, nes jis kitoks negu įprasta vaizduoti lietuvių literatūroje. K.Sabaliauskaitė pasirinko elitinę asmenybę gydytoją Aaroną Gordoną.
K.Sabaliauskaitė:
Atsakymas paprastas: todėl, kad aš esu vilnietė. Tikri normalūs vilniečiai užaugo tarp žydų ir lenkų vaikų. Kai žaidi kieme su vaikais, tai neklausi, kas jis yra, ar lenkas, rusas, ar žydas, nes tas vaikas yra fainas ir tu su juo žaidi, arba jis – ,,gnyda“ ir nieko bendro su juo nenori turėti. Viskas yra labai paprasta. Man žydai niekad nebuvo svetimi, buvo normalus bendravimas. Kaip gali rašyti apie Vilnių ir nerašyti apie žydus, tai tas pats kaip dramblio kambary nepastebėti. Žydai visada buvo organiška bendruomenės dalis, tiek daug atnešusi ir dovanojusi, nerašyti apie ją, – neįmanoma.
Užuojauta netekus buvusio Vilniaus žydų bendruomenės pirmininko, kompozitoriaus Boriso Borisovo
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ir Vilniaus žydų bendruomenė gedi buvusio Vilniaus žydų bendruomenės pirmininko, kompozitoriaus Boriso Borisovo 1937-2016 netekties. Maestro išėjo 2016 m. vasario 14-ąją.
Borisas Borisovas buvo geriausiai pažįstamas kaip kompozitorius, tačiau taip pat žinomas kaip pianistas, dirigentas, pedagogas, daugybės publikacijų kultūros tema autorius bei visuomenės veikėjas. Vilniaus žydų bendruomenės pirmininkas įkūrė Jaschos Heifetzo fondą, surengė per 300 koncertų ir penkis tarptautinius žydų muzikos festivalius „Šalom” Vilniuje (1994-98),
Borisas Borisovas buvo geriausiai pažįstamas kaip kompozitorius, tačiau taip pat žinomas kaip pianistas, dirigentas, pedagogas, daugybės publikacijų kultūros tema autorius bei visuomenės veikėjas. Vilniaus žydų bendruomenės pirmininkas įkūrė Jaschos Heifetzo fondą, surengė per 300 koncertų ir penkis tarptautinius žydų muzikos festivalius „Šalom” Vilniuje (1994-98),
Nuo 2000 m. gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Nuoširdžiai užjaučiame maestro artimuosius, draugus ir kolegas.
Nuoširdžiai užjaučiame maestro artimuosius, draugus ir kolegas.
Žydų organizacijos pasiūlymai brangina Sporto rūmų atnaujinimą
Vasario 21 d. (BNS). Žydų paveldu besirūpinančios organizacijos siūlymai atnaujinti senųjų kapinių vietoje esančius Sporto rūmus nekasinėjant žemės pabrangintų projektą 2 mln. eurų ir tai apsunkintų jo įgyvendinimą, sako Vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus. „Kada buvo analizuojama, ar galima, ar negalima įrengti požeminį įvažiavimą, jų nuomone, tai patenka į tą vadinamą kapinių A dalį, kuri neturėtų būti liečiama, neturėtų būti judinama žemė. 2 mln. projektas pabrangtų. Ir mes dabar nežinome, kaip toliau bus elgiamasi, nes Turto bankas, kuris užsiima statybomis, turi per mažai pinigų, kad galėtų projektą realizuoti. Arba reikia ieškoti papildomų pinigų, arba tiesiog persvarstyti visą projektą – kaip bus, dar nėra priimta jokio sprendimo“, – BNS sakė vicekancleris.
Anot jo, Londone įsikūrusio Europos žydų kapinių išsaugojimo komiteto atstovas inžinierius Ariehas Kleinas, viešėjęs Vilniuje sausio pabaigoje su komiteto delegacija, pasiūlė planuojamą priestatą įrengti nejudinant žemės, ant kolonų. Žydų religiniai papročiai draudžia judinti žemėje dūlančius palaikus. Šie pakeitimai ir rūmų vidaus sutvarkymas papildomai ir kainuotų 2 mln. eurų.
Klaipėdos žydų bendruomenėje lankėsi rabinas Kalev Krelin
Rabinas Kalev Krelin, paskirtas Lietuvos žydų bendruomenės Gaono pasekėjų, litvakiškos srovės rabinu pradėjo savo pažintį su regioninėmis žydų bendruomenėmis nuo kelionės į Klaipėdą. Uostamiesčio žydų bendruomenės pirmininkas Feliks Puzemskij pristatė rabiną susirinkusiems ir palinkėjo tęsti darbus Lietuvoje. Rabinas papasakojo apie save ir susipažino su bendruomenės siekiais ir problemomis. Rabinas Krelin dalinosi savo išmintimi ir vėliau meldėsi kartu su susirinkusiais. Savo geranoriškumu ir aiškiu minčių dėstymu rabinas paliko visai Klaipėdos žydų bendruomenei gerą įspūdį.
Krematoriumo šalia buvusių žydų kapinių Vilniuje neturėtų būti, sako R.Šimašius
Vilnius, vasario 20 d. (BNS). Teritorija šalia senųjų žydų kapinių Olandų gatvėje yra netinkama krematoriumui, dėl jo poreikio ir vietos bus klausiama vilniečių nuomonės, sako meras Remigijus Šimašius.
„Reikia pripažinti, kad tai yra žydų kapinių teritorija ir akivaizdu, kad Vilniuje, kuriame 40 tūkstančių žydų gyveno prieš Antrąjį pasaulinį karą, dėl asociacijų krematoriumas žydų kapinių teritorijoje yra elementariai netinkamas. Jau vien dėl to krematoriumo toje vietoje neturėtų būti“, – BNS sakė meras. Jis tvirtino, kad kitą savaitę tarybai bus teikiamas sprendimas nepritarti krematoriumui Olandų gatvėje. Meras taip pat patikino, kad artimiausiu metu bus pristatyti visuomenės apklausos dėl galimos krematoriumo vietos ir poreikio Vilniuje rezultatai. „Man atrodo, kad daliai vilniečių poreikis yra – mes esame užsakę apklausą vilniečių, kuri leistų identifikuoti, kokio tipo vietose labiausiai tikėtina, kad krematoriumą vilniečiai norėtų matyti“, – sakė meras. Po apklausos, anot mero, ketinama priimti galutinius sprendimus, „kur paskatinti investuotojus“ bei į kurias miesto dalis juos nukreipti.
Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky BNS sakė, kad judaizmas kategoriškai pasisako prieš palaikų naikinimą bet kokiu būdu, todėl „statyti krematoriumą istorinių žydų kapinių viduryje būtų neetiškas ir neprotingas sprendimas“.
Kaip Molėtuose naikino žydus: uždarė sinagogoje, laikė be maisto ir vandens
Delfi.lt
Vaidotas Žukas, ištraukos iš knygos „Molėtai 625 – žmonės, istorija, gamta“
Lietuvos pirmojo visuotinio gyventojų surašymo duomenimis (1923), Molėtuose gyveno 1772 gyventojai, iš jų – 1343 žydai. Net ir likvidavus žydų autonomiją 1926 m., liko gerai veikianti žydų švietimo sistema. Lietuvos valstybė buvo suinteresuota, kad žydai mokytųsi ne tik jidiš ir hebrajų, bet kartu išmoktų ir lietuvių kalbą – atitrūktų nuo rusų ir vokiečių kalbų įtakos. Lietuvos valstybės sukūrimas leido suklestėti žydų draugijoms, labdaros organizacijoms. Molėtuose buvo ir Žydų karių sąjungos skyrius, kur veikė žydų kariai, dalyvavę atkuriant Lietuvos nepriklausomybę. Sąjunga palaikė žydų interesus, rūpinosi jų patriotizmo ugdymu. Molėtuose veikė ir Pamatinio Palestinos fondo ir Žydų tautinio fondo draugijos skyrius. Kai 1940 m. SSRS okupavo Lietuvą, dauguma žydų draugijų, sąjungų ir organizacijų buvo uždarytos.
Atranka į tarptautinį seminarą „iReachable?“
Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Departamentas), vadovaudamasis susitarimu tarp Lietuvos ir Flandrijos, rengia atranką į renginį „Darbo su jaunimu iššūkiai“ (angl. “Actual challenges for youth work“) vyksiantį Belgijoje. Renginyje kviečiami dalyvauti asmenys, turintys darbo su jaunimu patirties vietos lygmeniu.
Seminaro vieta: Belgija.
Seminaro laikas: 2016 m. kovo 14-18 d.
Lektoriumas
Vasario 21d. 12val. sekmadienį dokumentinis V. Poznerio fimas
Žydų laimė, Dovydas ir Galijotas, Karas ir Taika
YIVO Vilniuje. Legendos pradžia
lzinios.lt
Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Arsenalo g. 1, vasario 18 d. 16 val. atidaroma Lietuvos kultūros instituto parengta paroda „YIVO Vilniuje. Legendos pradžia“. Parodos kuratorės – dr. Lara Lempertienė ir dr. Giedrė Jankevičiūtė. Parodos atidaryme dalyvaus Žydų muziejaus „Galicija“ Krokuvoje direktorius Jakubas Nowakowskis ir direktoriaus pavaduotojas bei kuratorius Tomaszas Strugas. Pirmą kartą paroda buvo eksponuota Krokuvoje, Žydų muziejuje „Galicija“, 2015 m. rugsėjo 30 – lapkričio 8 d. Lietuvos kultūros sezono Krokuvoje proga.
BUS PRISTATYTAS NAUJAS ŽYDŲ ISTORIJOS IR KULTŪROS ALMANACHO „BRASTA“ NUMERIS
Bernardinai.lt
Vasario 19-tą dieną, 16 val. maloniai kviečiame į Vilniaus žydų viešąją biblioteką, Gedimino pr. 24, Vilniuje, kur vyks žydų istorijos ir kultūros almanacho „Brasta Nr. 4“ pristatymas. Tai teminis, anglų ir lietuvių kalbomis išleistas numeris, skirtas humaniškajam žydų medicinos pradui ir Lietuvos Jeruzalės medikams.
„Šis almanacho „Brasta“ numeris siekia pristatyti ne vien žymius ar ne labai garsius medicinos pasaulio vardus, bet atskleisti žydų medicinos kertinius principus bei gydytojų ištikimybę šimtmečiais gyvuojančiai tradicijai. Leidinyje stengiamasi sutelkti dėmesį į žydų medicinos esmę, jo pagrindus praturtinant pasaulio gydymo praktiką bei mokslą, atskleisti, kokias tradicijas puoselėjo Lietuvos gydytojai žydai ir kokios tebegyvuoja šiandien.“, – taip leidinį pristato vyr. redaktorė Dalija Epšteinaitė.
Renginyje dalyvauja: Europarlamentaras Petras Auštrevičius; Chemikas, biotechnologas, verslininkas, akademikas prof. Vladas A. Bumelis; Istorikas dr. Arūnas Bubnys; Leidinio vyr. redaktorė ir jo sudarytoja, straipsnių autorė ir vertėja Dalija Epšteinaitė; Projekto vadovas, Vilniaus žydų viešosios bibliotekos vedėjas Žilvinas Beliauskas.
„Brasta“ – tai Vilniaus žydų viešosios bibliotekos labdaros ir paramos fondo leidžiamas žydų kultūros ir istorijos almanachas, kuriame skelbimi publicistiniai, grožiniai, teoriniai rašiniai. Kasmetinis žurnalas siekia supažindinti skaitytojus su įdomiais tiek Lietuvos, tiek užsienio autorių požiūriais bei įžvalgomis, vertingais jų atliekamais žydų kultūros reiškinių tyrimais, jų apžvalgomis bei analizėmis.
UŽUOJAUTA
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė su lūdesiu praneša, kad mirė Isakas Kaganas (Isaak Kagan; g. 1929 m. kovo 13 d. Kaune) – Lietuvos teisininkas, advokatas, visuomenės ir advokatų savivaldos veikėjas.
Isakas Kaganas 1947–1952 m. Vilniaus universiteto Teisės fakultete baigė teisę, įgijo teisininko kvalifikaciją. Dirbo technikumų mokytoju, įvairių organizacijų juriskonsultu, juridinės komisijos konsultantu, 1971–1973 m.Lietuvos Teisingumo ministerijos konsultantu, nuo 1974 m. iki 2009 m. sausio 19 d. Vilniaus miesto 2-osios advokatų kontoros advokatas.
Isakas Kaganas parašė monografijas “Globa ir rūpyba”, “Lietuvos baudžiamojo kodekso komentarą, apie 50 straipsnių teisės ir politikos tema autorius. Paskelbtos publikacijos “Rinktinės advokatų kalbos teisme” , “Apie gynėjo padėtį baudžiamajame procese”. Skaitė pranešimą “Komunistiniai režimai – tautinio genocido vykdytojai” Lietuvos Sąjūdžio narys (nuo 1988 m.), Lietuvos Sąjūdžio Seimo tarybos narys (1992–1994), Lietuvos Sąjūdžio komisijos LR Konstitucijos projektui rengti narys (1992 m.), Visuomeninės Konstitucijos saugos komisijos narys, Lietuvos advokatų tarybos, Lietuvos piliečių chartijos, LR vyriausiosios rinkimų komisijos narys, Lietuvos advokatų garbės teismo narys, Lietuvos JT asociacijos viceprezidentas.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė nuoširdžiai užjaučia žmoną ir artimuosius.
Marijus Jacovskis: ,,Kiekvienas naujas kūrinys prasideda nuo egzistencinio siaubo“
Bernardinai.lt Austėja Mikuckytė
Scenografo Marijaus Jacovskio dirbtuvių stalas nukrautas maketais ir braižybos priemonėmis. Pašnekovas prisipažįsta, jog ruduo jam – itin produktyvus, intensyvus ir įdomus darbymetis. Kūrybinio įkarščio atmosfera gaubia visą menininko studiją. M. Jacovskis pasakoja apie savo skonį spektakliams, įsimintiniausius kūrinius, santykius su režisieriais, autoritetus ir įvertina scenos meno tendencijas.
Kaip nusprendėte studijuoti scenografiją?
Žinoma, tai susiję su šeima. Tėvas, teta ir dėdė baigė Dailės akademiją. Ir tarsi buvo aišku, kad aš irgi eisiu ten mokytis. Tiktai buvo toks momentas, kai galvojau, jog stosiu į tapybą, bet paskutiniu momentu persigalvojau.
Viena vertus, supratau, kad tapyba – tai ne profesija, o kažkas neapčiuopiamo, kažkas, ko išmokti neįmanoma. Kita vertus, tapyba yra toks sudėtingas ir toks komplikuotas užsiėmimas. Supratau, jog tapyba man per rimta. Galvojau, kad tapyti galėsiu ir be studijų, bet netapau. Dirbu tik teatre.
Panevėžio žydų bendruomenėje lankėsi Argentinos Rabinato žydų federacijos atstovas
Vasario 15 d. Panevėžio Žydų bendruomenę aplankė Argentinos Rabinato žydų federacijos Izraelitų vadovas Rabinas Shmuel Arieh Levin. Jis atvyko kartu su aštuoniais savo tikinčiųjų bendruomenės nariais. Vizito tikslas – sužinoti ir savo akimis pamatyti, kaip gyvena Žydų bendruomenė Panevėžyje, sužinoti jos istoriją, susipažinti su visame pasaulyje žinomos ješivos istorija, gauti kuo daugiau informacijos apie ješivos įkūrėją rabiną Josefą Kahanemaną, kuris 1919 metais buvo vyriausias rabinas, įkūręs Panevėžyje žinomą ješyvą, kurioje mokėsi 500 studentų iš Europos. 1940 m. Josefas Kahanemanas kartu su savo vyriausiu sūnumi, turėdamas diplomatinį statusą, išvyko į Ameriką ir karo metais Izraelyje Bnei Brako mieste įkūrė Ponevezh Yeshiva. Pats rabinas Shmuel Arieh Levin yra baigęs Ponevezh Yeshiva ir asmeniškai pažinojo rabiną Josefą Kahanemaną, jo sūnų Iliasą Kahanemaną. Šiandien garsiai didžiausiai pasaulio ješivai, kurioje mokosi daugiau nei 1000 studentų, vadovauja Josefo Kahanemano anūkas R’ Eliezer Kahaneman / Cohenman, Rabbi.
„Likimai“ kviečia į susitikimą su Kristina Sabaliauskaite
Žydiškieji motyvai Kristinos Sabaliauskaitės kūryboje
Maloniai kviečiame į 24-ąjį susitikimą iš ciklo „Likimai“ su rašytoja, menotyros mokslų daktare Kristina Sabaliauskaite.Renginio moderatorius – mokytojais ir eseistas Vytautas Toleikis.
Renginys vyks: Vasario 17 d. 18 val.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje, Pylimo g. 4, Jašos Heifetzo salėje (III a.)
Renginio sumanytoja ir vedėja – Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės pavaduotoja
Maša Grodnikienė